LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL KAINŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS SISTEMOJE

1993 m. rugsėjo 17 d. Nr. 721

Vilnius

Atsižvelgdama į tai, kad būtina priartinti šiluminės energijos, tiekiamos gyventojams, lengvatinius tarifus prie realių jos kainų, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti nuo 1993-1994 metų šildymo sezono (toliau vadinama – šildymo sezonas) pradžios šias energetikos išteklių kainas ir tarifus:

1.1. gamtinių dujų, vartojamų maldos namams šildyti, lengvatinę kainą – 100 litų už 1000 kub. metrų (šildymo sezono metu);

1.2. gamtinių dujų, vartojamų gyventojų garažams, dirbtuvėms, šiltnamiams ir kitiems negyvenamiesiems objektams šildyti, tarifą – kaip pramonės įmonėms ir organizacijoms;

1.3. gamtinių dujų, vartojamų gyvenamosioms patalpoms, kuriose nėra dujų apskaitos prietaisų, šildyti, lengvatines kainas (šildymo sezono metu):

1.3.1. už bendrojo (naudingojo) ploto, neviršijančio (arba lygaus) 20 kv. metrų (namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, – 36 kv. metrų) vienam žmogui, šildymą – 0,5 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;

1.3.2. už bendrojo (naudingojo) ploto, viršijančio šio nutarimo 1.3.1 punkte numatytas normas, šildymą – 1 litą už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;

1.4. gamtinių dujų, vartojamų gyvenamosioms patalpoms, kuriose įrengti dujų apskaitos prietaisai, šildyti (įskaitant buitines reikmes) lengvatines kainas (šildymo sezono metu):

1.4.1. už vieno žmogaus per mėnesį suvartotus ne daugiau kaip 220 kub. metrų (namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, – 400 kub. metrų) gamtinių dujų – 0,05 lito už kub. metrą;

1.4.2. už gamtines dujas, suvartotas viršijant šio nutarimo 1.4.1 punkte nustatytas normas, – 0,1 lito už kub. metrą;

1.5. šiluminės energijos tarifus:

1.5.1. lengvatinį tarifą už maldos namų šildymą – 0,032 lito už šilumos kWh;

1.5.2. gyventojams už garažų, dirbtuvių, šiltnamių ir kitų negyvenamųjų objektų šildymą – 0,065 lito už šilumos kWh;

1.5.3. lengvatinius tarifus gyventojams už gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra šiluminės energijos apskaitos prietaisų, šildymą:

1.5.3.1. už bendrojo (naudingojo) ploto, neviršijančio (arba lygaus) 20 kv. metrų (namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, – 36 kv. metrų vienam žmogui, šildymą – 0,5 lito už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;

1.5.3.2. už bendrojo (naudingojo) ploto, viršijančio 1.5.3.1 punkte nustatytas normas, šildymą – 1 litą už kv. metrą per šildymo sezono mėnesį;

1.5.4. lengvatinius tarifus gyventojams už gyvenamųjų patalpų, kuriose įrengti šiluminės energijos apskaitos prietaisai, šildymą:

1.5.4.1. už vieno žmogaus per mėnesį suvartotas šildymui 700 kWh (namuose, butuose, kuriuose gyvena vienas asmuo, – 1260 kWh) – 0,016 lito už šilumos kWh;

1.5.4.2. už šiluminės energijos kiekį, suvartotą viršijant šio nutarimo 1.5.4.1 punkte nustatytas normas, – 0,032 lito už šilumos kWh;

1.5.5. gyventojams už šiluminę energiją, naudojamą karštam vandeniui ruošti namams (butams), kuriuose nėra karšto vandens apskaitos prietaisų, – 0,016 lito už šilumos kWh;

1.5.6. gyventojams už šiluminę energiją, naudojamą karštam vandeniui ruošti namams (butams), kuriuose yra karšto vandens apskaitos prietaisai, – 0,82 lito už kub. metrą (neįskaitant kitų karšto vandens ruošimo išlaidų).

