LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

N U T A R I M A S

DĖL AVARIJOS AB „UKMERGĖS GELŽBETONIS“ PADARINIŲ IR PRIEMONIŲ NELAIMINGIEMS ATSITIKIMAMS IŠVENGTI

2003 m. lapkričio 4 d. Nr. 1-274

Vilnius

2003 m. liepos 16 d. apie 7 val. 40 min. AB „Ukmergės gelžbetonis“ įvyko avarija, kurios metu buvo visiškai sugriautas putplasčio plokščių gamybos cechas ir nukentėjo 13 darbuotojų: 3 buvo sužeisti mirtinai, 4 – sunkiai, 6 patyrė lengvesnius kūno sužalojimus.

Tyrimo komisija padarė išvadą, kad avarija (nelaimingas atsitikimas) AB „Ukmergės gelžbetonis“ įvyko dėl to, kad putplasčio plokščių gamybos cecho įgilintose kamerose, po išpūstos žaliavos – styroporo ir rigoporo granulių išlaikymo talpomis, susikaupė sprogios koncentracijos putokšlio (pentano) dujų ir oro mišinys. Kadangi dujų ir garų mišinio išmetimo vamzdžio ilginimo metu atliekant ugnies (suvirinimo) darbus nebuvo laikytasi saugos reikalavimų (nepatikrinta, ar yra dujų nuotėkis, neįrengtas reikiamas ventiliavimas ugnies darbų vykdymo vietoje ir kt.), susikaupęs mišinys užsidegė, sprogo ir dėl to visiškai sugriuvo gamybinis cechas. Komisijos nuomone, pentano ir oro mišinio užsidegimo šaltinis (kibirkštis) buvo vamzdyno montavimo metu atsiradęs degimo židinys. Nustatyta, kad putokšlio (pentano) ir oro mišinio sprogimo pavojus nebuvo įvertintas projektavimo, taip pat gamybos diegimo (vadovaujant projektuotojui), cecho eksploatavimo bei jo išplėtimo (modernizavimo) stadijose (detaliau priede).

Avarijos metu, be žmonių aukų ir sužeistųjų, įmonė patyrė (sugriuvus pastatui) 1,8 mln. litų nuostolį pagal balansinę vertę ir apie 5,0 mln. litų nuostolį pagal atstatomąją vertę. Daugiau kaip 300 tūkst. litų žalos atlyginimą nukentėjusiems darbuotojams bei jų artimiesiems reikės sumokėti šiais metais iš Valstybinio socialinio draudimo biudžeto, apie 100 tūkst. litų kainavo sužalotųjų gydymas.

Avarijos AB „Ukmergės gelžbetonis“ aplinkybes, priežastis ir padarinius nagrinėjo Ukmergės rajono mero sudaryta tarpžinybinė komisija, kurios išvados įformintos 2003 m. spalio 31 d. aktu. Avarijos medžiaga toliau nagrinėjama Ukmergės rajono prokuratūroje.

Avarijos aplinkybės ir priežastys 2003 m. spalio 16 d. buvo apsvarstytos Valstybinės darbo inspekcijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bendrai organizuotame putplasčio plokščių gamybos įmonių vadovų, atsakingų pareigūnų bei projektavimo įmonių vadovų ir specialistų pasitarime. Jame aptartos organizacinės ir techninės priemonės, kurių būtina imtis, norint užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą projektuojamose putplasčio gamybos įmonėse ar pritaikant esamus statinius putplasčio gamybai pagal naudojamų technologinių procesų ypatumus. Taip pat buvo aptarti eksploatuojamų įmonių vertinimo saugos požiūriu ypatumai bei priemonės, neleidžiančios susidaryti avarinei situacijai, numatyti būdai padariniams sušvelninti jai susidarius.

Apie AB „Ukmergės gelžbetonis“ avarijos padarinius ir nelaimingų atsitikimų, kuriuos gali sukelti cheminių ir kitų pavojingų medžiagų naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus, prevencijos priemones buvo diskutuojama 2003 m. spalio 23 ir 24 dienomis konferencijoje „Pavojingos medžiagos – elkimės atsargiai“, organizuotoje trišaliu principu.

Pabrėžtina, kad dirbant su pavojingomis medžiagomis bei įrenginiais šalies įmonėse šiais metais žuvo 11 ir sunkiai sužaloti 8 darbuotojai. Patikrinus 7 putplastį gaminančias įmones nustatyta per 110 darbuotojų saugos ir sveikatos bei kitų teisės aktų pažeidimų, nė vienoje įmonėje vertinant riziką nebuvo atsižvelgta į šioje gamyboje galimą sprogimo pavojų. Tokia situacija kelia susirūpinimą dėl darbuotojų saugos ir sveikatos ir kitose įmonėse, kuriose įdiegta sprogi, degi gamyba bei technologijos, naudojamos nuodingos medžiagos, kai eksploatuojami pavojingi įrenginiai (valymo, kanalizacijos ir vandentiekio šuliniai, cisternos, dujų balionai, kurių šalyje yra apie vieną milijoną ir kt.).

