LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2007 m. gruodžio 3 d. Nr. ISAK-2333
Vilnius
Įgyvendindama Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1139 (Žin., 2007, Nr. 114-4637), 10.2 punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. gruodžio mėn. 3 d. įsakymu
Nr. ISAK-2333
PRAKTINIO PROFESINIO MOKYMO IŠTEKLIŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS IR SĄVOKOS
1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programa (toliau – Programa), parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, kurios įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius.
2. Programos paskirtis yra suplanuoti ir padėti racionaliai įsisavinti 2007–2013 m. programavimo periodo Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšas, skiriamas praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai.
3. Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšos praktinio profesinio mokymo išteklių plėtrai bus skiriamos pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“.
4. Programa parengta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus, nacionalines ir Europos Sąjungos reikšmės strategijas, programas ir kitus teisės aktus – Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymą (Žin., 2007, Nr. 43-1627); Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216); Sektorinių praktinio mokymo centrų kūrimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 31d. įsakymu Nr. ISAK-1039 (Žin., 2007, Nr. 62-2383); Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją, patvirtintą Švietimo ir mokslo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957); Mokytojų ir suaugusiųjų švietimo centrų renovavimo ir aprūpinimo šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. ISAK-1580 (Žin., 2007, Nr. 86-3452); Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029) ir Nacionalinę darnaus vystymosi švietimo 2007-2015 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 2 d. nutarimu Nr. 1062 (Žin., 2007, Nr. 106-4348); Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. ISAK-556 (Žin., 2007-04-05, Nr. 39-1462), uždavinius.
II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ
6. Lietuvos profesinio mokymo sistemos raidai didelę įtaką turi šalies ūkio pokyčiai. Galima išskirti tris svarbiausias ūkio raidą lėmusias tendencijas: pirma, per pastaruosius 15 metų smarkiai pasikeitė šalies ūkio struktūra: nemažai tradicinių ūkio sektorių sunyko, o jų vietą užėmė visiškai naujos ekonominės veiklos, daugiausia, paslaugų srityje; antra, išaugo darbo užmokesčio skirtumai tarp atskirų ūkio sektorių, o tai sąlygojo mažesnį tam tikrų profesijų ir šių profesijų asmenis rengiančios profesinio mokymo sistemos patrauklumą; trečia, integracija į pasaulio ekonominę sistemą ir intensyvi konkurencija bei poreikis didinti darbo našumą lėmė radikalią technologinę kaitą šalies įmonėse, kuri, deja, profesinio mokymo įtaigose nebuvo įvykdyta. Tai lėmė didelį atotrūkį tarp ūkyje ir mokymo reikmėms naudojamų technologijų ir profesinio mokymo įstaigų abiturientų įgytų kompetencijų neatitiktį darbo rinkos poreikiams.
7. Pirmiau pateikti veiksniai verčia profesinio mokymo sistemą prisitaikyti prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų: būtina atnaujinti mokymo programas ir priemones, kiekvienam žmogui suteikti gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, sudaryti sąlygas mokytis visą gyvenimą ir kelti kvalifikaciją.
8. Dabartinė profesinio mokymo sistema yra nepakankamai lanksti, profesinės mokymo įstaigos mokinys privalo baigti visą mokymo programą, kad gautų įgytą kompetenciją patvirtinantį dokumentą. Tai reiškia, kad nutraukęs mokymąsi profesinės mokymo įstaigos mokinys neturi galimybių su pertraukomis įgyti norimą kvalifikaciją. Profesinio mokymo programos paremtos dalykiniu principu. Siekiant padidinti darbininko profesijų patrauklumą, būtina pereiti prie švietimo sistemos, grindžiamos lanksčiomis programomis, vadinasi, turi būti sukurta modulinė profesinio mokymo sistema, kuri leis užtikrinti aukštesnę profesinio mokymo paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.
9. Nors PHARE profesinio mokymo reformos programa orientavosi į profesinio mokymo programas, grįstas kompetencijomis, ir mokymosi priemonių rengimą, efektyvių mechanizmų, kaip mokymo procesą aprūpinti mokymosi priemonėmis, nebuvo suformuota. PHARE profesinio mokymo programos bandymas šią problemą išspręsti mokyklų jėgomis nedavė lauktų rezultatų. Rengdamos programas ir mokymo/si priemones mokyklos pradėjo per daug orientuotis į savo turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius, per mažai dėmesio skirdamos profesinio rengimo standarto reikalavimams ir rinkos poreikiams. Šiuo metu mažiau kaip 20 % profesinio mokymo programų yra aprūpintos šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis, o atvejai, kai tokiomis priemonėmis yra aprūpinti mokiniai, yra pavieniai. Toks stiprus mokymo(si) priemonių rengimo decentralizavimas taip pat apsunkino mokyme(si) tinkamai panaudoti informacinių-komunikacinių technologijų pasiekimus ir operatyviai atsiliepti į ūkyje vykstančius pokyčius. Tad siekiant profesinio mokymo sistemos plėtros būtina tobulinti mokymo programas ir priemones.
