Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS KONVERGENCIJOS 2011 METŲ PROGRAMOS ir nacionalinės reformų darbotvarkės

2011 m. balandžio 27 d. Nr. 491

Vilnius

Vadovaudamasi 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 10 skyrius, 1 tomas, p. 84) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2005 m. birželio 27 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1055/2005 (OL 2005 L 174, p. 1), 7 straipsnyje nustatyta daugiašalės Europos Sąjungos valstybių narių priežiūros procedūra, kurios pagrindinės priemonės yra stabilumo ir konvergencijos programos, ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 121 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti:

1.1. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programai (pridedama).

1.2. Nacionalinei reformų darbotvarkei (pridedama).

2. Pavesti:

2.1. Finansų ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos konvergencijos 2011 metų programą.

2.2. Ūkio ministerijai pateikti Europos Komisijai Nacionalinę reformų darbotvarkę.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

FINANSŲ MINISTRĖ INGRIDA ŠIMONYTĖ

_________________

PRitarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491

lietuvos konvergencijos 2011 metų programa

I SKYRIUS. Finansų politikos apžvalga

1. Svarbiausiasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės uždavinys trumpuoju (artimiausiu) laikotarpiu – sustiprinti finansų rinkų pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė mano, kad svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti sričių, galinčių užtikrinti ekonomikos proveržį, būklę. Lietuvos konvergencijos 2011 metų programa (toliau – Programa) atspindi ekonominę politiką, suformuotą Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa), ir Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2010, Nr. 151-7712).

3. Programa orientuota į konkrečių tikslų įgyvendinimo priemonių kūrimą trumpuoju (artimiausiu) ir vidutiniu laikotarpiais, tai yra:

3.1. Įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų ilgalaikiu stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą. Įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai.

3.2. Atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti pensijų, švietimo, sveikatos sistemų, energetinės priklausomybės nuo iškastinio kuro ir oro taršos mažinimo, kitas tvariam ūkiui būtinas struktūrines reformas.

3.3. Skaidriai valdyti valstybę ir siekti politinio sutarimo dėl vykdytinų reformų.

3.4. Siekti, kad visuomenė palaikytų skelbiamus tikslus ir prisidėtų prie jų įgyvendinimo.

3.5. Toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II (toliau – VKM II) ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (OL 2010 C 83, p. 1) įtvirtintų konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti euro įvedimui.

4. Programoje apžvelgiami pastarųjų metų ekonominiai pokyčiai Lietuvoje, planuojama ekonominė politika vidutiniu laikotarpiu, įvertinami rizikos veiksniai, valdžios sektoriaus finansų kokybė ir Lietuvos pasirengimas įveikti visuomenės senėjimo padarinius. Lietuvos struktūrinių reformų gairės nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, o struktūrinių reformų priemonių įgyvendinimo eiga bus pateikta Nacionalinės reformų darbotvarkės projekte. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybė bus teikiama toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo, – tai leis sumažinti riziką dėl struktūrinio einamosios sąskaitos deficito ir išsaugos Lietuvos piliečiams nacionalinių pajamų vidaus vartojimui ir investicijų kreditavimui potencialą.

5. Programoje išnagrinėtos ir įvertintos aplinkos sąlygos, kurios leistų pasiekti ekonominės politikos tikslus. Lietuvos ūkio raidos centrinis scenarijus apskaičiuotas darant prielaidą, kad 2011 metais kreditų, išduotų klientams, lygis ir įmonių pelnas suteiks pakankamai lėšų investicijoms finansuoti. Remtasi prielaidomis dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis Europos Komisija naudosis rengdama ekonominės raidos scenarijų.

6. Nacionalinės valiutos lito (toliau - litas) kursas, fiksuotas euro atžvilgiu pagal valiutų valdybos principus, užtikrina, kad vidutinė infliacija Lietuvoje ilgainiui išliks artima euro zonos infliacijai.

7. Bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) lygiui išliekant žemiau BVP potencialo, siekius neviršyti 3 procentų BVP deficito ribos ir subalansuoti biudžetą laikinai keičia siekis ištaisyti pernelyg didelio deficito būklę iki 2012 metų. Švelninant ūkio ciklą, svarbiausias uždavinys – toliau užtikrinti pigų investicijų finansavimą mažinant palūkanų priedus už riziką. Įgyvendinama biudžeto politika atsižvelgia į poreikį išsaugoti ūkiui plėtoti būtinas produktyvias investicijas. Nustatant griežtesnę 2011 metų užduotį, kad valdžios sektoriaus deficitas nebūtų didesnis nei 5,3 procento BVP, o 2012 metų – 2,8 procento BVP, siekiama stabilizuoti viešuosius finansus, atkurti užsienio investuotojų pasitikėjimą Lietuvos verslo planais, sumažinti palūkanų normas, pagyvinti 2011 metų investicijas ir šitaip naudotis visomis galimybėmis padėti pamatus BVP potencialui didėti 2011–2014 metais.

8. Po 2012 metų valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami bent po vieną procentinį punktą BVP kasmet, siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Valdžios sektoriaus skola sunkmečiu sparčiai didėja, todėl siekiant išlaikyti stabilios valdžios sektoriaus skolos perspektyvą nustatomas naujas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Šis vidutinio laikotarpio tikslas sugriežtinamas atsižvelgiant į Europos Komisijos skaičiavimus, rodančius, kad nesugriežtinus fiskalinės politikos planų valdžios sektoriaus skola jau 2020 metais viršytų 100 procentų BVP, o 2060 metais sudarytų apie 800 procentų BVP.

II SKYRIUS. eKONOMIKOS PERSPEKTYVOS

I SKIRSNIS. PROJEKCIJŲ PRIELAIDOS

9. Pagrindinės išorinės ekonominės aplinkos prielaidos, vykdant Europos Sąjungos (toliau – ES) fiskalinės priežiūros procedūrą ir siekiant užtikrinti galimybę palyginti ES valstybių ekonominių rodiklių projekcijas, atitinka prielaidas dėl euro kurso, naftos ir kitų žaliavų kainų, kuriomis naudosis Europos Komisija, 2011 metų pavasarį atnaujindama ekonominės raidos scenarijų.

1 lentelė. Pagrindinės prielaidos

Rodiklio pavadinimas	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
Trumpalaikės palūkanų normos	1,8	1,8	2,3	3	3,4
Ilgalaikės palūkanų normos	5	5,4	5,7	5,8	5,8
JAV dolerio ir euro keitimo kursas (euro zonos ir VKM II šalys)	1,33	1,41	1,41	1,41	1,41
Nominalus efektyvus valiutų keitimo kursas	-3,8	0	0	0	0
Valiutos keitimo kursas euro atžvilgiu (vidutinis metinis) (šalims, kurios nėra euro zonos arba VKM II narės)	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Pasaulio (be ES) BVP augimas, procentais	5,6	4,6	4,6	4,7	4,7
ES BVP augimas, procentais	1,9	1,8	1,9	1,9	1,9
Pagrindinių eksporto rinkų augimas, procentais	1,9	1,8	1,9	1,9	1,9
Pasaulio importo (išskyrus ES) augimas, procentais	13	8,3	7,9	7,9	7,9
Naftos kainos (Brent, JAV doleriais už barelį)	80,2	112,8	112	112	112

Šaltiniai: Finansų ministerija, Europos centrinis bankas, Europos Komisija.

Nors ES ekonominio augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad 2012–2014 metų laikotarpiu toliau sparčiai formuosis palankios Lietuvos eksporto ir viso ūkio augimo sąlygos.

Vadovaujamasi prielaida, kad investicijas pagyvins dėl sparčios eksporto plėtros atsiradęs poreikis didinti gamybinius pajėgumus.

Atnaujintas centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks užtikrinti potencialų ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos, palūkanų normų sumažėjimo ir investicijų padidėjimo iki daugiamečio vidurkio.

II SKIRSNIS. PINIGŲ IR VALIUTOS KURSO POLITIKA

10. Lietuva formuoja pinigų politiką fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Toks valiutos kurso režimas didina pasitikėjimą Lietuvos ekonomine politika ir kartu su konkurenciją skatinančia ekonomine aplinka leidžia siekti santykinio kainų stabilumo ilguoju laikotarpiu. Ekonomikos atvirumas, santykinis kainų ir darbo užmokesčio lankstumas, valiutos kurso svarba kainų stabilumui – svarbūs Lietuvos ekonomikos bruožai, leidžiantys sėkmingai taikyti fiksuoto valiutos kurso strategiją.

Tapdama ES nare, Lietuva įsipareigojo ateityje litą pakeisti euru. Vykdydama vienašališką įsipareigojimą išlaikyti fiksuotą valiutos kurso režimą ir euro atžvilgiu stabilų nacionalinės valiutos kursą, Lietuva sėkmingai dalyvauja VKM II nuo 2004 m. birželio 28 dienos.

Lietuvos pinigų ir valiutos kurso politikos tikslai nesikeičia. Lietuva dalyvauja VKM II, išlaikydama griežtai fiksuotą lito kursą euro atžvilgiu anksčiau nustatytu santykiu, ir siekia prisijungti prie euro zonos, kai tik atitiks konvergencijos kriterijus. Lietuvos bankas išlaiko institucinio pasirengimo lygį, kuris esant palankiai makroekonominei situacijai užtikrins sklandų ir greitą valiutos pakeitimą.

III SKIRSNIS. VKM II ĮSIPAREIGOJIMŲ VYKDYMO APŽVALGA

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėjo vykdyti ekonominę politiką, dėl kurios įsipareigojo 2004 m. birželio 28 d. prisijungdama prie VKM II. Valdžios sektoriaus deficitas 2005 metais sumažintas vienu procentiniu punktu – iki 0,5 procento BVP. 2006 metais pavyko tik apytiksliai subalansuoti valdžios sektorių. 2007 m. lapkričio 8 d. priimtas Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas (Žin., 2007, Nr. 120-4881), įpareigojantis valdžios sektoriaus finansus vidutiniu laikotarpiu tvarkyti taip, kad valdžios sektoriaus balansinis rodiklis būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Be to, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja įgyvendinti priemones, kurių reikia ES Ministrų Tarybos nuomonei apie Lietuvos konvergencijos programas realizuoti.

Dar iki prasidedant finansų krizei, daug dėmesio buvo skiriama prevencijos priemonėms bankų rizikai valdyti. Tuo tikslu įgyvendinti papildomi vidaus kontrolės ir rizikos valdymo procesų stiprinimo reikalavimai, nustatyti nauji anksčiau nereglamentuotų rizikos rūšių valdymo reikalavimai ir papildomi operacinės rizikos valdymo reikalavimai. Ypač daug dėmesio buvo skiriama ir bankų kapitalo bazės stiprinimui. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis per 2010 metus išaugo 1,5 procentinio punkto ir 2011 m. sausio 1 d. sudarė 15,6 procento (Lietuvos banko reikalaujamas minimalus rodiklis – 8 procentai).

Lietuvos kredito įstaigoms nustatytas maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais riziką ribojantis normatyvas. Maksimalioji bendroji (išskyrus eurus) atvira pozicija neturi viršyti 25 procentų banko kapitalo, o vienos valiutos (išskyrus eurus) ar tauriųjų metalų maksimalioji atvira pozicija neturi viršyti 15 procentų banko kapitalo. Šį normatyvą bankai privalo vykdyti kiekvieną dieną.

2011 metais ūkio aplinka tapo visiškai kitokia, nei stojant į VKM II, todėl įsipareigojimai sparčiau įgyvendinti struktūrines reformas – prioritetiniai. Dėl 2008 metais prasidėjusio ūkio nuosmukio neįmanoma siekti subalansuoto biudžeto, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įsipareigojusi valdžios sektoriaus deficitą 2012 metais sumažinti iki 3 procentų BVP. Planuojamos priemonės, įpareigosiančios vykdyti anticiklinę ir antiinfliacinę biudžeto politiką: 2011 metais bus siekiama priimti atitinkamus teisės aktus. Kitos struktūrinių reformų įgyvendinimo priemonės bus nurodytos 2011 metų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje. Toliau bus vykdomos pensijų sistemos, švietimo, sveikatos sistemų reformos.

IV SKIRSNIS. ŪKIO CIKLAS IR VIDUTINIO LAIKOTARPIO CENTRINIS ŪKIO RAIDOS SCENARIJUS

Realusis sektorius

12. Lietuvos ekonominė būklė gerėja. Nuo 2008 metų pabaigos iki 2010 metų I ketvirčio trukęs ūkio nuosmukis baigėsi. BVP 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 procento. Šalies ūkio augimo variklis – eksportuojantys sektoriai, o su vidaus paklausa susijusiuose sektoriuose užfiksuota stabilizavimosi pradžia.

2010 metais augo pramonės ir energetikos (5,6 procento), prekybos, transporto ir ryšių paslaugų (3,1 procento), finansinio tarpininkavimo, nekilnojamojo turto (1,1 procento) sektorių bendroji pridėtinė vertė. Labiausiai 2010 metais krito statybų sektoriaus bendroji pridėtinė vertė (7,2 procento). Tai truko 7 ketvirčius iš eilės, tačiau 2010 metų III ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2009 metų ketvirčiu, šiame sektoriuje užfiksuotas 6,4 procento, o IV – 7,8 procento kilimas.

2010 metais, palyginti su 2009 metais, eksportas padidėjo 33,2 procento, importas – 34,5 procento. Auga visų prekių grupių, sudarančių ne mažiau nei 0,5 procento viso eksporto, eksportas. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, kiekvienos prekių grupės prekių (išskyrus kelių rūšių prekes, kurios sudarė mažiau nei 0,5 procento viso eksporto) eksportas didėjo ne mažiau kaip 18 procentų. Mineralinių produktų eksportas per metus išaugo 46,6 procento. Lietuviškos kilmės gatavų maisto produktų, plastikų ir gumos, pramonės gaminių, chemijos pramonės produkcijos eksportas kartu sudėjus sudarė 29,3 procento lietuviškos kilmės prekių eksporto ir, palyginti su 2009 metais, išaugo 20,5 procento. Mašinų ir transporto priemonių eksportas, palyginti su 2009 metais, išaugo apie 41 procentą, o lietuviškos kilmės prekių – 28,3 procento.

Lietuvos ūkis išsaugojo konkurencingumą, todėl eksporto augimo 2012–2014 metais mastas bus artimas daugiamečiam vidutiniam eksporto augimo mastui ir išliks spartus.

Devynis ketvirčius iš eilės mažėjęs realus bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas 2010 metų III ketvirtį padidėjo 15 procentų, o IV ketvirtį – 13,9 procento. IV ketvirtį augo visų rūšių turto, išskyrus gyvenamąją statybą, pagrindinio kapitalo formavimas. Eksporto augimas skatina naudoti daugiau gamybinių pajėgumų, didina pelningumą ir gerina šalies įmonių kreditingumą, todėl 2010 metų II ketvirtį atsiradusios ir III ketvirtį akivaizdžiomis tapusios teigiamos investicijų tendencijos turėtų stiprėti. Vidutiniu laikotarpiu poreikį investuoti didins 2011 metais išnaudoti gamybiniai pajėgumai, o investicinę aplinką gerins mažesnės vienetinės darbo sąnaudos ir palankesnės skolinimosi sąlygos.

Eksporto plėtra, investicijos ir darbo jėgos paklausa sudaro sąlygas didėti vartotojų pasitikėjimui ir augti vartojimui. Po 8 iš eilės ketvirčius trukusio realaus galutinio vartojimo mažėjimo 2010 metų IV ketvirtį fiksuotas 1,4 procento augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu padidėjo 3,3 procento. Nors visus 2010 metus galutinio vartojimo išlaidos vis dar mažėjo (3,8 procento), tačiau gerokai lėčiau nei 2009 metais. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir toliau ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas 2011 metais saikingai didėti privačiam vartojimui: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, tai skatina vartoti, o ne kaupti ateičiai. 2012 metais padidėjus užimtumui ir sparčiau augant darbo užmokesčiui vartojimas augs greičiau nei BVP.

Dėl poreikio toliau konsoliduoti viešuosius finansus valdžios sektoriaus vartojimas ir toliau bus nuosaikus.

Nors ES ekonomikos augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES šalių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad ir 2012–2014 metų laikotarpiu toliau sparčiai formuosis palankios sąlygos Lietuvos ūkiui augti: akivaizdus investicijų atsigavimas 2010 metų III ketvirtį tęsis 2011–2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybinių pajėgumų, užtikrinsiančių 4,7 procento BVP augimą 2012 metais. Atsižvelgiant į šiuo metu parengtus 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos lėšų panaudojimo planus ir darbo jėgos mažėjimą dėl visuomenės senėjimo, BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės atitinkamai iki 3,7–3,4 procento.

Centriniame ūkio raidos scenarijuje numatyto greitesnio ūkio atsigavimo pagrindas – visuotinio kreditų rinkos stabilumo išlaikymas, prekybos partnerių atsigavimo tvarumas ir įsitikinimas, kad bus ir toliau stiprinama Lietuvos valdžios sektoriaus finansų politika. Šiomis prielaidomis grindžiamas spartaus eksporto augimo tempų išlaikymas, investicijų sugrąžinimas iki daugiamečio prieškrizinio lygio, taip pat vartojimo augimas.

2 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS* kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais, mln. litų	Pokytis, procentais
Rodiklio pavadinimas	ESS* kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais, mln. litų	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
BVP, grandine susieta apimtis	B1*g	70108,3	1,3	5,8	4,7	3,7	3,4
BVP, to meto kainomis	B1*g	94625,3	3,4	8,8	8,1	7,3	7
BVP sudedamosios dalys (grandine susieta apimtis)
Namų ūkių vartojimo išlaidos + ne pelno institucijų, aptarnaujančių namų ūkius, vartojimo išlaidos (NPI)	P.3	45885,2	-4,1	3,8	5,3	4,6	3,6
Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidos	P.3	13762,6	-3	3	3	5	5
Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	13119,8	0	18,1	15,1	6,7	-0,5
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą, BVP procentais	P.52+P.53	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Prekių ir paslaugų eksportas	P.6	50844,6	16,3	12,5	10,6	10	7,9
Prekių ir paslaugų importas	P.7	55773,5	17,6	12,8	13	11,5	7,4
BVP palyginamosiomis kainomis didėjimą lemiantys veiksniai, procentais
Galutinė vidaus paklausa		–	2,3	6,2	6,7	5,2	3,2
Atsargų pokytis ir vertybių įsigijimas, atėmus netekimą	P.52+P.53	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
Prekių ir paslaugų balansas	B.11	–	-1	-0,4	-2	-1,5	0,2

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Europos sąskaitų sistema.

Infliacija

13. Vartotojų kainos 2011–2014 metais didės daugiausia dėl to, kad kis kainos tų pačių prekių, kurios sunkmečio pradžioje pigo. Metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (toliau – SVKI) ėmė lėtėti nuo 2008 metų vidurio, mažėjant pasaulinėms maisto žaliavų ir energijos kainoms, ir žemiausią vertę pasiekė 2010 metų vasario mėnesį, kai sudarė -0,6 procento. Didelę įtaką tam turėjo ir tuo metu dėl mažesnių gamtinių dujų kainų atpigusios (palyginti su kainomis prieš metus) būsto paslaugos.

Vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal SVKI, 2010 metais sudarė 1,2 procento ir buvo kur kas mažesnė nei 2009 metais (4,2 procento). Svarbiausias mažesnės vidutinės infliacijos veiksnys buvo gerokai lėtesnė grynoji infliacija¹, ypač sumažėjusios rinkos paslaugų kainos.

__________________

¹ SVKI, neįskaitant maisto, degalų, tepalų ir administruojamųjų kainų, pokytis.

Kovo mėnesį ūgtelėjusi grynoji infliacija yra stiprėjančio vartojimo spaudimo kainoms požymis. Nepaisant to, šiuo metu didesnis nei 1 procento metinis kainų augimas pastebimas tik trijose didžiausiose pagal svorį prekių ir paslaugų grupėse.

Pagrindiniai metinės infliacijos veiksniai sietini su išorės aplinka. Per visus 2010 metus ir 2011 metų pradžioje didesnės nei prieš metus buvo tik kainos, susijusios su pokyčiais tarptautinėse žemės ūkio ir energijos produktų rinkose, t. y. maisto, degalų ir administruojamosios kainos.

Maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų pokyčiai spartino metinę infliaciją beveik nuo pat 2010 metų pradžios. Labiausiai šiuo požiūriu kito su žemės ūkio produktų derliumi Lietuvoje ir tarptautinių rinkų tendencijomis susijusių prekių – daržovių, pieno produktų, vaisių, duonos ir grūdų produktų – kainos. Alkoholinių gėrimų ir tabako grupės prekės, priešingai, metinės infliacijos augimą lėtino, ypač tabakas, nes į metinį kainų palyginimą nebeįtraukiamas jo pabrangimas 2009 metų kovo ir rugsėjo mėnesiais padidinus cigarečių akcizus.

Degalų kainos pirmąją 2010 metų pusę nuolat kilo. Antrąją metų pusę, naftai brangstant, degalų kaina beveik nekito (išskyrus gruodžio mėnesį, kai ji padidėjo 7 procentais), nes brangstančios naftos poveikį kompensavo atpigęs JAV doleris. Degalų kainų šuolį gruodžio mėnesį lėmė tiek išaugusi naftos kaina, tiek sustiprėjęs JAV doleris.

2010 metais administruojamosios kainos kilo, spartėjo ir jų metinis augimas. Metų pradžioje, uždarius Ignalinos atominę elektrinę (toliau – Ignalinos AE), trečdaliu pabrango elektros energija. Vėliau, metų viduryje, ji šiek tiek atpigo, tačiau pabrango gamtinės dujos. Šiluminė energija brango nuolat, nes kilo jai gaminti naudojamo kuro kainos. Vis dėlto didžiąją metų dalį šiluminės energijos kaina buvo mažesnė negu prieš metus.

Su vidaus paklausos kaita susijusios kainos (pramoninių prekių, neįskaitant energijos, ir rinkos paslaugų kainų), privačiam vartojimui tebesant silpnam, nuolat buvo mažesnės nei prieš metus, o metinis jų krytis buvo didžiausias 2010 metų I ketvirtį. Toliau jis pamažu silpo, tačiau metų pabaigoje ir 2011 metų pradžioje vis dar sudarė apie 1 procentą, nes esant dideliam nedarbui ir sumažėjus darbo užmokesčiui kainas didinančio paklausos spaudimo nebuvo. Tai matyti ir iš mažmeninės prekybos duomenų – atsižvelgiant į sezoniškumą, prekybos ne maisto prekėmis apyvarta visus 2010 metus buvo gana stabili.

Artimiausiu metu, kol vartojimo atsigavimas bus saikingas, bendrąjį kainų lygį daugiausia toliau formuos išoriniai veiksniai – aukštos maisto žaliavų ir energijos kainos, o jų poveikis Lietuvos infliacijai bus didesnis nei išsivysčiusiose šalyse dėl didesnės su šiomis kainomis susijusios vartotojų krepšelio dalies. Kita vertus, nors tarptautinės institucijos prognozuoja, kad ateityje maisto žaliavų ir energijos kainos išliks aukštos, yra teigiama rizika, kad pasiektos aukštos kainos artimiausiais metais augs silpniau. Toliau smarkiai augant eksportui ir atsigaunant kitiems ūkio sektoriams, ilgainiui neišvengiamai pradės didėti darbo užmokestis. Didėjanti vartotojų perkamoji galia irgi skatins bendrojo kainų lygio kilimą vėlesniais metais. 2011–2014 metų laikotarpiu, veikiant skirtingiems veiksniams, vidutinė vartotojų infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,3 procento.

3 lentelė. Kainų rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais	Pokytis, procentais
Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. BVP defliatorius		136,4	3,1	2,9	3,2	3,4	3,5
2. Privataus vartojimo defliatorius		133,6	1,4	3,1	3,1	3,5	3,5
3. SVKI* (vidutinis metinis)		101,2	1,2	3,3	3,3	3	3,3
4. Valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų defliatorius		142,5	0,6	-0,7	-0,7	2,4	2,8
5. Investicijų defliatorius		115,8	-3	2,3	1,7	2,5	2,7
6. Eksporto (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		126,6	10,7	8,5	3	2	2
7. Importo (prekių ir paslaugų) kainų defliatorius		118,4	9,4	7,5	1,7	1,6	1,6

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*SVKI – suderintas vartotojų kainų indeksas.

Darbo rinka

14. Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant bendrai ES darbo rinkai didelis nedarbas smarkiai mažės iki dydžių, spartinančių darbo užmokesčio augimą. Nors nedarbas vis dar didelis (2010 metų IV ketvirtį – 17,1 procento), 2010 metų II pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos ciklo lūžis. Toks ankstyvas darbo rinkos kilimas neįprastas, nes darbo rinkos rodikliai paprastai ima gerėti tik praėjus 2 metams nuo BVP augimo pradžios.

2010 metų II pusmetį, palyginti su I pusmečiu, laisvų darbo vietų Lietuvoje padaugėjo 20,2 procento. Tai rodo šalies ūkio ciklo fazės kaitą ir recesijos darbo rinkoje pabaigą. Palyginti su 2010 metų I pusmečiu, užimtumas (neatsižvelgiant į sezoniškumą) 2010 metų II pusmetį Lietuvoje išaugo 2,1 procentinio punkto ir sudarė 58,9 procento. Nuo 2010 metų II ketvirčio nebemažėjo užimtųjų apdirbamojoje pramonėje. Antrojoje metų pusėje užimtųjų statybų sektoriuje pagausėjo 10,1 procento, informacijos ir ryšių – 29,8 procento, švietimo – 2,7 procento, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 4 procentais, elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo – 23,1 procento, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų – 1,8 procento.

Statistikos departamento skelbiami verslo tendencijų apklausų dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus rezultatai rodo ypač teigiamus lūkesčius. Remiantis vasario mėnesio verslo tendencijų apklausomis dėl laukiamo darbuotojų skaičiaus, numatoma, kad agreguotos pramonės, statybos, mažmeninės prekybos ir paslaugų darbuotojų samdymo tendencijos artimiausiais mėnesiais bus veržliausios nuo 2008 metų rugpjūčio mėnesio.

4 lentelė. Darbo rinkos rodikliai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais	Pokytis, procentais
Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. Užimtumas, žmonių skaičius, tūkstančiais		1 342,7	-5,1	3,4	2,6	0,9	0,5
2. Užimtumas, dirbta valandų		2 527 557	4,1
3. Nedarbo lygis, procentais*		17,8	–	14,9	11,5	9,3	7,8
4. Produktyvumas (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam užimtajam), tūkst. litų		63,2	6,8	2,3	2,1	2,8	2,9
5. Darbo produktyvumas, dirbta valandų (bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai), litais		33,6	5,7
6. Kompensacijos darbuotojams, mln. litų	D.1	38 745,7	-5	2,5	9,7	6,9	9,8
7. Kompensacija vienam darbuotojui, litais		28 835,1	0,1	-0,8	6,9	5,9	9,3

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Pateikiama rodiklio reikšmė.