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, apie 60 procentų šalies įmonių vadovų neorganizuoja profesinės rizikos vertinimo darbo vietose, nesiima reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Dėl to mirtinais nelaimingais atsitikimais darbe šiais metais pripažinta 16 procentų daugiau, o sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų transporto įmonėse užregistruota net 50 procentų daugiau negu pernai. Mažo ir vidutinio dydžio įmonėse nėra efektyvios vidinės saugos ir sveikatos darbe kontrolės sistemos, daugelyje įmonių reikiamai nekontroliuojama darbo drausmė, todėl darbe girtaujama – net trečdalis darbe žuvusių žmonių buvo neblaivūs.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 15 straipsnio 9 punktu, atsižvelgdamas į darbdavių pareigą sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbuotojų darbu susijusiais aspektais ir siekdamas, kad įmonėse būtų sugriežtinta darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolė, suaktyvinta nelaimingų atsitikimų, avarijų, profesinių ligų prevencija bei rizikos vertinimas:

1. Nurodau:

1.1. Visų įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau – įmonių) vadovams:

1.1.1. 2003 m. lapkričio – 2004 m. sausio mėnesiais kartu su įmonės profesinėmis sąjungomis, darbuotojų saugos ir sveikatos komiteto atstovais (darbuotojų atstovais) šiame nutarime pateiktą medžiagą, taip pat priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 1-172 „Dėl priemonių darbuotojų saugos ir sveikatos būklei gerinti“ (Žin., 2003, Nr. 70-3213), įgyvendinimo eigą apsvarstyti darbuotojų susirinkimuose, kartu aptariant ir numatant papildomas priemones nelaimingų atsitikimų darbe, avarijų ir profesinių ligų prevencijai, iš jų – visų pirma, numatant rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą ir atitinkamų priemonių įgyvendinimą;

1.1.2. peržiūrėti ir, esant reikalui, patikslinti organizacinę darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės sistemą, numatančią konkrečią įmonės administracijos darbuotojų bei dirbančiųjų atsakomybę;

1.1.3. užtikrinti, kad pastatų (patalpų), darbo vietų projektavimas (pastatų, patalpų paskirties bei veiklos keitimas, rekonstravimas, modernizavimas, remontas ir kt.), gamybinių pajėgumų diegimas ir naudojimas būtų vykdomi vadovaujantis Statybos įstatymu ir atitinkamais statybos techniniais reglamentais nustatytais reikalavimais.

1.2. Darbo inspektoriams:

1.2.1. kontroliuoti šiame nutarime numatytų priemonių įgyvendinimą, jų diegimo klausimais konsultuoti įmonių specialistus;

1.2.2. organizuoti pagal suderintą tvarką (tarp jų – kartu su priešgaisrinę, energetikos, civilinę, pavojingų krovinių pervežimo saugą kontroliuojančių bei kitų institucijų pareigūnais) tikrinimus, kaip naudojamos pavojingos medžiagos, technologijos ir įrenginiai, kuriuos eksploatuojant galimi gaisro, sprogimo, apsinuodijimo ar kitokie pakenkimo sveikatai ir gyvybei atvejai; griežčiau taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytas sankcijas už nustatytus darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus. Darbo inspektorių nurodymų nevykdymo arba pakartotinai nustatytų pažeidimų atvejus nustatyta tvarka perduoti nagrinėti teismams. Nustačius, kad dėl pažeidimo galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms, avarija ar atsirasti kitokių sunkių padarinių, medžiagą perduoti teisėsaugos institucijoms, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl baudžiamosios atsakomybės.

1.3. Valstybinės darbo inspekcijos skyrių viršininkams, vertinant darbo inspektorių tarnybinę veiklą, pateikiamoje inspekcijos vadovams išvadoje kaip vieną iš kriterijų apibūdinti inspektoriaus veiklos kokybės rodiklių dinamiką.

