Konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo

Priimta 1971 m. spalio 29 d. Ženevoje

Sutarties šalys,

susirūpinusios dėl plačiai paplitusio ir didėjančio neteisėto fonogramų kopijavimo ir jo daromos žalos autorių, atlikėjų ir fonogramų gamintojų interesams;

įsitikinusios, kad fonogramų gamintojų apsauga nuo tokių veiksmų taip pat pasitarnaus autoriams ir atlikėjams, kurių kūriniai ir atlikimai yra įrašyti minėtose fonogramose;

pripažindamos Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) bei Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos (WIPO) pradėto darbo šioje srityje svarbą;

jokiu būdu nenorėdamos susilpninti jau galiojančių tarptautinių susitarimų ir ypač pakenkti 1961 m. spalio 26 d. Romos konvencijos, suteikiančios apsaugą atlikėjams, transliuojančiosioms organizacijoms ir fonogramų gamintojams, platesniam pripažinimui,

susitarė:

1 straipsnis

Šioje Konvencijoje:

(a) „fonograma“ yra bet koks išimtinai garsinis atlikimo ar kitų garsų įrašas;

(b) „fonogramos gamintojas“ – fizinis ar juridinis asmuo, pirmasis įrašęs atlikimo ar kitus garsus;

(c) „kopija“ – produktas, gautas tiesiogiai ar netiesiogiai perrašius fonogramos garsus ir apimantis visus toje fonogramoje įrašytus garsus ar esminę jų dalį;

(d) „viešas platinimas“ – bet koks veiksmas, kuriuo fonogramos kopijos yra tiesiogiai ar netiesiogiai pateikiamos visuomenei ar kokiai nors jos daliai.

2 straipsnis

Kiekviena Sutarties šalis turi apsaugoti fonogramų gamintojus, kurie yra kitų Sutarties šalių piliečiai, kad be gamintojo leidimo nebūtų daromos fonogramos kopijos, kad tokios kopijos nebūtų importuojamos (kai toks kopijavimas ir importavimas vykdomas viešo platinimo tikslu) ir viešai platinamos.

3 straipsnis

Kiekviena Sutarties šalis savo vidaus įstatymais nustato šios Konvencijos įgyvendinimo priemones, kurios turėtų apimti vieną ar daugiau tokių apsaugos užtikrinimo priemonių kaip: autoriaus teisių ar kitų specifinių teisių suteikimas; įstatymas dėl nesąžiningos konkurencijos; baudžiamosios sankcijos.

4 straipsnis

Suteikiamos apsaugos terminus nustato kiekvienos Sutarties šalies vidaus įstatymai. Tačiau jeigu vidaus įstatyme numatytas specifinis apsaugos terminas, jis negali būti mažesnis negu dvidešimt metų, skaičiuojamų nuo tų metų, kuriais padarytas pirmasis įrašas arba pirmą kartą išleista fonograma, pabaigos.

5 straipsnis

Jeigu pagal Sutarties šalies įstatymus būtina sąlyga fonogramų gamintojų apsaugai yra tam tikrų formalumų laikymasis, šis reikalavimas laikomas įvykdytu, jeigu ant visų viešai platinamų teisėtų fonogramos kopijų ar jų įpakavimų yra užrašas, sudarytas iš ženklo (P) ir pirmojo fonogramos išleidimo metų ir pateiktas tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl fonogramos apsaugos; šis ženklas taip pat turi nurodyti gamintojo, jo teisių perėmėjo ar išimtinės licencijos turėtojo vardą, jeigu jis nėra paminėtas (užrašant jo vardą, prekės ženklą ar kitokią atitinkamą nuorodą) ant fonogramos kopijos ar jos įpakavimo.

6 straipsnis

Bet kuri Sutarties šalis, suteikianti apsaugą autoriaus teisių ar kitų specifinių teisių pagalba arba baudžiamųjų sankcijų pagalba, savo vidaus įstatymais fonogramų gamintojų apsaugai gali nustatyti tokius pat apribojimus, kokius leidžiama taikyti literatūros ir meno kūrinių autorių apsaugai. Tačiau privalomos licencijos leistinos tik tuo atveju, jeigu patenkinamos visos šios sąlygos:

(a) kopijos daromos išimtinai mokymo ar mokslinio tyrimo tikslams;

(b) licencija kopijavimui, suteikta Sutarties šalies kompetentingos institucijos, galioja tik šios šalies teritorijoje ir nesuteikia teisės kopijas eksportuoti;

(c) už kopijavimą pagal licenciją turi būti mokamas teisingas autorinis atlyginimas, kurio dydį nustato minėtoji institucija, atsižvelgdama, inter alia, į numatomų išleisti kopijų kiekį.

7 straipsnis

(1) Šios Konvencijos jokiu būdu negalima laikyti apribojančia ar pažeidžiančia apsaugą, kuri valstybių vidaus įstatymais ar tarptautiniais susitarimais garantuojama autoriams, atlikėjams, fonogramų gamintojams ar transliuojančiosioms organizacijoms.

(2) Atlikėjų, kurių atlikimai įrašyti į fonogramą, teisės į apsaugą apimtis, jei tokia gali būti, ir tokios apsaugos sąlygos apibrėžiamos kiekvienos Sutarties šalies vidaus įstatymais.