Nors ekonomika atsigauna, nedarbas išliks gana didelis per visą vidutinį laikotarpį. Numatoma, kad nedarbas 2011 metais sumažės iki 14,9 procento, o 2012–2014 metais toliau nuosekliai mažės ir atitinkamai sudarys 11,5, 9,3 ir 7,8 procento. Emigracijos srautų pokyčius ir jų poveikį nedarbo mažėjimui tiksliai įvertinti sudėtinga, kadangi nuo 2010 metų balandžio emigrantai kur kas aktyviau siekia įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512) nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

V SKIRSNIS. LIETUVOS MOKĖJIMŲ BALANSAS

15. Penkis ketvirčius iš eilės buvęs teigiamas einamosios sąskaitos balansas (toliau – ESB) 2010 metų III ketvirtį dėl sumažėjusio einamųjų pervedimų balanso perviršio ir padidėjusių pajamų ir užsienio prekybos balansų deficitų tapo deficitinis, tačiau padidėjęs einamųjų pervedimų balanso perviršis ir sumažėjęs užsienio prekybos deficitas lėmė, kad IV ketvirtį ESB vėl buvo su perviršiu. 2010 metų ESB perviršis siekė 1,7 mlrd. litų, arba 1,8 procento BVP, ir, palyginti su 2009 metais, sumažėjo 55,2 procento. 2010 metais ESB perviršio mažėjimą lėmė pajamų balanso deficitas (2009 metais pajamų balansas buvo su perviršiu) ir padidėjęs užsienio prekybos deficitas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. uždarius Ignalinos AE, dėl didesnio elektros energijos ir gamtinių dujų importo padidėjo prekių deficitas, bet šį neigiamą poveikį einamajai sąskaitai kompensavo einamieji pervedimai į Lietuvą ir padidėjęs paslaugų perteklius.

2010 metais einamieji pervedimai siekė 5,1 procento BVP, juos iš esmės sudarė ES struktūrinių fondų parama ir emigrantų į Lietuvą siunčiami pinigai. ES parama pervesta šiek tiek vangiau – ES fondų einamieji pervedimai buvo apie 10 procentų mažesni nei prieš metus. Tačiau privačių asmenų pervedimai iš užsienio šiuo laikotarpiu buvo beveik 40 procentų didesni nei prieš metus. Einamosios sąskaitos perteklių didino ir beveik dvigubai didesnis nei prieš metus paslaugų balanso perteklius. Jo pokytį iš esmės lėmė itin pagerėjęs kelionių paslaugų balansas, nes užsieniečių kelionių į Lietuvą padaugėjo, o Lietuvos gyventojai į užsienį keliavo mažiau. Po pertekliaus 2009 metais pajamų balansas 2010 metais vėl buvo neigiamas, nes Lietuvoje veikiančios užsienio kapitalo įmonės, prieš metus patyrusios nuostolių, vėl ėmė gauti pelną.

2010 metais einamosios sąskaitos perteklius lėmė grynąjį finansinį srautą iš Lietuvos. Kaip ir prieš metus bankai ir nefinansinės įmonės toliau grąžino paskolas užsienio kreditoriams ir didino savo užsienio turtą, tikėtina, siekdamos panaudoti perteklinį likvidumą. Mažėjančias paskolas kaip ir 2009 metais iš dalies atsvėrė Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimasis užsienio rinkose išplatinus euroobligacijas, o metų pabaigoje – ir gauta tarptautinių institucijų paskola.

2010 metų II pusmetį šiek tiek atsigavo tiesioginės užsienio investicijos. Palyginti su 2009 metais, jas padidino reinvesticijos, nes Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės vėl ėmė dirbti pelningai. Šias investicijas padidino ir didesnis skolinimasis iš tiesioginių investuotojų. Kapitalo sąskaita, rodanti ES struktūrinių fondų kapitalo pervedimus, 2010 metais turėjo apie 18 procentų mažesnį perteklių nei prieš metus, tačiau pervesta parama ir toliau buvo didesnė nei 2005–2008 metais.

Nors 2010 metais einamoji sąskaita išliko perteklinė, tokia būklė truks trumpai. Vidutiniu laikotarpiu einamosios sąskaitos balansas vėl turėtų tapti neigiamas: sparčiau atsigaunant ekonomikai ir vartojimui, didės importas, o Lietuvoje veikiančios užsienio įmonės vėl veiks pelningai – tai padidins ir prekybos, ir pajamų deficitą.

5 lentelė. Sektorių balansai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. Grynasis šalies skolinimasis	B.9N	4,5	1,4	0,3	0	0,7
iš jo:
prekių ir paslaugų balansas		-0,7	-1,1	-1,8	-2,8	-2,2
pajamų ir pervedimų balansas		2,6	0,1	-0,1	-0,4	-0,4
kapitalo sąskaita*		2,7	2,4	2,2	3,2	3,2
2. Privataus sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)		11,7	6,7	3,1	1,8	1,5
3. Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (-)	B.9N	-7,1	-5,3	-2,8	-1,8	-0,8
4. Statistinis neatitikimas		0	0	0	0	0

Šaltiniai: Finansų ministerija, Lietuvos bankas*.

VI SKIRSNIS. EKONOMINĖS RAIDOS RIZIKOS VEIKSNIAI

16. Programoje pateikto centrinio ūkio raidos scenarijaus pagrindinės rizikos priklauso nuo 4 prielaidų: pirma, eksporto apimties prieaugis, pasiektas 2010 metų IV ketvirtį ir 2011 metų sausį, bus išlaikytas visus 2011 metus, ir vėliau daugiametis vidutinis jo tempas nekis; antra, ES paramos naudojimas 2011 metais padidės apie 1,1 procentinio punkto BVP, kaip suplanuota; trečia, tvarus ilgalaikių palūkanų už paskolas nacionaline valiuta normų sumažėjimas iki lygio, priimtino investuotojams į gamybinius pajėgumus ir vartotojams (ši prielaida tapati tęstiniam šalies išteklių telkimui valdžios sektoriaus skolai stabilizuoti); ketvirta, laiku įgyvendintos priemonės struktūrinio einamosios sąskaitos deficito (toliau – ESD) rizikai neutralizuoti.

Prielaida dėl eksporto augimo tempo, apylygio daugiamečiam vidutiniam augimo tempui, gana atsargi, nes 2010 metų paskutiniais mėnesiais sezoniškai išlygintas prekių eksporto padidėjimas, palyginti su ankstesniais mėnesiais, sudarė apie 7 procentus ir išlikus šiems augimo tempams BVP 2011 metais gali didėti keliais procentiniais punktais daugiau. Kaip rodo turimi duomenys, net jeigu viso prekių eksporto apimtis (atsižvelgiant į sezono įtaką) 2011 metais būtų kaip šių metų sausį, 2011 metais eksportas didėtų beveik 28 procentais, tačiau atsargiame centriniame ūkio raidos scenarijuje numatomas tik 21,7 procento augimas, todėl yra teigiama rizika, kad eksporto augimo tempams nepakitus BVP šiemet augtų keliais procentiniais punktais daugiau, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje.

Prielaida dėl mažų palūkanų, vartotojų mokumo stabilizavimosi ir tvarių vartojimo išlaidų vidaus rinkoje paaiškina apie pusę 2011 metų BVP prieaugio, o vėlesniais metais lietuviškos kilmės pridėtinės vertės vartojimas ir investicijos sudarys mažiau nei trečdalį BVP prieaugio. Atsinaujinus importinių prekių ir paslaugų vartojimui iš labiau pasiturinčių gyventojų indėliuose sukauptų lėšų, gali vėl susidaryti nepriimtinas ESD. Šios rizikos aktualumą patvirtina duomenys, liudijantys, kad 2010 metais žemiau infliacijos lygio sumažėjusios palūkanų normos skatino sugrįžti prie importinių prekių ir paslaugų vartojimo tokiu mastu, koks buvo iki krizės pradžios. Jeigu staiga dėl išorinio disbalanso vėl padidėtų palūkanų normos, sumažėtų investicijos ir vartojimas. Taigi, jeigu 2011 metais nebus įgyvendintos papildomos priemonės šiai rizikai valdyti, telkiančios šalies išteklius valdžios sektoriaus grynajam skolinimuisi mažinti ir skolai stabilizuoti, prielaida dėl mažų ilgalaikių palūkanų nepasitvirtins ir ūkio augimas labai sulėtės arba kils ūkio pažeidžiamumo rizika ir padidės ūkio nuosmukio rizika. Jeigu papildomos šalies finansinių išteklių telkimo priemonės pernelyg suvaržytų lietuviškos kilmės prekių rinką, lėtesnis ūkio augimas taptų centriniu ūkio raidos scenarijumi. Šias rizikas reikėtų valdyti – įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę derėtų teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai mažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių. Mokestinėmis priemonėmis skatinant mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro, galima valdyti struktūrinio išorinio disbalanso riziką.

ES paramos lėšų panaudojimo planų nuokrypis koreguotų BVP augimą tiek, kad korekcija sudarytų pusę panaudotų lėšų dalies nuo BVP.

Išlieka ir teigiama rizika, kad ūkio plėtra bus spartesnė, nei numatyta centriniame ūkio raidos scenarijuje, jeigu ES verslo pasitikėjimas didės sparčiau, nei numato Europos Komisijos 2011 metų pavasario ūkio plėtros scenarijus. ESD blogėjimo riziką gali iš esmės sušvelninti spartesnis nei centriniame ūkio raidos scenarijuje numatytas eksporto augimas.

III SKYRIUS. VALSTYBĖS FINANSAI

I SKIRSNIS. FINANSŲ POLITIKOS STRATEGIJA

17. 2012 metais sumažinus valdžios sektoriaus deficitą žemiau 3 procentų BVP ribos, valdžios sektoriaus finansai bus konsoliduojami toliau siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo. Sugriežtinamas vidutinio laikotarpio tikslas – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP. Taip siekiama sustiprinti pasitikėjimą valiutų valdybos mechanizmu, kainų stabilumu ir užtikrinti, kad per keliasdešimt metų valdžios sektoriaus skola neviršytų 60 procentų, netaptų papildoma našta ateities mokesčių mokėtojams, o ilguoju laikotarpiu kuo geriau būtų vykdomi socialiniai įsipareigojimai būsimiesiems pensininkams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų tikslas – pasiekti, kad valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 5,3 procento BVP. Taip pat bus sudarytos tokios sąlygos, kad vėlesniais metais deficitas nuosekliai mažėtų ir neviršytų konvergencijos kriterijaus (3 procentų BVP).

18. Siekiant toliau konsoliduoti viešuosius finansus, nustatomi šie vidutinio laikotarpio finansų politikos (makroekonominės politikos) prioritetai:

18.1. derinti vykdomą fiskalinę politiką su socialinės politikos prioritetais;

18.2. skatinti toliau vykdyti pradėtas energetikos reformas;

18.3. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą;

18.4. sudaryti palankias sąlygas didinti darbo našumą, ekonomikos konkurencingumą, pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų, sėkmingai įgyvendinti ES sanglaudos politiką;

18.5. įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, užtikrinantį efektyvų išteklių naudojimą; pertvarkyti strateginio ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) planavimo sistemą ir principus, siekiant efektyviau ir racionaliau naudoti išlaidas, sieti tai su konkrečiais rezultatais;

18.6. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir ilgalaikėmis ūkio plėtrą užtikrinančiomis fiskalinės drausmės normomis, vykdyti sveikatos sistemos reformą;

18.7. didinti pasitikėjimą ilgalaikiu valdžios sektoriaus finansų tvarumu ir tobulinti valstybės biudžeto vidutinio laikotarpio planavimo sistemą;

18.8. įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytas struktūrines reformas, pirmenybę teikti toms priemonėms, kurios leistų veiksmingai sumažinti Lietuvos ūkio priklausomybę nuo importinių prekių ir neprarasti produktyvumo; mokestinėmis priemonėmis skatinti mažinti oro taršą ir energetinę priklausomybę nuo iškastinio kuro;

18.9. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą.

19. Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, naudojimą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, užtikrinančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti.

2011-2014 metais planuojamos priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti

20. Pagal atnaujintą centrinį ūkio raidos scenarijų 2011–2014 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims įvykdyti prireiks papildomų konsolidavimo priemonių, kurios gali sudaryti apie 2,1 procento BVP (iš jų padidėjusioms skolos tvarkymo išlaidoms apmokėti reikės apie 0,2 procento BVP lėšų daugiau nei 2010 metų išlaidos skolai tvarkyti).

21. Numatomos šios priemonės valdžios sektoriaus balanso rodiklio 2011–2014 metų užduotims įvykdyti:

21.1. siekti kuo racionaliau naudoti valdžios sektoriaus išlaidas; vykdyti valdymo reformą, naikinti laisvus etatus;

21.2. parengti išlaidų ir naudos analizės metodiką, taikyti ją visiems stambesniems už mokesčių mokėtojų lėšas įgyvendinamiems projektams; sutaupytas lėšas skirti valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti;

21.3. atlikti išsamią valstybės ir savivaldybių teikiamų paslaugų analizę ir apsvarstyti jų teikimo ilgalaikio finansavimo galimybes; nesant galimybės šias paslaugas deramai finansuoti ilgą laiką, privatizuoti paslaugų teikimą;

21.4. nustatyti valstybės institucijoms ne mažiau kaip 2 procentų per metus efektyvumo didinimo užduotis (t. y. kiekvienų metų valstybės biudžetą pradėti planuoti atitinkama suma sumažinus asignavimus institucijų išlaidoms ir darbo užmokesčiui);

21.5. gautas susidarius palankesnėms ūkio raidos prielaidoms, nenumatytoms centriniame ūkio raidos scenarijuje, viršplanines pajamas skirti spartesnei konsolidacijai;

21.6. gerinti mokesčių administravimą ir mažinti šešėlinės ekonomikos mastą;

21.7. toliau vykdyti ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą užtikrinančią pensijų sistemos reformą – ilginti išėjimo į pensiją amžių ir kitaip mažinti valdžios sektoriaus įsipareigojimus ateities pensininkams;

21.8. didinti dyzelinių degalų akcizą (kad būtų pasiekti ES acquis nustatyti minimalūs tarifai).

II SKIRSNIS. TARYBOS REKOMENDACIJŲ SIEKIANT IŠTAISYTI PERVIRŠINIO VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITO PADĖTĮ ĮGYVENDINIMAS

22. 2010 m. vasario 16 d. ES Tarybos rekomendacijoje, siekiant, kad 2012 metais valdžios sektoriaus deficitas neviršytų 3 procentų BVP, Lietuva raginama užtikrinti, kad 2010–2012 metų laikotarpiu būtų imtasi fiskalinės politikos priemonių, kurių vidutinė metinė vertė sudarytų bent 2,25 procento BVP, visų pirma apribojant pirmines einamąsias išlaidas, nurodyti ir priimti papildomas priemones, būtinas perviršinam deficitui ištaisyti iki 2012 metų, jeigu susiklostys palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jeigu ekonominė arba biudžeto būklė bus geresnė nei tikėtasi. Lietuvai rekomenduojama tobulinti vidutinio laikotarpio biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą – stiprinti fiskalinį valdymą ir skaidrumą bei išlaidų drausmę, įvesti būtinus perspektyvinius elementus ir mechanizmus, kuriais būtų siekiama vengti procikliškumo.

2010 metais Lietuva ėmėsi veiksmingų fiskalinės konsolidacijos priemonių pagal perviršinio deficito procedūrą: apie 1 procentą BVP sutaupytų planinių išlaidų panaudota deficitui papildomai mažinti. Taigi vietoj Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje 2010 metais planuoto 8,1 procento BVP valdžios sektoriaus deficito pasiektas 7,1 procento BVP deficitas.

Rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą vadovautasi nuostata, kad išlaidos, palyginti su 2010 metais, negali didėti, išskyrus neišvengiamus atvejus, taip pat tuos atvejus, kai būtina spręsti neatidėliotinus ar strateginius uždavinius.

Siekdama stabilizuoti valstybės finansų sistemą ir racionaliau naudoti valstybės lėšas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti paketą įstatymų projektų, kuriems Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2010 m. birželio 30–liepos 2 dienomis. Įsigaliojus Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymui (Žin., 2010, Nr. 86-4514), 2011 metų valstybės biudžete nereikėjo papildomai numatyti daugiau nei 500 mln. litų (0,51 procento BVP). Įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatyme (Žin., 2010, Nr. 82-4308) nustatytas šiuo metu galiojantis į pensijų fondus mokamos įmokos dydis, dėl kurio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžete nereikėjo papildomai numatyti apie 604 mln. litų (0,62 procento BVP). Įsigaliojus Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 5, 6, 16, 18, 19, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymui (Žin., 2010, Nr. 86-4533), nuo 2011 m. liepos 1 d. bus keičiama motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo tvarka, kuri ilgalaikėje perspektyvoje (visiškas metinis poveikis numatomas nuo 2013 metų) leis sutaupyti apie 670 mln. litų per metus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 933 „Dėl Lietuvos Respublikos 2011–2013 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“ (Žin., 2010, Nr. 80-4174), 2011 metų maksimalūs asignavimų limitai valstybės biudžeto asignavimų valdytojams apskaičiuoti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos 2010 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2009, Nr. 152-6822) patvirtintus asignavimus, įvertinus netęstinas programas.

Siekiant kuo efektyviau surinkti mokestines pajamas, ypač daug dėmesio skiriama kovai su prekių kontrabanda ir neteisėta apyvarta. Teritoriniu lygmeniu įdiegtas kontrolės institucijų veiklos koordinavimo modelis regionuose ir įsteigtos koordinacinės tarybos, į kurių sudėtį įeina regiono kontrolės institucijų (mokesčių inspekcijos, policijos, muitinės, darbo inspekcijos, valstybės sienos apsaugos) atstovai. Išsamius žinybinius kovos su oficialiai neapskaityta ekonomika planus (strategijas), atsižvelgdamos į atitinkamos srities grėsmių rizikos valstybės finansams laipsnį, yra patvirtinusios ir konkrečios kontroliuojančiosios institucijos. Šiuo metu visais minėtais lygmenimis daugiau dėmesio skiriama sritims, darančioms daugiausia įtakos šešėlinės ekonomikos mastui, t. y. kovai su kontrabanda, pridėtinės vertės mokesčio sukčiavimu, nelegaliu darbu, akcizų kontrolei, parengtos ir įgyvendinamos atitinkamos priemonės.

2011 metų valstybės biudžeto pajamos suplanuotos remiantis neapskaitytos ekonomikos ir galimų biudžeto pajamų iš jos vertinimais. Jeigu pajamų iš šešėlinės ekonomikos planas nebus įgyvendintas taip sėkmingai, kaip tikimasi, valstybės biudžeto projekte numatytas sąlyginis finansavimas siekiant išvengti skolų. Asignavimų valdytojams apribotos galimybės prisiimti finansinius įsipareigojimus dėl išlaidų: jų prisiimti įsipareigojimai, vykdomi iš valstybės biudžeto lėšų, per pirmus du 2011 metų ketvirčius negali viršyti 46 procentų, o per pirmus tris 2011 metų ketvirčius – 67 procentų metinės asignavimų sumos.

Jeigu valstybės biudžeto pajamų planas nebus vykdomas, Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigota iki rugsėjo 15 dienos Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir sumažinti išlaidas iki reikiamo lygio, kad nebūtų viršytas 2011 metų valdžios sektoriaus deficitas.

Reformuojant valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą siekiama sukurti ilgalaikį pagrindą išlaikyti tvarius valstybės finansus, nepriklausančius nuo politinio ciklo, taip pat sudaryti visas sąlygas, kad skolos mažinimas būtų ne pasirinkimas, o pareiga. Siekiant vykdyti antiinfliacinę valstybės biudžeto politiką, siūloma kartu su valstybės biudžeto rodikliais tvirtinti rodiklius, iliustruojančius parengto valstybės biudžeto įtaką infliacijai. Siekiant struktūriškai subalansuoti viešuosius finansus, siūloma kartu su kitais valstybės biudžeto rodikliais planuoti ir tvirtinti viso valdžios sektoriaus balanso rodiklį, o jo vykdymą sustiprinti įdiegus nepriklausomą jo vykdymo stebėseną. Siekiant sukaupti finansinių išteklių, siūloma įpareigoti įstatymu (parengtas atitinkamo įstatymo projektas) kaupti valstybės iždo atsargas sunkmečiui iki optimalaus lygio ir jų neišleisti iki sunkmečio. Šie rodikliai leistų ir efektyviau kontroliuoti valstybės biudžeto vykdymą.

Valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemos reformos koncepcija pristatyta 2010 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje. Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komitetas 2010 m. birželio 15 d. surengė diskusiją apie valstybės biudžeto rengimo ir vykdymo sistemos reformą. Diskusijoje dalyvavo politikai, valdžios ir verslo atstovai. 2011 m. balandžio 12 d. oficialiai pradėta vieša diskusija apie Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepciją, kuri padėtų įgyvendinti pagrindinius ankstesnius koncepcinius reformos sprendimus. Šiuo metu Finansų ministerija baigia rengti atitinkamų teisės aktų projektus, kuriuos ketina pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

III SKIRSNIS. VALSTYBĖS BIUDŽETO POVEIKIS VIDUTINIO LAIKOTARPIO VALDŽIOS SEKTORIAUS BALANSO RODIKLIO TIKSLAMS

23. Apdairios fiskalinės politikos lūkesčiai – vidaus ir užsienio investuotojų pasitikėjimo pagrindas.

24. Valdžios sektoriaus finansų struktūra 2011–2014 metais, palyginti su 2010 metais, labiausiai pakis dėl išlaidų darbo užmokesčiui, tarpiniam vartojimui ir socialinėms išmokoms augimo ribojimo: išlaidų augimas bus lėtesnis už nominalų BVP augimą. Šiuo metu neturima duomenų apie naują finansinę perspektyvą ir jos įgyvendinimo planus, todėl, remiantis prielaida, tikėtina, kad 2014–2020 metais finansinė perspektyva atkartos daugiametes tendencijas, o bendrojo kapitalo kaupimas 2014 metais bus 3 procentiniais punktais BVP mažesnis negu 2010 metais.

25. Programoje valdžios sektoriaus finansų projekcijos iš esmės kinta dėl dinamiškesnio centrinio ūkio raidos scenarijaus, išlaidų augimo ribojimo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme ir ES Tarybos rekomendacijose dėl pernelyg didelio valdžios sektoriaus deficito ištaisymo.

6 lentelė. Valdžios sektoriaus rodikliai (S13) 2010–2014 metais*

	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais (mln. litų)	BVP procentas
	ESS kodas	Rodiklio reikšmė 2010 metais (mln. litų)	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. Valdžios sektorius	S.13	-6 736,9	-7,1	-5,3	-2,8	-1,8	-0,8
2. Centrinė valdžia	S.1311	-4 339	-4,6	-3,1	-0,9	-0,7	-0,6
3. Regioninė valdžia	S.1312	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
4. Vietinė valdžia	S.1313	77,9	0,1	0	0	0	0
5. Socialinio draudimo fondų biudžetai	S.1314	-2 475,8	-2,6	-2,2	-1,9	-1,1	-0,2
Valdžios sektorius (S13)
6. Visos pajamos	TR	32 318,8	34,2	33,9	37,4	33,9	32,6
7. Visos išlaidos	TE	39 055,7	41,3	39,2	40,2	35,7	33,4
8. Grynasis skolinimas / skolinimasis	PDP B.9	-6 736,9	-7,1	-5,3	-2,8	-1,8	-0,8
9. Palūkanos	PDP D.41	1 732,9	1,8	2	2	2	2
10. Pirminis balansas		-5 004	-5,3	-3,3	-0,8	0,2	1,2
11. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės			0,3	0,3	0,3	0,3	0,5
Pajamos
12. Pajamos iš mokesčių (12=12a+12b+12c)		15 673,2	16,6	16,6	18,2	17,8	17,9
12a. Gamybos ir importo mokesčiai	D.2	11 201,3	11,8	11,9	12,9	12,4	12,4
12b. Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai	D.5	4 468,1	4,7	4,7	5,3	5,5	5,5
12c. Kapitalo mokesčiai	D.91	3,8	0	0	0	0	0
13. Socialinės įmokos	D.61	10 207,1	10,8	9,9	9,9	9,8	10
14. Nuosavybės pajamos	D.4	756,1	0,8	0,6	0,6	0,6	0,6
15. Kitos		5 682,4	6	6,8	8,7	5,7	4,1
16=6. Visos pajamos	TR	32 318,8	34,2	33,9	37,4	33,9	32,6
p. m.: Mokesčių našta (D.2+D.5+D.61+D.91-D.995)		25 770	27,2	26,4	28,1	27,6	27,9
Išlaidos
17. Kompensacijos darbuotojams + tarpinis vartojimas	D.1+P.2	16 747,2	17,7	16	15,5	15,9	16,3
17a. Kompensacijos darbuotojams	D.1	10 507,3	11,1	10,5	10	10,4	10,7
17b. Tarpinis vartojimas	P.2	6 239,9	6,6	5,5	5,4	5,5	5,6
18. Socialinės išmokos (18=18a+18b)		14 171,7	15	13,9	13,7	12,6	11,8
18a. Socialinės išmokos natūra	D.6311, D.63121, D.63131	1 840,7	1,9	2,1	2	1,9	1,8
18b. Socialinės išmokos, išskyrus socialinius pervedimus natūra	D.62	12 331	13	11,8	11,7	10,7	10,1
19=9. Palūkanos	PDP D.41	1 732,9	1,8	2	2	2	2
20. Subsidijos	D.3	483,7	0,5	0,5	0,5	0,4	0,4
21. Bendrojo pagrindinio kapitalo formavimas	P.51	4 359,5	4,6	4,8	6	3,3	1,5
22. Kitos		1 578,7	1,7	2	2,5	1,5	1,2
23=7. Visos išlaidos	TE	39 055,7	41,3	39,2	40,2	35,7	33,4
p. m.: Galutinio vartojimo išlaidos	P.3	18 871,9	19,9	18,8	17,8	17,8	18

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

*Dėl apvalinimo pajamų ir išlaidų komponentų suma gali nesutapti su lentelės duomenimis „Visos pajamos“ ir „Visos išlaidos“.

Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus pajamos (BVP procentais) svyruos dėl didėjančios 2007–2013 metų ES struktūrinės finansinės paramos panaudojimo: 2012 metais jos pasieks 37,4 procento BVP, o 2014 metais sumažės iki 32,6 procento BVP. BVP dalis, kurią sudaro pajamos iš netiesioginių mokesčių, didės 0,5–1 procentiniu punktu BVP dėl papildomų mokestinių priemonių ir mokesčių administravimo gerinimo ir išliks artima 12,4 procento BVP. Pajamos iš tiesioginių mokesčių dėl papildomų mokestinių priemonių ir mokesčių administravimo gerinimo didės 0,8 procentinio punkto BVP ir bus stabilios – 5,5 procento BVP.

Toliau vykdoma pensijų reforma leis pasirengti mažinti numatomą 2060 metų valdžios sektoriaus skolą. Ši reforma skatina privačius asmenis pačius papildomai kaupti lėšas senatvės pensijai. 2012 metais pensijų reformai įgyvendinti skirtų mokestinių pajamų dalis, pervesta į privačius pensijų fondus, sudarys apie 0,3–0,4 procento BVP. Įmokos į pensijų fondus projektuojamos kaip laikinai sumažintos vidutinės trukmės laikotarpiui.

Palūkanų išlaidos kaip dalis BVP stabilizuosis 2011 metais ir sudarys 2 procentus BVP.

Valdžios sektoriaus subsektorių balansai

26. Socialinio draudimo fondų subsektoriaus balansas 2010 metais buvo neigiamas – nustatytas apie 2,6 procento BVP deficitas.

2010 metų vietos valdžios subsektoriaus perteklius sudarė 0,1 procento BVP. Projektuojama, kad 2011–2014 metų vietos valdžios subsektorius išliks subalansuotas.

Vykdomos struktūrinės ir mokesčių reformos lėmė, kad apie du trečdalius valdžios sektoriaus deficito 2010 metais sudarė centrinės valdžios subsektoriaus deficitas – 4,6 procento BVP. Jis susidarė ankstesnei Lietuvos Respublikos Vyriausybei neįgyvendinus planuotų papildomų priemonių, skirtų struktūrinėms pajamoms didinti.

Centrinės valdžios ir socialinio draudimo fondų subsektorių deficito mažėjimas 2011–2014 metais turės lemti viso valdžios sektoriaus deficito mažėjimą vidutiniu laikotarpiu.