10. Kita vertus, profesinio rengimo sistemos pokyčiai sunkiai įsivaizduojami be profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo. Profesinio rengimo sistemoje dirbančių pedagogų kvalifikacija ir kompetencijos dažniausiai nepakankamai atitinka šiuolaikinius profesinio rengimo ir švietimo standartus, o tai lėtina inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Egzistuoja mokymo(si) kokybės, profesinės informacijos ir konsultacijų trūkumas ir vientisos, funkcionalios metodinės ir praktinės veiklos sistemos suformavimo poreikis. Nėra bendros kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtojimo informacinės bazės. Todėl būtina kurti inovatyvų kvalifikacijos tobulinimo ir kompetencijų plėtros modelį, taip sudarant sąlygas profesinio rengimo pedagogų tęstiniam mokymuisi ir kvalifikacijos tobulinimui. Neįgiję ar tik dalinai įgiję technologines kompetencijas, profesijos mokytojai ir dėstytojai negali savo mokiniams ir studentams suteikti naujausių technologijų žinių ir gebėjimų, todėl profesinių mokyklų mokinių parengimo kokybė dažnai neatitinka darbo rinkos poreikių. Tad siekiant užtikrinti specialistų rengimo kokybę, atitinkančią darbo rinkos poreikius, būtina užtikrinti profesijos mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą, sudarant sąlygas įgyti ir tobulinti kompetencijas naujausių technologijų srityse. Tai padaryti padės profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo modelio sukūrimas ir įdiegimas.
11. Galiausiai, profesinio mokymo įstaigoms ir aukštosioms mokykloms trūksta šalies ūkyje naudojamų technologijų lygį atitinkančios mokymo įrangos. Profesinio mokymo įstaigoms tai neleidžia užtikrinti aukštos mokymo proceso kokybės ir gerų rezultatų, taip pat užkerta galimybes didinti profesinio mokymo, darbininko profesijų prestižą ir populiarumą. Tai lemia kvalifikuotų darbininkų stygių, kuris tampa ūkio plėtros problema. Maža kvalifikuotų darbininkų pasiūla visiškai nebeatitinka augančios jų paklausos.
12. Prastą mokymo bazių būklę lemia investicijų trūkumas. Valstybės investicijų programos lėšų (praktinio mokymo įrangai įsigyti) nebuvo skiriama nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo iki šalies įstojimo į Europos Sąjungą. Tiesa, dalis mokymo įstaigų praktinio mokymo įrangą atnaujino dalyvaudamos Europos Sąjungos bendrosiose švietimo ir stojimo paramos programose (pagal 2004–2006 m. Lietuvos Bendrojo programavimo dokumento 1.5 priemonę profesinio mokymo infrastruktūrai skirta 98,4 mln. litų), bet investicijų poreikis šiame sektoriuje vis dar yra didžiulis.
13. Reikia paminėti ir tai, kad šiuo metu profesinio mokymo įstaigos orientuojasi bemaž išimtinai į pirminį profesinį mokymą. Tačiau profesinio mokymo paklausa keičiasi – auga tęstinio profesinio mokymosi paklausa ir santykinai mažėja pirminio profesinio mokymosi paklausa. Tai pirmiausia sąlygoja objektyvūs veiksniai – technologinė pažanga ir su ja susijęs poreikis nuolat atnaujinti darbuotojų kompetencijas, o taip pat subjektyvūs veiksniai – populiarėjanti ir aktyviai ypač Europos Sąjungoje populiarinama mokymosi visą gyvenimą idėja. Tačiau sparčiai augant mokymosi paslaugų paklausai objektyviai mažėja valstybės galimybės šiuos mokymosi poreikius finansuoti biudžeto lėšomis.
14. Atsižvelgiant į augančius ūkio poreikius tęstiniam mokymuisi ir sekant gerais užsienio pavyzdžiais, Lietuvos investicijos į profesinio mokymo infrastruktūrą turi būti glaudžiai siejamos su tęstinio mokymosi paslaugų plėtra. Tiek didinant pirminio profesinio mokymo patrauklumą, tiek plėtojant tęstinio profesinio mokymosi paslaugas profesinio mokymo paslaugų vartotojams svarbu sudaryti sąlygas kvalifikaciją įgyti dalimis. To galima pasiekti diegiant modulinį mokymą. Investicijos į geras mokymosi bazes paspartins šį procesą, padės užtikrinti tęstinio mokymosi paslaugų aktualumą dirbantiems asmenims ir sudarys sąlygas jiems tobulinti turimą kvalifikaciją.
15. Minėtoms problemoms spręsti šiuo metu yra palankios sąlygos: priimta ir atnaujinta Profesinio mokymo įstatymo redakcija; Lietuvoje baigiama formuoti profesinio rengimo standartų sistema – yra patvirtinti 37 standartai ir parengti 44 standartų projektai; vykdant PHARE 2001 ir BPD 2004–2006 metų projektus, yra sukaupta nauja profesinio mokymo programų ir mokymosi priemonių rengimo patirtis. Imtis programų turinio pertvarkymo moduliniu principu taip pat skatina ES raginimas visoms valstybėms narėms suformuoti nacionalines kvalifikacijų sistemas, plėtoti profesiniame mokyme mokymosi kreditų ir neformaliai bei savaiminiu būdu įgytų žinių ir kompetencijų pripažinimą.
16. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija ir jos įgyvendinimo veiksmų planas buvo patvirtinti 2004 metais. Juose numatyta siekti kuo daugiau žmonių pritraukti į darbo rinką ir veiksmingiau investuoti į žmogiškųjų išteklių plėtrą bei skatinti mokymąsi visą gyvenimą. Įgyvendinamos priemonės padės suteikti visiems individams įgūdžių, būtinų šiuolaikiškai darbo jėgai žiniomis grindžiamoje visuomenėje, sumažinti įgūdžių neatitikimą ir kliūtis darbo rinkoje. Suaugusiųjų dalyvavimas švietime ir mokymesi vis dar yra ribotas – Eurostato duomenimis, Lietuvoje per pastarąsias keturias savaites iki tyrimo besimokančių 25–64 metų asmenų vidurkis 2006 m. buvo 4,9 proc., o ES vidurkis – 9,6 proc. Lietuvos siekis iki 2012 m. yra 15 proc. besimokančiųjų, ES siekis iki 2010 m. – 12,5 proc. Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu atlikti tyrimai parodė, kad vienas svarbiausių suaugusiųjų mokymosi motyvų yra saviraiškos ir asmeninio tobulėjimo siekis – ši priežastis skatina mokytis daugiau negu pusę suaugusiųjų. Daugiausiai suaugusių asmenų norėtų mokytis į bendrųjų kompetencijų ugdymą nukreiptų dalykų – užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, verslumo, teisės bei pilietiškumo pagrindų, menų dalykų ir kt. Neformaliojo neprofesinio suaugusiųjų švietimo paslaugų plėtra padėtų gerinti asmenų gyvenimo kokybę ir integraciją į šiuolaikinę visuomenę. Todėl reikia didinti bendrąsias kompetencijas ugdančių suaugusiųjų švietimo programų pasiūlą, gerinti švietimo programų prieinamumą, atnaujinti ir modernizuoti švietimo institucijas, aprūpinti jas moderniomis mokymo priemonėmis.
17. Žinių visuomenės ir žiniomis grįstos ekonomikos kūrimas, kaip rodo pasaulinės ir europinės valstybių vystymosi tendencijos, artimiausioje ateityje priklausys nuo švietimo kokybės, o dar tiksliau – mokytojų pasirengimo dirbti naujomis, nuolatinio mokymosi sąlygomis, nuo to, ar bus imtasi pedagogų rengimo (suprantama, ir tęstinio mokymo) esminės pertvarkos. Šiuo metu jau aiškiai matomi esamos pedagogų rengimo sistemos trūkumai: kompetencijomis nepagrįstos universitetinių studijų programos, pedagogus rengiančiose aukštosiose mokyklose deramai neįvertinama pedagoginių studijų svarba; egzistuoja perdėtas pedagogų rengimo akademiškumas, orientacija į „grynąjį mokslą“; nėra nustatytų pedagogui būtinų įgyti esminių kompetencijų, nefunkcionuoja pedagoginės stažuotės institucija, nėra jungčių tarp neuniversitetinio ir universitetinio pedagogų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo ir tokiu būdu įgytos kompetencijos pripažinimo tvarkos; ryškus aukštųjų mokyklų dėstytojų atotrūkis nuo mokyklos gyvenimo; pedagogų rengimo sistema praktiškai nepritaikyta mokymosi visą gyvenimą reikmėms; studijų turinys nėra orientuotas į naujų mokymosi metodikų ir priemonių taikymą, naujų gebėjimų ir kompetencijų – kritinio mąstymo, problemų sprendimo, informacinio raštingumo -puoselėjimą. Tam tikslui būtina parengti ir įgyvendinti kaitą pradinio pedagogų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo srityse.
III. STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ IR GRĖSMIŲ ANALIZĖ
18. Pagrindinės praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės, silpnybės, galimybės ir grėsmės:
18.1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos stiprybės:
18.1.3. Patirtis rengiant ir vertinant mokymo programas ir priemones bei tobulinant profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinę kompetenciją.
18.2. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos silpnybės:
18.2.2. Neužtikrintas programos dalies ar atskiros kompetencijos pripažinimas (profesinio mokymo uždarumas).
18.2.6. Egzistuoja tik atskiri profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos elementai.
18.2.7. Menka profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymų, skirtų technologinėms kompetencijoms tobulinti pasiūla.
18.3. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos galimybės:
18.4. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros sistemos grėsmės:
18.4.2. Santykinai maži profesijos mokytojų ir dėstytojų bei profesinio mokymo darbuotojų atlyginimai ir dideli darbo užmokesčio skirtumai tarp ūkio sektorių.
IV. PROGRAMOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR VEIKLŲ GRUPĖS
19. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis bendrasis Programos tikslas – padidinti profesinio mokymo atitiktį darbo rinkos poreikiams.
20. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliami šie specialieji Programos tikslai:
21. Programos uždaviniai, nurodant juos atitinkančias veiklų grupes:
| Specialieji Programos tikslai |
Uždaviniai |
Veiklų grupės |
|
| Didinti profesinio mokymo lankstumą. |
Sukurti lanksčias, praktiniu mokymu grindžiamas modulines profesinio mokymo programas. |
Modulinio profesinio mokymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas. |
|
| Gerinti besimokančiųjų asmenų pasirengimą praktinei veiklai. |
Sukurti mokymo priemones, skirtas mokymui pagal modulines profesinio mokymo programas. |
|
|
| Gerinti besimokančių asmenų pasirengimą praktinei veiklai. |
Sukurti sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūrą. |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas. |
|
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
|
|
|
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Suteikti profesijos mokytojams ir dėstytojams technologinių kompetencijų dirbti naujoje (sektorinių centrų) praktinio mokymo bazėje. |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas. |
|
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Plėtoti mokytojų švietimo centrų infrastruktūrą. |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra. |
|
| Sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti savo kvalifikaciją. |
Pertvarkyti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemą suteikiant ugdymui reikalingų šiuolaikinių kompetencijų. |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra. |
|
| Sudaryti sąlygas besimokantiems asmenims gerinti prisitaikymo prie socialinės aplinkos gebėjimus. |
Plėtoti suaugusiųjų švietimo sistemą suteikiant besimokantiems asmenims bendrųjų kompetencijų. |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas. |
|
V. SUTARČIŲ PASIRAŠYMO GRAFIKAS NURODANT SUTARČIŲ LĖŠŲ SUMAS
22. Sutarčių pasirašymo grafikas nurodant lėšų sumas Programos įgyvendinimo laikotarpiu:
| Programos veiklų grupės |
Bendra suma |
Metai |
|
|||||
| 2008 |
2009 |
2010 |
2011 |
2012 |
2013 |
|||
| Sutarties vertė (mln. litų) |
|
|||||||
| Modulinio profesinio mokymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
87,0 |
2,0 |
70,2 |
|
14,8 |
|
|
|
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
55,0 |
|
1,125 |
53,875 |
|
|
|
|
| Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
223,34 |
112,14 |
111,2 |
|
|
|
|
|
| Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
15,00 |
10,18 |
|
4,82 |
|
|
|
|
| Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra |
20,00 |
6,3 |
|
6,6 |
|
7,1 |
|
|
| Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
15,00 |
7,0 |
|
6,0 |
|
2,0 |
|
|
VI. IŠLAIDŲ ĮSISAVINIMO GRAFIKAS
23. Išlaidų įsisavinimo grafikas pagal veiklų grupes:
| Programos veiklų grupėms reikalingos lėšos (mln. litų) |
|||||||
| Metai |
ŽMOGIŠKŲJŲ IŠTEKLIŲ PLĖTROS VEIKSMŲ PROGRAMA |
SANGLAUDOS SKATINIMO VEIKSMŲ PROGRAMA |
|
||||
|
|
Modulinio profesinio mokymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra |
Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
|
| 2008 |
0,2 |
|
2,0 |
1,50 |
9,34 |
1,05 |
|
| 2009 |
4,11 |
1,125 |
5,0 |
4,80 |
64,5 |
7,22 |
|
| 2010 |
11,73 |
22,0 |
4,0 |
3,30 |
104,5 |
3,16 |
|
| 2011 |
14,78 |
31,875 |
2,0 |
3,30 |
45 |
2,63 |
|
| 2012 |
44,34 |
|
2,0 |
4,00 |
|
0,94 |
|
| 2013 |
2,96 |
|
|
3,10 |
|
|
|
| 2014 |
2,96 |
|
|
|
|
|
|
| 2015 |
5,92 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Iš viso |
87,0 |
55,0 |
15,0 |
20,00 |
223,34 |
15,00 |
|
| ES lėšos |
73,95 |
46,75 |
12,75 |
17,00 |
189,839 |
12,75 |
|
| NAC lėšos |
13,05 |
8,25 |
2,25 |
3,00 |
33,501 |
2,25 |
|
VII. LAUKIAMI PROGRAMOS REZULTATAI
24. Numatomi Programos rezultatai Programos įgyvendinimo laikotarpiu, leidžiantys įvertinti Programos pažangą ir veiksmingumą:
| Veiklų grupė |
Rodiklio tipas |
Rodiklio pavadinimas |
VP lygio, NAC lygio |
Kiekybinė rodiklio išraiška nuo veiklų grupės įgyvendinimo pradžios |
Numatoma pasiekti kiekybinė rodiklio išraiška per veiklų grupės įgyvendinimo laikotarpį |
| 1. Modulinio profesinio mokymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Švietimo posričių, kuriuose pertvarkytos programos į modulines, skaičius |
NAC |
25 |
|
| Produkto |
Asmenų, baigusių profesinio mokymo programos modulius ir įgijusių valstybės pripažįstamą kvalifikaciją arba jos dalį, skaičius |
