LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ STATUTO PATVIRTINIMO
1991 m. gruodžio 19 d. Nr. 575
Vilnius
2. Pavesti Ryšių ir informatikos ministerijai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ryšių įstatymu ir Lietuvos Respublikos ryšių statutu, parengti ryšių šakų eksploatavimo taisykles.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gruodžio 19 d. nutarimu
Nr. 575
LIETUVOS RESPUBLIKOS RYŠIŲ STATUTAS
BENDROJI DALIS
1. Ryšiai yra sudėtinė Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinės infrastruktūros dalis, kurios paskirtis yra tenkinti valstybės valdymo, krašto apsaugos, ūkio objektų ir gyventojų pašto ir elektros ryšių paslaugų poreikius.
2. Lietuvos Respublikos ryšių statutas (toliau vadinama statutas) remiasi Lietuvos Respublikos ryšių įstatymu ir nustato Ryšių ir informatikos ministerijos įmonių, kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų, turinčių ir naudojančių ryšių tinklus bei priemones, tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, be to, nustato valstybinių, žinybinių bei fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių (išskyrus vidaus gamybinės paskirties) ryšių tinklų sąveikos, kūrimo ir plėtojimo principus.
3. Valstybinį elektros ryšių tinklą ir pašto ryšių tinklą eksploatuoja ir plėtoja Ryšių ir informatikos ministerijai pavaldžios ryšių įmonės (toliau vadinama – ryšių įmonės).
4. Kitos įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys gali kurti, plėtoti ir eksploatuoti elektros ryšių tinklus bei priemones iš savo lėšų ir materialinių išteklių, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos ryšių įstatymui. Šiuos elektros ryšių tinklus bei priemones ryšių įmonės gali eksploatuoti tik pagal sutartį.
5. Su ryšių įmonėmis už teikiamas paslaugas atsiskaitoma Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo nustatyta tvarka. Jos turi teisę iš įmonių, įstaigų ir organizacijų bei fizinių asmenų už paslaugas gauti avansą, kurio dydį suderina tarpusavyje, taip pat gali teikti ryšių paslaugas kreditan.
8. Žinias apie pašto ar telegrafo siuntas, telefono pokalbius ryšių įmonės turi teisę duoti tik siuntėjui ir gavėjui, telefono tinklo abonentui arba jų teisėtiems atstovams.
9. Uždėti areštą (padaryti poėmį) pašto siuntoms bei telegramoms ryšių įmonėse arba atlikti specialiąją pašto siuntų, telegramų, telefoninių pokalbių kontrolę (taip pat ir elektroniniais metodais) galima tik esant Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro arba jo įgaliotų Generalinės prokuratūros prokurorų sankcijai.
10. Projektuojant, plečiant miestus, gyvenamuosius rajonus ir gyvenvietes, savivaldybės bei kiti užsakovai numato paštui ir telefono stotims specialius pastatus (patalpas), kuriuos pastačius perduoda pagal sutartis ryšių įmonėms.
11. Projektuojant ir statant ar rekonstruojant pastatus, tarp jų gyvenamuosius namus, ir kitus objektus, taip pat plečiant juose ryšių tinklus, šių objektų užsakovai, suderinę su atitinkamomis ryšių įmonėmis (komunikacijų savininkais), iš savo lėšų atlieka pastatų, tarp jų gyvenamųjų namų, ir kitų objektų telefonizavimo, radiofikavimo ir kolektyvinio televizijos priėmimo tinklo įrengimo (arba perkėlimo) darbus pagal galiojančias normas, taip pat įrengia abonentines pašto spintas gyvenamųjų namų pirmuosiuose aukštuose ir nutiesia telefono linijas iki skirstomųjų telefono spintų.
12. Kaimo telefono tinklai valstiečių ūkių ar žemės ūkio įmonių poreikiams tenkinti statomi, plėtojami ir rekonstruojami iš šių ūkių lėšų ir materialinių išteklių. Patalpas telefono stotims pagal sutartis skiria žemės ūkio įmonės ir savivaldybės.
13. Patalpas kaimo paštui ir tarnybinius butus kaimo pašto viršininkams pagal sutartis nemokamai suteikia žemės ūkio įmonės ir savivaldybės (už komunalinius patarnavimus imamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytas mokestis).
14. Statant, plečiant ar rekonstruojant geležinkelio, autobusų, techninio aptarnavimo stotis, motelius ir kitus objektus, skirtus keleiviams bei jiems priklausančiam transportui aptarnauti, statybų užsakovai iš savo lėšų ir materialinių išteklių įrengia šiuose objektuose ryšių priemonėms skirtas patalpas (keleiviams aptarnauti), laikydamiesi ryšių įmonių išduotų techninių sąlygų.