Duomenys, pateikti 7 lentelėje, rodo, kad vidutinis kasmetinis valdžios sektoriaus struktūrinio deficito mažinimas 2011–2012 metais turi sudaryti apie 1,3 procento BVP, – tai perpus mažiau nei pagal ankstesnį centrinį ūkio raidos scenarijų ir sutartą ES metodiką parengtose rekomendacijose perviršiniam deficitui ištaisyti.

IV SKIRSNIS. STRUKTŪRINIS VALDŽIOS SEKTORIAUS DEFICITAS IR FISKALINĖS POLITIKOS TĘSTINUMAS

27. 2010 metų struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas pagerėjo 1,9 procentinio punkto BVP ir sudarė 4,9 procento BVP. Apskaičiuota, kad planuotas struktūrinis valdžios sektoriaus deficitas 2011 metais sudarys 4,1 procento BVP, o dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendintų išlaidų mažinimo ir struktūrinių pajamų didinimo priemonių 2014 metais sumažės iki 1 procento BVP. Norint šiuos planus įgyvendinti, būtina toliau ryžtingai riboti išlaidas, didinti pajamas, spartinti struktūrines reformas ir laikytis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme nustatytos taisyklės dėl išlaidų augimo ribojimo.

Gamybos apimties atotrūkio įvertinimas

28. Apskaičiuojant BVP ciklą, taikytas Hodrick Prescot (HP) filtro metodas. Gauti rezultatai rodo, kad 2010–2014 metų laikotarpiu gamybos atotrūkis nuo potencialo bus neigiamas. Gamybos atotrūkis sudarys -4,7 procento 2011 metais, -2,7 procento 2012 metais, -1,7 procento 2013 metais ir -1 procentą 2014 metais.

Dėl trumpų duomenų eilučių ir struktūrinių pokyčių, taikant Hodrick Prescot (HP) filtro metodą ar gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija), Lietuvos gamybos atotrūkis vertinamas netiksliai. Pagal gamybos funkcijos metodą (pagrįstą NAIRU koncepcija) gautos išvados dėl trumpų duomenų eilučių, patikimų duomenų stokos ir struktūrinių lūžių gausos išlieka laikinai nepriimtinos. NAIRU skaičiavimo metodika neleidžia įvertinti struktūrinių pokyčių. Pirma, sparti 2006–2007 metų statybos plėtra neįprastai skatino ciklinį nedarbo mažėjimą, kurį pagal NAIRU skaičiavimo metodiką galima buvo vertinti kaip ilgalaikį. Antra, bendra Europos darbo rinka pakeis ciklinius užimtumo svyravimus: integracija mažins ciklinį nedarbą, nes tikėtina, kad dalis netekusiųjų darbo emigruos. Ciklinis nedarbas galėjo virsti nuolatiniu darbo jėgos mažėjimu, tačiau šiuo metu nėra patikimo pagrindo jį įvertinti.

7 lentelė. Ekonomikos ciklai

Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	ESS kodas	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. BVP augimas / grandine susietos apimties augimas		1,3	5,8	4,7	3,7	3,4
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-)	PDP B.9	-7,1	-5,3	-2,8	-1,8	-0,8
3. Palūkanos	PDP D.41	1,8	2	2	2	2
4. Vienkartinės ir kitos laikinosios priemonės		0,31	0,34	0,32	0,3	0,47
5. Potencialus BVP augimas, procentais		2,6	2,5	2,6	2,6	2,6
iš jo:
darbo jėga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
kapitalas		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
technologinė pažanga		N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
6. Gamybos apimties atotrūkis		-7,7	-4,7	-2,7	-1,7	-1
7. Ciklinė biudžeto komponentė		-2,6	-1,5	-0,9	-0,5	-0,3
8. Balansas, pakoreguotas pagal ciklą (2–7)		-4,6	-3,8	-1,9	-1,3	-0,5
9. Pirminis balansas, pakoreguotas pagal ciklą (8+3)		-2,7	-1,8	0,1	0,7	1,5
10. Struktūrinis balansas (8–4)		-4,87	-4,14	-2,27	-1,6	-1

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Hodrick Prescot (HP) filtro metodo trūkumas tas, kad struktūriniai pokyčiai išlyginami net ir tuo atveju, kai rodo aiškius gamybos poslinkius. Be to, šis metodas turi vadinamojo galutinio taško problemą. Tačiau dideli valdžios sektoriaus struktūrinio deficito 2007–2008 metų perskaičiavimai rodo, kad anksčiau darytos rezervacijos pagrįstos. Skaičiuojant valdžios sektoriaus struktūrinį deficitą, turėtų būti atsižvelgiama į abiejų metodų trūkumus: nė vienas iš jų negali įvertinti dėl išorinio disbalanso pokyčių laikinai gaunamų (netenkamų) pajamų. 2008 metais paskolų prieaugis sudarė apie šeštadalį privataus ir valdžios sektorių įplaukų, todėl staigus užsienio kredito paskatos praradimas ir išorinio disbalanso susireguliavimas labai pakeitė mokestinių bazių didėjimą ir mokesčių lankstumą lyginant su mokestinėmis bazėmis, nors sutarti ES metodai tokių ciklinių pajamų nerodė. Šiai rizikai pasitvirtinus, abiem metodais apskaičiuojamo valdžios sektoriaus struktūrinio deficito paklaidos sudarė kelis procentinius punktus. Dėl šių priežasčių labai padidėjo 2008 metų valdžios sektoriaus struktūrinio deficito įvertis. Atsižvelgiant į praktiškai pasiteisinusią rezervaciją dėl nepatikimos metodikos, pagal kurią apskaičiuojamos struktūrinės valdžios sektoriaus rodiklių reikšmės, ši rezervacija išlaikoma ir atnaujintoje programoje. Yra rizika, kad, nepasitvirtinus centrinio ūkio raidos scenarijaus prielaidoms ir 2011 metais atsinaujinus ūkio nuosmukiui, pagal sutartą metodiką apskaičiuotos struktūrinės konsolidacijos priemonės būtų iš esmės kitokios.

1995–2003 metais tik trečdalis BVP ciklinio svyravimo virsdavo valdžios sektoriaus deficitu. Šią valdžios sektoriaus finansų savybę paaiškina mažas pajamų lankstumas esant BVP svyravimams ir istoriškai labai mažos išlaidos, susijusios su nedarbu Lietuvoje.

Pagal 1995–2002 metų (stebėjimo laikotarpis – 7 metai) faktinius ketvirčių duomenis apie valdžios sektoriaus pajamas nustatytas muito, PVM, akcizų, pajamų, pelno mokesčių ir einamųjų išlaidų lankstumas.

8 lentelė. Lietuvos valdžios sektoriaus pajamų lankstumo įverčiai

ESS¢95 kodas	Rodiklio pavadinimas	Ciklinio lankstumo įverčio koeficientas
1. D.212	Muitai	0,84
2. D.211	PVM	0,97
3. D.214	Akcizai	1,36
	iš jų:
	alkoholio	1,09
	tabako	0
	degalų	1,57
4. D5	Einamieji pajamų, turto ir kiti mokesčiai	1,03
5. D61	Socialinės įmokos	0,98
6.	Einamosios išlaidos	0

Šaltinis – Finansų ministerija.

Duomenys, pateikti 8 lentelėje, rodo, kad visiškai nelanksčios pajamos iš tabako. Nustatyta, kad lanksčiausios pajamos iš degalų, t. y. degalai yra prekė, kurios naudojimas labai reaguoja į pajamų svyravimus. Lankstumo įverčiai būtų tikslesni, jeigu duomenų kokybės nebūtų pakeitę gausūs mokesčių įstatymų pakeitimai. Programoje deficitas vis dar vertinamas vadovaujantis griežtesnėmis einamųjų išlaidų ciklinio svyravimo prielaidomis: lankstumo koeficientas sumažintas nuo 0,97 iki 0. Jeigu ilgai trukęs ryšys tarp lėtėjančių einamųjų valdžios sektoriaus išlaidų ir BVP didėjimo išliktų, ciklinė deficito dalis vidutiniu laikotarpiu sudarytų tik dešimtadalį gamybos atotrūkio nuo potencialo.

Valdžios sektoriaus deficitas, atsižvelgiant į ekonomikos ciklą, apskaičiuotas remiantis Programoje pateiktomis makroekonominėmis ir biudžeto rodiklių projekcijomis.

V SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS SKOLOS DYDIS IR KITIMAS

29. Dėl padidėjusio valdžios sektoriaus deficito ir Lietuvos ekonomikos susitraukimo valdžios sektoriaus skolos lygis 2009 metais išaugo iki 29,5 procento BVP, o 2010 metais sudarė 38,2 procento BVP², tačiau vidutinės trukmės laikotarpiu valdžios sektoriaus skolos lygis išliks saugiu atstumu nuo nustatytos Mastrichto kriterijaus ribos (60 procentų BVP).

Centrinės valdžios sektoriaus skolos struktūra nekelia grėsmės valstybės finansams. Trumpalaikiai įsipareigojimai pagal likutinę trukmę sudaro 5,5 procento, o skolos už kintamąsias palūkanų normas, įvertinus išvestines finansines priemones, – 2,8 procento visos skolos. Vidutinė svertinė likutinė skolos trukmė sudaro 5,6 metų³. Įvertinus išvestines finansines priemones, centrinės valdžios skola denominuota litais ir eurais 100 procentų.

__________________

² Įvertinus sudarytus išvestinių finansinių priemonių sandorius.

³ 2011 metų sausio pabaigoje.

9 lentelė. Valdžios sektoriaus skolos projekcijos

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. Valdžios sektoriaus skola metų pabaigoje	38,2	38,1	37,9	37,1	35,4
2. Valdžios sektoriaus skolos pokytis	8,7	-0,1	-0,2	-0,8	-1,7
Valdžios sektoriaus skolą lemiantys veiksniai
3. Pirminis balansas	-5,3	-3,3	-0,8	0,2	1,2
4. Palūkanos	1,8	2	2	2	2
5. Skolos pokyčio tikslinimas*	2,6	-2,3	-0,1	-0,1	0
iš jo:
skirtumas tarp srautų ir įsipareigojimų	-	-	-	-	-
finansinio turto grynasis kaupimas iš jo privatizavimo pajamos	0	0	0	0	0
p. m.: Numanoma valstybės skolos palūkanų norma (procentais)	6,4	5,7	5,8	5,7	5,9
kiti svarbūs veiksniai, lemiantys valdžios sektoriaus skolą	-	-	-	-	-
6. Likvidus finansinis turtas	-	-	-	-	-
7. Grynoji skola (7=1–6)	-	-	-	-	-

Šaltinis – Finansų ministerija.

*Apskaičiuota kaip valdžios sektoriaus skolos pokyčio ir pirminio balanso skirtumas.

30. Pagrindinės Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinio laikotarpio skolinimosi ir skolos valdymo strateginės nuostatos:

30.1. Skolinimosi poreikį finansuoti tik litais ir eurais arba kita valiuta, kuri būtų keičiama į litus ar eurus taikant išvestines finansines priemones.

30.2. Skolinimosi poreikį daugiausia finansuoti išleidžiant Vyriausybės vertybinius popierius, vidaus ir užsienio rinkose koncentruojantis į dideles emisijas ir taip didinant Vyriausybės vertybinių popierių likvidumą.

30.3. Rengtis grąžinti didelės apimties skolas – išpirkti euroobligacijas – 2012 ir vėlesniais metais.

IV SKYRIUS. BIUDŽETO RODIKLIŲ Jautrumo analizė ir palyginimas su ankstesniais planais

I SKIRSNIS. EKONOMINĖS RAIDOS RIZIKOS ASPEKTAI IR JŲ POVEIKIS VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAMS

31. Vidutiniu laikotarpiu rinkoje 1 procentiniu punktu padidėjus kintamosioms ir fiksuotoms palūkanų normoms, mokėtinos 2011–2014 metais palūkanos už centrinės valdžios naują skolinimąsi padidėtų atitinkamai 16 mln. litų, 83 mln. litų, 153 mln. litų ir 203 mln. litų, t. y. vidutiniškai 0,1 procento BVP.

Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus išvestines finansines priemones centrinės valdžios skola (įskaitant palūkanų mokėjimus) yra denominuota litais ir eurais 100 procentų, valiutų kursų pokyčiai neturi įtakos centrinės valdžios palūkanų mokėjimams.

Centrinis ūkio raidos scenarijus, numatantis, kad pavyks išlaikyti ūkio augimą, priklauso nuo struktūrinių reformų įgyvendinimo spartos. Svarbiausia centrinio ūkio raidos scenarijaus įgyvendinimo sąlyga – struktūrinės reformos, mažinančios energetinę priklausomybę nuo mineralinio kuro. Jeigu ši prielaida nepasitvirtintų, yra rizika, kad atsigavus vartotojų ir verslininkų pasitikėjimui padidėtų importas ir vėl keliais procentiniais punktais BVP padidėtų ESD, didinsiantis palūkanų priedus už riziką ir slopinsiantis BVP potencialo augimą. Tokiu atveju valdžios sektoriaus konsolidacija būtų pagrįsta mažesniais privataus sektoriaus ištekliais.

Kita vertus, yra pozityvi rizika dėl keliais procentiniais punktais spartesnio ekonomikos augimo.

2012 metų neigiama ir teigiama rizika, kad gali būti nukrypta nuo centrinio ūkio raidos scenarijaus, yra subalansuota.

II SKIRSNIS. FISKALINĖ RIZIKA

32. Projektuojami pagrindiniai fiskalinės rizikos šaltiniai yra šie: indėlių draudimas, valstybės įmonių skolos, Ignalinos AE uždarymas, bankų sistemos finansinio stabilumo stiprinimo priemonės.

Indėlių draudimas

33. Lietuvos indėlių draudimo sistema atitinka ES teisės aktų reikalavimus šioje srityje. Bendra draudžiamų indėlių suma 2010 m. gruodžio 31 d. buvo 40 024,5 mln. litų, bendra galimų draudimo išmokų suma iki minėtos datos – 30 322,5 mln. litų.

Valstybės garantijos

34. Valstybės garantuojamų paskolų portfelis 2010 metų gruodį sudarė 1,4 procento 2010 metų BVP. Numatoma, kad garantuotos skolos lygis ir toliau išliks žemo lygio.

Ignalinos AE uždarymas

35. Ignalinos AE elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo sąmatoje 2011 metais numatyta 70 085 tūkst. litų išlaidoms. Numatomas šio fondo likutis 2012 m. sausio 1 d. – 92 374,3 tūkst. litų. Nurodyti šio fondo planuojamų 2012–2014 metų išlaidų nėra galimybės, nes pagal patvirtintus nuostatus Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo programos vykdytojai pateikia paraiškas skirti lėšų tik ateinančiais metais numatomoms įgyvendinti priemonėms.

Specialiajai Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programai 2011 metų valstybės biudžete numatyta 372 280 tūkst. litų (iš jų 345 280 tūkst. litų – ES lėšos, 27 000 tūkst. litų – bendrojo finansavimo lėšos), 2012 metais planuojama 415 147 tūkst. litų (iš jų 375 147 tūkst. litų – ES lėšos, 40 000 tūkst. litų – bendrojo finansavimo lėšos), 2013 metais – 549 461 tūkst. litų (iš jų 509 461 tūkst. litų – ES lėšos, 40 000 tūkst. litų – bendrojo finansavimo lėšos).

Finansinio stabilumo užtikrinimas

36. Lietuvos bankų sistema atlaikė 2008–2009 metų ekonomikos sunkmetį be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pagalbos. Bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis 2010 metais padidėjo 1,5 procentinio punkto ir 2011 m. sausio 1 d. sudarė 15,6 procento (Lietuvos banko reikalaujamas minimalus rodiklis – 8 procentai). Bankų sektoriaus 2010 metų rodikliai rodo teigiamus pokyčius, tačiau jis yra veikiamas bendros šalies ekonominės padėties, nedarbo, pajamų sumažėjimo, didelės įmonių ir gyventojų kredito rizikos, todėl, įgyvendinant 2009 metais priimtą Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymą (Žin., 2009, Nr. 93-3985), 2010 metais parengta Lietuvos bankų sektoriaus stabilumo stiprinimo priemonių, tokių kaip valstybės garantijos, pasitikėtinės (subordinuotos) paskolos ir bankų turto išpirkimas, taikymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1673 (Žin., 2010, Nr. 139-7136). Šių priemonių, kurioms pritarė ir Europos Komisija, Lietuvos bankams taikyti neprireikė, tačiau jų, kaip prevencinių priemonių, įtvirtinimas didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo didinimo. 2011 m. sausio 21 d. Europos Komisija Finansų ministerijos prašymu pratęsė šio priemonių rinkinio galiojimą iki 2011 m. birželio 30 dienos.

Atsižvelgiant į 2008 m. birželio 1 d. įsigaliojusio Tarpusavio supratimo memorandumo dėl bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių finansų įstaigų priežiūros institucijų, centrinių bankų ir finansų ministerijų tarpvalstybinio finansinio stabilumo ir krizių valdymo srityje nuostatas, buvo imtasi Lietuvos institucijų bendradarbiavimo su Šiaurės ir Baltijos regiono kitų valstybių atitinkamomis institucijomis krizių prevencijos ir valdymo srityje stiprinimo veiksmų. 2010 metais Danijos, Estijos, Suomijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos ir Švedijos finansų ministerijos, centriniai bankai ir finansų rinkos priežiūros institucijos pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl tarpvalstybinio finansinio stabilumo, krizės valdymo ir išsprendimo, kurio tikslas – sustiprinti šių valstybių institucijų bendradarbiavimą, keitimąsi informacija, koordinuoti veiksmus ir priemones krizių prevencijos ir valdymo srityse. Įgyvendinant susitarimą, 2010 metais sudaryta Šiaurės ir Baltijos šalių tarpvalstybinė stabilumo grupė.

Šios priemonės didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir papildo priemones, kurių buvo imtasi 2008–2009 metais: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1253 (Žin., 2008, Nr. 140-5549) patvirtintas Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planas, sudaryta nuolatinė Finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija, 2009 metais pasirašytas susitarimas dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių užkardymo ir valdymo srityje tarp Finansų ministerijos ir finansų rinkos priežiūros institucijų – Lietuvos banko, Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos.

III SKIRSNIS. PALYGINIMAS SU ANKSTESNIAIS PLANAIS

37. Atsižvelgiant į Statistikos departamento skelbtus faktinius 2010 metų duomenis ir susiformavusias ūkio raidos tendencijas, patikslintos BVP projekcijos.

Valdžios sektoriaus deficito ir skolos projekcijos atliktos pagal ESS¢95 apskaitos standartus. 2011–2012 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys tikslintos dėl pakitusio centrinio ūkio raidos scenarijaus ir rizikos sumažėjimo.

10 lentelė. BVP, valdžios sektoriaus deficito ir valdžios sektoriaus skolos projekcijų kaita, palyginti su Lietuvos konvergencijos 2009 metų programa

Rodiklio pavadinimas	ESS¢95 kodas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	ESS¢95 kodas	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais	2014 metais
1. BVP didėjimas:
ankstesnė projekcija		1,6	3,2	1,2	N.A.	N.A.
naujausia projekcija		1,3	5,8	4,7	3,7	3,4
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		-0,3	2,6	3,5	N.A.	N.A.
2. Valdžios sektoriaus grynasis skolinimas (+) / skolinimasis (-):	PDP B.9
ankstesnė projekcija		-8,1	-5,8	-3	N.A.	N.A.
naujausia projekcija		-7,1	-5,3	-2,8	-1,8	-0,8
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		1	0,5	0,2	N.A.	N.A.
3. Valdžios sektoriaus skola:
ankstesnė projekcija		36,6	39,8	41	N.A.	N.A.
naujausia projekcija		38,2	38,1	37,9	37,1	35,4
sumažėjimas (-) / padidėjimas (+)		1,6	-1,7	-3,1	N.A.	N.A.

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

Dėl didesnio augimo, numatyto centriniame ūkio raidos scenarijuje, ir griežtesnių deficito mažinimo užduočių numatoma valdžios sektoriaus skolos dalį BVP 2012 metais sumažinti 3,1 procento BVP, palyginti su ankstesne projekcija.

V SKYRIUS. Valdžios sektoriaus finansų kokybė

38. Siekiant tobulinti strateginio planavimo sistemą – užtikrinti jos skaidrumą, aiškumą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės politinių prioritetų įgyvendinimą, – buvo parengtas ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1220 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 102-5279). Naujos redakcijos Strateginio planavimo metodikoje aiškiau apibrėžta strateginio planavimo dokumentų sistema, nustatytas strateginio planavimo dokumentų turinys ir forma, nurodytos institucijos, atsakingos už strateginių dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą ir atsiskaitymą už rezultatus. Šioje metodikoje išsamiai aprašytas strateginio veiklos plano parengimo procesas ir pateikta nauja šio plano forma, atsisakyta sutrumpintų strateginių veiklos planų rengimo. Strateginio planavimo metodika taip pat papildyta Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų įgyvendinimo rezultatų stebėsenos proceso dalimi, kuri labai svarbi siekiant efektyviai įgyvendinti strateginio planavimo dokumentus.

Pažymėtina, kad, patobulinus strateginio planavimo sistemą ir priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (Žin., 2010, Nr. 38-1784), lėšos planuojamos atitinkamiems ministrams pavestoms valdymo sritims, todėl ministrai, atsižvelgdami į planuojamus pasiekti rezultatus ir turėdami daugiau teisių, gali efektyviau paskirstyti lėšas tarp savo valdymo sričių įstaigų, – taip geriau ir rezultatyviau panaudoti numatytas lėšas ir sumažinti funkcijų dubliavimąsi.

Siekiant užtikrinti, kad, sudarant ir vykdant valstybės biudžetą, valstybės piniginiai ištekliai būtų planuojami ir naudojami pačiu efektyviausiu būdu, ir optimizuoti asignavimų valdytojų ir jų vykdomų programų skaičių, parengtas ir Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. gruodžio 9 d. priimtas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2010, Nr. 153-7781). Jame nustatyta, kokių įstaigų vadovai gali būti asignavimų valdytojais. Taip pat patikslintos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatos, reglamentuojančios nepanaudotos programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES finansinės paramos ir bendrojo finansavimo bei kitos gaunamos finansinės paramos lėšos, naudojimą ir perkėlimą į kitus biudžetinius metus, t. y. nepanaudotos šios lėšos nuo 2012 metų nebus perkeliamos į kitus metus. Be to, šiuo įstatymu įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių biudžetai tvirtinami įskaitant ir atitinkamais metais numatomas išlaidas investicijų projektams, kuriems planuojama skolintis, t. y. sudarant jų biudžetus iš anksto turi būti atskleidžiamas deficito, jeigu toks numatomas, dydis.

Rengiant Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, ir toliau buvo siekiama optimizuoti asignavimų valdytojų ir sudaromų programų skaičių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintame 2011 metų valstybės biudžete asignavimų valdytojų, palyginti su patvirtintu 2010 metų valstybės biudžetu, sumažėjo 41-u.

Užtikrinant valstybės biudžeto sudarymo viešumą ir skaidrumą, su 2011 metų valstybės biudžetu susijusi informacija skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.

39. Dėl fiskalinės konsolidacijos Lietuvos valstybės valdymo išlaidos (dalis BVP procentais), palyginti su kitų ES valstybių narių atitinkamu rodikliu, vis dar nedidelės. Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais išlaidos bendroms valstybės paslaugoms padidėjo iki 4,2 procento BVP (2008 metais – 3,9 procento BVP). Laikantis Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatų dėl išlaidų ribojimo, iki 2014 metų valdžios sektoriaus išlaidos vėl sumažėtų iki daugiamečio lygio, artimo 33,4 procento BVP.

11 lentelė. Valdžios sektoriaus išlaidos, suskirstytos pagal funkcijas

Rodiklio pavadinimas	Funkcinės klasifikacijos kodas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	Funkcinės klasifikacijos kodas	2009 metais	2014 metais
1. Bendros valstybės paslaugos	01	4,2
2. Gynyba	02	1,4
3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga	03	2
4. Ekonomika	04	4
5. Aplinkos apsauga	05	1,2
6. Būstas ir komunalinis ūkis	06	0,5
7. Sveikatos apsauga	07	5,6
8. Poilsis, kultūra ir religija	08	1,2
9. Švietimas	09	6,8
10. Socialinė apsauga	10	16,7
11. Išlaidos, iš viso		43,6	33,4

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija.

I SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS IŠLAIDOS

40. Valstybės biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti patvirtintuose strateginiuose dokumentuose, kurie tarpusavyje susiję ir sudaro sistemą. Pagrindiniai nacionalinio biudžeto išlaidų tikslai ir prioritetai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Lietuvos Respublikos Vyriausybė kiekvienais metais, prieš sudarydama valstybės biudžetą, taip pat parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės atitinkamų metų veiklos prioritetų projektą, kuriuo vadovaujantis paskirstomos lėšos atitinkamiems ministrams pavestoms valdymo sritims jų institucijų programoms vykdyti.

Siekiant stabilizuoti viešuosius finansus ir optimizuoti valstybės biudžeto išlaidas, ir toliau numatoma taikyti ankstesniais metais vykdytas taupymo priemones, t. y. bus pratęstos laikinosios darbo užmokesčio viešajame sektoriuje mažinimo priemonės, nedidinamos lėšos kitoms išlaidoms, išskyrus tas išlaidas, kurių neįmanoma išvengti: didėjančios skolos tvarkymo išlaidos; įmokos į ES biudžetą; lėšos, reikalingos ES finansuojamiems projektams bendrai finansuoti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta, kad atitinkamų metų viršplaninės pajamos naudojamos valstybės biudžeto deficitui dengti, o sutaupytais asignavimais išlaidoms pirmiausia dengiamas kreditinis įsiskolinimas. Šių nuostatų griežtai laikomasi, jos išliks ir ateinančių metų valstybės biudžete.

II SKIRSNIS. VALDŽIOS SEKTORIAUS PAJAMOS

Mokesčių sistemos pakeitimai 2010 metais

41. Akcizų srityje:

41.1. Nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinta akcizų lengvata į degalus privalomai maišomam biokurui.

41.2. Nuo 2011 m. sausio 1 d.:

41.2.1. Nustatyta akcizų lengvata gamtinėms dujoms, naudojamoms kaip vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusų variklių degalai.

41.2.2. Atsižvelgiant į ES acquis pakeistas minimalias apmokestinimo normas tabako gaminiams, patikslinti akcizų tarifai apdorotam tabakui.

41.2.3. Atsižvelgiant į ES acquis Lietuvai suteiktus pereinamuosius laikotarpius, padidintas akcizų tarifas gazoliui.

42. PVM srityje:

42.1. Nuo 2010 m. gegužės 1 d. avansinių PVM mokėjimų riba padidinta iki 10 mln. litų.

42.2. Pratęstas lengvatinių PVM tarifų taikymas šilumos energijai, karštam vandeniui, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Nuo 2011 m. sausio 1 d. lengvatinis 9 procentų PVM tarifas pradėtas taikyti ir viešbučio tipo ir specialiojo apgyvendinimo paslaugoms.

43. 2010 metais parengtos nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo gairės.

44. Mokesčių administravimo srityje įtvirtintas mokesčių administratoriaus išankstinio įsipareigojimo dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo (angl. binding ruling) institutas ir mokesčių mokėtojui sudaryta galimybė užsitikrinti, kad jis vienodai su mokesčių administratoriumi interpretuoja būsimas konkrečių sandorių, ūkinių operacijų mokestines pasekmes.

VI SKYRIUS. VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSŲ TVARUMAS

45. Ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas – visų ES šalių problema, kurią padidino esama krizė. Dėl ekonomikos krizės tvarumo atotrūkis padidėjo daugelyje šalių, tarp jų ir Lietuvoje, taigi užtikrinti ilgalaikį tvarumą – nemenkas iššūkis. Siekiant ilgalaikio viešųjų finansų tvarumo, ypač svarbu mažinti valdžios sektoriaus deficitą ir skolą, didinti užimtumą ir įgyvendinti socialinės apsaugos sistemos reformą.