(3) Nė viena Sutarties šalis neprivalo taikyti šios Konvencijos nuostatų fonogramoms, įrašytoms iki šios Konvencijos įsigaliojimo toje šalyje.

(4) Bet kuri Sutarties šalis, kuri 1971 m. spalio 29 d. gina fonogramų gamintojus, remdamasi vien tik pirmojo įrašo vietos kriterijumi, gali pranešimu Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui paskelbti, kad ji taikys šį kriterijų vietoj gamintojo pilietybės kriterijaus.

8 straipsnis

(1) Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Tarptautinis biuras renka ir publikuoja informaciją, susijusią su fonogramų apsauga. Kiekviena Sutarties šalis nedelsdama perduoda Tarptautiniam biurui visus naujus šios srities įstatymus ir oficialius dokumentus.

(2) Bet kuriai šaliai prašant, Tarptautinis biuras teikia jai informaciją su šia Konvencija susijusiais klausimais, taip pat atlieka tiriamąjį darbą bei teikia paslaugas, kurios padėtų užtikrinti Konvencijoje numatytą apsaugą.

(3) Tarptautinis biuras vykdo (1) ir (2) dalyje numatytas funkcijas bendradarbiaudamas su Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija bei Tarptautine darbo organizacija sprendžiant klausimus, kurie yra šių organizacijų kompetencijoje.

9 straipsnis

(1) Šią Konvenciją deponuoja Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius. Iki 1972 m. balandžio 30 d. ši Konvencija atvira pasirašymui bet kuriai šaliai, kuri yra Jungtinių Tautų ar bet kurios Jungtinių Tautų specializuotos agentūros, arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narė, arba Tarptautinio teisingumo teismo statuto dalyvė.

(2) Pasirašančios šalys ratifikuoja arba priima šią Konvenciją. Prie jos gali prisijungti bet kuri šio straipsnio (1) dalyje nurodyta šalis.

(3) Ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

(4) Šios Konvencijos įsigaliojimo metu šalis turi būti pasirengusi sutinkamai su savo vidaus įstatymais įgyvendinti šios Konvencijos nuostatas.

10 straipsnis

Šiai Konvencijai netaikomos jokios išlygos.

11 straipsnis

(1) Ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po penktojo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumento deponavimo.

(2) Bet kurioje šalyje, kuri ratifikuoja, priima ar prisijungia prie šios Konvencijos po penktojo ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumento deponavimo, ši Konvencija įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Generalinis direktorius paskelbia šalims sutinkamai su 13 straipsnio (4) dalimi apie dokumento deponavimą.

(3) Bet kuri šalis ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo metu ar bet kada vėliau gali pranešimu Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui paskelbti, kad ši Konvencija taikoma visoms ar kuriai nors vienai iš teritorijų, už kurių tarptautinius santykius ši šalis yra atsakinga. Šis pranešimas įsigalioja po trijų mėnesių nuo jo gavimo datos.

(4) Tačiau šio straipsnio (3) dalis jokiu būdu negali būti suprantama kaip reiškianti, kad kuri nors Sutarties šalis tyliai pritaria ar pripažįsta faktinę situaciją dėl teritorijos, kurioje pagal šio straipsnio (3) dalį šią Konvenciją taiko kita Sutarties šalis.

12 straipsnis

(1) Bet kuri Sutarties šalis raštišku pranešimu Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui gali denonsuoti šią Konvenciją savo vardu arba bet kurios iš teritorijų, nurodytų 11 straipsnio (3) dalyje, vardu.

(2) Denonsavimas įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po to, kai Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius gavo minėtąjį pranešimą.

13 straipsnis

(1) Pasirašomas vienas šios Konvencijos egzempliorius anglų, prancūzų, rusų ir ispanų kalbomis, visi keturi tekstai laikomi autentiškais.

(2) Oficialius tekstus arabų, olandų, vokiečių, italų ir portugalų kalbomis tvirtina Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Generalinis direktorius, pasitaręs su suinteresuotomis vyriausybėmis.

(3) Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius praneša Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui ir Tarptautinės darbo organizacijos Generaliniam direktoriui apie:

(a) bet kokį šios Konvencijos pasirašymą;

(b) ratifikavimo, priėmimo ar prisijungimo dokumentų deponavimą;

(c) šios Konvencijos įsigaliojimą;

(d) bet kokius pareiškimus, paskelbtus pagal 11 straipsnio (3) dalį;

(e) gautus denonsavimo pranešimus.

(4) Pasaulinės intelektualinės nuosavybės organizacijos Generalinis direktorius praneša 9 straipsnio (1) dalyje nurodytoms šalims apie pranešimus, gautus pagal šio straipsnio (3) dalį, ir apie bet kokius pareiškimus, pateiktus pagal 7 straipsnio (4) dalį. Apie tokius pareiškimus jis taip pat praneša Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos Generaliniam direktoriui ir Tarptautinės darbo organizacijos Generaliniam direktoriui.

(5) Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius perduoda du patvirtintus šios Konvencijos egzempliorius 9 straipsnio (1) dalyje nurodytoms šalims.

______________