LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL ŽEMĖS MOKESČIO

1993 m. rugpjūčio 3 d. Nr. 603

Vilnius

Vykdydama Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. I-2676 „Dėl Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad:

1.1. žemės mokestis neimamas už:

1.1.1. apsauginių (I grupės) miškų žemę;

1.1.2. nacionalinių parkų, regioninių parkų, kraštovaizdžio, kraštovaizdžio-kultūrinių, geologinių, geomorfologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių, hidrografinių ir pedologinių draustinių teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę, išskyrus žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę;

1.1.3. vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų žemę;

1.1.4. gamtos paminklų žemę, išskyrus pastatų, kiemų ir kelių užimtą žemę;

1.1.5. archeologijos paminklų (išskyrus senamiesčių kultūrinius sluoksnius) bei istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijų ir jų apsaugos zonų žemę.

Žemės mokestis imamas už archeologijos ir istorijos paminklų (neveikiančių kapinių ir laidojimo vietų) teritorijoje ir jų apsaugos zonoje esančių namų valdų, kitų pastatų, kiemų, tvenkinių, kelių užimtą žemę;

1.1.6. istorijos, architektūros ir dailės paminklų ir jų teritorijų žemę kaimo vietovėse;

1.2. žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės kainos, apskaičiuotos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarime Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 5-83) nustatytą perkamos žemės nominalią kainą, indeksuojant šią kainą I ketvirtį pagal suvestinį vartojimo kainų indeksą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

1993 metais žemės kaina apskaičiuojama laikantis Žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas žemės mokestis, nustatymo tvarkos (pridedama), o apskaičiuojant žemės mokestį už žemę, kurios kaina indeksuota, taikomas koeficientas 0,35.

Už žemę, perkamą aukcione, žemės mokestis skaičiuojamas nuo aukcione (konkurse) nustatytos žemės kainos, indeksuojant ją nurodytąja tvarka;

1.3. žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės ploto pagal Valstybinio žemės kadastro duomenis, kuriuos atitinkamos tarnybos Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms iki balandžio 1 dienos (1993 metais – iki rugpjūčio 15 dienos) ir rugsėjo 1 dienos.

Duomenis apie naujai nuosavybės teise įsigytą žemę atitinkamos tarnybos pateikia valstybinėms mokesčių inspekcijoms pagal sausio 1 dienos ir liepos 1 dienos būklę šiame punkte nustatytu laiku;

1.4. žemės mokestį žemės savininkams apskaičiuoja valstybinės mokesčių inspekcijos.

2. Rekomenduoti miestų ir rajonų valdyboms, atsižvelgiant į Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), ir kitus normatyvinius aktus, ribojančius ūkinę veiklą, spręsti klausimus dėl žemės mokesčio lengvatų:

2.1. už žemės ūkio naudmenas, taip pat pastatų, kiemų, kelių ir tvenkinių užimtą žemę, esančią 1.1.2 ir 1.1.5 punktuose nurodytose teritorijose;

2.2. už istorijos, architektūros, dailės, urbanistikos paminklų teritorijų ir jų apsaugos zonų, reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse (mokestį mažinant ne daugiau kaip 30 procentų);

2.3. už istorijos ir kultūros paminklų reguliuojamo užstatymo ir saugomo landšafto zonų žemę kaimo vietovėse, senamiesčių kultūrinių sluoksnių teritorijų žemę (mokestį mažinant ne daugiau kaip 50 procentų).

3. Nustatyti, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį atskira šeima laikomi sutuoktiniai, likęs vienas iš sutuoktinių arba viengungis asmuo ir kartu su jais gyvenantys jų vaikai (įvaikiai, posūniai, podukros), iki jiems sukaks 18 metų.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                              EDUARDAS VILKELIS

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 603

priedas

Žemės kainos, pagal kurią apskaičiuojamas

žemės mokestis, nustatymo tvarka

1. Žemėnaudų, kurias asmenys įsigyja (susigrąžina arba perka) privatinėn nuosavybėn, žemės kaina nustatoma pagal Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473 „Dėl perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos bei išpirkimo tvarkos nustatymo“ (Žin., 1992, Nr. 5-83). Šią kainą nustato žemėtvarkos specialistai, rengiantys žemės reformos žemėtvarkos projektus arba medžiagą, kurios reikia grąžinant arba parduodant žemės sklypus privačių namų valdoms, sodininkų bendrijų narių sodų sklypams, individualiai statybai ir kitai ne žemės ūkio paskirčiai. Apskaičiuota nominali žemės kaina įrašoma Valstybinio žemės kadastro duomenų registre ir tikslinama pagal žemės kainos indeksavimo koeficientus. Pirkus žemės sklypus aukcione arba įsigijus juos perleidimo būdu, Valstybinio žemės kadastro duomenų registre įrašoma žemės įsigijimo kaina.