I SKIRSNIS. SOCIALINĖS APSAUGOS SISTEMOS REFORMA

46. Esama Lietuvos socialinės apsaugos sistema kenčia tiek dėl trumpalaikių ekonomikos krizės padarinių (įmokos neatitinka išmokų, didėja nedarbas, anksčiau priimti netinkami įsipareigojimai), tiek ir dėl ilgalaikių struktūrinių problemų (netolygi mokestinė bazė, sensta visuomenė), todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 15 d. iš esmės pritarė Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos projektui. Šiame projekte numatyti siekiai sukurti finansiškai tvarią socialinio draudimo sistemą, išmokas labiau susieti su ekonominėmis šalies galimybėmis, veiksmingiau ir skaidriau administruoti sistemą.

47. Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepcijos projekte nurodytas pensijų sistemos problemas numatoma spręsti nuosekliai įgyvendinant šias priemones:

47.1. nuo 2012 metų pradėti ilginti pensinį amžių kasmet pridedant po 4 mėnesius prie moterų pensinio amžiaus ir 2 mėnesius – prie vyrų, kol 2026 metais abiejų lyčių pensinis amžius pasieks 65 metus;

47.2. pakeisti socialinio draudimo pensijų apskaičiavimo tvarką – laipsniškai pereiti prie naujos bazinės pensijos arba nacionalinės pensijos, finansuojamų iš bendrųjų mokesčių;

47.3. nustatyti pensijų dydžio nustatymo ir indeksavimo tvarką;

47.4. pensijų draudimo įmokas skaičiuoti ir nuo darbo užmokestį keičiančių pajamų;

47.5. skatinti asmenis dalyvauti II ir III pensijų kaupimo pakopose.

Šiuo metu rengiami išsamūs šių principų įgyvendinimo pasiūlymai, ir juos tikimasi patvirtinti dar iki 2011 metų vidurio. Įstatymo, ilginančio pensinį amžių pagal 47.1 punkte nustatytus principus, projektas jau pateiktas Lietuvos Respublikos Seimui.

II SKIRSNIS. SVEIKATOS SISTEMOS REFORMA

48. Sveikatos priežiūros tikslas – visapusiška kiekvieno Lietuvos piliečio fizinė ir dvasinė gerovė, kurios siekiama užtikrinant prieinamą, geros kokybės ir veiksmingą sveikatos priežiūrą, sudarant visiems šalies gyventojams vienodas galimybes gauti jiems reikalingą medicinos pagalbą, teisę pasirinkti gydytoją ir sveikatos priežiūros įstaigą. Sveikatos sistemai didelę įtaką turi šalies populiacijos senėjimas. Mažėjant dirbančių žmonių, didėja sveikatos priežiūros ir socialinės globos paslaugų poreikis, kartu ir išlaidos sveikatos priežiūrai. Siekiant teikti saugias, geros kokybės ir prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams, efektyviai naudoti sveikatos priežiūrai skirtas lėšas, įgyvendinama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 1654 (Žin., 2009, Nr. 150-6713) patvirtinta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa. Ją sudaro 2 dalys: sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimas ir sveikatos priežiūros paslaugų restruktūrizavimas.

49. Siekiant suformuoti efektyvesnį sveikatos priežiūros įstaigų tinklą, 2010 metais sumažinta 16 sveikatos priežiūros įstaigų (juridinių asmenų) – įstaigos sujungtos į stambesnius juridinius vienetus pagal Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programoje nurodytus kriterijus. Taip sumažinta sveikatos priežiūros įstaigų administravimo, ūkinių išlaidų ir, siekiant veiksmingiau panaudoti investicijas, atsisakyta neracionalių projektų finansavimo.

50. Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programoje numatytas sveikatos priežiūros įstaigų tinklo optimizavimo procesas neatsiejamas nuo sveikatos priežiūros paslaugų struktūros pokyčių. Siekiama organizuoti sveikatos priežiūros įstaigų veiklą taip, kad jose būtų teikiamos tik nustatytų ligų gydymo profilių paslaugos. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programos kriterijais, pagal teikiamų paslaugų struktūrą sveikatos priežiūros įstaigos suskirstytos į 3 lygmenis – rajono, regiono ir respublikos (RRR). Restruktūrizuojant paslaugas, sudėtingesnės paslaugos, kurioms teikti reikia modernesnių technologijų ir specialių personalo įgūdžių, telkiamos aukštesnio lygmens ligoninėse, – taip siekiama išvengti profesinių klaidų arba komplikacijų, kurias lemia nepakankama personalo kvalifikacija ir klinikinės patirties stoka. Siekiant suformuoti racionalesnę sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų struktūrą, kuri užtikrintų saugias geros kokybės paslaugas, parengti įvairūs teisės aktai, leidžiantys restruktūrizuotose ligoninėse organizuoti paslaugų teikimą taip, kad paslaugos pagal galimybes būtų teikiamos ne stacionariose gydymo įstaigose, o pacientui priimtinesniu ir ekonomiškai efektyvesniu būdu – dienos stacionaro, dienos chirurgijos ir kitais būdais. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, faktiškai suteiktų nestacionarinių gydymo paslaugų (II ir III lygių konsultacijos, profilaktikos, žmogaus genetikos, papildomai apmokamos, priėmimo-skubiosios pagalbos, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugos) padaugėjo 3,2 procento. Tarp jų ypač daugėjo dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugų – atitinkamai 17,2 procento ir 9,1 procento (šių paslaugų labai pagausėjo rajono ir regiono lygmens asmens sveikatos priežiūros įstaigose). Stacionarinių gydymo paslaugų per tą patį laikotarpį sumažėjo 2,7 procento.

51. Siekiant pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančias įstaigas skatinti tinkamai naudoti skiriamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšas ir teikti daugiau geros kokybės paslaugų pirminės sveikatos priežiūros įstaigose, nustatyti 8 pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos efektyvumo vertinimo rodikliai. Siekiant motyvuoti šeimos gydytojus ir specialistus, teikiančius pirminės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti 2 gerų darbo rezultatų rodikliai. Taip pat persvarstyti teisės aktai, reglamentuojantys pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių slaugytojų kompetenciją ir funkcijas.

52. Siekiant, kad gydymo įstaigų finansavimas tiesiogiai priklausytų nuo jų suteiktų paslaugų apimties bei kokybės ir būtų įdiegtas šalies mastu stacionarinių gydymo paslaugų apmokėjimas, taikant giminingų diagnozių grupių (DRG) metodą, 2010 metais buvo atliekami giminingų diagnozių grupių (DRG) sistemos diegimo darbai: įvykdytas asmens sveikatos priežiūros paslaugų grupavimo pagal Australijos ištobulintas giminingų diagnozių grupės (DRG) programinės įrangos sukūrimo ir priežiūros paslaugų pirkimas, įsigytos giminingų diagnozių grupių (DRG) grupavimo programinės įrangos licencijos, sukurtas medicininių intervencijų klasifikacijos (ACHI) ir kodavimo standartų (ACS) elektroninis vadovas ir kita. Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. V-1032 (Žin., 2010, Nr. 144-7384) patvirtintas 2010–2011 metų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo pagal giminingų diagnozių grupes sistemos diegimo priemonių planas, kuris leis šalies įstaigoms nuosekliai pasirengti ir įdiegti šią sistemą nuo 2012 metų.

53. 2010 metais pradėjus reguliuoti nekompensuojamųjų vaistų kainas, įteisinus prievolę gamintojui deklaruoti kainas ir nustačius didžiausius leistinus didmeninės ir mažmeninės prekybos antkainius, nekompensuojamųjų vaistų kainos vidutiniškai sumažėjo apie 10 procentų. Įdiegus naujus kainodaros principus, buvo taupomos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos, o gyventojai už vaistinius preparatus galėjo mokėti mažiau. Pagal naują skaičiavimo tvarką 2010 metais patvirtinus kompensuojamųjų vaistų kainyną, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos, skirtos vaistiniams preparatams kompensuoti, sumažėjo apie 10 procentų, o paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistinius preparatus – apie 23 procentus. 2010 metais, palyginti su 2009 metais, šio fondo biudžeto išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms sumažėjo 42,9 mln. litų.

54. Plėtojant e. sveikatos sistemą, įgyvendinama E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. V-151 (Žin., 2010, Nr. 23-1079), skirta e. sveikatos paslaugoms gyventojams ir pacientams, specialistams ir įstaigoms sukurti ir plėtoti. Šios programos įgyvendinimo priemonių plane, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. V-570 (Žin., 2010, Nr. 74-3763, Nr. 158-8065), numatoma plėtoti elektronines paslaugas, sudarant sąlygas sveikatos sistemos dalyviams bendradarbiauti ir keistis informacija. Lengvesnė prieiga prie informacijos ir paslaugų, įstaigų orientacija į paslaugų teikimą žmogui ir geresnės kokybės paslaugos, sveikatos įstaigų prieinamumas ir skaidrumas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo ir sveikatos sistemos išteklių naudojimo efektyvumas – tokie strateginiai uždaviniai Lietuvos e. sveikatos srityje numatomi 2010–2020 metais. Įdiegus Lietuvoje e. sveikatos sistemą, jau nuo 2013 metų būtų galima kasmet sutaupyti apie 300 mln. litų.

Reikalavimuose sveikatos priežiūros įstaigose diegiamoms informacinėms sistemoms, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-89 (Žin., 2011, Nr. 16-774), ir Sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų susiejimo su e. sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūra reikalavimuose ir techninėse sąlygose, patvirtintuose sveikatos apsaugos ministro 2010 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-1079 (Žin., 2010, Nr. 152-7759), numatyti reikalavimai, standartai ir specifikacijos, kurių privaloma laikytis projektuojant ir realizuojant sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų integracines sąsajas, taip pat informacinių sistemų architektūros reikalavimai, užtikrinsiantys visų e. sveikatos sistemos priemonių suderinamumą nacionaliniu mastu.

III SKIRSNIS. ŠVIETIMO SISTEMOS REFORMA

55. Lietuvos Respublikos Seimas 2009 m. balandžio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą (Žin., 2009, Nr. 54-2140), kuris padėjo pamatus sisteminei mokslo ir studijų sektoriaus pertvarkai. Nuo 2009 metų stojančiųjų į aukštąsias mokyklas studijos finansuojamos studijų krepšelio principu. Stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius atitinka valstybės finansines galimybes. Valstybės ir privačiomis lėšomis dengiamos realios studijų išlaidos. Siekiant užtikrinti studijų prieinamumą ir atsižvelgiant į ribotus valstybės finansinius išteklius, sukurta valstybės remiamų paskolų sistema, į kurią įtrauktos privačios kredito įstaigos. Studentai, nepatekę į valstybės finansuojamas vietas, nuo 2009 metų turi galimybę gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti. Studentams teikiamos socialinės ir skatinamosios stipendijos. Aukštosios mokyklos pertvarkomos į viešąsias įstaigas, stiprinama jų autonomija.

56. Siekiant didinti mokslo konkurencingumą, stiprinamas konkursinis mokslinių tyrimų finansavimas. Vis dar aktualūs mokslo ir technologijų plėtotės, įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo, viešojo ir privataus sektorių partnerystės klausimai, todėl daug dėmesio skiriama integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtrai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintos 5 slėnių programos, apimančios aukščiausios kompetencijos specialistų rengimą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, mokslui imlaus verslo vystymą prioritetiniuose šalies ūkio sektoriuose.

57. Didinama švietimo paslaugų plėtra ir prieinamumas: perkami ir savivaldybėms paskirstomi geltonieji mokykliniai autobusai, tikslinami savivaldybių mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrieji planai. Plėtojant visuotinę paramą mokiniams, didinamas mokytojų padėjėjų, specialiųjų pedagogų ir psichologų pagalbos prieinamumas mokyklose, steigiami jų etatai, skiriama finansinė parama savivaldybėms ikimokyklinio ugdymo auklėtojo ir (ar) priešmokyklinio ugdymo pedagogo etatams steigti.

58. Įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-350 (Žin., 2011, Nr. 30-1421) patvirtintą Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programą, siekiama didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir įvairovę, mažinti socialinę atskirtį ir skirtumus tarp savivaldybių, užtikrinti lanksčias ir geros kokybės ugdymo paslaugas ir reikiamą švietimo pagalbą.

59. Nuo 2011 m. sausio 1 d. įvedamas ikimokyklinio ugdymo krepšelis. Tikimasi, kad jis sudarys sąlygas ikimokyklinio (taip pat nevalstybinio) ugdymo plėtrai, skatins ugdymo organizavimo formų įvairovę, konkurenciją tarp savivaldybių ir nevalstybinių ugdymo įstaigų, mažins ugdymo prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių. Diegiamos naujos bendrojo ugdymo programos nukreiptos į bendrosios kompetencijos ugdymą.

60. Kasmet didėja per pastaruosius 15 metų rekonstruotų bent už 1 mln. litų švietimo įstaigų dalis (2009 metais rodiklio reikšmė buvo lygi 15,76 procento, 2010 metais – 18,55 procento). Investicijos į mokyklos pastatus didelės, tačiau ilgalaikės, ir poreikis rekonstruoti bendrojo lavinimo mokyklų pastatus vis dar svarbus.

61. Siekdama racionaliai naudoti profesiniam mokymui skiriamas lėšas, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2010 m. balandžio 1 d. iš Darbo rinkos mokymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos perėmė 9 viešųjų įstaigų darbo rinkos mokymo centrų valstybės dalininko (savininko) turtines ir neturtines teises ir pareigas. Formuojami sektoriniai praktinio profesinio mokymo centrai, daugiafunkciai švietimo, kultūros, jaunimo ir suaugusiųjų užimtumo centrai.

62. Įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją dėl Europos mokymosi visą gyvenimą kvalifikacijų sąrangos kūrimo, pradėtas Lietuvos kvalifikacijų sandaros ir Europos kvalifikacijų sąrangos susiejimo procesas.

63. 2010 metais buvo tęsiama aukštųjų mokyklų vidinio valdymo ir teisinio statuso pertvarka. Visas pertvarkos procedūras šiuo metu užbaigusios 3 valstybinės aukštosios mokyklos. Naujus statutus jau turi 14 aukštųjų mokyklų – 9 universitetai ir 5 kolegijos.

Naujos tarybos suformuotos 10-yje valstybinių aukštųjų mokyklų – 6 universitetuose ir 4 kolegijose. Teisinį statusą iš biudžetinės į viešąją įstaigą jau yra pakeitusios 8 aukštosios mokyklos – 5 universitetai ir 3 kolegijos. Naujus vadovus išsirinko 5 aukštosios mokyklos – 4 universitetai ir 1 kolegija. Rengiantis aukštųjų mokyklų išoriniam vertinimui, patvirtinti reikiami teisės aktai.

64. Iš esmės baigta mokslo institutų tinklo pertvarka: 16 mokslo institutų prijungta prie universitetų, 13 mokslo institutų sujungti į 5 mokslo centrus (mokslinių tyrimų institutai), 6 institutams suteiktas mokslinių tyrimų instituto statusas.

65. Pakeista mokslo (meno) veiklos finansavimo tvarka, pagal kurią dalis valstybės skiriamų lėšų bus skirstoma pagal norminius etatus ir susiejama su ilgalaikėmis institucinėmis programomis, kita – pagal mokslo (meno) veiklos rezultatus: didinama valstybinių mokslinių tyrimų institutų atskaitomybė, nes ilgalaikes institutų programas, kurios bus jų pagrindinė veikla, tvirtins švietimo ir mokslo ministras. Naujoji tvarka objektyviau atitiks ir skirtingų mokslo sričių specifiką. Valstybės lėšos moksliniams tyrimams bus paskirstomos pagal 7 sritis: humanitariniai (13 procentų), socialiniai (12 procentų), fiziniai (25 procentai), biomedicinos (19 procentų), žemės ūkio (6 procentai) ir technologijos mokslai (21 procentas) bei meno veikla (4 procentai). Lėšų proporcijos sritims nustatytos pagal jose dirbančių mokslininkų skaičių ir mokslinių tyrimų lygį. Taikomiesiems tyrimams bus skiriama didesnė nei iki šiol lėšų dalis. Įvedama nauja finansavimo priemonė – dalis lėšų per Lietuvos mokslo tarybą skiriama ūkio subjektų mokslinių tyrimų užsakymams remti.

66. Parengtas pasirenkamojo (formalųjį švietimą papildančio ir neformaliojo ugdymo) finansavimo modelis, paremtas principu „pinigai paskui vaiką“. 2011 metais planuojamas šio modelio diegimo bandomasis projektas keliose savivaldybėse. 2012 metais šį modelį numatoma diegti visoje Lietuvoje. Šio modelio diegimas turėtų užtikrinti neformaliojo ugdymo prieinamumą, ypač kaimo vietovėse ir socialinės rizikos grupės vaikams.

67. Demografiniai pokyčiai ilguoju laikotarpiu veiks ir švietimo sistemos plėtrą – mažėjant gyventojų ir mokyklinio amžiaus vaikų, mokymo įstaigų tinklas pradeda veikti neefektyviai, jį tenka pertvarkyti, organizuoti mokinių ir mokytojų pavėžėjimą, spręsti kitas su švietimo sistemos prieinamumu susijusias problemas.

IV SKIRSNIS. VISUOMENĖS SENĖJIMO POVEIKIS VALDŽIOS SEKTORIAUS FINANSAMS

68. Valstybės finansų tvarumą ilguoju laikotarpiu lemia gyventojų demografinės struktūros pokyčiai. Programoje teikiama valdžios sektoriaus finansų tvarumo kompleksinė biudžetinė projekcija (toliau – projekcija), kuri leidžia nustatyti demografinių pokyčių poveikį pensijų, sveikatos ir švietimo sistemų tvarumui ilguoju laikotarpiu ir numatyti veiksmus šių sistemų stabilumui ateityje užtikrinti.

Projekcijos pagrindas – 2008 metais Eurostato atlikta demografinė Lietuvos projekcija iki 2060 metų. Remiantis šia projekcija, nuo 2010 iki 2060 metų gyventojų Lietuvoje sumažės iki 2,5 milijono (nuo 3,2 milijono 2010 metais), arba 22,5 procento. Be to, nuo 2010 iki 2060 metų Lietuvoje gerokai sumažės mokyklinio amžiaus vaikų: 0–14 metų vaikų sumažės nuo 14,7 procento 2010 metais iki 12,4 procento 2060 metais, o 15–19 metų jaunuolių – nuo 7,2 iki 4,4 procento visų gyventojų. Mokyklinio amžiaus (7–16 metų) vaikų nuo 2010 iki 2060 metų sumažės 39,1 procento (nuo 361,2 tūkst. 2010 metais iki 220,1 tūkst. 2060 metais). Darbingo amžiaus (15-64 metų) gyventojų sumažės nuo 69,2 iki 52,9 procento, o senyvų (65 metų ir vyresnių) gyventojų pagausės daugiau kaip du kartus – nuo 16,1 procento iki 34,7 procento visų gyventojų.

69. 12 lentelėje pateiktos valstybės finansų (pensijų, sveikatos, švietimo sistemų) ilgalaikių išlaidų projekcijos iki 2060 metų. Jos parengtos remiantis nesikeičiančios po 2015 metų politikos prielaida, Finansų ministerijos vidutinio laikotarpio ekonominėmis ir užimtumo projekcijomis ir Ekonominės politikos komiteto sutartomis 2015–2060 metų ekonominėmis ir užimtumo prielaidomis. Rengiant projekcijas remtasi galiojančiais Lietuvos nacionaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais socialinės apsaugos sistemą.

12 lentelė. Valdžios sektoriaus finansų ilgalaikis tvarumas

Rodiklio pavadinimas	BVP procentas
Rodiklio pavadinimas	2007 metais	2010 metais	2020 metais	2030 metais	2040 metais	2050 metais	2060 metais
1. Visos išlaidos	34,8	41,3	31,4	33,5	34,6	36,4	38,7
iš jų su amžiumi susijusios išlaidos:	17,3	23,6	20	22,1	23,2	25	27,2
pensijoms*:	6,6	8,7	8,1	9,6	10,6	11,9	13,5
socialinės apsaugos pensijoms	6,6	8,7	8,1	9,6	10,6	11,9	13,5
senatvės ir išankstinėms pensijoms	5,5	7,1	6,8	8,4	9,4	10,6	12,2
kitoms pensijoms (invalidumo, našlių ir našlaičių)	1,1	1,6	1,3	1,2	1,3	1,3	1,3
profesinėms pensijoms (valdžios sektoriaus)	–	–	–	–	–	–	–
sveikatos apsaugai	4,8	6,3	5	5,2	5,5	5,7	5,8
ilgalaikei sveikatos priežiūrai	0,6	1,3	1,2	1,4	1,8	2,4	2,9
švietimo išlaidos**	5,2	6,9	5,7	5,8	5,2	4,8	5
kitos išlaidos, susijusios su amžiumi***	0,1	0,4	0,1	0	0	0	0
išlaidos palūkanoms	0,7	2	2,2	3,5	5,4	7,7	10,6
2. Visos pajamos	33,8	34,2	32,6	32,6	32,6	32,6	32,6
iš jų pajamos iš turto	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6	0,6
iš jų įmokos pensijoms (arba atitinkamos socialinio draudimo įmokos)****	6,5	6,9	7,4	7,5	7,3	7,5	7,8
Pensijų rezervinis turto fondas	2,9	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.	N.A.
iš jo konsoliduotas viešojo pensijų fondo turtas*****	1,7	4,1	7,2	11,3	16	21,3	26,3
3. Prielaidos
Darbo produktyvumo didėjimas	5,7	5,7	3,3	2,7	1,7	1,7	1,7
Realus BVP didėjimas	9,8	1,3	2,5	1,5	0,8	0,2	0,4
Vyrų (15–64 metų) darbo jėgos aktyvumas	71	72,4	73	70,4	69,6	68,9	69,4
Moterų (15–64 metų) darbo jėgos aktyvumas	65	68,8	69,2	67,8	67,1	66,3	66,9
Darbo jėgos (15–64 metų) aktyvumas – iš viso	67,9	70,5	71	69,1	68,3	67,6	68,2
Nedarbo lygis	4,3	17,8	3,5	3,5	3,5	3,5	3,5
65 metų ir vyresnių gyventojų iš visų gyventojų (metų pradžioje)	15,6	16,1	18,1	22,8	26,6	27,4	32,7

Šaltiniai: Statistikos departamentas, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonominės politikos komitetas.

*Išlaidos pensijoms apskaičiuotos pagal Europos Komisijos metodiką, pateiktą dokumente „2009 pensijų projekcijų užduotis: pagrindas ataskaitai“ (Briuselis, 2008-05-28).

**Išskyrus išlaidas namų ūkiams ir privačioms institucijoms, taip pat tiesiogines kapitalo išlaidas švietimo įstaigoms.

***Nedarbo išmokos.

****Socialinio draudimo įmokos pensijoms, nuo 2004 metų neįskaitant įmokų į privačius pensijų fondus.

*****Pensijų sistemos (I pakopos II ramsčio) finansinis turtas, sukauptas individualiose pensijų kaupimo dalyvių sąskaitose, ir anuitetų finansavimo rezervas.

70. 12 lentelėje pateiktos socialinės apsaugos pensijų – socialinio draudimo ir valstybinių pensijų (įskaitant šalpos išmokas) – sistemų išlaidos ir pajamos iš socialinio draudimo įmokų (be pensijų kaupimo bendrovių valdomų privačių pensijų fondų lėšų). Valstybinės pensijos (įskaitant šalpos išmokas) finansuojamos tiesiogiai iš valstybės biudžeto. Palyginti su Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 173 (Žin., 2010, Nr. 24-1128), pateikta projekcija, 12 lentelėje pateiktos išlaidos pensijoms 2060 metais didėja 1,8 procento BVP dėl kelių priežasčių:

70.1. pasikeitusių makroekonominių 2011–2014 metų prielaidų, kurių esminiai skirtumai – greitesnis realaus BVP augimas ir užsitęsęs aukštas nedarbo lygis;

70.2. nuo 2009 metų sumažinto pervedimų į pensijų fondus tarifo (nuo 5,5 iki 2 procentinių punktų) nesugrąžinimas į ankstesnį lygį daro ilgalaikį neigiamą poveikį pensijų sistemai – pensijų išlaidos dėl įsipareigojimų sumažėjimo jau nebemažėja tokiu lygiu kaip ankstesnėse prognozėse.

71. Kadangi gausės senyvų gyventojų, mažės mokyklinio amžiaus vaikų ir darbingo amžiaus gyventojų, didės valdžios sektoriaus biudžeto išlaidos (BVP dalis) pensijoms ir ilgalaikei sveikatos apsaugai, o išlaidos švietimui mažės: 2010-2060 metais išlaidos pensijoms padidės 4,8 procento BVP, išlaidos ilgalaikei sveikatos apsaugai - 1,6 procento BVP, o išlaidos švietimui sumažės 1,9 procento BVP. Apskritai su visuomenės senėjimu susijusios išlaidos padidės 3,6 procento BVP.

72. Išlaidos pensijoms didės sparčiausiai, tačiau šį didėjimą šiek tiek sušvelnins 2004 metais pradėta vykdyti pensijų sistemos reforma, sukurta savanoriškojo pensijų kaupimo posistemė (valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemos I pakopos II ramstis), kai dalis privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų pervedama į privačius pensijų fondus. Dėl sėkmingai vykdomos reformos 2010 metais sutartis su privačiais pensijų fondais buvo pasirašę 994 tūkst. asmenų (74,5 procento visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu). Per 2010 metus pasirašyta 43 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių), todėl 2011 metais pensijas kaups 1 036 tūkst. asmenų (85 procentai visų asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu). Tačiau dėl didelės migracijos ir nedarbo į 33 procentus pensijų kaupimo dalyvių sąskaitų įmokos nebuvo pervedamos.

73. Į pensijų fondus 2010–2011 metais pervedamos lėšos sudarys po 0,3–0,4 procento BVP, nes įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti, kad pakaktų lėšų esamiems Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įsipareigojimams vykdyti, pensijų fondams pervedamos valstybinio socialinio draudimo pensijų įmokų dalies tarifas 2009–2010 metais laikinai sumažintas nuo 5,5 procento iki 2 procentų. Kadangi nebenumatoma 2011 metais pensijų kaupimo tarifą sugrąžinti į buvusį lygį, 2 procentų tarifas paliktas galioti visam projekcijos laikotarpiui. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė ieško sprendimų, kaip naudojant tvaraus finansavimo priemones sustiprinti kaupimą pensijų fonduose.

74. Siekiant stabilizuoti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficito augimą ir užtikrinti, kad krizės laikotarpiu išmokos pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms būtų mokamos laiku, 2009 metų gruodžio mėnesį priimtas sprendimas nuo 2010 metų laikinai (iki 2012 metų) mažinti visas socialines išmokas ir drauge išsaugoti minimalias socialines garantijas.

75. Pagrindinę Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto išlaidų dalį sudarančios pensijos 2010 metais buvo sumažintos diferencijuotai pagal gaunamų pajamų (pensijos ir draudžiamųjų pajamų (dirbantiems pensininkams) dydį taip, kad būtų apsaugoti mažiausių pensijų gavėjai, o didesnių pensijų ir kitų pajamų gavėjai solidariai prisiimtų didesnę mažinimo naštą. Nustatytas ribinis pensijos dydis, iki kurio pensijos nebūtų mažinamos. Atitinkamu procentu sumažintos ir papildomos valstybinės pensijos. Bendra socialinio draudimo valstybinių ir kitų socialinių išmokų suma vienam asmeniui neturi viršyti šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

76. Nuo 2012 metų pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) nuostatas sumažintų socialinio draudimo pensijų dydžiams atkurti į prieškrizinį lygį numatomas socialinio draudimo biudžeto išlaidų padidėjimas 495,1 mln. litų (0,44 procento BVP).