1.4. Putplasčio gaminių technologijų projektavimo, diegimo, jų įrenginių eksploatavimo, rekonstravimo (modernizavimo) ir remonto stadijose laikytis šių reikalavimų:

1.4.1. gamybos, žaliavos ir gaminių saugojimo bei sandėliavimo vietose turi būti įrengti prietaisai (sistemos), registruojantys – signalizuojantys apie pavojingą putokšlio (pentano) dujų koncentraciją ir, minėtose vietose esant pavojingai, 20 % nuo žemutinės sprogimo ribos dujų koncentracijai, įjungiantys avarinę ventiliaciją bei šviesos ir garso įrenginius, informuojančius darbuotojus apie gresiantį pavojų;

1.4.2. privalo būti nustatomos vietos, kuriose yra išsiskiriančio putokšlio (pentano) dujų sprogimo rizika, ir atliekamas šios rizikos vertinimas bei klasifikavimas, nustatant sprogias zonas pagal LST EN 60079-10 „Sprogioje dujų aplinkoje naudojami elektriniai aparatai. 10 dalis. Pavojingų zonų klasifikavimas“ (IEC 60079-10:1995);

1.4.3. gamybos, žaliavų bei produkcijos laikymo vietose, kuriose gali susidaryti sprogi aplinka, darbo priemonės ir elektros įranga turi būti parinktos vadovaujantis Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techniniu reglamentu;

1.4.4. privalo būti įrengta gera, efektyvi ventiliacija, ypač atsižvelgiant į tai, kad naudojamas putokšlis (pentanas) yra sunkesnis už orą, iš apatinių patalpų dalių ir technologinių įgilinimų;

1.4.5. patalpose ar jų zonose, kuriose gali susidaryti sprogūs putokšlio (pentano) dujų ir oro mišiniai, numatyti ir įgyvendinti atitinkamas priemones, galimų avarijų (sprogimų) padariniams sumažinti. Tarp jų numatyti lengvai numetamų statinio konstrukcijų (numetamas stogas, langai) įrengimą, atitinkantį gamybos patalpų, kuriose gali susidaryti sprogūs mišiniai, tūrius;

1.4.6. putų polistirolo gamybos patalpoms šildyti turi būti numatytos ir naudojamos šildymo sistemos su oru, karštu vandeniu arba vandens garais, kurių temperatūra ne aukštesnė kaip 120°C;

1.4.7. patalpų grindys turi būti įrengtos iš elektrostatinio krūvio nekaupiančios medžiagos (tinka betoninės grindys);

1.4.8. gamybinėse patalpose draudžiama laikyti didelį kiekį (daugiau kaip 1 paros norma) žaliavos ir gatavos produkcijos;

1.4.9. sandėliavimo ir gamybinėse patalpose draudžiama naudoti atviro tipo elektros šviestuvus;

1.4.10. turi būti užtikrinama, kad ugnies darbai (suvirinimas ir kt.) bus atliekami saugiai, laikantis nustatytų priešgaisrinės saugos reikalavimų;

1.4.11. darbuotojus aprūpinti avalyne ir darbo rūbais, nekaupiančiais elektrostatinio krūvio ir nepalaikančiais degimo;

1.4.12. darbuotojus nustatyta tvarka nuolat mokyti, kaip užtikrinti įmonės priešgaisrinę saugą, elektrosaugą bei darbuotojų saugą ir sveikatą, paruošti praktiniams veiksmams galimose avarinėse situacijose, tikrinti jų žinias ir praktinius įgūdžius;

1.4.13. įgyvendinti saugos priemones, reglamentuojamas kitais teisės aktais.

2. R e k o m e n d u o j u AB „Ukmergės gelžbetonis“ 2003 m. liepos 16 d. įvykusios avarijos aplinkybes, priežastis bei padarinius, dalyvaujant Darbo inspekcijos, kitų kontroliuojamų institucijų pareigūnams, apsvarstyti:

2.1. teritorinių darbuotojų saugos ir sveikatos komisijų posėdžiuose;

2.2. Lietuvos pramonininkų, verslo bei žemės ūkio darbdavių konfederacijų, susivienijimų, asociacijų, taip pat respublikinių ir regioninių profesinių sąjungų susivienijimų posėdžiuose;

2.3. savivaldybių asociacijoje, taip pat savivaldybių tarybų posėdžiuose.

3. S i ū l a u atvejais, kai įmonės administracijos pareigūnai ignoruoja darbuotojų prašymus (pasiūlymus) dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo ir užtikrinimo, apie tai pranešti Valstybinės darbo inspekcijos pasitikėjimo telefonu (8 5) 213 97 50.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis

valstybinis darbo inspektorius Mindaugas Pluktas

SUDERINTA:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo
departamento direktorius – vidaus tarnybos generolas	Kazys Zulonas
Civilinės saugos departamento direktorius –
pulkininkas	Antanas Paulikas
Valstybinės energetikos inspekcijos viršininkas	Vytautas Miškinis
Valstybinės transporto kelių inspekcijos viršininko pavaduotojas,
l. e. Inspekcijos skyriaus viršininko pareigas	Eugenijus Riškus

______________