15. Pašto siuntų pervežimo įmones, įrenginius, esančius nepagrindinėse patalpose, taip pat aklikelius, privažiavimo kelius, tunelius, skirstymo aikšteles, platformas ir kitus prie jų statomus objektus, reikalingus pašto siuntoms apdoroti, projektuoja ir stato Lietuvos Ryšių ir informatikos ministerija pagal Lietuvos Respublikos ūkio plėtojimo programą. Sklypai šių objektų statybai skiriami šalia stočių (aerouostų, jūrų bei upių uostų ir prieplaukų) pastatų, kad būtų užtikrintas operatyvus pašto gabenimas iš ryšių įmonių į peroną, prieplauką ar uostą.
16. Įmonės, priskirtos Lietuvos Respublikos ministerijų ar savivaldybių reguliavimo sferai, pagal sutartis išnuomoja ryšių įmonėms geležinkelio stočių, jūrų ir upių uostų, aerouostų, prieplaukų pastatuose, laivuose, autobusų techninio aptarnavimo stotyse, moteliuose ir kitose keleivių bei jiems priklausančių transporto priemonių aptarnavimo įmonėse specialias patalpas, skirtas:
16.4. pašto siuntų pervežimo skyriams ir apsimainymo punktams įrengti (geležinkelio stotyse, upių ir jūrų uostuose, prieplaukose, aerouostuose);
17. Įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys turi teisę prijungti prie valstybinių elektros ryšių tinklų savo užsieninę radioelektroninę aparatūrą bei ryšių įrenginius ir eksploatuoti juos tik atlikus šių įrenginių ir aparatūros atestaciją ryšių įmonėse, o Respublikoje gaminamą ir užsieninę elektromagnetinį lauką spinduliuojančią aparatūrą, taip pat visus įrenginius, turinčius elektrines kibirkščiuojančias dalis, galinčias sukelti radijo trukdymus, – ryšių įmonėse bei Ryšių ir informatikos ministerijos Valstybinėje elektros ryšių inspekcijoje.
18. Ryšių įmonės, suderinusios su žemės valdų ir objektų savininkais (naudotojais), turi teisę įrengti oro, kabelių ir radiorelines mikrobangines perdavimo linijas, antžemines palydovo ryšių stotis ir laidinės transliacijos linijas, statyti įrenginius, užtikrinančius jų eksploatavimą (šulinius, liukus, stiprinimo punktus, laiptelius, aptvarus), visose žemės valdose (tarp jų ir nusavintuose ruožuose bei uždraustose zonose ir kt.), taip pat ant pastatų stogų, tiltų, kolektoriuose, tuneliuose nepriklausomai nuo to, kieno žinioje yra šie žemės sklypai, pastatai, tiltai ar tuneliai.
19. Telegramos, kuriose pranešama apie gaivalines nelaimes (potvynius, žemės drebėjimus, gaisrus ir pan.), apie ryšių priemonių gedimus ir avarijas, taip pat telegramos iš jūrų ir upių laivų, lėktuvų su pranešimais apie jiems gresiančią nelaimę priimamos ir perduodamos be eilės visose ryšių įmonėse nepriklausomai nuo jų pavaldumo. Tarpmiestiniai pokalbiai telefonu tokiems pranešimams perduoti taip pat suteikiami be eilės visose ryšių įmonėse nepriklausomai nuo jų pavaldumo.
20. Sutrikus ryšiams dėl gaivalinių nelaimių, savivaldybės privalo nedelsdamos padėti ryšių įmonėms atstatyti ryšių darbą.
21. Įmonės, įstaigos ir organizacijos (nepriklausomai nuo jų pavaldumo) pagal susitarimą už mokestį priima saugoti savo sandėliuose ir jiems priskirtuose žemės sklypuose ryšių įmonių mechanizmus, medžiagas ir įrankius, reikalingus ryšių perdavimo linijoms ir priemonėms, nutiestoms per šių įmonių ir organizacijų valdomas žemes, atstatyti ir remontuoti.
22. Pašto, telegrafo ir telefono ryšius su užsienio šalimis, taip pat technines priemones, reikalingas radijo ir televizijos programų mainams bei duomenims perduoti, nustatytąja tvarką teikia Ryšių ir informatikos ministerijos įmonės.
VALSTYBINIAI RYŠIŲ TINKLAI IR PRIEMONĖS
PAŠTO RYŠIAI
23. Ryšių įmonės priima iš gyventojų, įmonių, įstaigų bei organizacijų pašto siuntas, jas gabena ir pristato, išmoka nedirbantiems pensininkams pensijas, organizuoja vyriausybinio ir specialiojo pašto darbą.
24. Pašto siuntos skirstomos į vidaus ir tarptautines. Pašto siuntų rūšys:
25. Paprastos pašto siuntos (laiškai, atvirukai, banderolės) priimamos neišduodant siuntėjams kvitų, siunčiamos neįrašius jų lydimuosiuose dokumentuose, pristatomos adresatams be parašo (kvito).
26. Registruoti bei įvertinti laiškai ir banderolės, smulkūs paketai, registruoti pašto atvirukai, siuntiniai, konteineriai, pašto ir telegrafo perlaidos priimami išduodant siuntėjui Ryšių ir informatikos ministerijos nustatytos formos kvitą ir įteikiami pasirašant adresatams. Šios siuntos, išskyrus konteinerius, gali būti priimamos su įteikimo pranešimu (paprastu, registruotu, telegrafu).