77. Dėl demografinių pokyčių mažėjant gyventojų ir mokyklinio amžiaus vaikų, švietimo išlaidų projekcijoje numatoma, kad šios išlaidos mažės nuo 6,9 procento BVP 2010 metais iki 5 procentų BVP 2060 metais. Tačiau tęsiant švietimo sistemoje vykdomas mokslo ir studijų sistemų, ikimokyklinio ir bendrojo lavinimo mokyklų tinklo, profesinio mokymo įstaigų infrastruktūros struktūrines reformas, mokymosi visą gyvenimą išlaidos švietimui trumpuoju laikotarpiu (iki 2012 metų) turėtų sumažėti nuo 7,2 procento iki 6,7 procento BVP, o iki 2060 metų gali vėl pakilti iki 7 procentų.

78. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 2010–2060 metais sumažės 2,6 procentinio punkto BVP: nuo 41,3 procento BVP 2010 metais iki 38,7 procento BVP 2060 metais. Iš jų su amžiumi nesusijusios išlaidos, kurių lygis fiksuotas ir prilygintas konstantai nuo 2015 metų, sumažės 6,3 procentinio punkto BVP. Valdžios sektoriaus biudžeto pajamos sumažės 1,6 procentinio punkto BVP: nuo 34,2 procento BVP 2010 metais iki 32,6 procento BVP 2060 metais.

VII SKYRIUS. InstituciniS VALDŽIOS FINANSŲ būklės GERINIMAS

79. Numatoma:

79.1. Reformuoti valstybės biudžeto planavimo ir vykdymo sistemą, kad būtų lengviau išvengta politinių ekonomikos ciklų.

79.2. Tęsti viešojo sektoriaus apskaitos reformą. Pasiekti, kad apskaitos reforma padidintų viešųjų finansų valdymo skaidrumą ir valstybės išteklių naudojimo efektyvumą.

79.3. Plėtoti valdžios sektoriaus statistiką, sudaryti sąlygas gyventojams analizuoti ir vertinti viešųjų finansų naudojimo efektyvumą.

79.4. Mokesčių politika ir struktūrinėmis reformomis, taip pat glaudžiai bendradarbiaujant su Lietuvos banku aktyviai imtis ekonomikos perkaitimo ir galimo nuosmukio (įveikus esamą nuosmukį) prevencijos.

79.5. Reformuoti valstybės valdymą – pašalinti funkcijų dubliavimą ir optimizuoti kontrolę atliekančių įstaigų skaičių.

VIII SKYRIUS. Lietuvos Konvergencijos 2011 mETŲ programos ir Nacionalinės REFORMŲ DARBOTVARKĖS PROJEKTO suderinamumo įvertinimas

80. Į tiesioginį Nacionalinės reformų darbotvarkės projekto priemonių poveikį biudžeto balansui visiškai atsižvelgta apskaičiuojant valdžios sektoriaus finansų rodiklius, aptartus Programoje. Struktūrinių reformų poveikis biudžetui detalizuojamas 13 lentelėje. Joje metiniai pokyčiai nurodyti pradedant 2011 metais. Pateikiami duomenys apie 2010 metais reformai skirtas lėšas.

13 lentelė. Tiesioginis pagrindinių struktūrinių reformų poveikis valdžios sektoriaus finansams (išlaidų padidėjimas arba pajamų sumažėjimas (+); išlaidų sumažėjimas arba pajamų padidėjimas (-)

Pagrindinės struktūrinių reformų priemonės¹	Išlaidų / pajamų kategorija (pagal ESS¢95)	2010 metai		2011 metai		2012 metai		2013 metai		2014 metai
Pagrindinės struktūrinių reformų priemonės¹	Išlaidų / pajamų kategorija (pagal ESS¢95)	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais	nacionaline valiuta*, mln. litų	BVP procentais
1. Švietimo sistemos reforma	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	1 416,6	1,5	-10,69	-0,01	-1 152,14	-1,04	-252,72	-0,21
2. Sveikatos sistemos reforma	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	53,15	0,06	39,67	0,04	42,81	0,04	-6,1	-0,01	-57,75	-0,05
3. Mokesčių reforma²	pajamos iš tiesioginių mokesčių	150	0,16	111	0,11	0	0	0	0
3. Mokesčių reforma²	pajamos iš netiesioginių mokesčių	-606	-0,64	-61	-0,06	-290	-0,26	-80	-0,07
4. Aplinka	tarpinis vartojimas	36,55	0,04	-15,83	-0,02	39,28	0,04	20	0,02	40	0,03
5. Pramonės, prekybos ir inovacijų skatinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės	tarpinis vartojimas ir bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	3 510,16	3,71	-2 209,8	-2,15	212,8	0,19	-262,15	-0,22	-735,48	-0,58
6. Transporto, ryšio tinklų infrastruktūros modernizavimas arba sukūrimas	bendrojo pagrindinio kapitalo kaupimas	1 016	1,07	-364,23	-0,35	53,29	0,05	-73,96	-0,06	-20,68	-0,02
Bendras tiesioginis poveikis valstybės biudžetui		5 576,46	5,89	-2 510,87	-2,44	-1 093,96	-0,98	-654,94	-0,55	-773,91	-0,61
Pensijų sistemos reforma – socialinės įmokos (D.61 – įmokos į privačius pensijų fondus)		328,2	0,35	30,8	0,03	31	0,03	26,3	0,02	37	0,03
Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto parengimas (nepriemokų išmokėjimas, apskaičiavimo tvarkos pakeitimas)						495,1	0,44

Šaltiniai: Finansų ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija.

___________________

*Valstybės biudžeto, ES fondų lėšos arba (esant bendrajam finansavimui) valstybės biudžeto ir ES fondų lėšos.

¹ Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), ir Nacionalinės reformų darbotvarkės projekto priemonės.

² Lietuvos Respublikos įstatymų (Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo, Akcizų įstatymo, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo) pakeitimai – pagal naujausią informaciją, aprašytą Programoje.

_________________

Pritarta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 491

Nacionalinė reformų darbotvarkė

I. Bendrosios nuostatos

Nacionalinė reformų darbotvarkė apibendrina pagrindines struktūrines reformas šalinant Lietuvos ekonomikos augimui trukdančias kliūtis ir siekiant kiekybinių strategijos „Europa 2020“ tikslų. Dokumentas parengtas atsižvelgiant į rengiamos Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ nuostatas ir įgyvendinant 2010 metų Europos Sąjungos (toliau – ES) Vadovų Tarybos įsipareigojimus⁴, integruotas ES ekonomikos augimo ir užimtumo politikos gaires⁵, 2010 metais patvirtintą strategiją „Europa 2020“⁶ ir atsižvelgiant į 2011 m. kovo 24–25 d. ES Vadovų Tarybos patvirtinto „Euro plius“ pakto principus.

___________________

⁴ http://www.consilium.europa.eu/uedocs/cms_data/docs/pressdata/LT/ec/113617.pdf, http://ec.europa.eu/eu2020/pdf/115346.pdf

⁵ http://register.consilium.europa.eu/pdf/en/10/st09/st09231.en10.pdf, http://eurlex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=COM:2010:0193:FIN:LT:PDF

⁶ http://ec.europa.eu/eu2020/pdf/1_LT_ACT_part1_v1.pdf

Strategijos „Europa 2020“ prioritetai, kurių įgyvendinimas bus vertinamas kiekybiniais rodikliais, – pažangus, tvarus ir integracinis ES socialinės rinkos ekonomikos augimas iki 2020 metų. Šie prioritetai apima užimtumo, investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimą, energetiką ir kovą su klimato kaita, socialinės atskirties mažinimą ir švietimo plėtrą ES lygmeniu. Nacionalinėje reformų darbotvarkėje pateikta dabartinė situacija rodikliais vertinamose srityse, pristatytos jų 2015 ir 2020 metų projekcijos (1 priedas) ir nurodytos prioritetinės veiksmų kryptys šiems tikslams pasiekti. Nacionalinėje reformų darbotvarkėje taip pat pateikiamos pagrindinės prioritetinių veiksmų krypčių įgyvendinimo priemonės, jų įgyvendinimo laikotarpiai ir numatytas finansavimas (2 priedas).

Siekdamos strategijoje „Europa 2020“ nurodytų ilgalaikių tikslų, valstybės narės turi pašalinti šiuo metu egzistuojančias struktūrines ekonomikai augti trukdančias kliūtis. Lietuvoje šios artimiausiu metu šalintinos kliūtys – didelis biudžeto deficitas (viešųjų finansų tvarumo ir finansų rinkų stabilumo aspektai pateikiami Lietuvos konvergencijos 2011 metų programoje), mažas konkurencingumas ir produktyvumas, nepakankamai palanki verslui aplinka, nepakankamai išvystyta infrastruktūra ir didelis nedarbas. Atsižvelgiant į strategijoje „Europa 2020“, Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ iškeltus prioritetus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų veiklos prioritetus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1448 (Žin., 2010, Nr. 123-6285, Nr. 124), trumpuoju laikotarpiu (iki 2012 metų) politiniu sprendimu išskirtos svarbiausios Lietuvos ekonomikos augimą skatinančios reformos yra aukštojo mokslo ir švietimo, verslo aplinkos gerinimas ir reglamentavimas, valstybės valdomų įmonių, sveikatos apsaugos tinklo optimizavimas ir elektros bei dujų rinkų sukūrimas įgyvendinant ES teisės aktus. Ilgesniu laikotarpiu (po 2012 metų), siekiant strategijos „Europa 2020“ tikslų, bus svarbu įgyvendinti socialinio draudimo ir tęsti energetikos sektoriaus, sveikatos apsaugos reformas. Šių reformų įgyvendinimui itin svarbią reikšmę turės ES struktūrinių fondų parama.

Nacionalinė reformų darbotvarkė yra suderinta su Konvergencijos programa ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomais strateginiais programiniais dokumentais (schema pateikta 3 priede), jai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybėje ir Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos reikalų komitete. Pagrindinių struktūrinių reformų pamatinis principas išlieka makroekonominio stabilumo palaikymas.

Nacionalinę reformų darbotvarkę parengė Ūkio ministerijos koordinuojama tarpinstitucinė darbo grupė, sudaryta iš ministerijų, Lietuvos banko ir Statistikos departamento atstovų. Rengiant dokumentą konsultuotasi su Lietuvos akademine visuomene, universitetais, ekonominiais ir socialiniais partneriais ir savivaldybėmis. Siekiant informuoti visuomenę ir gauti atsiliepimų apie 2010–2020 metais planuojamas svarbiausias struktūrines reformas, dokumentas skelbiamas Ūkio ministerijos interneto svetainėje.

Tolesnei Nacionalinės reformų darbotvarkės įgyvendinimo stebėsenai vykdyti ūkio ministro įsakymu sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė iš ministerijų, Lietuvos banko ir Statistikos departamento atstovų.

II. Vidutinės trukmės makroekonominis ūkio raidos scenarijus

2010 metų antrojoje pusėje sparčiai greitėjo Lietuvos prekių eksporto augimas ir eksporto rinkų augimo perspektyvos išliko teigiamos, todėl 2011 metais numatomas spartesnis bendrojo vidaus produkto augimas – apie 5,8 procento. Nors ES ekonominio augimo perspektyvos vis dar rizikingos, Europos centrinio banko ir ES valstybių narių vykdoma ūkio valdymo politika leidžia tikėtis, kad palankios prielaidos Lietuvos ūkiui augti formuosis ir 2012–2014 metais: 2010 metų III ketvirtį akivaizdžiai prasidėjęs investicijų atsigavimas tęsis 2011–2012 metais ir leis sukaupti pakankamai gamybinių pajėgumų, užtikrinančių 4,7 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) augimą 2012 metais. Pagal 2007–2013 metų finansinės perspektyvos ES paramos panaudojimo planus ir atsižvelgiant į tai, kad dėl visuomenės senėjimo mažėja darbo jėgos, BVP augimas 2013–2014 metais sulėtės iki 3,7–3,4 procento.

Eksporto plėtra, investicijos ir darbo jėgos paklausa sudaro sąlygas vartotojų pasitikėjimui stiprėti ir vartojimui augti. Po aštuonis iš eilės ketvirčius trukusio galutinio vartojimo mažėjimo 2010 metų IV ketvirtį buvo užfiksuotas 0,1 procento augimas, o namų ūkių vartojimo išlaidos tuo pačiu laikotarpiu ūgtelėjo 1,7 procento. Nors 2010 metų galutinio vartojimo išlaidos vis dar mažėjo (4,2 procento), tačiau – daug lėčiau nei 2009 metais. Privataus sektoriaus įsiskolinimas ribojo ir vis dar ribos vartojimo finansavimo galimybes, tačiau augančios pajamos ir krizės pabaigoje sukaupti gyventojų indėliai sudarys sąlygas didėti privačiam vartojimui 2011 metais: pastaruoju metu infliacija viršija palūkanas už indėlius, todėl stiprėja paskatos vartoti, o ne kaupti išteklius ateičiai. 2012 metais padidėjus užimtumui ir sparčiau didėjant darbo užmokesčiui, vartojimas augs sparčiau nei BVP.

Numatoma, kad augant eksportui ir veikiant bendrai ES darbo rinkai didelis nedarbas sparčiai mažės, o darbo užmokestis didės. Nors nedarbas išliko didelis (2010 metų IV ketvirtį – 17,1 procento), 2010 metų II pusmečio užimtumo ir laisvų darbo vietų rodikliai rodo, kad Lietuvoje įvyko darbo rinkos ciklo lūžis. Šį pokytį Lietuvoje lėmė padidėjusi darbo vietų pasiūla ir didesnis užimtumas. Tačiau, nepaisant ekonomikos atsigavimo, per visą vidutinį laikotarpį nedarbas išliks gana didelis. Numatoma, kad nedarbas 2011 metais sumažės iki 14,9 procento, 2012–2014 metais toliau nuosekliai mažės ir sudarys atitinkamai 11,5 procento, 9,3 procento ir 7,8 procento. Emigracijos srautų pokyčius ir jų poveikį nedarbo mažėjimui tiksliai įvertinti sudėtinga, kadangi nuo 2010 metų balandžio labai sustiprėjo emigrantų siekis įteisinti savo išvykimą dėl Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme nustatytos prievolės nuolatiniams šalies gyventojams mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Artimiausiu metu, kol vartojimas pamažu ims atsigauti, bendrąjį kainų lygį ir toliau formuos daugiausia išoriniai veiksniai – aukštos maisto žaliavų ir energijos kainos. Sustiprėjusi vartotojų perkamoji galia taip pat labiau prisidės prie bendrojo kainų lygio kilimo vėlesniais metais. 2011–2014 metais skirtingų veiksnių veikiama vidutinė vartotojų infliacija turėtų išlikti stabili – apie 3,3 procento.

1 lentelė. Makroekonominiai rodikliai

Makroekonominiai rodikliai	2009 metai	2010 metai	2011 metai*	2012 metai*	2013 metai*	2014 metai*
BVP, grandine susieta apimtis	-14,7	1,3	5,8	4,7	3,7	3,4
Suderinto vartojimo prekių ir paslaugų kainų indekso vidutinis metinis pokytis, procentais	4,2	1,2	3,3	3,3	3	3,3
Vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio indeksai, ankstesnis laikotarpis = 100	95,6	96,8	103,7	106,9	105,7	107,8
Vidutinis metinis nedarbas, darbo jėgos tyrimų duomenimis, procentais	13,7	17,8	14,9	11,5	9,3	7,8

* Finansų ministerijos projekcija, 2011 m. balandis.

III. Kliūčių ekonomikai augti šalinimas

3.1. Viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas

Svarbiausias strateginis vidutinio laikotarpio fiskalinės politikos uždavinys – toliau konsoliduoti viešuosius finansus ir iš esmės gerinti sričių, galinčių užtikrinti ekonominį proveržį, padėtį. Išsami finansų politikos strategija, siekiant šių tikslų ir įgyvendinant valdžios sektoriaus finansų konsolidavimo ir ūkio gaivinimo priemones, pateikiama 2010 metais patvirtintoje Lietuvos konvergencijos 2009 metų programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 173 (Žin., 2010, Nr. 24-1128). Lietuva, siekdama išlaikyti pasitikėjimą valiutų valdybos principais, fiskalinės politikos srityje toliau sudarys palankias sąlygas didinti darbo našumą, gerins mokesčių administravimą, skatins investavimą, kurs verslui palankią aplinką, užtikrins racionalų valstybės lėšų, skirtų investicijoms ir struktūrinėms reformoms įgyvendinti, naudojimą ir efektyvų valstybės turto valdymą. Papildomos valdžios sektoriaus pajamos ir nepanaudotos planinės išlaidos bus skirtos valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotims vykdyti ir priemonėms, garantuojančioms ilgalaikį valdžios sektoriaus finansų tvarumą, įgyvendinti. 2012 metais sumažinus valdžios sektoriaus deficitą iki mažiau nei 3 procentai BVP, valdžios sektoriaus finansai bus toliau konsoliduojami siekiant griežtesnio vidutinės trukmės tikslo – pasiekti, kad struktūrinis perteklius sudarytų apie 0,5 procento BVP.

Siekiant tvarių viešųjų finansų, trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais numatyta:

įgyvendinti biudžeto politiką, užtikrinančią finansų rinkų pasitikėjimą valdžios sektoriaus finansų stabilumu, išsaugančią tvirtą pasitikėjimą valiutų valdybos principų tęstinumu Lietuvoje ir užtikrinančią ilgalaikio kainų stabilumo perspektyvą;

įdiegti į rezultatus orientuotą valdymo modelį, leidžiantį išteklius naudoti efektyviai⁷;

___________________

⁷ Projektas „Valdymo, orientuoto į rezultatus, tobulinimas“: http://www.lrv.lt/lt/veikla/vort-projektas/valdymas-orietuotas-rezultatus/

atkūrus pasitikėjimą makroekonominiu stabilumu, spartinti verslo plėtrą ir sėkmingai įgyvendinti ūkio tvarumui būtinas struktūrines reformas;

skaidriai valdyti valstybę, jos turtą;

toliau vykdyti valiutų kursų mechanizmo II ekonominės politikos įsipareigojimus, vidutiniu laikotarpiu pasiekti tvarų Sutartyje dėl ES veikimo įtvirtintų konvergencijos kriterijų vykdymą ir pasirengti įvesti eurą.

Užduotis padės įgyvendinti:

sveikatos sistemos pertvarkai vykdyti parengtas Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų projektas. Šio projekto tikslas – nustatyti nuoseklią ir kryptingą sveikatos sistemos plėtrą siekiant sukurti veiksmingesnę ir konkurencingesnę sveikatos sistemą. Taip pat parengta Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa ir Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programa. Įgyvendinant šias programas siekiama tęsti sveikatos priežiūros sistemos reformą – gerinti paslaugų prieinamumą ir kokybę, optimizuoti sveikatos priežiūros infrastruktūrą. Taip pat patvirtinta E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa. Šios programos tikslas – e. sveikatos paslaugų gyventojams, specialistams ir įstaigoms sukūrimas ir plėtra. Numatoma:

diegti naujus sveikatos sistemos valdymo ir kontrolės metodus, apmokėjimo ir kainodaros sistemas;

kartu su aukštosiomis mokyklomis koordinuoti žmogiškųjų išteklių planavimą – įdiegti sveikatos priežiūros paslaugų poreikio stebėsenos sistemą ir vykdyti monitoringą;

optimizuoti sveikatos priežiūros įstaigų tinklą ir restruktūrizuoti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų sistemą;

plėtoti elektronines paslaugas – sudaryti sąlygas sveikatos sistemos dalyviams bendradarbiauti ir keistis informacija, gerinti paslaugų kokybę ir didinti jų prieinamumą, sveikatos sistemos išteklių panaudojimo efektyvumą.

Socialinio draudimo reforma⁸ bus siekiama, kad socialinio draudimo sistema būtų finansiškai tvari, užtikrintų solidarumo principo įgyvendinimą, sistemą administruojančios institucijos veiktų efektyviau, šio draudimo išmokos labiau priklausytų nuo mokėtų įmokų ir socialinio draudimo stažo, o vidutinė pensijos pakeitimo norma ateityje nemažėtų. Įgyvendinant socialinio draudimo reformą, pasirengta pertvarkyti pensijų socialinio draudimo sistemą. Siekiant užtikrinti finansų sistemos stabilumą, pajamų pagyvenusiems asmenims pakankamumą ir atsižvelgti į demografinius ir ekonominius rodiklius bei iššūkius, įgyvendinus šią pertvarką numatoma:

_________________

⁸ Numatyta parengti naujo pensijų apskaičiavimo modelio diegimo projektus. Šie projektai bus rengiami atsižvelgiant į Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos koncepciją, kuriai iš esmės pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2010 m. birželio 15 d. posėdyje (protokolo Nr. 24, 2 klausimas).

ilginti pensinį amžių;

stiprinti asmens mokėtų įmokų ir gaunamų išmokų ryšį;

įgyvendinti pensijų indeksavimo taisykles;

tobulinti paramos sistemą asmenims, neįgijusiems pakankamai pensinių teisių senatvės pensijai gauti.

Valstybės valdomų įmonių reforma tikimasi padidinti valstybės valdomų įmonių veiklos efektyvumą ir skaidrumą. Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programoje numatyta:

nustatyti trumpalaikius valstybės valdomų įmonių veiklos tikslus ir siektinus finansinius rodiklius;

parengti komercinių ir nekomercinių valstybės valdomų įmonių ir (ar) funkcijų atskyrimo, nekomercinių funkcijų apibrėžimo, jų kainų nustatymo rekomendacijas;

parengti nuosavybės teisių įgyvendinimo gaires, reglamentuojančias nuosavybės funkcijų įgyvendinimą, nustatančias valstybės valdomų įmonių valdymo organų narių skyrimo, jų atsakomybės ir atlygio apskaičiavimo tvarką;

užtikrinti įmonių veiklos skaidrumą sukuriant valstybės valdomų įmonių finansinių duomenų pateikimo sistemą, rengiant apibendrinančias ataskaitas apie valstybės valdomų įmonių veiklą ir rezultatus ir siekiant, kad informacija apie valstybės valdomų įmonių veiklą būtų viešai prieinama.

3.2. Makroekonominių disbalansų prevencija

Ekonominių ir finansinių disbalansų prevencijai bus svarbus ne tik fiskalinės politikos procikliškumo mažinimas, bet ir finansų sektoriaus stabilumo užtikrinimas, tvari kredito srautų plėtra.

Be tarptautiniu mastu įgyvendinamų finansų sektoriaus rizikos mažinimo priemonių, Lietuvos bankas ir kitos atsakingos šalies institucijos rengia ir įgyvendina įvairias rizikos mažinimo priemones nacionaliniu lygiu. Lietuvos banko prevenciniai darbai krizių valdymo srityje apima Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūrą, visos bankų sistemos veiklos analizę, mokėjimų sistemos tobulinimą ir priežiūrą bei testavimą nepalankiausiomis sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje veikiantys bankai 2008–2009 metais ekonomikos sunkmetį atlaikė be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko pagalbos, taikomos rizikos mažinimo priemonės skirtos toliau stiprinti bankų sistemos priežiūrą ir pasirengti valdyti galimas krizes.

Pinigų finansinių institucijų kredito plėtra ateityje dėl struktūrinių ekonomikos pokyčių, pasikeitusio rizikos vertinimo ir priimamų mikroekonominių ir makroekonominių priemonių bus labiau subalansuota ir nebe tokia sparti. Finansų institucijos ir jų skolininkai per krizę patyrė didelių nuostolių, todėl skolinimo standartai ateityje išliks reiklesni, o vertinant galimybę grąžinti paskolą bus atsižvelgiama į klientų mokumo pasikeitimus viso ekonominio ciklo metu. Panaikintos valstybės subsidijos būsto paskoloms, Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektas ir griežtesni tarptautiniai kapitalo pakankamumo ir likvidumo reikalavimai taip pat turėtų padėti sumažinti turto kainų burbulų susidarymo riziką.

Norint išvengti makroekonominių disbalansų, galimos šios veiksmų kryptys:

formuoti anticiklines kapitalo atsargas;

nustatyti anticiklines privalomųjų rezervų normas;

prireikus nustatyti maksimalų paskolos ir užstato santykį;

prireikus nustatyti skolos ir pajamų santykį;

prireikus riboti nuosavo kapitalo ir skolos santykį.

Finansų sektoriaus disbalansų prevencijos priemonės

Lietuvos banko patvirtintos bankų vidaus kontrolės ir rizikos vertinimo (valdymo) organizavimo nuostatos:

kredito įstaigos įpareigotos iš naujo įvertinti rizikos valdymo procesus, išanalizuoti riziką ribojančius limitus ir kitus veiklos aspektus;

papildyti Lietuvos banko teisės aktai, reglamentuojantys vidaus kapitalo pakankamumo vertinimo, priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesus, finansinės grupės ataskaitų konsolidavimo ir jungtinės (konsoliduotos) priežiūros reikalavimus;

pakeisti užsienio bankų filialų priežiūros ir bendradarbiavimo su kitų ES valstybių narių priežiūros institucijomis atliekant filialų priežiūrą reikalavimai;

įdiegta griežtesnė maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui normatyvo ir susijusių asmenų samprata, kuri turėtų labiau riboti bankų paskolas tarpusavyje susijusiems asmenims ir taip mažinti paskolų portfelio priklausomybę nuo tarpusavyje susijusių skolininkų.

Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatyme numatytų finansinio stabilumo stiprinimo priemonių įtvirtinimas didina pasirengimą valdyti krizines situacijas ir prisideda prie finansų sektoriaus stabilumo didinimo. Numatytos galimybės teikti valstybės garantijas, išpirkti bankų turtą ir įsigyti banko kapitalo dalį, perimti bankų akcijas visuomenės poreikiams.

Kitos priemonės:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Finansinių krizių prevencijos ir valdymo planą, sudaryta nuolatinė finansinių krizių prevencijos ir valdymo komisija;

Finansų ministerija ir finansų rinkos priežiūros institucijos susitarė dėl bendradarbiavimo ir keitimosi informacija finansinių krizių užkardymo ir valdymo srityje;

Šiaurės Europos ir Baltijos valstybių finansų įstaigų priežiūros institucijos, centriniai bankai ir finansų ministerijos pasirašė regioninį savitarpio supratimo memorandumą dėl bendradarbiavimo kilus tarpvalstybinėms finansų krizėms, apibrėžiantį krizių valdymo ir naštos pasidalijimo principus. Šio memorandumo pagrindu sudaryta Šiaurės ir Baltijos šalių tarpvalstybinė stabilumo grupė;

bankams nustatyti nauji likvidumo atsargos ir atsvaros pajėgumo reikalavimai;

patvirtinti nauji kredito įstaigų darbuotojų atlyginimų politikos reikalavimai, nustatyti tam tikri apribojimai kintamojo atlygio atidedamai ir ne pinigais išmokamai dalims, atidėjimo terminui;

siekdamas padidinti šalies tarpbankinės rinkos skaidrumą ir konkurenciją bei sumažinti spaudimą tarpbankinei palūkanų normai, Lietuvos bankas 2009 metais pradėjo viešai skelbti tarpbankinių palūkanų normų VILIBOR atskirų bankų kotiruotes;

atliekami bankų testavimai.