2. Įpareigoti Energetikos ministeriją:

2.1. parengti atsiskaitymo tvarką su tais abonentais, kurių individualiuose gyvenamuosiuose namuose įrengti šiluminės energijos (gamtinių dujų) apskaitos prietaisai, tačiau šiluminė energija (gamtinės dujos) vartojama ir garažams, šiltnamiams, dirbtuvėms, kitiems negyvenamiesiems objektams, kur neįrengti atskiri šiluminės energijos (gamtinių dujų) apskaitos prietaisai, šildyti;

2.2. diferencijuojant šiuo nutarimu patvirtintus kuro ir energijos tarifus, nustatyti mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą pirmąjį ir paskutinį šildymo sezono mėnesiais skaičiavimo tvarką, jeigu šildymo sezonas pradedamas (baigiamas) ne pirmąją (paskutinę) mėnesio dieną.

3. Patvirtinti Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažai pajamų turinčioms šeimoms tvarką (pridedama).

4. Nustatyti, kad:

4.1. sutartis su šilumą tiekiančiomis organizacijomis dėl šiluminės energijos (gamtinių dujų) pirkimo gyvenamosioms patalpoms šildyti sudaro gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės ir organizacijos, gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijos, individualių gyvenamųjų namų savininkai bei gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai.

Rekomenduoti gyvenamųjų namų savininkams, nuomininkams ir pajininkams sparčiau steigti gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijas.

Miestų ir rajonų savivaldybės turi padėti gyvenamųjų patalpų savininkams, nuomininkams ir pajininkams nustatytąja tvarka steigti gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrijas;

4.2. tuo atveju, kai mokestis už normatyvinio ploto šildymą šio nutarimo 1.3.1, 1.4.1, 1.5.3.1 ir 1.5.4.1 punktuose nustatytomis kainomis sudaro daugiau kaip 15 procentų šeimos pajamų, už šio ploto šildymą (pateikus pažymą apie šeimos pajamas) imamas 15 procentų šeimos pajamų dydžio mokestis laikantis šiuo nutarimu patvirtintos Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažai pajamų turinčioms šeimoms tvarkos.

Už bendrojo (naudingojo) ploto, viršijančio normatyvinį, šildymą mokama šio nutarimo 1.3.2, 1.4.2, 1.5.3.2 ir 1.5.4.2 punktuose nustatytomis kainomis;

4.3. energetikos išteklių tiekėjas, prieš 10 dienų įspėjęs vartotoją (gyventoją), turi teisę visiškai arba iš dalies išjungti visų rūšių energijos tiekimą, jeigu vartotojas (gyventojas) yra laiku neapmokėjęs nors už vienos rūšies energiją (dujas, šiluminę ar elektros energiją). Ši sankcija netaikoma socialiai remtiniems asmenims.

Nutrauktos energijos tiekimas atnaujinamas likvidavus įsiskolinimus už visų rūšių energiją ir apmokėjus jos išjungimo bei įjungimo išlaidas.

5. Finansų ministerija šildymo sezono metu turi teikti Energetikos ministerijos reguliavimo sferai priskirtoms šiluminės energijos ir dujų tiekimo įmonėms, taip pat įmonėms ir kitoms organizacijoms, naudojančioms katilines ir tiekiančioms šiluminę energiją gyventojams, subsidijas nuostoliams dėl kompensacijų už šildymą apmokėti.

6. Nustatyti, kad Energetikos ministerijos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių dujų tiekimo ir šiluminę bei elektros energiją gaminančių ir realizuojančių įmonių papildomos įplaukos, gautos dėl lito ir konvertuojamos valiutos kurso bei kuro kainų pasikeitimo, gali būti panaudotos tik valstybės įsiskolinimui už energetikos išteklius apmokėti, kuro rezervui kaupti ir gyventojams nustatytiems lengvatiniams šiluminės energijos bei gamtinių dujų tarifams kompensuoti.

Energetikos ministerija turi perskirstyti jos reguliavimo sferai priskirtų valstybinių dujų tiekimo ir šiluminę bei elektros energiją gaminančių ir realizuojančių įmonių papildomas įplaukas, kontroliuoti, kad šių įmonių rentabilumas iš gamtinių dujų, šiluminės ir elektros energijos realizavimo neviršytų nustatytų normų.

7. Finansų ministerija šildymo sezono metu turi teikti subsidijas Energetikos ministerijos reguliavimo sferai priskirtoms šiluminės energijos ir dujų tiekimo įmonėms tuo atveju, jeigu perskirsčius įplaukas, kaip nurodyta šio nutarimo 6 punkte, trūktų lėšų lengvatiniams šiluminės energijos bei gamtinių dujų tarifams kompensuoti.