27. Įvertintos pašto siuntos (laiškai, banderolės, siuntiniai ir konteineriai) yra apdraustos. Įvertinimo sumą nustato siuntėjas pagal faktinę siuntos vertę. Įvertintos pašto siuntos gali būti priimamos su išperkamuoju mokesčiu.
28. Pašto siuntų persiuntimas apmokamas pašto mokos ženklais, grynaisiais pinigais arba atsiskaitoma negrynaisiais pinigais.
29. Ryšių ir informatikos ministerija organizuoja pašto mokos ženklų leidybą Lietuvos Respublikos ryšių įstatymo nustatyta tvarka, taip pat leidžia kolekcinių pašto ženklų bei kitos filatelijos produkcijos katalogus ir kainininkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka eksportuoja bei importuoja kolekcinius pašto ženklus ir kitą filatelijos produkciją.
30. Kartu su suinteresuotomis ministerijomis, departamentais ir valstybinėmis tarnybomis Ryšių ir informatikos ministerija nustato ir tvirtina neleidžiamų siųsti pašto siuntose daiktų sąrašą.
31. Jei kyla įtarimas, kad pašto siuntoje yra daiktų, už draustų siųsti paštu, tai ryšių įmonė iš siuntėjo gali pareikalauti pateikti siuntinį, banderolę, smulkų paketą ar konteinerį neuždarytą, neįpakuotą. Siuntėjui nesutikus, ši pašto siunta nepriimama.
32. Paprasti ir registruoti laiškai, atvirukai, banderolės taip pat pranešimai apie gautas kitas pašto siuntas, adresuoti įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, įteikiami šių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojams, paskirtiems paimti paštą, arba įdedami į abonentines spintas, kurias savo pastatų pirmuosiuose aukštuose įrengia gavėjai, o priimami iš įmonių, įstaigų ir organizacijų pagal sudarytą sutartį.
33. Šia (32 punkte nurodyta) tvarka pristatomi paprasti ir registruoti laiškai, atvirukai bei banderolės ir pranešimai apie gautas kitas pašto siuntas, adresuoti asmenims į jų darbo vietą ar mokymosi vietą, taip pat asmenims, gyvenantiems lovų tipo bendrabučiuose, viešbučiuose, esantiems gydymo ar sveikatingumo įstaigose. Pašto siuntas ir pranešimus apie gautas kitas pašto siuntas šiais atvejais konkretiems adresatams įteikia šios įmonės, įstaigos ar organizacijos savo lėšomis.
34. Siuntiniai, smulkūs paketai, įvertinti laiškai ir įvertintos banderolės įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms pristatomos pagal sutartis, sudarytas su ryšių įmonėmis.
35. Paprasti laiškai, atvirukai, banderolės taip pat pranešimai apie gautas kitas pašto siuntas daugiabučių namų gyventojams pristatomi į abonentines dėžutes, įrengtas šių namų pirmuosiuose aukštuose.
37. Grupinių abonentinių dėžučių, esančių daugiabučiuose namuose, priežiūrą ir remontą vykdo ryšių įmonės už mokestį pagal sutartis su seniūnijomis, kur yra minėti namai.
38. Gyvenamųjų namų ir butų savininkai moka ryšių įmonei jos nustatyto dydžio mokestį už grupinių abonentinių dėžučių priežiūrą ir remontą.
39. Pašto siuntos, įvertintos iki 100 rublių, ir perlaidos iki 100 rublių bei paprasti siuntiniai, nesant adresato, jo bute gali būti be įgaliojimo įteikti pilnamečiams jo šeimos nariams arba įteikti ryšių įmonėje, pateikus asmens tapatybę ir giminystės santykius su adresatu patvirtinantį dokumentą.
40. Registruoti ir įvertinti laiškai, banderolės, atvirukai, siuntiniai, smulkūs paketai ir perlaidos, adresuoti nepilnamečiams (iki 16 metų) asmenims išduodami jų teisėtiems atstovams be įgaliojimo, bet pateikus dokumentus, patvirtinančius jų giminystės santykius su nepilnamečiu asmeniu.
41. Iki siuntos įteikimo gavėjui siuntėjas turi teisę už mokestį:
41.2. duoti nurodymą įteikti pašto siuntą kitam asmeniui ir kitu adresu arba pristatyti ją adresatui, bet kitu adresu;
41.3. pratęsti pašto siuntos saugojimo laiką (paskirties vietos ryšių įmonėje – iki 2-jų mėnesių nuo jos gavimo dienos);
41.4. duoti nurodymą siuntą su išperkamuoju mokesčiu įteikti gavėjui neimant iš jo išperkamojo mokesčio arba įvertintą pašto siuntą be išperkamojo mokesčio įteikti gavėjui paimant iš jo išperkamąjį mokestį;
42. Gavėjas už mokestį turi teisę reikalauti, kad ryšių įmonė:
42.4. pervestų jo vardu pašto ir telegrafo perlaidomis gautus pinigus į jo sąskaitą banko įstaigose;
43. Įmonės, įstaigos ir organizacijos bei asmenys turi teisę, neišpakavę siuntos, atsisakyti ją paimti.