NAC |
–* |
1000 |
|
| Rezultato |
Programų, kurioms parengtos mokymo(si) priemonės, dalis nuo visų profesinio mokymo programų |
NAC |
–* |
30 % |
|
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (proc.) |
VP |
–* |
80 % |
|
| 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
Produkto |
Profesijos mokytojų ir dėstytojų, įgijusių technologines kompetencijas ir gavusių neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, skaičius |
NAC |
–* |
700 |
| Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
VP |
|
|
|
| – mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas) |
|
|
630 |
||
| – dėstytojai (aukštojo mokslo studijos) |
|
|
70 |
||
| Rezultato |
Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
|
90 % |
|
| 3. Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
Produkto |
Sukurtų sektorinių praktinio mokymo centrų skaičius |
NAC |
–* |
25 |
| Rezultato |
Profesinio mokymo įstaigų mokinių, kuriems sudarytos sąlygos atlikti dalį praktinio mokymo sektoriniuose praktinio mokymo centruose, dalis |
NAC |
–* |
40 % |
|
| Rezultato |
aukštųjų mokyklų (kolegijų) studentų, kuriems sudarytos sąlygos atlikti dalį praktinio mokymo sektoriniuose praktinio mokymui centruose, dalis |
NAC |
–* |
10 % |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
–* |
25 |
|
| 4. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
Produkto |
Renovuotų švietimo centrų skaičius |
NAC |
–* |
34 |
| Produkto |
Įranga aprūpintų švietimo centrų skaičius |
NAC |
–* |
49 |
|
| Produkto |
Mokytojų, kuriems sudarytos sąlygos vykdyti kvalifikacijos tobulinimą moderniai įrengtuose švietimo centruose, skaičius |
NAC |
–* |
30980 |
|
| Produkto |
Projektų skaičius |
VP |
–* |
2 |
|
| 5. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra |
Produkto |
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: |
VP |
–* |
|
| – mokytojai |
|
|
6300 |
||
| – dėstytojai |
|
|
50 |
||
| Produkto |
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius |
VP |
60 |
150 |
|
| Rezultato |
Mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
–* |
90 % |
|
| Rezultato |
Dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
–* |
90 % |
|
| 6. Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
Produkto |
Sustiprintų suaugusiųjų švietimo institucijų skaičius |
NAC |
–* |
60 |
| Produkto |
Besimokančių suaugusiųjų, įsigijusių bendrąsias kompetencijas, skaičius |
NAC |
–* |
20 000 |
|
| Produkto |
Parengtų suaugusiųjų mokymo programų skaičius |
NAC |
–* |
20 |
|
| Produkto |
Išleistos suaugusiųjų mokymo literatūros skaičius (egzemplioriai) |
NAC |
|
20 000 |
|
| Rezultato |
25–64 m. gyventojų, per paskutines 4 savaites dalyvavusių švietimo ir profesinio mokymo veikloje, dalis (proc.) |
VP |
|
11 % |
|
| Rezultato |
Moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos pažymėjimus, dalis (proc.) |
VP |
|
90 % |
VIII. HORIZONTALIŲJŲ PRIORITETŲ ĮGYVENDINIMAS
25. 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje ir 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatyti 4 horizontalieji prioritetai: lygių galimybių skatinimas, darnus vystymasis, informacinės visuomenės plėtra ir regioninė plėtra. 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytas papildomas prioritetas: novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programa teigiamai veiks visus horizontaliuosius prioritetus:
25.1. Lygių galimybių skatinimas. Plėtojant ne tik pirminio, bet ir tęstinio profesinio mokymosi paslaugas Programoje numatytomis veiklomis bus skatinamas aktyvesnis visų grupių dalyvavimas mokymosi visą gyvenimą sistemoje. Atskiromis veiklų grupėmis, tokiomis kaip Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas, bus siekiama aktyvesnio suaugusiųjų dalyvavimo švietime ir mokymesi (bus plečiama suaugusiųjų švietimo programų pasiūla, didinamas švietimo programų prieinamumas). Programoje numatytas modulinės profesinio mokymo sistemos sukūrimas sudarys sąlygas jaunų žmonių mobilumui, padės bet kuriame Lietuvos regione profesionaliau parengti jaunus specialistus, konkuruoti darbo rinkoje ir užsitikrinti savo darbo vietą. Planuojamas mokymo programų ir priemonių atnaujinimas, kvalifikacijos tobulinimo programų sukūrimas ir vykdymas kiekvienam žmogui suteiks gebėjimus ir poreikius atitinkančias mokymo paslaugas, padidins mokymosi paslaugų kokybę ir prieinamumą.