2. Kitų žemėnaudų žemės kaina priklauso nuo Valstybinio žemės kadastro duomenų (žemės ploto pagal žemės naudmenas, žemės našumo balo, žemės naudotojo ūkinės veiklos pobūdžio ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų).

3. Jeigu žemės ūkio naudmenų našumo balas neapskaičiuotas pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą metodiką, nustatomas orientacinis žemės našumo balas:

3.1. buvusiose žemės ūkio įmonėse įsiterpusioms žemėnaudoms – pagal šių įmonių žemės našumo balą;

3.2. miškų urėdijų žemėnaudoms ir į jas įsiterpusiems kitiems sklypams – vidutinis rajono žemės ūkio įmonių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų;

3.3. sodininkų bendrijų sklypams – vidutinis Lietuvos Respublikos ūkių žemės našumo balas, sumažintas 30 procentų (28 balai), išskyrus po 1991 m. sausio 1 d. sodininkų bendrijoms skirtus žemės sklypus, kuriems žemės našumo balas apskaičiuojamas skiriant žemę;

3.4. miestų ir miesto tipo gyvenviečių administracinėje teritorijoje esantiems žemės sklypams – vidutinis rajono arba gretimo ūkio žemės našumo balas, o respublikos miestams – 40 balų.

Kai žemės sklypo dirvožemio savybės labai skiriasi nuo vidutinės ūkio, rajono arba Lietuvos Respublikos dirvožemių charakteristikos, tokio sklypo žemės našumo balą nustato Valstybinis žemėtvarkos institutas pagal dirvožemio tyrimo duomenis.

4. Bazinė žemės sklypo kaina apskaičiuojama žemės normatyvinę kainą, nustatytą pagal Perkamos žemės, miško ir vandens telkinių nominalios kainos nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 473, 1 priedą, dauginant iš šių koeficientų:

4.1. kai žemės sklypus naudoja žemės ūkio įmonės, privatūs ūkiai, sodininkų bendrijos, gyventojai asmeniniam ūkiui, daržininkystei ir sodininkystei, tarnybinėms žemės daloms, kiti asmenys – žemės ūkio produkcijai gaminti:

žemės ūkio naudmenoms, pastatams, kiemams, keliams, žuvininkystės tvenkiniams skirta žemė – 1;

kita žemė – 0,1.

Jeigu šie žemės sklypai yra mieste ar miesto tipo gyvenvietėje, jų kaina dauginama iš šio miesto (miesto tipo gyvenvietės) kompleksinio urbanistinio-ekologinio koeficiento;

4.2. kai žemės sklypai mieste ir miesto tipo gyvenvietėje naudojami arba skirti gyvenamųjų namų valdoms ar kitai ne žemės ūkio paskirčiai, – iš nustatyto šiam miestui (miesto tipo gyvenvietei) koeficiento urbanizuotų teritorijų socialiniam- gamybiniam potencialui įvertinti ir kompleksinio urbanistinio- ekologinio koeficiento;

4.3. kai žemės sklypai kaimo gyvenvietėse naudojami privačių namų valdoms arba skirti individualiai statybai, – iš šioms gyvenvietėms nustatyto koeficiento socialiniam-gamybiniam potencialui įvertinti;

4.4. kai žemės sklypai kaime naudojami ne žemės ūkio veiklai, – iš koeficiento 6.

5. Bazinė žemės ūkio paskirties žemės kaina dauginama iš šių pataisos koeficientų (skaičiuojama tik žemės plotams, kuriems taikomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos):

5.1. intensyvaus sukarstėjimo zonoje:

II grupės žemei – 0,9;

III grupės žemei – 0,7;

IV grupės žemei – 0,6;

5.2 automobilių kelių sanitarinės apsaugos zonoje – 0,7;

5.3. vandenviečių sanitarinės apsaugos zonoje – 0,5, III zonoje – 0,7;

5.4. gamyklų, elektrinių ir kitų objektų sanitarinės apsaugos zonose – 0,7.

6. Valstybinių durpių pramonės įmonių durpynų žemės kaina apskaičiuojama pagal miško žemės kainą, atitinkančią pelkinių durpinių nesausintų dirvožemių įvertinimą (neindeksuota kaina – 5 Lt/ha).

7. Žemės kaina įrašoma rajono (miesto) Valstybinio žemės kadastro duomenų registre nustatytąja tvarka suteiktoms naudotis (išnuomotoms) žemėnaudoms ir tikslinama atsižvelgiant į žemės kainos indeksavimo koeficientus. Pakitus šio kadastro rodikliams, turintiems įtakos žemės kainai, ją nustato ir tikslina žemėtvarkos projektus rengiantys institutai (kai žemėnaudos suformuojamos šiuose projektuose) ir rajonų (miestų) žemėtvarkos tarnybos.

______________