Pašto siuntos, kurias gavėjai atsisakė paimti arba kurių jie nepaėmė per nustatytą saugojimo terminą (nors buvo siųstas ir gavėjui pasirašant įteiktas antras pranešimas), grąžinamos siuntėjui jo sąskaita.
44. Jei grąžintos pašto siuntos negalima įteikti siuntė jui, tai siunta, pasibaigus vieno mėnesio saugojimo terminui, priskiriama prie neįteiktų pašto siuntų.
45. Neįteiktos paprastos ir registruotos pašto siuntos saugojimo vietose periodiškai atidaromos ryšių įmonių vadovo įsakymu paskyrus specialią komisiją. Tais atvejais, kai atidaromi siuntiniai, atplėšiami įvertinti laiškai ir įvertintos banderolės, į komisijos sudėtį papildomai įtraukiami vietos savivaldybės bei prekybos organizacijos atstovai. Apie pašto siuntų atidarymą ir patikrinimą surašomas aktas, kurį pasirašo visi komisijos nariai.
46. Išimti iš atidarytų neįteiktų pašto siuntų vertybiniai popieriai, pinigai, valiuta ir filatelinės vertybės, taip pat taurieji metalai, brangakmeniai ir jų dirbiniai realizuojami Finansų ministerijos nustatyta tvarka.
47. Daiktai, kuriuos reikia parduoti, realizuojami pagal Prekybos ministerijos patvirtintas taisykles. Kiti daiktai (dokumentai, obligacijos, pašto mokos ženklai ir pan.) perduodami nustatytąja tvarka.
48. Ryšių įmonėms draudžiama atidaryti priimtas pašto siuntas. Išimtiniais atvejais siuntos atidaromos, jei yra:
48.3. ryšių įmonės vadovo nurodymas – kai iš įpakavimo, perrišimo ar antspaudo pažeidimo, svorio trūkumo, kvapo, skysčio tekėjimo ar kitų pašto siuntos apgadinimo požymių galima spėti, kad trūksta (yra sugadintas arba sugedęs) daikto ar jo dalies, arba jeigu spėjama, kad siunčiamas draudžiamas daiktas.
49. Pašto siuntoje rasti draudžiami siųsti daiktai paimami ir perduodami arba realizuojami nustatytąja tvarka.
50. Pašto siunta su išperkamuoju mokesčiu, reikalaujant gavėjui, atidaroma tik sumokėjus išperkamojo mokesčio sumą.
51. Gaivalinių nelaimių, karantino ar kitais išimtiniais atvejais ryšių įmonės Ryšių ir informatikos ministerijos nurodymu gali laikinai sustabdyti ar apriboti pašto siuntų priėmimą.
52. Ryšių įmonės nepriklausomai nuo to, ar pašto siuntas vežioja nuosavu ar išnuomotu transportu, atsako už jų saugumą ir pristatymą į paskirties vietą laiku.
PERIODINĖS SPAUDOS PLATINIMAS
54. Ryšių ir informatikos ministerijos įmonės pagal sutartis su masinės informacijos priemonių leidėjais už mokestį platina, ekspedijuoja, siunčia, pristato (taip pat ir į abonentinę dėžutę) ir parduoda periodinius leidinius.
55. Prenumeratorius moka už kiekvieno prenumeruojamo leidinio pristatymą. Jis gali už papildomą mokestį peradresuoti prenumeratą. Už negautus periodinius leidinius prenumeratoriui turi būti grąžinti pinigai.
TELEGRAFO RYŠIAI
57. Ryšių įmonės, vykdančios telegrafo operacijas, priima, perduoda ir pristato telegramas adresatams.
59. Ryšių įmonės pagal sutartis nuomoja įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir fiziniams asmenims telegrafo kanalus, įrengia abonentinio telegrafo, telefakso ir telekso punktus.
61. Telegramos siuntėjas už mokestį turi teisę:
61.2. gauti patvirtintą išsiųstos telegramos nuorašą (iš skyrus telegramas „įgaliojimas“, kurių nuorašai neduodami) per 2 mėnesius nuo telegramos išsiuntimo dienos;
62. Adresatas už mokestį turi teisę reikalauti:
62.3. išduoti jo gautų telegramų nuorašus (išskyrus telegramų-“įgaliojimų“, telegramų su apmokėtu atsakymu, su pranešimu apie įteikimą) – per pusantro mėnesio nuo telegramos padavimo dienos;
63. Telegramos, adresuotos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms per abonentinio telegrafo ryšius perduodamos abonentui arba asmeniui, paskirtam priimti korespondenciją. Tokia pat tvarka perduodamos telegramos, adresuotos viešbučiuose, bendrabučiuose ar gydymo bei sveikatingumo įstaigose esantiems asmenims. Telegramos, adresuotos sodininkų bendrijoms, įvairioms stovykloms, vaikų darželiams, lopšeliams ir kitoms organizacijoms, esančioms aptarnaujamoje teritorijoje, sezono metu pristatomos pagal ryšių įmonės sutartis su minėtomis organizacijomis.