25.2. Darnus vystymasis. Siekiant didinti švietimo paslaugų prieinamumą ir sudaryti sąlygas kuo didesnei visuomenės daliai tenkinti įvairius mokymosi poreikius ir taip padidinti savo galimybes gauti kokybišką darbo vietą, Programoje numatytos tokios veiklų grupės kaip pirminio ir tęstinio mokymo paslaugų plėtra, modulinio profesinio mokymo sistemos, užtikrinančios kvalifikacijos įgijimą dalimis, įdiegimas, mokymo programų ir priemonių, paremtų informacinėmis technologijomis, diegimas bei mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimas, užtikrinsiantis inovatyvių mokymo metodų diegimą ir inovacijų perteikimą mokiniams. Programoje numatomas darnaus vystymosi švietimo konsultantų rengimas ir kvalifikacijos tobulinimas, darnaus vystymosi švietimo interaktyvios svetainės sukūrimas ir palaikymas, demonstracinių konsultacinių centrų konsultacinės veiklos plėtojimas. Bus plėtojamas darnaus vystymosi kompetencijos tinklas, bus diegiami tokio vystymosi principai formaliojo ir neformaliojo švietimo sistemoje.
25.3. Informacinės visuomenės plėtra. Programos įgyvendinimo metu diegiant informacines technologijas šalies profesinio ugdymo įstaigose, tobulinant švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikaciją darbui su IKT, kuriant virtualią erdvę mokymo priemonių paketų, kuriuos sudarys skirtingo tipo mokymo medžiaga (rašytinė, filmuota, kompiuterinė ir pan.), kaupimui ir sklaidai bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros. Interaktyvios darnaus vystymosi švietimo interneto svetainės funkcionavimas bus vienas iš konkrečių IKT panaudojimo pedagogų kvalifikacijos tobulinimui pavyzdžių.
25.4. Regioninė plėtra. Siekiant skirtumų tarp didžiųjų miestų ir kitų regioninių centrų, tarp miesto ir kaimo mažinimo, Programoje planuojama kurti sektorinių praktinio mokymo centrų tinklą, kurio geografinė aprėptis atitiktų tolygios regionų plėtros principus, investicijas nukreipiant ir į atokiau didžiųjų miestų esančius regionus, išskirtinį dėmesį skiriant prioritetiniams Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos regionams bei Mažeikių ir Visagino miestams. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas jungs švietimo institucijas, tolygiai išdėstytas visoje Lietuvos teritorijoje; interneto svetainėje pateikta metodinė ir mokomoji medžiaga bus vienodai prieinama visiems pedagogams. Tokiu būdu švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklas greta savo tiesioginių uždavinių, taip pat prisidės prie regioninių skirtumų mažinimo.
25.5. Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai. Programoje numatytuose sukurti sektoriniuose praktinio mokymo centruose bus įdiegta moderni profesinio mokymo programoms (atsižvelgiant į realius rinkos poreikius atnaujintoms ar naujoms) realizuoti reikalinga įranga, kuria galės naudotis ir kitų švietimo lygmenų įstaigos. Siekiant maksimaliai išnaudoti sukurtų praktinio mokymo bazių pajėgumus ir kiek įmanoma kokybiškesnes paslaugas suteikti kiek įmanoma didesniam vartotojų skaičiui taip pat bus diegiami pažangūs informacinėmis technologijomis pagrįsti mokymosi metodai (lygiagrečiai bus tobulinamos profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinės kompetencijos), paslaugų teikimo būdai, skatinamas ir palaikomas bendradarbiavimas su atitinkamo sektoriaus darbdaviais ar jų asociacijų atstovais. Didinant darbininko profesijų patrauklumą Programoje numatyta per modulinio mokymo diegimą sudaryti sąlygas profesinio mokymo paslaugų vartotojams kvalifikaciją įgyti dalimis, iki šiol tas buvo neįmanoma. Taip bus siekiama skatinti mokytis nemotyvuotus asmenis ir didinti mokymosi paslaugų prieinamumą. Švietimo darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė ir funkcionavimas bus konkretus bendradarbiavimo diegiant švietimo naujoves pavyzdys.
IX. PROGRAMOS VALDYMAS IR PRIEŽIŪRA
26. Programos valdymą ir stebėseną užtikrina Programos valdymo komitetas ir Programos stebėsenos komitetas. Programos valdymo komitetas veikia pagal Programos valdymo komiteto reglamentą. Programos stebėsenos komitetas veikia pagal Programos stebėsenos komiteto reglamentą.
X. PROGRAMOS PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI
28. Programos projektai turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30. Kryžminis finansavimas galimas iki 10% nuo visų Programos veiklų grupėms skirtų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 1.2 prioriteto lėšų (iki 17,7 mln. Lt).
31. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą sudaro šešių tarpusavyje glaudžiai susijusių projektų visuma: keturi projektai skirti Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, du – Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioritetams įgyvendinti. Projektai apima profesinio mokymo sistemos prisitaikymą prie naujų besikeičiančios aplinkos sąlygų, mokytojų ir dėstytojų kvalifikacijos tobulinimą bei mokymo bazių būklės gerinimą. Taip siekiama užtikrinti praktinio mokymo išteklių plėtros nuoseklumą, vienovę ir tęstinumą.
Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros
programos
1 priedas
VEIKLŲ GRUPIŲ APRAŠYMAS
| Eil. Nr. |
1.1 Veiklų grupė. Modulinio profesinio mokymo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos: 1. Modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas. 2. Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimas. 3. Modulinio mokymo diegimas. |
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
| Modulinio profesinio mokymo sistemos modelio sukūrimas: 1. Esamų profesinio mokymo programų analizė. 2. Užsienio patirties modulinio mokymo srityje studija. 3. Modulinio profesinio mokymo sistemos koncepcijos parengimas. 4. Reikalavimų modulinių programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimui ir vykdymui rengimas. 5. Modulinių profesinio mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimo, vykdymo bei kokybės vertinimo metodikos rengimas. |
2008 IV ketv. – 2010 II ketv. |
2,0 |
||
| Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimas: 1. Modulinių mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių rengimo plano sudarymas, rengėjų grupių suformavimas ir jų mokymai. 2. Esamų profesinio mokymo programų pertvarkymas į modulines. 3. Naujų modulinių profesinio mokymo programų parengimas. 4. Mokymo priemonių rengimas. 5. Modulinių profesinio mokymo programų ir joms skirtų mokymo priemonių kokybės vertinimas ir registravimas. 6. Profesinio mokymo modulių banko sukūrimas. 7. Mokymo priemonių sklaida (iš jų leidyba, vertimai, TV laidos ir pan.). |
2009 IV ketv. – 2012 IV ketv. |
70,2 |
||
| Modulinio mokymo diegimas: 1. Modulinių mokymo programų vykdytojų mokymai. 2. Programų diegimas (vykdymas) profesinio mokymo įstaigose. 3. Informavimas profesinio mokymo įstaigų, socialinių partnerių, dirbančių specialistų ir visuomenės apie projekto eigą, gautų rezultatų pristatymai. |
2011 I ketv. – 2015 |
14,8 |
||
| 3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo metodikos centras |
||
| 4 |
Partneris |
Pedagogų profesinės raidos centras |
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai, mokytojai, profesijos mokytojai, profesinio orientavimo specialistai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| Eil. Nr. |
2.1 Veiklų grupė. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo sistemos sukūrimas ir įdiegimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų poreikio tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas. |
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų poreikio tyrimai (atsižvelgiant į mokymo sektoriniuose centruose bei modulinio profesinio mokymo specifiką) ir tobulinimo modelio kūrimas: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo koncepcijos rengimas. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų aprašų rengimas. 3. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų, jų rengėjų ir vykdytojų reikalavimų rengimas. 4. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengimo ir jų vykdymo metodikų kūrimas. |
2009 IV ketv. – 2010 III ketv. |
1,125 |
||
| Profesijos mokytojų ir dėstytojų mokymo programų rengimas ir mokymas: 1. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų rengėjų ir jų vykdytojų atranka. 2. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų rengėjų mokymai. 3. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų rengimas. 4. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų vertinimas. 5. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų tobulinimo programų vykdytojų mokymai. 6. Profesijos mokytojų ir dėstytojų technologinių kompetencijų programų vykdymas. 7. Informacinės sistemos sukūrimas ir sukurtų rezultatų sklaida. |
2010 III ketv. – 2013 II ketv. |
53,875 |
||
| 3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
||
| 4 |
Partneris |
Profesinio mokymo metodikos centras |
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Mokytojai, dėstytojai, profesijos mokytojai |
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| Eil. Nr. |
3.1 Veiklų grupė. Sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos 1. Statybos darbai pagal realų poreikį (iš jų: statybos, rekonstrukcija, kapitalinis remontas ir paprastasis remontas). 2. Įrangos pirkimas (iš jų: įrangos transportavimas iki diegimo vietos, diegimas ir mokymas ja dirbti). 3. Prekių pirkimas. 4. Paslaugų pirkimas (iš jų: auditas ir draudimas). 5. Projekto administravimas (iš jų: mokesčiai už komunalinius patarnavimus). |
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
| I etapas: 13 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
2008 III ketv. – 2010 III ketv. |
112,14 |
||
| II etapas: 12 sektorinių praktinio mokymo centrų infrastruktūros sukūrimas |
2009 II ketv. – 2011 III ketv. |
111,2 |
||
| 3 |
Pareiškėjas |
Profesinio mokymo įstaigos |
||
| 4 |
Partneris |
Profesinio mokymo įstaigos, kolegijos |
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Dėstytojai mokytojai, profesijos mokytojai, mokiniai, studentai, kt. asmenys |
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties profesinio mokymo plėtros srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
| Eil. Nr. |
4.1 Veiklų grupė. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo infrastruktūros plėtra |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos: 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt |
|
| 1. Renovacijos darbai. 2. Įrangos pirkimas. 3. Paslaugų pirkimas. 4. Viešinimas. 5. Projekto administravimas. |
2008 III ketv. – 2010 II ketv. |
10,18 mln. |
||
| 1. Renovacijos darbai. 2. Paslaugų pirkimas. 3. Viešinimas. 4. Projekto administravimas. |
2010 III ketv. – 2012 II ketv. |
4,82 mln. |
||
| 3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