3.3. Konkurencingumo didinimas

Prasidėjus ekonomikos nuosmukiui, einamosios sąskaitos deficitas Lietuvoje gerokai sumažėjo, tačiau norint išvengti deficito didėjimo ilguoju laikotarpiu šalyje turėtų būti skatinama aukštesnės pridėtinės vertės prekių gamyba. Brangstant energijai ir žaliavoms, paslaugų eksportas Lietuvai, kaip šaliai, neturinčiai daug gamtinių išteklių, yra ypač reikšmingas, todėl eksporto srityje svarbu didinti paslaugų, tarp jų turizmo (prioritetinės 2010–2013 metų turizmo rūšys – kultūrinis, aktyvus (pažintinis), sveikatos ir dalykinis (konferencijų) turizmas) ir žinioms imlių paslaugų, taip pat aukštųjų technologijų produkcijos dalį. Be verslo aplinkos ir infrastruktūros gerinimo, inovacijų skatinimo, švietimo ir kultūros sistemų plėtros bei kitų Nacionalinėje reformų darbotvarkėje minimų pokyčių krypčių⁹, atsižvelgiant į mažą Lietuvos gamybos išteklių našumą ir siekiant ilgalaikio produktyvumo ir ekonomikos augimo, reikės spręsti užsienio ir vietinių investicijų didinimo ir darbo rinkos problemas.

__________________

⁹ Žr. 3.4 ir 4.1–4.3 skyrius.

Aukštesnei pridėtinei vertei kurti reikia kvalifikuotų darbuotojų, todėl būtina rūpintis tokių darbuotojų išsaugojimu skatinant socialinį dialogą, didinant švietimo sistemos efektyvumą ir atitiktį rinkos paklausai. Šiuo atžvilgiu šalies ūkiui yra svarbi veiksminga kvalifikacijų sistema ir galimybių didinti kompetenciją pagal mokymosi visą gyvenimą programas užtikrinimas visoms amžiaus grupėms. Ateityje taip pat reikėtų siekti didesnę deficito dalį finansuoti iš tiesioginių užsienio investicijų – jos yra ir saugesnės, ir naudingesnės šalies ūkiui nei paskolos, kadangi dažniau skiriamos gamybinėms ir produktyvioms ūkio sritims. Šiuo metu suintensyvėjusios investicijų pritraukimo priemonės yra naudingos didinant Lietuvos, atviros valstybės su palankia mokesčių sistema, patrauklumą investuotojams.

Siekiant didinti Lietuvos konkurencingumą, numatytos šios prioritetinės veiksmų kryptys:

plėtoti šalies aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorius pritraukiant viešojo ir privataus sektorių investicijų į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sritį;

plėtoti klasterių principu sudarytą naujovėmis grįstą tradicinę pramonę;

plėtoti naujas ūkio sritis: švariąsias technologijas, ateities energetiką, kūrybines ir kultūrines industrijas, gerovės ir sveikatingumo sritis;

gerinti Lietuvos investicinę aplinką;¹⁰

__________________

¹⁰ Žr. 3.4 ir 4.1 skyrius.

skatinti užsienio investicijas kuriant Lietuvoje paslaugų eksporto centrus;

gerinti švietimo sistemos kokybę ir užtikrinti integruotą visų lygių švietimą, ypatingą dėmesį skiriant mokymosi visą gyvenimą propagavimui visose amžiaus grupėse;

stiprinti kalbų mokymą ir kitų įvairių kultūrų kompetencijų ugdymą.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti:

Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija. Ja siekiama kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas, kad 2020 metais Lietuvos suminis inovacijų indeksas pasiektų ES vidurkį. Numatoma:

įgyvendinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) „Saulėtekis“, „Santara“ „Santaka“ , „Nemunas“ ir Lietuvos jūrinio sektoriaus programas, vykdyti kitas slėnių plėtros priemones;

įgyvendinti Aukštųjų technologijų plėtros programą ir Pramoninės biotechnologijos programą;

parengti Mokslo ir technologijų parkų plėtros 2011–2016 metų planą;

teikti finansavimą inovatyvių verslo klasterių veiklos projektams įgyvendinti;

kurti mechanizmus, remsiančius inovatyvių įmonių inkubacinę veiklą;

rengti Baltijos jūros regiono programą, skirtą inovacijų, klasterių ir mažų bei vidutinių įmonių tinklų plėtrai (pagal BSR Stars programą);

teikti finansavimą fiziniams ir juridiniams asmenims, siekiantiems apsaugoti savo pramoninės nuosavybės teises tarptautiniu mastu;

padidinti studijų prieinamumą suaugusiųjų tęstiniam neformaliam švietimui (kvalifikacijai tobulinti ir perkvalifikuoti);

kurti sąlygas verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimui mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros srityje.

Valstybinė švietimo 2003–2012 metų strategija. Šia strategija siekiama užtikrinti tokią švietimo kokybę, kad ji atitiktų tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Numatoma:

įgyvendinti Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategijos (2006–2012) priemones, susijusias su užsienio kalbų mokymu ir šių kalbų mokymosi pasirinkimo didinimu;

vykdyti Mokyklų tobulinimo programos plius ir kitus projektus, skirtus mokyklų infrastruktūrai gerinti, vadybinei kompetencijai ir lyderystės gebėjimams plėtoti, užsienio kalbų mokymosi pasirinkimui didinti, ankstyvajam užsienio kalbų mokymui gerinti ir projektų tęstinumui užtikrinti.

Tikslus taip pat įgyvendins:

Nacionalinė mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programa;

Kūrybinių ir kultūrinių industrijų vystymo ir plėtros strategija;

Lietuvos Respublikos 2009–2013 metų eksporto plėtros strategija;

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija;

Investicijų pritraukimo 2011–2019 metais plėtros programa;

viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ ir viešosios įstaigos „Eksportuojančioji Lietuva“ veikla.

3.4. Struktūrinių sąlygų ekonomikai augti užtikrinimas: verslo aplinkos gerinimas ir infrastruktūros plėtra

Verslo aplinkos gerinimas gali suteikti svarų postūmį Lietuvos ekonomikai. Ypač svarbu gerinti verslo pradžios sąlygas, mažinti administracinę naštą verslui, užtikrinti finansinių išteklių prieinamumą, sudaryti lygias konkurencines sąlygas šalinant kliūtis naujiems rinkos dalyviams patekti į rinką, skatinti produktyvias investicijas. Kartu su ES struktūrinių fondų parama tai padidintų Lietuvos įmonių konkurencingumą orientuojantis į aukštos pridėtinės vertės veiklas.

Verslo aplinkos gerinimo srityje 2011 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė pradėjo verslo aplinkos gerinimo iniciatyvų konsolidavimą – reglamentavimo reformą, kurią sudaro 6 pagrindiniai veiksmai: administracinės naštos verslui mažinimas, verslo reglamentavimo supaprastinimas pasitelkiant Pasaulio Banko Doing Business tyrimą, verslo licencijavimo peržiūra, verslą inspektuojančių institucijų optimizavimas, konsultavimosi su verslu mechanizmo ir konkurencijos taisyklių įgyvendinimo stiprinimas.

Taip pat planuojama toliau didinti finansinių išteklių verslui prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje veikiantis uždarosios akcinės bendrovės INVEGA fondas valdo mažų kreditų teikimo ir atviro kreditų fondo finansų inžinerijos priemones, administruoja dalinio palūkanų kompensavimo priemonę, INVEGOS valdomas Garantijų fondas teikia garantijas kredito įstaigoms už smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų įsipareigojimus. JEREMIE kontroliuojantysis fondas, kurio valdytojas yra Europos investicinis fondas, įgyvendina šias verslo finansavimo priemones: pasidalytos rizikos paskolas, rizikos kapitalo fondus, bendrojo investavimo fondą „Verslo angelai“, pradinės stadijos rizikos kapitalo ir rizikos kapitalo fondus, portfelių garantijas. Planuojama įgyvendinti portfelių lizingo garantijų priemonę.

Verslo aplinkai gerinti Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:

sudaryti palankias sąlygas pradėti ir plėtoti verslą;

didinti verslo plėtros finansavimo galimybes;

mažinti administracinę naštą ir supaprastinti teisinį reguliavimą;

didinti verslo ir valstybės subjektų partnerystės efektyvumą;

pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema funkcionuotų skaidriai ir efektyviai, užtikrinti konkurenciją viešųjų pirkimų srityje;

stiprinti lygių konkurencinių teisių verslui užtikrinimą.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti:

reglamentavimo reforma, kuria siekiama konsoliduoti verslo aplinkos gerinimo iniciatyvas užtikrinant skaidresnę aplinką, efektyvesnę ir mažiau trikdančią rizikos vertinimu grįstą priežiūrą, mažesnę administracinę naštą ir prisitaikymo išlaidas verslui:

administracinės naštos mažinimo veiksmų 2011 metų planas, apimantis administracinės naštos vertinimą ir mažinimą, remiantis Europos Komisijos metodika 7 prioritetinėse transporto, mokesčių administravimo, darbo santykių, statistikos, aplinkos apsaugos, nekilnojamojo turto operacijų, teritorijų planavimo ir statybos srityse; valstybės tarnautojų administracinių gebėjimų šioje srityje stiprinimą ir informacijos apie geresnį reglamentavimą sklaidą;

verslo aplinkos gerinimo pagal Pasaulio Banko tyrimą Doing Business 2011 metų veiksmų planas, kuriame numatytos verslo pradžios, statybos leidimų išdavimo, mokesčių mokėjimo, eksporto ir importo procedūrų supaprastinimo, jų trukmės trumpinimo, išlaidų verslui mažinimo, investuotojų apsaugos didinimo, kreditavimo sąlygų gerinimo priemonės;

verslo konsultacijų forumo „Saulėtekis“ iniciatyvos valdymo efektyvumo didinimas, siekiant veiksmingesnio Saulėtekio Komisijos pasiūlymų įgyvendinimo;

verslo licencijavimo peržiūra užtikrinant abipusio vertinimo pagal Paslaugų direktyvą tęstinumą ir galimą licencijavimo peržiūros išplėtimą iki 2015 metų;

konkurencijos įstatymo pataisos, atsižvelgiant į Saulėtekio komisijos pasiūlymus ir Valstybės kontrolės rekomendacijas, siekiant stiprinti konkurencijos taisyklių įgyvendinimą ir Konkurencijos Tarybos įgaliojimus iki 2012 metų pabaigos;

verslą inspektuojančių institucijų optimizavimas supaprastinant inspektavimo funkciją, mažinant inspektavimo naštą verslui, didinant inspektavimo skaidrumą.

Lietuvos verslumo skatinimo 2011–2020 metų programa (projektas), kuria siekiama aukšto ir tvaraus nacionalinio verslumo lygio, grindžiamo sumanios ekonomikos ir bendradarbiavimo pagrindais. Tikimasi, kad įgyvendinus programą verslumo lygis Lietuvoje iki 2020 metų pakils ne mažiau kaip 15 procentų. Numatoma:

įgyvendinti šeimos verslo skatinimo priemones;

vertinti naujų teisės aktų poveikį smulkiajam ir vidutiniam verslui;

sudaryti sąlygas nemokamai tvarkyti apskaitą elektroniniu būdu tiems verslo subjektams, kurie turi supaprastintą apskaitos tvarką;

sudaryti palankią ir stabilią verslo apmokestinimo bazę;

užtikrinti reikiamą finansinių išteklių prieinamumą ir jų įvairovę, atitinkančią verslo subjektų poreikius.

Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2010–2013 metų strategija, kurios tikslas – pasiekti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų sistema leistų perkančiosioms organizacijoms mažiausiomis sąnaudomis įsigyti labiausiai jų poreikius atitinkančias prekes, paslaugas ar darbus, užtikrintų konkurencingos ir naujovėmis grįstos ekonomikos kūrimo skatinimą ir palankios aplinkos viešųjų pirkimų dalyviams konstruktyviai bendradarbiauti sukūrimą. Numatoma:

mažinti administracinę naštą viešųjų pirkimų srityje;

skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose;

intensyvinti elektroninių viešųjų pirkimų plėtrą;

mažinti korupciją vykdant viešuosius pirkimus;

tobulinti viešųjų pirkimų dalyvių kvalifikaciją.

Energijos, transporto ir aplinkosaugos, informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros vystymas ir integravimas į ES sistemas yra svarbios sąlygos ekonomikos plėtrai ateityje.

Opi problema, turinti neigiamos įtakos šalies ekonominiam augimui ir konkurencingumui, yra dujų ir elektros jungčių su ES trūkumas. Energetiniu požiūriu Lietuva nepriklauso ES ir jos nėra ES energetiniame žemėlapyje, todėl ji nurodoma kaip „elektros ir dujų salos“ statusą turinti valstybė. Kadangi energetikos infrastruktūros nepakankamumo problema dėl savo masto negali būti veiksmingai išspręsta vien nacionalinėmis priemonėmis, būtina politinė ir finansinė parama ES lygiu. Ji stimuliuoja sparčią infrastruktūros plėtrą, lemia projektų įgyvendinimą laiku, gali paskatinti privataus sektoriaus investicijas.

Nepakankamai išplėtota ir modernizuota Lietuvos transporto infrastruktūra pagal savo techninius parametrus ir teikiamų paslaugų kokybę ateityje taip pat negalės užtikrinti palankių sąlygų Lietuvos ekonomikos plėtrai, nebus iki galo išnaudojamos Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, galimybės. Probleminės sritys yra: gerokai techniškai ir technologiškai nuo kitų Europos valstybių atsilikęs ir dėl skirtingo vėžių pločio atskirtas geležinkelių sektorius ir kelių tinklas bei viešasis transportas. Šių kliūčių šalinimas turėtų užtikrinti visuomenės narių mobilumą ir darnų bendravimą, veiksmingus verslo subjektų ryšius palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą.

Sėkminga ir efektyvi verslo ir ekonomikos plėtra yra glaudžiai susijusi su pakankamos ir veiksmingos aplinkosaugos infrastruktūros sukūrimu. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra labai atsilieka nuo ūkio plėtros tempų ir viešųjų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų poreikio augimo.

Ekonomikos infrastruktūrai plėtoti Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:

integruotis į Europos elektros energetikos tinklų sistemą;

sukurti funkcionuojančią dujų rinką;

gerinti transporto infrastruktūrą, techninius parametrus ir paslaugų kokybę;

sukurti pakankamą ir veiksmingą aplinkosaugos infrastruktūrą;

plėtoti informacines ir ryšių technologijas.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Nacionalinė energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategija (projektas). Šia strategija siekiama iki 2020 metų užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę ir sukurti pagrindą energetikos sektoriaus konkurencingumui ir darniai plėtrai, užtikrinant ilgalaikius vartotojų interesus. Numatytos priemonės:

integracija į Europos elektros energetikos sistemas – Lietuvos ir Lenkijos elektros energijos jungties „LitPol Link“ ir Lietuvos ir Švedijos elektros energijos jungties „NordBalt“ užbaigimas sujungiant Lietuvą, Latviją ir Estiją su Europos kontinentiniu tinklu, kad darbas vyktų sinchroniniu režimu ir integruojantis į Europos elektros rinkas;

pakankamų vietinių elektros gamybos pajėgumų užtikrinimas, siekiant patenkinti šalies elektros energijos paklausą 2020 metais statant Visagino atominę elektrinę ir didinant elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių mastą;

trečiojo ES energetikos paketo įgyvendinimas atskiriant perdavimo veiklą nuo tiekimo ir kitų veiklų;

elektros rinkos liberalizavimas;

gamtinių dujų sektoriaus plėtra: planuojama statyti suskystintų gamtinių dujų terminalą Klaipėdoje, įrengti gamtinių dujų saugyklą ir pastatyti Lietuvos–Lenkijos dujų jungtį, kuri sujungtų Lietuvos dujų sistemą su ES dujų tinklais. Siekiant paskatinti konkurenciją dujų sektoriuje, dujų rinka bus liberalizuojama atskiriant tiekimo ir perdavimo veiklą.

Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategija. Šia strategija siekiama užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą, didinti Lietuvos ir ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose; iki 2025 metų Lietuvoje sukurti modernią ir subalansuotą multimodalinio transporto sistemą, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstančią ES valstybių senbuvių lygiui. Šio planavimo dokumento priemonių planuose numatoma:

įgyvendinti projektą „Rail Baltica“ panaikinant Lietuvos ir Baltijos šalių jungties su Europa atskirtį ir įsiliejant į Europos geležinkelių transporto vežimo rinką;

modernizuoti Rytų–Vakarų koridoriaus transporto infrastruktūros kompleksą, padidinti keliais ir geležinkeliais vežamų krovinių ir sutrumpinti kelionių laiką;

modernizuoti Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūrą;

pastatyti išorinį giliavandenį jūrų uostą;

modernizuoti ir išplėsti oro uostų infrastruktūrą siekiant praplėsti skrydžių geografiją ir pritraukti naujas avialinijas.

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas ir Nacionalinė darnaus vystymosi strategija, kuria siekiama pagal ekonominio, socialinio vystymosi, išteklių naudojimo efektyvumo rodiklius iki 2020 metų pasiekti ES valstybių narių senbuvių vidurkį, pagal aplinkos taršos rodiklius – neviršyti ES leistinų normatyvų. Šių planavimo dokumentų priemonių planuose numatyta:

atnaujinti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas;

įgyvendinti atliekų tvarkymo projektus.

Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa. Šia programa siekiama nustatyti informacinės visuomenės plėtros prioritetus, tikslus ir uždavinius, kad būtų kuo geriau naudojamasi informacinių ir ryšių technologijų teikiamomis socialinėmis ir ekonominėmis galimybėmis, pirmiausia – internetu. Numatoma:

sudaryti sąlygas Lietuvos gyventojams įgyti žinių ir įgūdžių naudotis informacinėmis ir ryšių technologijomis;

skatinti gyventojus naudotis elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, užtikrinti duomenų perdavimo kokybę, veikiančių paieškos sistemų infrastruktūrą;

skatinti elektroninio verslo plėtrą;

užtikrinti geografiškai tolygią plačiajuosčių elektroninių ryšių tinklų infrastruktūros plėtrą visoje šalies teritorijoje ir skatinti elektroninių ryšių paslaugų naudojimą;

užtikrinti elektroninės erdvės saugumą ir patikimumą, didinti gyventojų ir įmonių pasitikėjimą elektronine erdve.

3.5. Struktūrinio nedarbo prevencija ir įtraukios darbo rinkos vystymas

Siekiant užtikrinti ekonominio augimo galimybes, būtina į darbo rinką įtraukti ir joje išlaikyti kiek galima daugiau darbo išteklių. Nepalankios demografinės tendencijos ir dideli emigracijos mastai mažina darbingo amžiaus gyventojų dalį ir yra vienas veiksnių, lemiančių 2013–2014 metais numatomą BVP augimo sulėtėjimą ir ribojančių galimybes padengti socialinės apsaugos išlaidas, susijusias su visuomenės senėjimu. Tolesnis darbo išteklių mažėjimas varžys ekonomikos potencialą, todėl gali kilti grėsmė šalies ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui. Artimiausiu metu būtina darbo rinkoje iki išėjimo į pensiją išlaikyti vyresnio amžiaus asmenis ir užtikrinti greitą mokslus baigusio jaunimo integraciją į darbo rinką.

Viena pagrindinių kliūčių didinant jaunimo ir vyresnio amžiaus asmenų dalyvavimą darbo rinkoje yra nepakankama kvalifikacijų atitiktis rinkos poreikiams. Dėl švietimo įstaigose įgytų įgūdžių ir rinkos poreikių neatitikimo, taip pat dėl darbo patirties stokos jaunimas negali rasti darbo. Vyresnio ir priešpensinio amžiaus asmenų galimybes integruotis į darbo rinką riboja menkas profesinis mobilumas ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių stoka dėl ribotų mokymosi visą gyvenimą galimybių. Darbo rinkoje klostosi iki šiol neįprasta situacija: nedarbas mažėja lėtai, tačiau net ir esant aukštam nedarbo lygiui kai kurias laisvas darbo vietas sunku užpildyti, nes kvalifikuotos darbo jėgos yra mažiau negu laisvų darbo vietų.

Esant aukštam nedarbo lygiui ir mažoms įsidarbinimo galimybėms auga ilgalaikių bedarbių skaičius, nuvertėja jų profesiniai įgūdžiai, mažėja aktyvumas ir motyvacija dalyvauti darbo rinkoje. Plinta nelegalus darbas. Dėl didelio nedarbo ir nepakankamos kvalifikacijų atitikties rinkos poreikiams atsiranda struktūrinio nedarbo ir ilgalaikio darbo rinkos nesubalansavimo grėsmė.

Užtikrinant geresnį darbo rinkos subalansavimą ir vykdant struktūrinio nedarbo prevenciją trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais prioritetinės veiksmų kryptys yra:

dalyvavimo darbo rinkoje didinimas;

darbo patrauklumo didinimas;

bedarbių grąžinimas į darbo rinką;

darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šios priemonės:

Dalyvavimo darbo rinkoje didinimas. Numatoma:

užtikrinti, kad nuo 2012 metų pradėtas ilginti pensinis amžius 2026 metais pasiektų 65 metus, kasmet moterims prie pensinio amžiaus pridedant 4 mėnesius, vyrams – 2 mėnesius;

skatinti pensinio amžiaus asmenis ilgiau likti darbo rinkoje įdiegiant priedų sistemą, užtikrinančią didesnę pensiją ilgiau dirbantiems pensininkams ir pertvarkant išankstinio išėjimo į pensiją sistemas;

gerinti jaunimo galimybes patekti į darbo rinką organizuojant tinkamą gamybinę praktiką ir stažuotes mokymosi laikotarpiu bei sudarant galimybes mokytis darbo vietoje;

skatinti darbdavius įdarbinti jaunus asmenis praktiniams įgūdžiams formuoti, pagal įgytą kvalifikaciją teikiant socialinio draudimo mokestines lengvatas ir subsidijas.

Darbo patrauklumo didinimas. Numatoma:

siekiant darbdavius paskatinti kurti darbo vietas, išnagrinėti mokesčių naštos darbo rinkoje mažinimo galimybę;

siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu visų profesijų ir ekonominės veiklos sričių realusis darbo užmokestis didėtų lygiagrečiai darbo našumui, peržiūrėti minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo taisykles, susiejant minimalaus mėnesinio atlyginimo pokyčius su BVP vienam gyventojui pokyčiais;

suvienodinti ir įstatymais įteisinti darbo apmokėjimo sąlygas darbuotojams, dirbantiems vienodos kvalifikacijos ir sudėtingumo darbą įstaigose, finansuojamose iš valstybės ir savivaldybių biudžetų;

siekiant išvengti priklausomybės nuo socialinių išmokų, parengti teisės aktų pakeitimus dėl paskatų dirbti išsaugojimo socialinės paramos sistemoje ir paramos veiksmingumo didinimo;

sudaryti galimybes derinti šeimos, mokslo ir darbo įsipareigojimus – Darbo kodekse nustatyti papildomų lengvatų pamainomis dirbantiems darbuotojams, auginantiems vaikus;

siekiant sumažinti nelegalaus darbo mastą, parengti Nelegalaus darbo draudimo įstatymą ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso bei Baudžiamojo kodekso pataisas – numatyti griežtas sankcijas už nelegalų darbą ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams.

Bedarbių į darbo rinką grąžinimas. Numatoma:

parengti nedarbo socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimus – nedarbo socialinio draudimo išmoką tiesiogiai susieti su bedarbio mokymu ir įsidarbinimu, derinant nedarbo draudimo sistemą prie ekonomikos ciklų;

skatinti bedarbių savarankišką užimtumą kompensuojant dalį išlaidų, susijusių su verslo liudijimo įsigijimu ir verslo pradžia, bei mokant subsidiją, jei savarankiškai dirbti pradėjęs bedarbis įsteigia darbo vietą kitam bedarbiui;

reformuoti bedarbių profesinio mokymo organizavimą: mokymą organizuoti trišalės sutarties pagrindu, pateikiant mokymo įstaigai apmokėjimą garantuojantį dokumentą (mokymo čekį), suteikiant darbo ieškančiam asmeniui galimybę pasirinkti ne tik mokymo formą, bet ir vietą bei laiką;

parengti specialistų ir kompetencijų poreikio žemėlapio įgyvendinimo priemones ir atitinkamus teisės aktus.

Darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros užtikrinimas. Numatoma:

plėtoti socialinį dialogą formuojant valstybei, darbdaviams ir darbuotojams priimtiną darbo santykių lankstumo ir užimtumo garantijų derinimo (angl. flexicurity) modelį, užtikrinantį darbo lankstumo ir užimtumo saugumo pusiausvyrą;

parengti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų projektus, kad būtų sudarytos sąlygos lankstiems darbo susitarimams ir lanksčiai darbo laiko tvarkai;

siekiant išvengti darbo rinkos segmentacijos ir sudaryti sąlygas darbuotojų judumui darbo rinkoje, įvertinus terminuotų, laikinų darbo sutarčių, ne viso darbo laiko ir kitokio lankstaus darbo organizavimo nuostatų taikymo praktiką, parengti atitinkamų teisės aktų pataisų projektus;

Darbo kodekse reglamentuoti ne viso darbo laiko sąlygomis dirbančių darbuotojų garantijų ir teisių užtikrinimą, palyginti su darbuotojais, kurie dirba tokį patį ar lygiavertį darbą viso darbo laiko sąlygomis;

priimti ir įgyvendinti laikinojo įdarbinimo įmonių veiklą reglamentuojantį įstatymą, kad per tokias įmones būtų galima įdarbinti žmones; suteikti galimybes laikinojo įdarbinimo įmonėms kurti naujas darbo vietas palankesnėmis sąlygomis, o tokios įmonės darbuotojams užtikrinti galimybę naudotis visomis garantijomis.

IV. Strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimas: Pažangus ekonomikos augimas

4.1. Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimas

Lietuvos inovacinės veiklos rezultatai turi pasiekti bendrus Europoje deklaruojamus tikslus ir užtikrinti Lietuvai stiprias konkurencines pozicijas tarptautinėse rinkose. Per dešimtmetį Lietuva turi sukurti inovacijomis, naujomis technologijomis ir kvalifikuotais žmogiškaisiais ištekliais grindžiamą žinių ekonomiką¹¹.

__________________

¹¹ Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija: http://www.ukmin.lt/lt/strategija/ino_strategija/2010-2020_ino_strategija.pdf

Lietuvos 2010 metų suminis inovacijų indeksas buvo 0,227, tuo tarpu ES27 šis rodiklis siekė 0,516¹². Atsižvelgiant į pastarųjų metų Lietuvos suminio inovacijų indekso kaitos tendencijas ir šalies ekonominę, socialinę bei politinę situaciją, tikėtinos šios suminio inovacijų indekso kaitos perspektyvos: 2015 metais Lietuvos suminis inovacijų indeksas bus 0,325, o 2020 metais prilygs ES27 suminio inovacijų indekso vidurkiui (palyginti su 2008 metais).

__________________

¹² Inovacijų sąjungos švieslentė.

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių santykinai žemą suminį inovacijų indeksą, yra nepakankamos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. 2009 metais mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbams buvo skirta 765 mln. litų (0,84 procento BVP). Didžiausią mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų dalį sudarė valdžios lėšos (53,9 procento), verslo įmonių lėšos (21 procentas), užsienio lėšos (13,1 procento), aukštojo mokslo ir ne pelno institucijų lėšos (11,9 procento). Nors valdžios ir aukštojo mokslo sektoriuose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų lygis atitinka ES valstybių vidurkį, verslo sektoriuje jis išlieka žemas.