TARPTAUTINIAI IR TARPMIESTINIAI TELEFONO RYŠIAI
64. Ryšių įmonės teikia Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir fiziniams asmenims tarptautinį bei tarpmiestinį telefono ryšį.
65. Paskiri pirminio ryšių tinklo kanalai, traktai pagal sutartis gali būti išnuomojami įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims.
VIETINIAI (MIESTO IR KAIMO) TELEFONO RYŠIAI
67. Ryšių įmonės teikia įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir fiziniams asmenims vietinių (miesto ir kaimo) telefono ryšių paslaugas.
TELEFONŲ APARATAI YRA ABONENTŲ NUOSAVYBĖ.
69. Telefono įrengimo, perkėlimo ir remonto darbai, taip pat kitos paslaugos abonentų butuose, įmonių, įstaigų, organizacijų patalpose suteikiamos pagal galiojančias normas ir tarifus. Jei, įrengiant telefoną, būtina atlikti papildomų darbų, nenumatytų kainininkuose, tai šie darbai atliekami pagal sutartis.
70. Telefono ryšių abonentas turi Ryšių ir informatikos ministerijos nustatytu laiku sumokėti abonentinį mokestį, mokestį už tarptautinius ir tarpmiestinius pokalbius telefonu, telegramas ir kitas mokamas paslaugas, suteiktas kreditan telefonu. Laiku nesumokėjus mokesčių, telefonas išjungiamas, o po mėnesio abonementas panaikinamas.
71. Abonentas neturi teisės savavališkai įrengti ir perkelti telefono šakutės lizdą į kitą vietą, jungti į telefono tinklą netvarkingus, neatitinkančius valstybinių standartų telefono aparatus ir neužregistruotus ryšių įmonėse kitus įrenginius.
72. Draudžiama panaudoti telefono ryšius valstybės interesams ir viešajai tvarkai prieštaraujančiais tikslais. Jei abonentas pažeidžia šią sąlygą, prokuratūros teikimu ryšių įmonė abonementą panaikina.
RADIJO RYŠIAI, RADIOFONIJA IR TELEVIZIJA
74. Ryšių ir informatikos ministerijos Valstybinė elektros ryšių inspekcija skiria įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims radijo dažnius, kontroliuoja radijo stočių ir kitų aukšto dažnio įrengimų darbą, taip pat atstovauja Ryšių ir informatikos ministerijai tarptautinėse organizacijose radijo ryšio reglamento klausimais. Be to, šios inspekcijos pareigūnai turi teisę apžiūrėti radijo elektroninę aparatūrą, patikrinti jos įsigijimo ir eksploatavimo leidimus, surašyti radijo elektroninės aparatūros įsigijimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų protokolus, uždrausti aparatūros pardavimą, gamybą, perdavimą, įsigijimą ir eksploatavimą, jei aparatūra neteisėtai įsigyta ar eksploatuojama pažeidžiant nustatytąją tvarką.
75. Radijo ryšio, radiofonijos ir televizijos siųstuvus bei kitą radioelektroninę aparatūrą, veikiančią elektromagnetinio spinduliavimo principu (arba galinčią trukdyti radijo signalų priėmimui), įmonės, įstaigos ir organizacijos bei fiziniai asmenys gali gaminti, įsigyti, įsivežti iš užsienio bei eksploatuoti gavę Valstybinės elektros ryšių inspekcijos leidimą.
76. Radijo ryšio aparatūrą, sumontuotą užsienio šalių transporto priemonėse (laivuose, lėktuvuose, automobilių bei geležinkelio transporto), galima įvežti į Lietuvos Respubliką ir ją eksploatuoti turint tos šalies išduotą leidimą, atitinkantį Tarptautinės elektros ryšių sąjungos Radijo ryšio reglamento reikalavimus.
77. Valstybiniai radijo ir televizijos siųstuvai, laidinės radiofikacijos ir kabelinės televizijos tinklai išnuomojami pagal sutartis Lietuvos radijui ir televizijai, taip pat redakcijoms. Lietuvos radijas ir televizija ir kitos valstybinės televizijos ir radijo redakcijos bei įmonės turi pirmumo teisę nuomoti siųstuvus bei radiorelinių linijų tinklą.
78. Per radijo ir televizijos siųstuvus, kabelinės televizijos tinklą transliuoti programas galima vadovaujantis Lietuvos Respublikos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymu. Per kabelinės televizijos tinklą valstybinės televizijos programos transliuojamos Ryšių ir informatikos ministerijos nustatyta tvarka.
79. Kabelinės televizijos tinklai gali būti statomi turint projektavimo organizacijos parengtą ir suderintą projektą.
80. Leidimą kabelinės televizijos tinklo projektavimui ir statybai užsakovui išduoda respublikos miestų ir rajonų savivaldybės.