8. Savivaldybės turi padengti iš savų biudžetų pramonės įmonėms bei kitoms organizacijoms, naudojančioms katilines ir tiekiančioms šiluminę energiją gyventojams, skirtumą tarp šiluminės energijos faktinės savikainos (bet ne didesnės už įmonėms patvirtintą vidutinį šiluminės energijos tarifą) ir gyventojams nustatyto lengvatinio tarifo, taip pat išspręsti klausimą, kaip kompensuoti kieto kuro įsigijimo išlaidas socialiai remtiniems asmenims. Stokodamos lėšų parengti katilines šildymo sezonui, savivaldybės turi naudotis kreditiniais ištekliais.

Nustatyti maksimalias šiluminės energijos, pagamintos įmonių ir organizacijų katilinėse, pardavimo gyventojams kainas: deginant buitinį krosnių kurą – 0,1, dujas – 0,06, mazutą – 0,04, akmens anglis – 0,02 lito už šilumos kWh.

Prireikus Finansų ministerija turi skirti savivaldybėms lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto.

9. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 494 „Dėl gamtinių dujų kainų“ (Žin., 1993, Nr. 27-633), 1.1 punkte po žodžių „vartojamas gyventojų buitinėms reikmėms“ įrašyti žodžius „bei gyvenamosioms patalpoms, maldos namams šildyti šildymo sezono metu)“.

10. Pripažinti netekusiais galios:

10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 818 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ (Žin., 1992, Nr. 34-1047) 5 punktą;

10.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. kovo 4 d. nutarimo Nr. 139 „Dėl gamtinių dujų kainų“ (Žin., 1993, Nr. 9- 226) 1.2 punktą;

10.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 16 d. nutarimo Nr. 269 „Dėl kainų Lietuvos Respublikos energetikos sistemoje“ (Žin., 1993, Nr. 13-341) 2 punktą.

MINISTRAS PIRMININKAS ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

ENERGETIKOS MINISTRAS ALGIMANTAS STASIUKYNAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m.

rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. 721

Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų kompensavimo mažai pajamų turinčioms šeimoms tvarka

1. Mažai pajamų turinčioms šeimoms (toliau vadinama – šeimos), gyvenančioms patalpose, kuriose yra centrinis šildymas, taip pat patalpose, šildomose gamtinėmis dujomis, taikomas mokesčio už patalpų šildymą kompensavimas.

Už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą arba normatyvinį šiluminės energijos suvartojimą butui šildyti šeima moka iki 15 procentų savo pajamų pagal nustatytą lengvatinį tarifą. Jeigu normatyviniam bendrajam (naudingajam) plotui šildyti arba normatyviniam šiluminės energijos suvartojimui išleidžiama daugiau kaip 15 procentų šeimos pajamų, išlaidos kompensuojamos. Už gyvenamųjų patalpų viršnormatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą arba viršnormatyvinį šiluminės energijos suvartojimą mokama pagal nustatytą tarifą.

2. Nustatant gyvenamųjų patalpų normatyvinį bendrąjį (naudingąjį) plotą, už kurio šildymą taikoma kompensacija, įskaitomi visi bute (individualiame name) įregistruoti gyventojai.

3. Nustatomi šie gyvenamųjų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto, už kurio šildymą taikoma kompensacija, normatyvai bei energetikos išteklių gyvenamosioms patalpoms šildyti kainos ir tarifai:

3.1. gyvenamųjų patalpų normatyvinis bendrasis (naudingasis) plotas vienam asmeniui sudaro iki 20 kv. metrų, o atskirame bute (name) gyvenančiam vienam asmeniui – iki 36 kv. metrų;

3.2. už gyvenamųjų patalpų, kuriose nėra šiluminės energijos apskaitos prietaisų, normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą – 0,5 lito už kv. metrą;

3.3 už gyvenamųjų patalpų, kuriose įrengti šiluminės energijos apskaitos prietaisai, šildymą, kai vidutiniškai kiekvienas asmuo suvartoja ne daugiau kaip 700 kWh per mėnesį, o atskirame bute (name) gyvenantis vienas asmuo – ne daugiau kaip 1260 kWh per mėnesį – 0,016 lito už šilumos kWh;

3.4. už gyvenamųjų patalpų, kurių šildymui vartojamos gamtinės dujos, bet nėra dujų apskaitos prietaisų, normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą – 0,5 lito už kv. metrą;

3.5. už gyvenamųjų patalpų, kurių šildymui vartojamos gamtinės dujos ir kuriose įrengti dujų apskaitos prietaisai, šildymą, kai vidutiniškai kiekvienas asmuo suvartoja ne daugiau kaip 220 kub. metrų gamtinių dujų per mėnesį, o atskirame bute (name) gyvenantis vienas asmuo – ne daugiau kaip 400 kub. metrų per mėnesį, – 0,05 lito už kub. metrą.