Numatoma, kad 2020 metais Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą turėtų padidėti iki 1,9 procento. 2011–2012 metams jau numatyta nemaža ES parama, todėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidos akivaizdžiai didės; vėliau svarbios bus papildomos valstybės bei privataus kapitalo investicijos. Nustatant mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros išlaidų rodiklį, remiamasi prielaida, kad padidinusi savo investicijas į mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros infrastruktūrą, aplinką ir žmogiškuosius išteklius iki maždaug 1 procento valstybė gali sukurti prielaidas didesnėms privataus sektoriaus ir užsienio investicijoms, kurios sudarytų 0,9 procento BVP. Prie privačių investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą skatinimo prisidės ir nuo 2008 metų įsigaliojusios pelno mokesčio lengvatos įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą¹³ ir technologinį atsinaujinimą¹⁴. Mokslo ir studijų sistemos pertvarka taip pat turėtų pritraukti daugiau užsienio investicijų. Be to, yra itin svarbu numatyti tolesnes investicijas į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą 2014–2020 metų ES paramos periodu, kitaip gerokai padidės rizika, kad užsibrėžtas siekis nebus pasiektas.

__________________

¹³ Pelno mokesčio lengvatos įmonėms, investuojančioms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą: įmonių sąnaudos, patirtos investuojant į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, 3 kartus atskaitomos iš apmokestinamojo pelno bazės; leidžiama nurašyti į sąnaudas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veikloje naudojamo ilgalaikio turto įsigijimo kainą per 2 metus.

¹⁴ Pelno mokesčio lengvata įmonėms, investuojančioms į technologinį atsinaujinimą: įmonėms apmokestinamas pelnas mažinamas iki 50 procentų išlaidų, patirtų investuojant į įrengimus, ryšių priemones, kompiuterinę techniką, įrangą.

Skatinant mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taip pat inovacijų plėtrą, numatomos šios prioritetinės veiksmų kryptys:

didinti Lietuvos integraciją į pasaulio rinkas („Lietuva be sienų“);

ugdyti kūrybingą ir inovatyvią visuomenę;

plėtoti įvairias inovacijas;

diegti sisteminį požiūrį į inovacijas;

stiprinti viešojo sektoriaus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą ir jo integraciją į Europos ir tarptautinę mokslo erdvę;

kurti teisingą atlygį užtikrinančią, bet informacijos prieinamumo nevaržančią intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija. Šia strategija siekiama kurti kūrybingą visuomenę, sudaryti sąlygas plėtoti verslumą ir inovacijas, kad 2020 metais Lietuvos suminis inovacijų indeksas pasiektų ES vidurkį. Be priemonių, nurodytų 3.3 skyriuje, numatoma:

įgyvendinti inovacinių čekių schemą inovacijoms versle skatinti;

įgyvendinti Biomedicinos ir biotechnologijos, Medžiagų mokslo, fizikinių ir cheminių technologijų, Inžinerijos ir informacinių technologijų, Gamtos išteklių ir žemės ūkio jungtines tyrimų programas;

vykdyti mokslo ir studijų institucijų konsolidaciją ir veiklos optimizavimą, stiprinti jų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros potencialą;

rengti ir įgyvendinti nacionalines kompleksines, mokslo ir įvairių lygių švietimo programas;

ugdyti studentų praktinio mokymo ir verslumo įgūdžius, sudaryti sąlygas studentams atlikti praktiką ir dėstytojams vykti į stažuotes užsienio įmonėse;

plėtoti ir įgyvendinti subsidijų mokslininkams skyrimo konkurso būdu schemą, kitas programinio konkursinio finansavimo schemas;

teikti finansavimą verslo inicijuojamiems mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklos projektams įgyvendinti;

studijas organizuoti įvairiais būdais, taip pat ir tarptautines studijas, siekiant, kad 2020 metais Lietuvos studentai, kitoje šalyje praleidę dalį studijų, sudarytų ne mažiau kaip 20 procentų.

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa. Šia programa siekiama užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius. Numatoma:

įgyvendinti priemones, susijusias su mokinių tiriamųjų, problemų sprendimų, idėjų kūrimo, praktinių gebėjimų plėtojimu, kūrybinio mąstymo ugdymu, siekiant aukštesnio mokinių bendrojo raštingumo;

įgyvendinti Mokyklų tobulinimo programos plius projektus, skirtus mokinių bendrosioms kompetencijoms, kūrybiškumui ir praktiniams gebėjimams ugdyti, aktyvinti tyrėjų ir mokyklų bendradarbiavimą ir teikiamą pagalbą bendrojo lavinimo mokyklos gamtos ir tiksliųjų, humanitarinių ir socialinių mokslų, technologijų srityse. Įtvirtinti šių projektų tęstinumą.

Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa. Šia programa siekiama plėtoti visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių srityje veiklą, akcentuojant informacinei visuomenei aktualius autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimo, įgyvendinimo ir gynimo aspektus. Numatoma:

informuoti kūrinių naudotojus ir plačiąją visuomenę apie piratavimo žalą;

informuoti autorių ir gretutinių teisių turėtojus, naudotojus ir plačiąją visuomenę apie būtinybę derinti jų interesus informacinėje visuomenėje ir skatinti diskusijas šia tema;

skatinti jaunąją kartą (mokinius ir studentus) atkreipti dėmesį į intelektinės nuosavybės svarbą, dalyvauti diskusijose apie šios srities problemas;

tobulinti kultūros įstaigų darbuotojų kvalifikaciją intelektinės nuosavybės teisių gynimo srityje.

4.2. Ankstyvojo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas

Ankstyvojo pasitraukimo iš švietimo sistemos masto mažinimas yra vienas svarbiausių nacionalinių tikslų. Siekiama, kad 2020 metais ES iš švietimo sistemos pasitraukusių ne aukštesnį kaip pagrindinį išsilavinimą turinčių 18–24 metų jaunuolių dalis būtų ne didesnė kaip 10 procentų. Lietuvoje anksti iš švietimo sistemos pasitraukusiųjų dalis 2008 metais sudarė 7,4 procento, 2009 metais – 8,7 procento, 2010 metais – 8,1 procento. Išliko dideli skirtumai tarp miesto ir kaimo (atitinkamai 3,7 procento ir 15,7 procento), berniukų ir mergaičių (atitinkamai 9,9 procento ir 6,2 procento). Manoma, kad dėl neracionalaus mokyklų tinklo, neišplėtotos švietimo pagalbos infrastruktūros ir nepakankamos pedagogų kvalifikacijos bei kompetencijos didėjo atotrūkis tarp regionų.

Lietuva sieks, kad 2020 metais anksti palikusiųjų švietimo sistemą dalis neviršytų 9 procentų (tai numatyta ir 2003 metų Valstybinėje švietimo strategijoje) ir mažėtų skirtumai tarp miesto ir kaimo, berniukų ir mergaičių.

Ankstyvajam jaunų žmonių pasitraukimui iš švietimo sistemos mažinti numatomos šios prioritetinės veiksmų kryptys:

plėtoti ikimokyklinio ugdymo infrastruktūrą ir paslaugų įvairovę;

mažinti priešmokyklinio, bendrojo ugdymo kokybės skirtumus tarp regionų (miesto ir kaimo), berniukų ir mergaičių, įvairių ugdymosi poreikių turinčių asmenų;

gerinti socialiai jautrių grupių, neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo ir švietimo pagalbos infrastruktūrą ir plėtoti paslaugų įvairovę;

didinti ugdymo (mokymo) programų lankstumą ir sudaryti galimybes kitaip įgyti pagrindinį ir (ar) vidurinį išsilavinimą;

gerinti profesinio mokymo įstaigų praktinio profesinio mokymo infrastruktūrą;

ugdyti mokinių karjeros valdymo kompetencijas;

skatinti jaunuolius tęsti mokslą profesinio mokymo įstaigose ir įgyti darbo rinkoje paklausią profesinę kvalifikaciją.

Prioritetinės veiksmų kryptys bus įgyvendinamos remiantis šiais dokumentais:

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa. Šia programa siekiama didinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo prieinamumą ir gerinti kokybę. Numatoma įgyvendinti priemones, gerinsiančias ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo infrastruktūrą, didinsiančias paslaugų, ugdymo turinio, organizavimo pasirinkimo įvairovę.

Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa. Šia programa siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią, prieinamą ir socialiai teisingą švietimo sistemą. Numatoma:

sukurti nacionalinę priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programą, skirtą kokybės skirtumams tarp regionų (miesto ir kaimo), berniukų, mergaičių ir įvairių ugdymosi poreikių turinčių asmenų mažinti, ir įgyvendinti šios programos priemones mokytojų kompetencijoms didinti, ugdymui palankiai aplinkai kurti, mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemai ir ugdymo turiniui tobulinti, sudarant sąlygas mokymosi individualizavimui;

sukurti nacionalinę programą, skirtą socialiai jautrių grupių, neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo ir švietimo pagalbos infrastruktūrai gerinti, paslaugų įvairovei plėtoti, įgyvendinti šios programos 2013–2020 metų priemones ir užtikrinti jų tęstinumą;

įgyvendinti priemones, skirtas ugdymo turinio individualizavimui, diferencijavimui, vertinimui ir inovacijoms skatinti.

Tikslai taip pat bus įgyvendinami¹⁵ remiantis Nacionaline profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa ir Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa.

__________________

¹⁵ Žr. 6.1 skyrių.

4.3. Turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą asmenų dalies išlaikymas

2003 metais patvirtintoje Valstybinėje švietimo strategijoje užsibrėžta didinti aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičių, nes 2003 metais 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį ar jam prilygstantį išsilavinimą, dalis siekė tik 25,2 procento. Atsiradusi koleginių ir universitetinių studijų įvairovė ir pakitę darbo rinkos reikalavimai lėmė, kad vis daugiau vidurinį išsilavinimą įgijusių jaunuolių rinkdavosi studijas aukštosiose mokyklose.

Lietuvoje 30–34 metų gyventojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, kasmet daugėja: 2009 metais jie sudarė 40,6 procento. Šį rodiklį iki 2020 metų išlaikyti didesnį kaip 40 procentų gali būti sunku, jeigu jaunimas dažniau rinksis profesinį išsilavinimą arba įgijęs vidurinį išsilavinimą išeis tiesiai į darbo rinką. Tačiau rodiklio reikšmės nesiekiama reikšmingai didinti – Lietuva sieks, kad 2020 metais aukštąjį arba jam prilygstantį išsilavinimą turėtų ne mažiau kaip 40 procentų 30–34 metų gyventojų. Kadangi vis daugiau jaunuolių siekia aukštojo mokslo, šiuo metu iškilo poreikis daugiau dėmesio skirti studijų kokybei. Tai padėtų išlaikyti aukštą gyventojų išsilavinimo lygį.

Kad būtų išlaikyta 30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis, Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis:

didinti aukštojo mokslo sistemos efektyvumą;

tęsti studijų proceso pertvarką siekiant geresnės kokybės ir atitikties rinkos, visuomenės ir asmens poreikiams;

siekti, kad aukštasis mokslas įgytų kuo didesnį tarptautinį pobūdį;

skatinti suaugusiųjų studijas ir tęstinį mokymąsi aukštosiose mokyklose, įtraukiant ir mažai atstovaujamas socialines grupes.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Nacionalinė studijų programa. Šia programa siekiama konkurencingos Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, teikiančios geros kokybės studijų ir mokslo paslaugas, užtikrinančios žmogiškųjų išteklių indėlį į mokslo ir studijų proceso plėtrą. Numatoma:

įgyvendinti projektus, skirtus studijų programų įvairovei didinti, lankstiems studijų būdams, modulinei struktūrai plėtoti;

tobulinti finansinės paramos studentams ir studijų paskolų sistemą;

tvarkyti aukštųjų mokyklų tinklą ir infrastruktūrą.

Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programa. Šia programa siekiama, kad Lietuva taptų tarptautiniu studijų paslaugų centru. Numatoma:

rengti ir įgyvendinti jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis, kad šiose mokyklose galėtų studijuoti užsieniečiai;

skatinti ir remti tarptautinį studentų ir dėstytojų judumą;

didinti aukštojo mokslo tarptautinį patrauklumą.

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kuria siekiama numatyti mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptis ir jų įgyvendinimo priemones. Numatoma:

įdiegti ir įgyvendinti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo aukštosiose mokyklose sistemą;

padidinti studijų prieinamumą suaugusiųjų tęstiniam neformaliam švietimui (kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui).

Numatoma tobulinti turimą teisinę bazę, skatinančią asmenis, įgijusius profesinę kvalifikaciją profesinio mokymo įstaigose, tęsti mokymąsi aukštojo mokslo įstaigose.

V. Strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimas: tvarus ekonomikos augimas

5.1. Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimo didinimas

Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra yra svarbi alternatyva tradicinei energetikai, ne tik padedanti spręsti su klimato kaita susijusias problemas, bet ir didinanti Lietuvos energetinę nepriklausomybę. 2010 metais iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminama energija sudarė apie 15 procentų galutinio energijos suvartojimo Lietuvoje. Kadangi energija, pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, dažniausiai yra brangesnė už pagamintą iš iškastinių žaliavų, atsinaujinančių energijos išteklių plėtros skatinimą remia valstybė. Šiuo metu naudojamos šios paramos priemonės: taikoma prisijungimo prie tinklo nuolaida, esant ribotiems perdavimo pajėgumams, pirmenybė teikiama atsinaujinantiems energijos ištekliams, taikomos biodegalų mokesčių išlygos, elektros ir šilumos supirkimo kompensaciniai tarifai (angl. feed-in tariff), lengvatos balansuoti elektros energiją.

Lietuvos nacionalinis tikslas – atsinaujinančių energijos išteklių dalį, palyginti su bendru galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais padidinti iki 23 procentų. Viena šio rodiklio sudedamųjų dalių – įsipareigojimas, kad atsinaujinančių energijos išteklių energija, sunaudojama visų rūšių transporte, sudarytų 10 procentų transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Lietuvos nacionalinėje atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategijoje įsipareigojama siekti, kad elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis 2020 metais padidėtų iki 21 procento, šildymo ir vėsinimo sektoriuje – iki 36 procentų, centralizuotai tiekiamos šilumos – iki 50 procentų¹⁶.

__________________

¹⁶ Nacionalinis bendras planinis rodiklis bei sektorių planiniai tikslai ir trajektorijos nurodyti Nacionaliniame atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų plane, http://ec.europa.eu/energy/renewables/transparency_platform/action_plan_en.htm

Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimui didinti:

sudaryti palankesnes atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlygas gerinant administracinį reguliavimą ir prieigą prie infrastruktūros;

įtraukti savivaldybių institucijas į atsinaujinančių energijos išteklių plėtros politikos įgyvendinimą;

remti mokslinius tyrimus ir skatinti mokslo bei verslo bendradarbiavimą atsinaujinančių energijos išteklių srityje.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Nacionalinė atsinaujinančių energijos išteklių plėtros strategija, kurios tikslas – didinant atsinaujinančių energijos išteklių dalį šalies energijos balanse, elektros ir šilumos energetikos bei transporto sektoriuose kuo geriau patenkinti energijos poreikį vidaus ištekliais, atsisakyti importuojamo taršaus iškastinio kuro, taip padidinti energijos tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir prisidėti prie tarptautinių pastangų mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. 2011–2020 metų veiksmų plane numatoma:

nustatyti bendrąją atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo sistemą;

įpareigoti savivaldybes skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą per savivaldybių 2011–2020 metų plėtros veiklos planus;

finansuoti atsinaujinančių energijos išteklių srities bandomuosius projektus;

gerinti visuomenės informavimą ir švietimą atsinaujinančių energijos išteklių klausimais;

vykdyti nacionalinę mokslo programą „Ateities energetika“, kitas mokslinių tyrimų programas atsinaujinančių energijos išteklių srityje, užtikrinti šalies energetinį saugumą.

5.2. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas

Energijos suvartojimas, tenkantis vienam BVP vienetui Lietuvoje, yra net 2,5 karto didesnis už ES vidurkį, tačiau gali būti gerokai sumažintas didinant energijos vartojimo efektyvumą. Skaičiuojama, kad taupant 2020 metais bus galima suvartoti 17 procentų mažiau galutinės energijos, negu jos buvo suvartota 2009 metais. Šio potencialo realizavimas padėtų iki 2020 metų kasmet sutaupyti 740 kilotonų naftos ekvivalento (toliau – ktne). Daugiausia energijos įmanoma sutaupyti namų ūkių ir transporto sektoriuose – iš viso 65 procentus (namų ūkių taupymo potencialas yra lygus 290 ktne, transporto – 300 ktne).

2007 metų duomenimis, bendras energijos išteklių suvartojimas vienam gyventojui Lietuvoje yra 26 procentais mažesnis už ES27 vidurkį, tuo tarpu elektros energijos vienam gyventojui Lietuvoje suvartojama 2,2 karto mažiau nei vidutiniškai ES27. Ateityje Lietuvoje prognozuojamas elektros energijos vartojimo augimas, todėl tikėtina, kad elektros energijos taupymo priemonių poveikis bus mažesnis nei elektros energijos vartojimas. Pagal makroekonominį ūkio raidos scenarijų taip pat tikėtina, kad energijos vartojimą šalyje didins ir pamažu atsigaunanti ekonomika, taigi negali būti pasirinkti tokie energijos taupymo rodikliai, kurie stabdytų ekonomikos plėtrą. Įvertinus visą energijos taupymo potencialą, svarbiausias strateginis Lietuvos tikslas energijos efektyvumo srityje yra kasmet iki 2020 metų suvartoti 1,5 procento mažiau energijos.

Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis energijos vartojimo efektyvumui didinti:

vykdyti su darnios plėtros tikslais suderintą energetikos politiką;

didinti energijos vartojimo efektyvumą būsto, energetikos, paslaugų, pramonės, viešajame ir transporto sektoriuose;

sustiprinti energijos efektyvumo priemonių taikymą regioniniu lygiu;

ugdyti visuomenę energijos vartojimo efektyvumo klausimais.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Energijos efektyvumo veiksmų planas, kuriuo numatoma:

atnaujinti būstą, modernizuoti viešąjį transportą ir pagerinti kelių infrastruktūrą;

savivaldybėms planuojant energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones ir veiksmus, viešinti savivaldybių geros praktikos didinant energijos vartojimo efektyvumą pavyzdžius;

tobulinti visuomenės švietimą ir informavimą apie energijos efektyvumo didinimo būdus ir didinti suinteresuotumą juos įgyvendinti.

Daugiabučių namų modernizavimo programa, kurios tikslas – skatinti daugiabučių namų butų savininkus atnaujinti (modernizuoti) daugiabučius namus siekiant geresnės gyvenimo kokybės, racionalaus energinių išteklių naudojimo ir biudžeto išlaidų mažinimo būsto šildymo išlaidoms kompensuoti. Siekiant šio tikslo, numatomos priemonės:

sumažinti šiluminės energijos sąnaudas modernizuotuose daugiabučiuose namuose – užtikrinti daugiabučių namų, pastatytų pagal statybos leidimus, išduotus iki 1993 metų, modernizavimo projektų lengvatinį kreditavimą ir valstybės paramos teikimą šių namų butų ir kitų patalpų savininkams, sukurti atnaujinimo (modernizavimo) stebėsenos sistemą, kuri apimtų ir statybos darbų techninės priežiūros kontrolę;

gerinti visuomenės informavimą, švietimą ir mokymą gyvenamųjų namų modernizavimo ir energinio naudingumo didinimo klausimais;

teikti valstybės paramą būsto ir viešosios paskirties pastatų energinio efektyvumo projektams.

Valstybės projektai „Viešosios paskirties pastatų renovavimas nacionaliniu lygiu“ ir „Viešosios paskirties pastatų renovavimas regioniniu lygiu“, kurių tikslas – mažinti pastatuose suvartojamos energijos sąnaudas. Remontuojami ir (arba) rekonstruojami viešosios paskirties pastatų išoriniai atitvarai, modernizuojamos ir (arba) rekonstruojamos pastatų energetikos sistemos – gerinami jų energetiniai duomenys.

5.3. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas

Lietuvai įgyvendinant ES lygiu sutartus įsipareigojimus, iki 2020 metų, palyginti su baziniais 2005 metais, leidžiama ne daugiau kaip 15 procentų padidinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus tuose sektoriuose, kuriuose netaikoma ES išmetamųjų teršalų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema. 2005 metais Lietuvoje visų sektorių išmetalai sudarė 22,6 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų: iš ES išmetamųjų teršalų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje dalyvaujančių įrenginių išmesta 6,6 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o sektoriuose, kuriuose netaikoma ES išmetamųjų teršalų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, buvo išmesta 16 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. 2009 metais sektoriuose, kuriuose netaikoma ES išmetamųjų teršalų prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistema, buvo išmesta 15,8 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (leidžiamas kiekis iki 2020 metų yra 18,7 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų).

Įvairūs scenarijai rodo, kad Lietuvos galimybės sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus labai priklauso nuo to, kaip bus plėtojamas energetikos sektorius ir kokios klimato kaitos mažinimo priemonės bus įgyvendintos kituose ūkio sektoriuose.

Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis šiltnamio efektą sukeliančių dujų ribojimo rodikliui įgyvendinti:

mažinti energetikos, pramonės, transporto, žemės ir miškų ūkių sektorių, taip pat namų ūkio sektoriaus neigiamą poveikį klimato kaitai;

didinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą;

didinti būsto energinį efektyvumą;

didinti atliekų energetinių išteklių panaudojimą;

plėtoti mokslinius tyrimus ir ugdyti visuomenės sąmoningumą klimato kaitos srityje.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinė strategija, kurios tikslas – sumažinti 2008–2012 metais išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį 8 procentais, o iki 2020 metų – bent 20 procentų, palyginti su 1990 metais. Siekiant šio tikslo, strategijos priemonių plane (2008–2012 metais) numatomos šios priemonės:

skatinti švaresnius gamybos metodus ir aplinkai nekenksmingas technologijas pramonės ir kituose sektoriuose;

plėtoti ir įgyvendinti lanksčiuosius rinkos mechanizmus (bendrai įgyvendinamus projektus, švarios plėtros projektus, žaliąją investavimo sistemą, ES apyvartiniais taršos leidimais prekybos sistemą ir kitus naujus rinkos mechanizmus);

didinti antrinių žaliavų perdirbimą (taip pat numatyta Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, kurio tikslas – iki 2011 metų pabaigos uždaryti visus aplinkos apsaugos ir visuomenės sveikatos saugos reikalavimų neatitinkančius sąvartynus, iki 2013 metų sukurti reikiamus komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumus ir perdirbti ar kitaip panaudoti ne mažiau kaip 50 procentų komunalinių atliekų, skatinti antrinių žaliavų perdirbimą kuriant rinkas iš antrinių žaliavų pagamintiems produktams);

įveisti ir atkurti miškus (ši priemonė taip pat numatyta Lietuvos miškų ūkio politikos ir jos įgyvendinimo strategijoje ir Lietuvos miškingumo didinimo programoje;

skatinti atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir naudojimą;

skatinti biodujų ir kitų iš atliekų pagamintų energijos formų panaudojimą;

skatinti mokslinių tyrimų vykdymą informuojant ir šviečiant visuomenę;

vykdyti nacionalinę mokslo programą „Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis“, kitas mokslinių tyrimų programas klimato kaitos klausimais, informuoti ir šviesti visuomenę.

VI. Strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimas: integracinis ekonomikos augimas

6.1. Užimtumo didinimas

Įgyvendindama strategijos „Europa 2020“ integracinio augimo prioritetą, Lietuva sieks kiekvienam šalies gyventojui, norinčiam ir galinčiam dirbti, sudaryti galimybes bet kuriuo gyvenimo etapu išnaudoti savo darbo jėgos potencialą ir savo darbu užsitikrinti tinkamą gyvenimo lygį. Lietuva nustato nacionalinį tikslą – strategijos „Europa 2020“ įgyvendinimo laikotarpiu, 2020 metų pabaigoje, pasiekti, kad 20–64 metų gyventojų grupės užimtumo lygis pasiektų 72,8 procento. Užimtumo lygio rodiklis nustatytas atsižvelgiant į nedarbo ir užimtumo lygio raidą Lietuvoje 2000–2009 metais ir prognozes iki 2014 metų, taip pat į negatyvių demografinių tendencijų ir darbo jėgos emigracijos keliamas grėsmes ir naujas užimtumo galimybes, atsirandančias augant ekonomikai.

Užimtumo lygis bus pasiektas didinant moterų, vyrų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, sudarant sąlygas į darbo rinką integruotis neįgaliesiems, vaikus auginantiems ir kitiems asmenims. Šioms gyventojų grupėms nustatyti užimtumo lygio 2015 ir 2020 metais rodikliai (2 lentelė).

2 lentelė. Užimtumo lygio 2015 ir 2020 metais rodikliai

Rodikliai	Užimtumo lygis, procentais
Rodikliai	2015 metais	2020 metais
Bendras (20–64 metų asmenų)	69	72,8
Moterų (20–64 metų)	68,5	69,5
Vyrų (20–64 metų)	71,2	76,5
Vyresnio amžiaus asmenų (55–64 metų)	52,5	53,4

Siekiant, kad atsigaunanti ekonomika leistų sukurti daugiau naujų darbo vietų, bus šalinamos verslo plėtros kliūtys¹⁷ ir didinamas darbo rinkos vidinis ir išorinis lankstumas. Numatoma didinti darbdavių suinteresuotumą kurti naujas tinkamos kokybės darbo vietas –mažinti darbdaviams tenkančią darbo apmokestinimo naštą, darbo užmokesčio pokyčius sieti su produktyvumo augimu, taikyti tikslines subsidijas naujų darbo vietų kūrimui didelio nedarbo teritorijose, plėtoti įmonių socialinę atsakomybę. Vykdant socialinį dialogą, numatoma modernizuoti darbo santykius – užtikrinti lanksčias darbo sutarčių sąlygas, darbo laiko reguliavimo ir darbo organizavimo galimybes.

__________________

¹⁷ Žr. 3.4 skyrių „Verslo aplinkos gerinimas“.

Kokybiniai pokyčiai švietimo, profesinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo sistemose bus itin svarbus veiksnys aprūpinant darbo vietas reikiamos kvalifikacijos darbo jėga ir didinant gyventojų užimtumą ilguoju laikotarpiu. Nacionalinės kvalifikacijų sistemos sukūrimas ir visaverčio mokymosi visą gyvenimą galimybių užtikrinimas valstybės, taip pat privačiomis asmens ir verslo investicijomis didins darbo jėgos profesinį mobilumą. Organizuojant bedarbių perkvalifikavimą, bus galima pritraukti į darbo rinką ir joje išlaikyti daugiau darbo išteklių, o ilgalaikis kvalifikacijų poreikio prognozavimas leis sumažinti skirtumus tarp darbo rinkos poreikių ir įgūdžių pasiūlos, didins užimtumo lygį.

Pagal ilgalaikę perspektyvą užimtumo situacijos gerėjimas ir didelio užimtumo išlaikymas priklausys nuo to, kaip sėkmingai neaktyvūs gyventojai bus įtraukiami į darbo rinką ir joje išlaikomi. Įtraukiosios darbo rinkos formavimas susijęs su kliūčių dalyvauti darbo rinkoje šalinimu didinant paskatas bedarbiams dirbti, mažinant priklausomybę nuo socialinių išmokų, vykdant nelegalaus darbo prevenciją. Darbo rinkos įtraukumo galimybės priklauso nuo teritorinių darbo biržų veiksmingumo orientuojantis į individualią paramą asmenims, kuriems tokia parama reikalinga, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės ir efektyvumo, bendradarbiavimo su privačiomis įdarbinimo agentūromis. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis bus siekiama spręsti konkrečių tikslinių grupių – jaunimo, ilgalaikių bedarbių, vyresnio amžiaus ir kitų asmenų – mokymo, įgūdžių ugdymo ir įdarbinimo klausimus.