81. Leidimą panaudoti radijo dažnius bei televizijos kanalus kabelinės televizijos tinkle ir eksploatuoti kabelinės televizijos tinklą išduoda Valstybinė elektros ryšių inspekcija.
ŽINYBINIAI RYŠIŲ TINKLAI IR PRIEMONĖS*
83. Žinybinius ryšių tinklus kuria ir plėtoja įmonės, įstaigos ir organizacijos, jeigu jų ryšių paslaugų poreikio arba
84. Žinybiniai ryšių tinklai ir priemonės, kuriuos numatoma prijungti prie valstybinio ryšio tinklo, projektuojami, rengiami ir eksploatuojami laikantis Ryšių ir informatikos ministerijos nustatytų normų bei taisyklių. Ryšių įmonės turi teisę kontroliuoti šių tinklų elektros parametrus.
85. Žinybiniai ryšių tinklai gali būti nustatytąja tvarka perduodami atitinkamoms eksploatuojančioms ryšių įmonėms arba patikimi joms eksploatuoti pagal sutartis.
86. Žinybiniai ryšių tinklai ir priemonės (išskyrus elektros perdavimo linijas), jeigu jie nevisiškai apkrauti, gali būti panaudojami Ryšių ir informatikos ministerijos reikmėms, suderinus panaudojimo tvarką su šių ryšių tinklų bei priemonių savininkais.
87. Žinybinių ryšių tinklų prijungimą prie valstybinio ryšių tinklo atlieka žinybinių ryšių tinklų ir priemonių savininkai – žinybinių ryšių linijų statybos užsakovai.
88. Rekonstruojant ar techniškai pertvarkant valstybinių elektros ryšių tinklą (keičiant techninius parametrus ar normas šiame tinkle), žinybinių ryšių tinklų, prijungtų prie valstybinio ryšio tinklo, savininkai suderintu terminu atlieka jiems priklausančių tinklų rekonstrukciją iš savo lėšų ir materialinių išteklių.
89. Ryšių ir informatikos ministerija turi teisę, suderinusi su įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, didinti joms priklausančių perdavimo linijų pajėgumą.
90. Tose vietovėse, kur valstybiniai ryšių tinklai ir priemonės negali visiškai patenkinti ryšių paslaugų poreikių, žinybiniai ryšių tinklai ir priemonės nepriklausomai nuo jų žinybinio pavaldumo, suderinus su ryšių įmonėmis, gali būti naudojami gyventojams, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms aptarnauti (atsiskaitoma pagal galiojančius tarifus arba sutartis).
91. Įmonės, įstaigos ir organizacijos turi teisę nustatytąja tvarka leisti naudotis joms priklausančiomis ryšių priemonėmis tiems darbuotojams, kurie tiesiogiai aptarnauja geležinkelio, jūrų, upių, oro ir automobilių transportą, energetikos objektus, vamzdynus, žvejybos ir kitokį laivyną.
92. Mokestis už telegramas, perduodamas iš žinybinio ryšių tinklo, laivų bei kitų transporto priemonių į valstybinį ryšių tinklą (arba atvirkščiai), nustatomas tarpusavio susitarimu.
93. Žinybinių ryšių priemonių savininkai ima iš savo abonentų mokesčius už tarptautinius ir tarpmiestinius telefono pokalbius, remdamiesi ryšių įmonių pateiktais jiems duomenimis.
* Šio skyriaus nuostatos taip pat taikomos fiziniams asmenims, nuosavybės teise turintiems ryšių tinklus ir priemones. specialių reikalavimų ryšių tinklams (patikimumo, perduodamos informacijos pobūdžio, tinklo struktūros ir kitais požiūriais) nepatenkina valstybiniai ryšių tinklai.
RYŠIŲ ĮMONIŲ, KITŲ ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ
BEI FIZINIŲ ASMENŲ, BESINAUDOJANČIŲ RYŠIŲ TINKLAIS
IR PRIEMONĖMIS BEI PASLAUGOMIS, ATSAKOMYBĖ
94. Ryšių įmonės, kitos įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, besinaudojantys ryšių tinklais ir priemonėmis bei paslaugomis, materialiai atsako už Lietuvos Respublikos ryšių statute nurodytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą.
95. Ginčai, kylantys dėl materialinės atsakomybės už šiame statute nurodytų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
96. Ryšių įmonių susitarimai su klientais ar ryšių tinklų ir priemonių nuomininkais dėl šiame statute numatytos atsakomybės pakeitimo ar panaikinimo laikomi negaliojančiais.
97. Įmonės – žinybinių ryšių linijų, kuriose pagal valstybinio ryšių tinklo poreikius įrengti ryšių kanalai ir traktai, savininkės nustatytąja tvarka atsako už kokybišką šių kanalų ir traktų darbą.
