Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-4201

 

2013 m. balandžio 30 d. Nr. 360

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SV-S-1655 5 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Pritarti Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-4201 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – padidinti vežėjų konkurencingumą ir papildyti atvejų, kuriais nereikia turėti licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais, sąrašą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projektą tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus.

2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1071/2009, nustatančio bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinančio Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51) (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1071/2009), 1 straipsnio 5 dalyje nustatyta galimybė valstybėms narėms netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tik tiems kelių transporto vežėjams, kurie užsiima išimtinai nacionalinėmis vežimo operacijomis ir turi tik nedidelį poveikį transporto rinkai dėl vežamų krovinių pobūdžio arba nedidelių vežimo atstumų. Reglamente (EB) Nr. 1071/2009 išsamiai nepaaiškinta, kas yra nedideli atstumai, taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nenustatęs, kada šią sąvoką vartoti, taigi, manytina, kad valstybės narės turi teisę pačios nuspręsti, kokie krovinių vežimo atstumai jos teritorijoje pripažįstami nedideliais. Pritarus teikiamam Įstatymo projektui ir atsisakius kelių transporto veiklos licencijavimo vienos savivaldybės teritorijoje, gali atsitikti, kad vežėjas, įregistravęs veiklą savivaldybės teritorijoje, negalės vykdyti veiklos kitos savivaldybės teritorijoje, nors krovinio vežimo atstumas iš vienos savivaldybės į kitą bus, pavyzdžiui, vienas kilometras, kai savivaldybės, kurioje vežėjas įregistravo veiklą, teritorijoje krovinio vežimo atstumas nebus ribojamas. Todėl siūloma nustatyti, kad licencijos nereikia vežant krovinius savivaldybės, kurioje įsisteigęs vežėjas, ir su ja besiribojančių savivaldybių teritorijose.

Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1071/2009 1 straipsnio 5 dalies nuostata, kad valstybės narės gali leisti netaikyti visų ar tam tikrų šio reglamento nuostatų tik tiems kelių transporto vežėjams, kurie, nepaisant nedidelių vežimo atstumų, gali turėti tik nedidelį poveikį transporto rinkai, derėtų atvejus, kuriais licencijos verstis krovinių vežimu vidaus maršrutais nereikia, sieti su atitinkama transporto priemonių (ar transporto priemonių junginio) didžiausiąja leidžiamąja mase. Nedidelės didžiausiosios leidžiamosios masės transporto priemonėmis vežami kroviniai nedarys didelio poveikio transporto rinkai dėl vežamų krovinių pobūdžio (nedideli kroviniai) ir kiekio.

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 (Žin., 2008, Nr. 141-5606), nustatyta, kad variklio varomos transporto priemonės, turinčios ne mažiau kaip keturis ratus ir skirtos kroviniams vežti, skirstomos į šias kategorijas: N1 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė ne didesnė kaip 3,5 tonos (lengvasis krovininis automobilis), atitinkanti tam tikras sąlygas; N2 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 3,5 tonos, tačiau ne didesnė kaip 12 tonų (krovininis automobilis); N3 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios techniškai leistina pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė didesnė kaip 12 tonų (sunkusis krovininis automobilis). Atsižvelgiant į tai, kad krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), ne didesnė kaip 3,5 tonos, veikla nelicencijuojama, o krovinių vežimo krovininėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 12 tonų, veikla gali daryti didelę įtaką transporto rinkai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8 straipsnio 3 dalies naują 4 punktą išdėstyti taip:

„4) vežant krovinius savivaldybės, kurioje įsisteigęs vežėjas, ir su ja besiribojančių savivaldybių teritorijose krovininėmis transporto priemonėmis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė, įskaitant priekabą (puspriekabę), ne didesnė kaip 12 tonų, vežėjams, vykdantiems išimtinai vidaus vežimus.“

 

Ministras Pirmininkas                                                                                   Algirdas Butkevičius

 

Susisiekimo ministras                                                                                   Rimantas Sinkevičius

 

_________________