||
| 4 |
Partneriai |
Mokytojų kompetencijos centras, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos |
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Pedagogai |
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Centrinė projektų valdymo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas,% |
100 % |
||
| Eil. Nr. |
5.1 Veiklų grupė. Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo sistemos plėtra |
|
|||
| 1 |
Remiamos veiklos 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų rengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
|
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
|
|
| 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2008 m. III ketv. – 2009 m. IV ketv. |
6,3 |
|
||
| 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2010 m. I ketv. – 2011 m. IV ketv. |
6,6 |
|||
| 1. Kvalifikacijos tobulinimo sistemos optimalumo analizės atlikimas. 2. Integralaus pedagogų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas teikiančių institucijų tinklo modelio ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimo efektyvumo stebėsenos modelio bei metodikos parengimas. 3. Pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir kitais būdais vykdomo pedagogų kvalifikacijos tobulinimo pripažinimo formaliajame švietime poreikių ir galimybių analizė, pripažinimo modelio ir metodikos parengimas ir išbandymas, reglamentuojančių teisės aktų projektų parengimas. 4. Metodinės ir konsultavimo pagalbos mokytojams sistemos tobulinimas. 5. Darnaus vystymosi kompetencijos tinklo, jungiančio įvairias švietimo sistemos institucijas (universitetus, kolegijas, mokyklas, profesinio mokymo įstaigas, pedagogų švietimo centrus ir kt.) bei jų socialinius partnerius, plėtotė. |
2012 m. I ketv. – 2013 m. IV ketv. |
7,1 |
|||
| 3 |
Pareiškėjas |
Pedagogų profesinės raidos centras |
|
||
| 4 |
Partneriai |
Mokytojų kompetencijos centras, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijos |
|
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Pedagogai, pedagogų kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai, dėstytojai. |
|
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties mokytojų kvalifikacijos tobulinimo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdyme. |
|
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
|
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
|
||
| 9 |
Paramos intensyvumas,% |
100 % |
|
||
| Eil. Nr. |
6.1 Veiklų grupė. Bendrųjų kompetencijų besimokantiems asmenims suteikimas |
|||
| 1 |
Remiamos veiklos 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtra ir tinklaveikos kūrimas. 2. Mokymai, skirti suaugusiųjų bendrosioms kompetencijoms savivaldybėse ugdyti. 3. Informavimas apie mokymosi visą gyvenimą galimybes. 4. Literatūros andragogams ir suaugusiesiems rengimas ir leidyba. 5. Suaugusiųjų mokymo įstaigų darbuotojų dalyvavimo tarptautiniuose projektuose galimybių užtikrinimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimai ir stebėsena. 7. Nacionalinių suaugusiųjų švietimą koordinuojančių institucijų plėtra ir tarpinstitucinės sąveikos stiprinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo organizavimo ir vadybos stiprinimas. |
|||
| 2 |
Veiklų grupės įgyvendinimo etapai ir jų veiklos |
Laikotarpis (ketvirčiais) |
Paramos suma, mln. Lt. |
|
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų plėtros analizė. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymo programų kūrimas. 3. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 4. Metodinių ir teorijos leidinių mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse kūrimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. |
2008 III ketv. – 2009 IV ketv. |
7 mln. |
||
| 1. Suaugusiųjų švietimo institucijų stiprinimo veikla. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymų organizavimas. 3. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 4. Metodinių ir teorijos leidinių mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 5. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse diegimas. 6. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. |
2010 I ketv. – 2011 IV ketv. |
6 mln. |
||
| 1. Institucijų bendradarbiavimo tinklų sukūrimas. 2. Bendrųjų kompetencijų mokymų organizavimas. 3. Metodinių ir teorijos leidinių mokymosi visą gyvenimą tematika rengimas. 4. Suaugusiųjų švietimo organizavimo modelio savivaldybėse diegimas. 5. Suaugusiųjų mokymui adaptuotų bendrojo lavinimo dalykų vadovėlių rengimas. 6. Mokymosi visą gyvenimą ir tęstinio suaugusiųjų švietimo tyrimas, vykdoma stebėsena. 7. Informavimo apie mokymosi visą gyvenimą galimybes priemonių įgyvendinimas. 8. Suaugusiųjų švietimo institucijų sąveikos stiprinimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu. |
2012 I ketv. – 2012 IV ketv. |
2 mln. |
||
| 3 |
Pareiškėjas |
Lietuvos suaugusiųjų švietimo ir informavimo centras |
||
| 4 |
Partneris |
– |
||
| 5 |
Tikslinės grupės |
Suaugusiųjų švietimo institucijų administracijos personalas, andragogai, dėstytojai, švietimo vadybininkai, besimokantys suaugusieji |
||
| 6 |
Veiklų grupės projektų atitikties kriterijai |
Projektas turi atitikti: 1. Praktinio profesinio mokymo išteklių plėtros programą. 2. Projektą teikianti institucija turi turėti patirties suaugusiųjų mokymo srityje ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir bendrojo finansavimo lėšomis finansuojamų projektų vykdymo patirties. |
||
| 7 |
Projektų atrankos būdas |
Planavimas valstybės lygiu |
||
| 8 |
Įgyvendinančioji institucija |
Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra |
||
| 9 |
Paramos intensyvumas, % |
100 % |
||
______________