98. Ryšių įmonės materialiai atsako:
98.1. už registruoto laiško, registruoto pašto atviruko, registruotos banderolės, pranešimo apie registruotos pašto siuntos įteikimą, paprasto siuntinio, paprasto konteinerio su siuntėjo plomba praradimą – triguba siuntimo išlaidų suma;
98.4. už pinigų neišmokėjimą ar už neteisingą išmokėjimą adresatui pagal pašto ar telegrafo perlaidas arba už pinigų ne išmokėjimą siuntėjui, jeigu pervestų pinigų nebuvo galima išmokėti adresatui, – visa neišmokėta ar nepilnai išmokėta perlaidos suma;
98.5. už išperkamojo mokesčio sumos nepaėmimą iš adresato ar neteisingą išperkamojo mokesčio išmokėjimą – negauta arba neteisingai išmokėta išperkamojo mokesčio suma;
98.6. už įvertintų siuntų, taip pat pašto ir telegrafo perlaidų pristatymą praėjus Ryšių ir informatikos ministerijos nustatytam terminui – siuntimo išlaidų suma;
98.7. už telegramos teksto prasmės iškraipymą, telegramos nepristatymą, jos įteikimą adresatui po 24 valandų – už telegramą sumokėto mokesčio suma;
99. Jei dėl ryšių įmonės kaltės prarasta pašto siunta arba neišmokėti pinigai pagal pašto ar telegrafo perlaidas, ryšių įmonė ne tik išmoka kompensaciją, bet ir grąžina siuntėjui arba adresatui pašto ar kitokią rinkliavą.
100. Ryšių darbuotojai materialiai atsako už visų rūšių pašto ir telegrafo prarastas siuntas ar pristatymą praėjus nustatytam terminui, už daikto trūkumą arba apgadinimą pašto siuntose, jei šie nusižengimai padaryti dėl jų kaltės. Ryšių darbuotojas yra materialiai atsakingas ryšių įmonei tiek, kiek pastaroji klientui.
101. Ryšių įmonės nėra materialiai atsakingos, jeigu:
101.1. pašto siuntoje daikto trūksta arba jis apgadintas, pašto siunta, telegrama dingo ar įteikta pavėluotai dėl įvykusių gaivalinių nelaimių;
101.2. pašto siuntoje daikto trūksta ar daiktas apgadintas dėl siuntėjo kaltės ar jam pažeidus Pašto taisyklių reikalavimus arba dėl ypatingų siunčiamojo daikto savybių;
101.3. išduodant gavėjui apdraustą pašto siuntą, kurią ryšių įmonė priėmė uždarytą, pašto siuntos įpakavimas ir ant jo esantys priėmimo vietos ryšių įmonės antspaudai yra sveiki ir pašto siuntos svoris atitinka svorį, nustatytą ją priimant;
101.4. išduodant konteinerį, įmonės siuntėjos plomba (antspaudas) yra sveika ir pats konteineris yra be apgadinimų, galinčių padaryti įtakos daikto saugumui;
101.6. pašto siunta ar jos dalis nustatyta tvarka išimta, konfiskuota ar sunaikinta, remiantis šio statuto straipsniais;
101.7. blogą telefono ar telegrafo ryšių, radiofonijos ir televizijos darbo kokybę lėmė gaivalinio pobūdžio veiksniai arba nepalankios radijo bangų sklidimo sąlygos;
102. Siuntėjas arba gavėjas turi teisę reikalauti (per 6 mėnesius nuo pašto ar telegrafo siuntų padavimo dienos), kad ryšių įmonė atlygintų už prarastą pašto siuntą, trūkstamą ar apgadintą daiktą, neišmokėtą pašto ar telegrafo perlaidą, taip pat grąžintų vertybinius popierius ir kitus daiktus, aptiktus neįteiktose pašto siuntose. Pretenzijos dėl tarptautinių pašto siuntų priimamos per 12 mėnesių nuo siuntos pateikimo dienos.
103. Pretenzijos dėl telegramos nepristatymo ar pavėluotojos pristatymo, dėl teksto iškraipymo pateikiamos ryšių įmonėms per mėnesį nuo telegramos pasiuntimo dienos.
104. Prie pretenzijos pareiškimo reikia pridėti ryšių įmonės išduotą kvito apie priimtą pašto ar telegrafo perlaidą originalą arba jo notarinį nuorašą. Pretenzijas galima pateikti ryšių įmonei, kuri priėmė arba gavo pašto ar telegrafo siuntą.
105. Pretenzijos dėl nepatenkinamo tarptautinių ar tarp miestinių telefono pokalbių suteikimo, taip pat dėl jų apmokėjimo gali būti pateiktos ryšių įmonei per mėnesį nuo sąskaitos (įrašo banko įstaigų žiniaraštyje) pateikimo dienos.
106. Ryšių įmonės privalo ištirti pateiktą pretenziją, nustatytąja tvarka atlyginti nuostolį ar pranešti pareiškėjui:
dėl pašto siuntų – per 2 mėnesius;
dėl telegramų ir telegrafo perlaidų – per 1 mėnesį;
dėl tarptautinių pašto siuntų – per 6 mėnesius.
107. Iš dalies tenkindama ar atmesdama pretenziją, ryšių įmonė pranešime privalo pagrįsti tokį sprendimą atitinkamais šio statuto straipsniais.