Krizės sąlygomis ribotas galimybes integruotis į darbo rinką turi neįgalieji, auginantys vaikus ar slaugantys ligonius asmenys. Plėtojant sveikatos ir socialinių paslaugų tinklą ir teikiamų paslaugų įvairovę¹⁸, kokybę bei prieinamumą, stiprinant visuomenės sveikatos svarbą savivaldybių politikoje ir struktūrinius ryšius tarp visų sveikatos sistemos dalių – ypač tarp visuomenės sveikatos ir pirminės sveikatos priežiūros, bus užtikrintos galimybės derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus, todėl į darbo rinką įsilies atitinkamos gyventojų grupės, kuriose neretai vienas iš šeimos narių turi aukoti savo profesinę karjerą, jeigu šeimoje auga neįgalus vaikas, yra slaugomas ligonis ar prižiūrimas pagyvenęs šeimos narys.

__________________

¹⁸ Žr. 6.2 skyrių.

Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis užimtumui didinti:

skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo vietų paklausą;

aprūpinti darbo vietas reikiamos kvalifikacijos darbo jėga;

formuoti įtraukiąją darbo rinką;

užtikrinti galimybes derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų plėtros programos I prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“. Numatoma:

Skatinti darbo vietų kūrimą ir darbo jėgos paklausą – įgyvendinti verslumo skatinimo ir kaimo vietovių darbo jėgos perorientavimo iš žemės ūkio į kitų rūšių veiklą priemones, organizuoti laikinus darbus ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse, remti neįgaliųjų įdarbinimą socialinėse įmonėse, įgyvendinti įmonių socialinės atsakomybės ir socialinio dialogo skatinimo programas.

Darbo vietas aprūpinti reikiamos kvalifikacijos darbo jėga – tobulinti darbo išteklius įmonėse (priemonės „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas įmonėse“ bei „Žmogiškųjų išteklių tobulinimas INVEST+“), didinti darbuotojų gebėjimus viešajame sektoriuje, kelti sveikatos specialistų kvalifikaciją, ugdyti gyventojų kompiuterinio raštingumo įgūdžius.

Formuoti įtraukiąją darbo rinką – organizuoti bedarbių profesinį mokymą, darbo įgūdžių rėmimą (projektas „Būk aktyvus darbo rinkoje“, skirtas jaunimo užimtumui didinti), vykdyti viešuosius darbus (projektas bedarbiams „Neprarask darbo įgūdžių“), vykdyti bedarbių įdarbinimo subsidijuojant ir darbo rotacijos projektus, įgyvendinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo projektus, vykdyti neįgaliųjų profesinę reabilitaciją, rengti ir įgyvendinti naujus darbo ieškančių asmenų integracijos į darbo rinką projektus.

Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, kuria siekiama numatyti mokymosi visą gyvenimą plėtros kryptis ir jų įgyvendinimo priemones. Numatoma:

įdiegti ir įgyvendinti neformaliuoju ir savaiminiu būdu įgytų kompetencijų pripažinimo aukštosiose mokyklose sistemą;

padidinti studijų prieinamumą suaugusiųjų tęstiniam neformaliam švietimui (kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui);

stiprinti andragogų rengimą universitetuose ir kolegijose, įteisinti andragogo (suaugusiųjų švietėjo) kvalifikaciją.

Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, skirta sudaryti sąlygas profesinio orientavimo sistemos plėtrai, ir kiti tęstiniai projektai. Juose numatoma:

įgyvendinti asmenų ugdymo karjerai ir stebėsenos modelių sukūrimo ir plėtros bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo bei infrastruktūros projektus;

įgyvendinti aukštųjų mokyklų studentų ugdymo karjerai ir absolventų karjeros stebėsenos modelių plėtotės ir įdiegimo, su studentais dirbančių profesinio orientavimo specialistų kvalifikacijos tobulinimo, jiems skirtų priemonių sukūrimo bei infrastruktūros projektus;

įgyvendinti Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos (AIKOS) plėtotės projektą.

Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa, skirta profesinio mokymo lankstumui, profesinio mokymo ir darbo rinkos poreikių atitikčiai didinti ir kiti tęstiniai projektai. Numatoma įgyvendinti kvalifikacijų formavimo ir modulinio profesinio mokymo sistemos kūrimo, profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo, sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimo projektus.

Lietuvos nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija, kuria siekiama gerinti ligų profilaktiką, plėtoti galimybes greitai reaguoti į sveikatai kylančias grėsmes, reformuoti ir priartinti prie bendruomenės visuomenės sveikatos sistemą. Numatoma formuoti teigiamą visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną – įtraukti visus sektorius į sveikatinimo veiklą, plėsti tinkamos kokybės ir visoms gyventojų grupėms prieinamas visuomenės sveikatos paslaugas; vykdyti nacionalines mokslo programas „Lėtinės neinfekcinės ligos“, „Sveikas ir saugus maistas“, kitas mokslinių tyrimų programas medicinos ir sveikos gyvensenos srityse.

Tikslus taip pat įgyvendins:

Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros 2011–2013 metų programa¹⁹;

__________________

¹⁹ Išsamus programų aprašymas pateikiamas 4.2 skyriuje.

Valstybinės švietimo 2003–2012 metų strategijos nuostatų įgyvendinimo programa;

Regionų kultūros 2011–2020 metų plėtros programa;

Europos regioninės plėtros fondo Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetas „Informacinė visuomenė visiems“. Numatoma įgyvendinti projektą „Elektroninių viešųjų paslaugų teikimo visuomenei perkėlimas į internetinę erdvę – eDBIRŽA“.

6.2. Socialinės atskirties mažinimas

Spartus ekonomikos augimas lėmė gyventojų pajamų diferenciacijos didėjimą, nes socialiai pažeidžiamiausių gyventojų grupių pajamų augimo tempai buvo lėtesni nei kitų gyventojų grupių. 2009 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20,6 procento Lietuvos gyventojų. Mieste skurdo rizikos lygis sudarė 14,7 procento, kaime – 32,7 procento. Labiausiai skurdo pažeidžiamos visuomenės grupės yra bedarbiai (54,3 procento; kas antras patiria skurdo riziką), vieniši asmenys, kurių skurdo rizikos lygis sudarė 46,9 procento, vieno suaugusio asmens su vaikais skurdo rizikos lygis siekė 46,4 procento, šeimos su trimis ir daugiau vaikų – 32,9 procento, senatvės pensininkų – 27,6 procento. Patiriančių skurdo riziką asmenų pajamos buvo ketvirtadaliu (23,1 procento) mažesnės už skurdo rizikos ribą.

Lietuva įsipareigoja iki 2020 metų sumažinti gyventojų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, skaičių nuo 984 tūkst. iki 814 tūkst., t. y. 170 tūkst. gyventojų. Šis rodiklis apima gyventojus, patiriančius materialinių nepriteklių, ir (ar) gyventojus, kurių pajamos nesiekia 60 procentų. vidutinių disponuojamų pajamų lygio, ir (ar) gyventojus, gyvenančius namų ūkiuose, kuriuose nėra dirbančių asmenų arba jų užimtumas yra labai žemo lygio. Pagrindinė skurdo ir socialinės atskirties mažinimo prielaida – sėkminga skurdo ir socialinės atskirties prevencijos, užimtumo skatinimo, socialinės apsaugos ir sveikatos santykių teisumą skatinanti sveikatos apsaugos politika.

Lietuva numato šias prioritetines veiksmų kryptis socialinei atskirčiai mažinti:

didinti galimybes socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms dalyvauti darbo rinkoje;

tobulinti asmens, visuomenės ir rinkos poreikius atitinkančią švietimo, pagalbos ir paslaugų sistemą, skirtą socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių prevencijai;

įgyvendinant Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, vykdyti specialias priemones, sudarančias galimybę gerinti neįgaliųjų padėtį socialinės ir sveikatos apsaugos, užimtumo, švietimo, aplinkos prieinamumo ir kitose srityse;

gerinti tinkamos kokybės socialinių paslaugų prieinamumą ir plėtrą – kuo plačiau įtraukti nevyriausybines organizacijas, užtikrinti jų sukurtų socialinės integracijos naujovių perkėlimą į valstybės praktiką;

sukurti pakankamas pajamas užtikrinančią ir finansiškai stabilią socialinės apsaugos išmokų sistemą ir vykdyti pensijų sistemos reformą siekiant, kad sistema būtų tvari, skaidri ir adekvati;²⁰

__________________

²⁰ Žr. 3.1 skyrių.

didinti būsto prieinamumą socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms.

Prioritetines veiksmų kryptis padės įgyvendinti šie dokumentai:

Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programa, kuria siekiama užtikrinti aukštą teikiamų socialinių paslaugų senyvo amžiaus asmenims, neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams kokybę. 2011–2015 metais numatoma:

modernizuoti esamas stacionarias socialinių paslaugų įstaigas;

pradėti neįgaliųjų socialinės globos įstaigų infrastruktūros pertvarką – kurti nedidelius, modernius grupinio gyvenimo namus šiems asmenims;

skatinti kurti nedideles stacionarių socialinių paslaugų įstaigas senyvo amžiaus asmenims ir naujoviškas socialinių paslaugų įstaigas, susijusias su apgyvendinimu.

Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa, kuria numatoma:

gerinti moterų ir vyrų, grįžtančių į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų, taip pat vyresnio amžiaus moterų, kaimo moterų reintegracijos į darbo rinką ir išlikimo joje galimybes – įgyvendinti priemones, skirtas darbo įgūdžiams įgyti, platinti informaciją apie darbuotojų teises ir garantijų laikymąsi, apie verslo pradžios sąlygas, plėtrą, darbuotojų priėmimą į darbą, organizuoti motyvacijos dirbti skatinimui skirtus mokymus;

skatinti vienodą požiūrį į moteris ir vyrus darbo rinkoje, vienodą pripažinimą ir vertinimą ir taip mažinti darbo rinkos sektorinę ir profesinę atskirtį pagal lytį, integruoti moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo darbo rinkoje klausimus į socialinę partnerystę ir dialogą, siekti mažinti moterų ir vyrų atlyginimų skirtumą.

Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa, kuria siekiama lygių galimybių ir gyvenimo kokybės gerėjimo neįgaliesiems. 2010–2012 metų priemonių plane numatoma:

plėtoti bendruomenėje paslaugas neįgaliesiems ir gerinti jų gyvenimo kokybę (analizuoti esamą paslaugų ir pagalbos priemonių sistemą, apsirūpinimo būstu galimybes, teikti pasiūlymus dėl jų tobulinimo, finansuoti socialinės reabilitacijos paslaugų neįgaliesiems bendruomenėje projektus);

tobulinti aplinkos pritaikymo neįgaliesiems teisinį reglamentavimą ir finansavimą, finansuoti būsto ir jo aplinkos pritaikymą neįgaliesiems;

įvertinti specialiųjų poreikių mokinių pavėžėjimo į švietimo ir ugdymo įstaigas poreikį, užtikrinti šio poreikio tenkinimą;

didinti neįgaliesiems galimybes įsidarbinti ir išlikti darbo rinkoje.

Nacionalinė jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programa, kurios tikslas – sukurti palankią aplinką (sąlygas) jauno žmogaus vertingam gyvenimui ir saviraiškai Lietuvoje. Programos įgyvendinimo 2011–2013 metų priemonių plane numatoma:

plėtoti neformalųjį ugdymą, siekiant formalaus ir neformalaus ugdymo integracijos;

ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybingą jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę;

sudaryti palankias sąlygas nuosekliai ir tinkamos kokybės jaunimo ir su jaunimu dirbančių organizacijų veiklai, siekiant aktyvesnio jaunimo į(si)traukimo į organizuotą veiklą.

Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programa, kuria siekiama sudaryti sąlygas įgyvendinti kryptingą nacionalinę regioninę politiką Lietuvoje. Programos įgyvendinimo 2011–2013 metų plane numatoma:

įgyvendinti vietinių užimtumo iniciatyvų projektus, subsidijuoti darbo vietas probleminių teritorijų bedarbiams įdarbinti;

atnaujinti ir apšiltinti daugiabučius namus probleminėse teritorijose;

pritaikyti pastatus socialinio būsto reikmėms probleminėse teritorijose;

spręsti švietimo ir socialinių paslaugų kokybės, pasiūlos ir prieinamumo kaimo vietovėse problemas – kurti, diegti ir plėtoti modernią švietimo ir socialinių paslaugų, skirtų įvairaus amžiaus gyventojų grupėms, infrastruktūrą.

Lietuvos būsto strategija, kuria siekiama nustatyti ilgalaikius būsto politikos tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų tobulinami būsto sritį reglamentuojantys teisės aktai, valdymo ir visuomenės informavimo sistema, rengiamos ir įgyvendinamos būsto plėtros, atnaujinimo ir modernizavimo, finansinės ir socialinės paramos gyventojams programos ir priemonės. Strategijoje iki 2020 metų numatoma:

didinti gyventojų galimybes rinktis nuomojamą būstą privačiame sektoriuje;

parengti ir įgyvendinti nuomos mokesčio kompensavimo mažas pajamas turintiems namų ūkiams tvarką.

Ketinama parengti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiama, atsižvelgiant į šalies socialinius ekonominius pokyčius, tobulinti piniginės socialinės paramos teikimo sistemą – piniginės socialinės paramos teikimą priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai, įtvirtinti racionalesnį socialinės pašalpos teikimo ir kompensavimo už būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidas mechanizmą nepasiturintiems gyventojams, siekti, kad būtų racionaliau naudojamos piniginei socialinei paramai skirtos lėšos.

Tikslus įgyvendinti padės:

Vaiko gerovės valstybės politikos strategija;

Vaiko globos (rūpybos) sistemos reorganizavimo 2007–2012 metų strategija.

_________________

Nacionalinės reformų darbotvarkės

1 priedas

Dabartiniai ir 2015, 2020 METAiS planuojami NACIONALINIai KIEKYBINIai RODIKLIai

Rodiklis	Esama situacija	2015 metais	2020 metais
Pažangus ekonomikos augimas
Investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, BVP procentais	0,84**	1,86	1,9
18–24 metų asmenų, įgijusių tik pagrindinį išsilavinimą ir toliau nesimokančių, grupė, procentais	8,1***	ne daugiau kaip 9	ne daugiau kaip 9
30–34 metų asmenų, turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą, grupė, procentais	40,6**	40	40
Tvarus ekonomikos augimas
Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimas, procentais	16***	18,6	23
Galutinės energijos vartojimo pokytis nuo 2009 metų lygio, procentais	0**	-9	-17
Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų pokytis nuo 2005 metų lygio (procentais ir mln. tonų CO₂ ekvivalentu) ES prekybos apyvartiniais taršos leidimais sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose	-2** 15,8 mln. tonų	+12 18,1 mln. tonų	ne daugiau kaip +15 18,7 mln. tonų
Integracinis ekonomikos augimas
20–64 metų gyventojų užimtumo lygis, procentais	67,2**	69	72,8
Gyventojai, patiriantys skurdo riziką / materialinius nepriteklius / gyvenantys bedarbių ar labai mažo užimtumo namų ūkiuose, tūkstančiais	984*	928	814

* 2008 metais.

** 2009 metais.

*** 2010 metais.

_________________

Nacionalinės reformų darbotvarkės

2 priedas

NUORODOS Į STRATEGINIUS IR KITUS DOKUMENTUS AR JŲ PRIEMONES IR FINANSAVIMĄ ŠALINANT EKONOMIKOS AUGIMO KLIŪTIS IR ĮGYVENDINANT PAGRINDINIUS TIKSLUS

Pagrindinės reformų kryptys ekonomikos augimo kliūtims šalinti	Priemonė	Laikotarpis	Atsakinga institucija	ES struktūrinė parama nuo 2010 metų	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos be bendrojo finansavimo ir ES struktūrinės paramos, mln. litų
	Priemonė	Laikotarpis	Atsakinga institucija	ES struktūrinė parama nuo 2010 metų	2010 metai	2011 metai
Viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas	Sveikatos sistemos pertvarka: Sveikatos sistemos plėtros 2011–2015 metais metmenų projektas	2011–2015	Sveikatos apsaugos ministerija	*	*	*
	Sveikatos priežiūros įstaigų ir paslaugų restruktūrizavimo trečiojo etapo programa	2009–2011	Sveikatos apsaugos ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Sveikatos priežiūros sistemos reformos tęstinumo, sveikatos priežiūros infrastruktūros optimizavimo programa	2007–2013	Sveikatos apsaugos ministerija	325,62 mln. litų (276,78 mln. litų – ES struktūrinė parama, 48,84 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programa	2009–2015	Sveikatos apsaugos ministerija	98,03 mln. litų (83,33 mln. litų – ES struktūrinė parama, 14,7 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	2,1*
	Socialinio draudimo reforma	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	–	–	–
	Valstybės valdomų įmonių pertvarkos programa	2011–2012	Ūkio ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
Konkurencingumo didinimas	Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija	2010–2020	Ūkio ministerija	519,61 mln. litų (474,61 mln. litų – ES struktūrinė parama, 45 mln. litų – bendrasis finansavimas)	2,46	2,11
	Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija	2010–2020	Švietimo ir mokslo ministerija	1 398 mln. litų (1 166 mln. litų – ES struktūrinė parama, 237 mln. litų – bendrasis finansavimas)	0,07	finansavimas nenumatytas
	Lietuvos Respublikos 2009–2013 metų eksporto plėtros strategija	2009–2013	Ūkio ministerija	152,32 mln. litų (152,32 mln. litų – ES struktūrinė parama, bendrasis finansavimas – 0)	48	0,43
	Investicijų pritraukimo 2011–2019 metais plėtros programa	2011–2020	Ūkio ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Nacionalinė mokslinių tyrimų, technologijų ir inovacijų plėtros kosmoso srityje 2010–2015 metų programa	2010–2015	Ūkio ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Kūrybinių ir kultūrinių industrijų vystymo ir plėtros strategija	2010–2019	Kultūros ministerija	59,33 mln. litų (preliminarūs kiti finansavimo šaltiniai – 11,35 mln. litų)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija	2008–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	6 mln. litų (5,1 mln. litų – ES struktūrinė parama, 0,9 mln. litų – bendrasis finansavimas)	0,05	0,05
	Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa	2003–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	14,91 mln. litų (12,67 mln. litų – ES struktūrinė parama, 2,24 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
Struktūrinių sąlygų ekonomikos augimui užtikrinimas: verslo aplinkos gerinimas ir infrastruktūros plėtra	Lietuvos verslumo skatinimo 2011–2020 metų programa (projektas)	2011–2020	Ūkio ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Administracinės naštos vertinimas, teisinio reguliavimo kokybės ir efektyvumo tobulinimas ir administracinių gebėjimų stiprinimas geriau reglamentuojant	2010–2011	Ūkio ministerija	0,92 mln. litų (0,78 mln. litų – ES struktūrinė parama, 0,14 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo ir plėtros 2010–2013 metų strategija	2009–2013	Ūkio ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Energetinės nepriklausomybės strategija (projektas)	2010–2020	Energetikos ministerija	496 mln. litų (Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto „Esminė ekonominė infrastruktūra“ priemonė „Energijos tiekimo tinklai“)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Ilgalaikė (iki 2025 metų) Lietuvos transporto sistemos strategija	2005–2025	Susisiekimo ministerija	3 800 mln. litų (3 300 mln. litų – ES struktūrinė parama ir Europos regioninės plėtros fondas, 500 mln. litų – bendrasis finansavimas)	142	80
	Nacionalinė darnaus vystymosi strategija	2009–2020	Aplinkos ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Sanglaudos skatinimo veiksmų programos III prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ I ir II uždaviniai	2007–2013	Aplinkos ministerija	2 843,8 mln. litų (2 591,8 mln. litų – ES struktūrinė parama, 251,98 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programa	2011–2019	Susisiekimo ministerija	752,9 mln. litų	–	64,65

__________________

* Nurodytas Valstybės investicijų programos lėšų poreikis e. sveikatos priemonėms 2011–2012 metais įgyvendinti, numatytas E. sveikatos sistemos 2009–2015 metų plėtros programos įgyvendinimo priemonių plane (Žin., 2010, Nr. 74-3763, Nr. 158-8065).

Strategijos „Europa 2020“ prioritetų įgyvendinimas

Rodiklis	Priemonė	Laikotarpis, metais	Atsakinga institucija	ES struktūrinė parama nuo 2010 metų	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos be bendrojo finansavimo ir ES struktūrinės paramos, mln. litų
Rodiklis	Priemonė	Laikotarpis, metais	Atsakinga institucija	ES struktūrinė parama nuo 2010 metų	2010 metais	2011 metais
	I. Pažangus ekonomikos augimas
Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimas	Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija	2010–2020	Ūkio ministerija	901,74 mln. litų (839,09 mln. litų – ES struktūrinė parama, 62,65 mln. litų – bendrasis finansavimas)	2,46	2,110
	Lietuvos inovacijų 2010–2020 metų strategija	2010–2020	Švietimo ir mokslo ministerija	1398 mln. litų (1166 mln. litų – ES struktūrinė parama, 237 mln. litų – bendrasis finansavimas)	0,07	finansavimas nenumatytas
	Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa	2003–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	8,71 mln. litų (7,40 mln. litų – ES struktūrinė parama, 1,31 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Visuomenės švietimo intelektinės nuosavybės teisių klausimais programa	2010 (atnaujinta 2011 metais)	Kultūros ministerija	finansavimas nenumatytas	0,23	0,235
Ankstyvojo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas	Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa	2007–2013	Švietimo ir mokslo ministerija	505 mln. litų (429 mln. litų – ES struktūrinė parama, 76 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programos (2007–2012, 2011–2013 metų)	2007–2012, 2011–2013	Švietimo ir mokslo ministerija	484 mln. litų (411 mln. litų – ES struktūrinė parama, 73 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	5,4
	Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa	2003–2012	Švietimo ir mokslo ministerija		0,24	0,85
Asmenų, turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą, dalies išlaikymas	Nacionalinė studijų programa	2007–2013	Švietimo ir mokslo ministerija	598 mln. litų (508 mln. litų – ES struktūrinė parama, 90 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programos (2008–2010 metų, 2011–2012 metų)	2008–2010, 2011–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	91,88 mln. litų (79 mln. litų – ES struktūrinė parama, 13,8 mln. litų – bendrasis finansavimas)	8,22	8,5
	Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija	2008–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	6 mln. litų (5,1 mln. litų – ES struktūrinė parama, 0,9 mln. litų – bendrasis finansavimas)	0,05	0,05
	II. Tvarus ekonomikos augimas
Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimo didinimas	Lietuvos nacionalinis atsinaujinančių energijos išteklių veiksmų planas	2011–2020	Energetikos ministerija	218,62 mln. litų	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas	Ekonomikos augimo veiksmų programa, 2.4 prioritetas „Esminė ekonominė infrastruktūra“	2007–2013	Ūkio ministerija	328, 67 mln. litų (328,67 mln. litų – ES struktūrinė parama, bendrasis finansavimas – 0)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, 3.3 prioritetas „Aplinka ir darnus vystymasis“	2007–2013	Ūkio ministerija	972,24 mln. litų (855,14 mln. litų – ES struktūrinė parama, 117,1 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Daugiabučių namų modernizavimo programa	2005–2020	Aplinkos ministerija	819 mln. litų (468,5 mln. litų – ES struktūrinė parama, 350,5 mln. litų – bendrasis finansavimas)	36,55	20,72
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas	Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinė strategija	2008–2012	Aplinkos ministerija	finansavimas nenumatytas	50	400
	III. Integracinis ekonomikos augimas
Užimtumo didinimas	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, I prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“	2007–2013	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	934 mln. litų (856,6 mln. litų – ES struktūrinė parama, 56,8 mln. litų – bendrasis finansavimas (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos); 20,6 mln. litų – bendrasis finansavimas (Užimtumo fondo lėšos)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtros programos	2011–2013	Švietimo ir mokslo ministerija	18,68 mln. litų (15,88 mln. litų – ES struktūrinė parama, 2,80 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	5,4
	Nacionalinė profesinio orientavimo švietimo sistemoje programa, Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa	2007–2013	Švietimo ir mokslo ministerija	505 mln. litų (429 mln. litų – ES struktūrinė parama, 76 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programa	2003–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	18,71 mln. litų (15,90 mln. litų – ES struktūrinė parama, 2,81 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija	2008–2012	Švietimo ir mokslo ministerija	6 mln. litų (5,1 mln. litų – ES struktūrinė parama, 0,9 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija	2006–2013	Sveikatos apsaugos ministerija	finansavimas nenumatytas	2,09	4,07
	Regionų kultūros 2011–2020 metų plėtros programa	2011–2020	Kultūros ministerija	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
Socialinės atskirties mažinimas	Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa, I prioritetas „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“	2007–2013	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	202,9 mln. litų (191,4 mln. litų – ES struktūrinė parama, 11,5 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, II prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“	2007–2013	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	422 mln. litų (360 mln. litų – ES struktūrinė parama, 62 mln. litų – bendrasis finansavimas (Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų infrastruktūros modernizavimo programos 2011–2015 metų priemonių planas	2011–2015	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Programos priemonės finansuojamos Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ lėšomis
	Valstybinė moterų ir vyrų lygių galimybių 2010–2014 metų programa	2010–2014	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Programos priemonės finansuojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ lėšomis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 2011 metais – 0,047 mln. litų
	Nacionalinė žmonių su negalia socialinės integracijos 2003–2012 metų programa	2003–2012	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Programos priemonės finansuojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programos II prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ lėšomis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 2010 ir 2011 metais – 0,047 mln. litų
	Nacionalinė jaunimo politikos plėtros 2011–2019 metų programa	2011–2019	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	Programos priemonės finansuojamos Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos I prioriteto „Kokybiškas užimtumas ir socialinė aprėptis“ lėšomis. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 2011 metais – 1,11 mln. litų
	Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo 2011–2013 metų programa	2011–2013	Vidaus reikalų ministerija	1 914 mln. litų (1 574,3 mln. litų – ES struktūrinė parama, 339,7 mln. litų – bendrasis finansavimas)	finansavimas nenumatytas	finansavimas nenumatytas
	Lietuvos būsto strategija	2004–2020	Aplinkos ministerija	finansavimas nenumatytas	14	17
	Vaiko gerovės valstybės politikos strategijos įgyvendinimo 2005–2012 metais planas	2005–2012	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	finansavimas nenumatytas	22,263	22,32
	Socialinė parama socialiai pažeidžiamoms gyventojų grupėms	–	Socialinės apsaugos ir darbo ministerija	finansavimas nenumatytas	2 603,5	2 761,4

Lietuvos nacionalinėje reformų darbotvarkėje numatytų priemonių finansavimo apibendrinimas

	Bendros lėšos, mln. litų	ES struktūrinė parama nuo 2010 metų, mln. litų	Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos 2010–2011 metais, mln. litų
Viešųjų finansų tvarumo užtikrinimas	425,75	423,65	2,1
Konkurencingumo didinimas	2 203,34	2 150,17	53,17
Struktūrinių sąlygų ekonomikai augti užtikrinimas	8 180,27	7 893,62	286,65
Iš viso	10 709,23	10 369,41	339,82
Investicijų į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą didinimas	2 313,56	2 308,45	5,11
Ankstyvo jaunų žmonių pasitraukimo iš švietimo sistemos mažinimas	995,49	989	6,49
Asmenų, turinčių aukštąjį arba jam prilygintą išsilavinimą, dalies išlaikymas	712,7	695,88	16,82
Iš viso	4 021,75	3 993,33	28,42
Atsinaujinančių energijos išteklių sunaudojimo didinimas	218,62	218,62	–
Energijos vartojimo efektyvumo didinimas	1 848,51	1 791,24	57,27
Išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ribojimas	450	–	450
Iš viso	2 845,8	2 338,53	507,27
Užimtumo didinimas	1 493,95	1 482,39	11,56
Socialinės atskirties mažinimas	7 980,63	2 538,9	5 441,73
Iš viso	9 474,58	4 021,29	5 453,29
Visas finansavimas, numatytas šalinant ekonomikos augimo kliūtis ir įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ prioritetus	24 587,83	18 269,27	6 318,56

_________________

Nacionalinės reformų darbotvarkės

3 priedas

(pav.)

_________________