4. Atskira šeima laikomi sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai ir viengungiai (vieniši) asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų. Į šeimos sudėtį įskaitomi tikrieji vaikai, įvaikiai, posūniai ir podukros bei globotiniai iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų valstybinių dieninių mokymo įstaigų viengungiai moksleiviai ir studentai. Pensininkai laikomi atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų (globotinių) šeimose. Į šeimos sudėtį neįskaitomi tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai (prievolininkai), pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, kitose valstybėse gyvenantys šeimos nariai, negaunantys tose valstybėse su darbo santykiais susijusių pajamų ir neturintys pajamų iš privačios veiklos, taip pat suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ar atliekantys bausmę bei pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos (ne mažiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą asmenys.

Mokestis už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą arba normatyvinį šilumos suvartojimą kompensuojamas šioms mažai pajamų turinčioms šeimoms:

4.1. šeimoms, paėmusioms auginti penkis ir daugiau našlaičių bei likusių be tėvų globos vaikų (šeimynoms);

4.2. šeimoms, kuriose sutuoktinis (abu sutuoktiniai), vienintelis esąs iš sutuoktinių arba viengungis (vienišas) asmuo dirba pagal darbo sutartį arba nedirba dėl šių svarbių priežasčių:

4.2.1. augina namuose mažamečius vaikus: motina (o kai motinos nėra – tėvas) – iki jauniausiajam vaikui sueis aštuoneri metai, tėvas – iki jauniausiajam vaikui sueis treji metai (jeigu nėra kitų galinčių vaikus prižiūrėti asmenų);

4.2.2. globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga ir nėra kitų galinčių juos slaugyti asmenų;

4.2.3. mokosi pasitraukęs nuo darbo valstybinėje dieninėje profesinėje, aukštesniojoje, aukštojoje mokyklose, aspirantūroje, klinikinėje ordinatūroje, rezidentūroje, kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo ir kadrų rengimo mokyklose ar kursuose;

4.2.4. yra nedirbantis pensininkas;

4.2.5. yra nedirbanti ir nesimokanti pasitraukus nuo darbo moteris, kuriai per įstatymų nustatytą ikigimdyminį ir pogimdyminį laikotarpį nemokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme numatyta nėštumo ir gimdymo pašalpa;

4.2.6. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo ir gaunantis bedarbio pašalpą, o persikvalifikavimo metu – stipendiją;

4.2.7. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo, bet Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka jam pasibaigęs bedarbio pašalpos (persikvalifikavimo metu – stipendijos) mokėjimo laikas, tačiau darbo birža toliau ieško jam darbo ir nesiūlo viešųjų darbų;

4.2.8. yra darbingo amžiaus nedirbantis (nesantis darbo santykiuose) asmuo, kuris pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadą pripažintas laikinai nedarbingu arba pasiųstas (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą;

4.2.9. yra krašto apsaugos tikrosios tarnybos prievolininkas (sudaręs santuoką);

4.2.10. yra suimtas iki teismo arba pagal teismo nuosprendį atlieka bausmę (sudaręs santuoką);

4.3. kitoms mažai pajamų turinčioms šeimoms, nenurodytoms 4.1 ir 4.2 punktuose (asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normų, besisteigiančių individualių (personalinių) įmonių savininkų, taip pat užsiregistravusių darbo biržose asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka negali būti mokama bedarbio pašalpa).

5. Dėl išlaidų už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą kompensavimo šeimos kreipiasi į įmones, organizacijas, kurios yra sudariusios sutartis su šilumos tiekėjais (į gyvenamąsias patalpas eksploatuojančias įmones, organizacijas, bendrijas ir pan.) arba į šiluminę energiją tiekiančias organizacijas.

Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, organizacijos, bendrijos bei šiluminę energiją tiekiančios organizacijos, šeimoms pateikus pažymas apie jų pajamas, apskaičiuoja mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensacijos dydį (pagal šios tvarkos 1 priedą).

Šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, pateikia pažymą apie šeimos pajamas, gautas per 3 mėnesius iki paskutinio prašymo skirti socialinę pašalpą (pagal šios tvarkos 2 priedą).

Pažymoje apie šeimos pajamas nurodoma, kiek socialinės pašalpos išmokėta per paskutiniuosius 3 mėnesius iki kreipimosi dėl kompensacijos iš miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyriaus arba darbovietės.

Nedirbančių pensininkų šeimoms, negaunančioms socialinės pašalpos, pažymą apie vidutinį mėnesinį pensijos ir socialinės priemokos dydį per praėjusius 3 mėnesius iki kreipimosi dėl išlaidų kompensavimo išduoda Valstybinio socialinio draudimo valdybos miestų, rajonų skyriai.

Nurodytosios 4.1 ir 4.2 punktuose šeimos, pagal jų pajamų dydį neturinčios teisės gauti socialinės pašalpos, paima pažymas apie vidutines mėnesio pajamas per praėjusius 3 mėnesius iki kreipimosi dėl kompensacijos iš darbovietės, mokymo įstaigos arba iš kitų atitinkamų išmokų mokėtojų, o šeimos, susidedančios daugiau kaip iš vieno asmens, kuriose nė vienas asmuo dėl svarbių priežasčių nedirba – iš miesto, rajono valdybos globos ir rūpybos skyriaus, vadovaujantis Socialinės pašalpos gavimo tvarka (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimas Nr. 351 „Dėl socialinės pašalpos“ (Žin., 1993, Nr. 17-443) ir Socialinės apsaugos ministerijos 1992 m. sausio 15 d. įsakymas Nr. 8).

Nurodytosioms 4.3 punkte šeimoms, pagal jų pajamų dydį neturinčioms teisės gauti socialinės pašalpos, pažymas apie pajamas išduoda miestų, rajonų valdybų globos ir rūpybos skyriai, patikrinę (prireikus) šeimų gyvenimo sąlygas. Šias pajamas jie nustato vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 351 „Dėl socialinės pašalpos“.

6. Jeigu pažymoje apie šeimos pajamas (žr. 2 priedą) yra nurodyti ir šeimos nariai, kurie kartu su šeima negyvena (nėra įregistruoti tame name ar bute), nustatant gyvenamųjų patalpų normatyvinį bendrąjį (naudingąjį) plotą ir vidutines pajamas (žr. 1 priedą) šie asmenys neįskaitomi.

Kai vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau negu viena šeima, pažymas apie šeimos pajamas (žr. 2 priedą) pateikia visos šios šeimos. Bendros kartu gyvenančių (registruotų) asmenų pajamos per mėnesį (žr. 1 priedą) apskaičiuojamos sudedant šių šeimos narių pateiktas pažymoje vidutines pajamas (žr. 2 priedą). Šiuo atveju išlaidos už normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą kompensuojamos, jeigu mokestis už normatyvinio gyvenamojo ploto šildymą sudaro daugiau negu 15 procentų visų kartu gyvenančių (įregistruotų) asmenų pajamų.

Jeigu vienoje gyvenamojoje patalpoje gyvena daugiau negu viena šeima ir viena iš jų pagal šios tvarkos 4 punktą neturi teisės į mokesčio už gyvenamųjų patalpų šildymą kompensavimą, kompensacija neskiriama nė vienai iš kartu gyvenančių (įregistruotų) šeimų.

7. Kompensacija už gyvenamųjų patalpų šildymą taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu 1993-1994 metų šildymo sezono metu.

8. Kompensacija nustatoma 3 mėnesiams, pradedant tuo mėnesiu, kada šeima dėl jos kreipėsi. Po 3 mėnesių šeima dėl kompensacijos turi kreiptis iš naujo.

9. Jeigu praėjusius 3 mėnesius šeima neatsiskaitė už buto šildymą ir komunalines paslaugas, kompensacija už gyvenamųjų patalpų šildymą neskiriama.

10. Gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, organizacijos, bendrijos, kurios yra sudariusios šiluminės energijos (gamtinių dujų) pirkimo sutartis su šiluminę energiją (dujas) tiekiančiomis įmonėmis, pateikia šioms įmonėms duomenis apie kompensaciją už gyvenamųjų patalpų šildymą Finansų ministerijos nustatyta tvarka. Šiluminę energiją (dujas) tiekiančios įmonės atitinkamai sumažina apskaičiuotą mokestį už šildymą.

11. Valstybinės įmonės „Lietuvos energetikos sistema“, „Šiluma“, valstybinės dujų įmonės pateikia Finansų ministerijai paraiškas dėl subsidijų, kurių reikia nuostoliams, susidariusiems kompensuojant išlaidas už gyvenamųjų patalpų šildymą mažai pajamų turinčioms šeimoms, atlyginti.

Pramonės įmonės bei kitos organizacijos, naudojančios katilines ir tiekiančios šiluminę energiją gyventojams, paraišką dėl subsidijų pateikia atitinkamoms miestų, rajonų valdyboms.

______________

Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų

kompensavimo mažai pajamų turinčioms

šeimoms tvarkos

1 priedas

________________________________________________________________________________

(gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, organizacijos, bendrijos arba šiluminę energiją tiekiančios organizacijos pavadinimas)

199__ m. ___________________ d. Nr. ______

Kompensacijos už gyvenamųjų patalpų normatyvinio bendrojo (naudingojo) ploto šildymą skaičiavimas

Kompensacija apskaičiuota pil. _________________________________________________

_______________________________________________________________________________ ,

(namo (buto) savininko (nuomininko) vardas, pavardė)

gyvenančio(-ios) __________________________________________________________________ ,

(adresas)

tel. Nr. _________________________________________________________________________ .

1. Bendrasis (naudingasis) plotas _____________________________________________ kv. metrų

2. Gyvenančių (įregistruotų) asmenų skaičius _____________________________________ asmenų

iš jų gyvenančių šeimose (nurodyti pagal pateiktas pažymas apie šeimos pajamas):

__________________________________ _____________________________________ „

3. Normatyvinis bendrasis (naudingasis) plotas (2 punktas x 20 kv. m) ________________ kv. metrų

4. Išlaidos už normatyvinio ploto šildymą(3 punktas x 0,5 Lt)_____________________________ Lt

5. Bendros gyvenančių (įregistruotų) asmenų pajamos vidutiniškai per mėnesį _______________ Lt

iš jų gyvenančių šeimose (2 punkto atitinkama eil. x 2 priedo 5 punktas)

__________________________________ ____________________________________ Lt

6. Gyvenančių (įregistruotų) asmenų 20 proc. pajamų (5 punktas x 0,2) _____________________ Lt

7. Kompensacijos dydis per mėnesį (4 punktas – 6 punktas) ______________________________ Lt

Atsakingo asmens pareigos (parašas) vardas, pavardė

______________

Gyvenamųjų patalpų šildymo išlaidų

kompensavimo mažai pajamų turinčioms

šeimoms tvarkos 2 priedas

(miesto (rajono) valdybos

globos ir rūpybos skyriaus arba

įmonės (organizacijos), (gyvenamąsias patalpas eksploatuojančiai įmonei,

išdavusios pažymą, blankas) organizacijai, bendrijai arba šiluminę energiją

199__ m. ___________________ d. tiekiančiai organizacijai)

Pažyma apie šeimos pajamas

Pateikiame duomenis apie pil. _________________________________________________ ,

(vardas, pavardė)

gyvenančio(-ios) __________________________________________________________________ ,

(adresas)

šeimos narių pajamas per ___________________________________________________ laikotarpį:

(metai, mėnesiai)

1. Vidutinės šeimos pajamos per mėnesį (šeimos narių darbo užmokestis, pensija, stipendija, dividendai, kitos pajamos) ______________________________________________________________________ Lt

2. Socialinės pašalpos šeimai suma per mėnesį ___________________________________ Lt

3. Visos šeimos pajamos per mėnesį (1+2) ______________________________________ Lt

4. Šeimos narių skaičius ________________________________________________ asmenų

5. Vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį (3:4) ________________________ Lt

Šeimos, kuriai apskaičiuotos pajamos, sudėtis:

Vardas, pavardė

Giminystės ryšys su pareiškėju

Gimimo data

Atsakingo asmens pareigos (parašas) vardas, pavardė

______________