108. Jei pretenzija atmesta visiškai ar iš dalies arba jei ryšių įmonė nedavė atsakymo per šio statuto 108 straipsnyje nurodytą laiką, pareiškėjas turi teisę per 2 mėnesius nuo atsakymo gavimo dienos arba nuo atsakymo į pretenziją termino pabaigos, pateikti ieškinį teismui arba arbitražui.
109. Įrodymas, kad ryšių įmonei buvo pateikta pretenzija, yra ryšių įmonės atsakymas į pareiškimą, priimto pareiškimo pakvitavimas arba išsiųsto dokumento pašto kvitas.
110. Klientui pareikalavus, ryšių įmonės grąžina:
110.1. mokesčius už neįvykusius tarptautinius ar tarpmiestinius telefono pokalbius, neišnaudotus tarpmiestinių telefono pokalbių talonus (talono įsigijimo vietoje), nesuteiktas papildomas tarpmiestinių telefono ryšių paslaugas, taip pat mokestį, neteisingai paimtą už tarptautinį ar tarpmiestinį telefono pokalbį, – per mėnesį nuo neįvykusio pokalbio dienos, talono pirkimo dienos, nesuteiktos papildomos paslaugos dienos;
110.2. mokesčius už telegramas-pranešimus apie tarpmiestinį pokalbį, jei tas pokalbis neįvyko dėl ryšių įmonės kaltės;
110.3. mokestį už telegramą, kurią anuliavo siuntėjas ir kuri dar nebuvo išsiųsta (išskyrus telegrafo rinkliavą), mokestį už tarnybinį (mokamą siuntėjo) paklausimą telegrafu, jei jo skundas dėl telegramos neįteikimo adresatui (papildomai patikrinus) pasitvirtino, taip pat mokestį siuntėjui už adresato nepanaudotą taloną (apmokėtam atsakymui telegrafu) ir mokestį, neteisingai paimtą priimant telegramą, – per 2 mėnesius nuo telegramos padavimo dienos;
111. Jeigu ne dėl abonento kaltės ilgiau kaip 5 dienas paeiliui neveikė telefonas ar radijo taškas, ryšių įmonė už tą laikotarpį abonementinio mokesčio neima.
112. Ryšių įmonėms materialiai atsakingi:
112.1. įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurių transporto priemonėmis vežamas paštas, už pašto siuntų uždelstą pervežimą dėl jų kaltės, kaip tai yra numatyta susitarimuose, ir už daiktų trūkumą, apgadinimą pašto siuntose arba siuntų praradimą tiek pat, kiek ryšių įmonės atsako siuntėjams arba gavėjams;
112.2. radiofikacijos tinklų, kabelinės televizijos tinklų, miesto ir kaimo telefono tinklų abonentai, gyvenamojo fondo eksploatavimo organizacijos, gyvenamųjų namų, butų savininkai ar nuomininkai už ryšių įmonėms priklausančių ir minėtų asmenų bei organizacijų naudojimui suteiktų radiofikacijos, televizijos ir telefono kambarinės instaliacijos, kitų radiofikacijos, kabelinės televizijos ir telefono įrenginių sugadinimą, pažeidimą ar praradimą dėl jų kaltės – atlygina ryšių įmonėms padarytą realų nuostolį;
112.3. siuntėjai už uždraustų siųsti paštu medžiagų ir daiktų įdėjimą į pašto siuntas, taip pat Pašto taisyklėse nustatytos įpakavimo tvarkos pažeidimą, dėl ko buvo sugadintas ryšių įmonės turtas arba pašto siuntos – padarytos žalos dydžiu ir ta suma, kuria ryšių įmonės atsako siuntėjams bei gavėjams.
113. Telegrafo tinklo abonentai už jiems naudotis suteikto ir ryšių įmonėms priklausančio telegrafo inventoriaus sugadinimą ar praradimą dėl jų kaltės atlygina faktišką ryšių įmonėms padarytą nuostolį.
114. Ryšių įmonės, priėmusios eksploatuoti kitų įmonių, įstaigų, organizacijų ir fizinių asmenų ryšių tinklus ir priemones, esant prastovoms dėl ryšių įmonės kaltės, atlygina nuostolius, kaip tai numatyta sutartyse.
115. Redakcijos, leidyklos bei organizacijos, kurių leidinius platina, ekspedijuoja, siunčia ir pristato ryšių įmonės, už leidinių trūkumą standartiniuose pakuose su standartiniu įpakavimu, neturėdamos galimybės trūkumui papildyti, atlygina faktiškai ryšių įmonėms padarytą nuostolį.
116. Įmonės, įstaigos, organizacijos ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės, atliekant statybos ar kitokius darbus, pažeisti ryšių, televizijos, radiofonijos ir radiofikacijos tinklai ar įrengimai, jų savininkams atlygina už padarytus faktiškus nuostolius.
117. Ryšių įmonių atsakomybė įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei fiziniams asmenims, besinaudojantiems tarptautinių ryšių paslaugomis (paštu, telegrafu, telefonu ir t. t.), nustatoma Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir tarptautinių sutarčių, kurias yra pasirašiusi Lietuvos valstybė.