LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS KULTŪROS VERTYBIŲ APSAUGOS DEPARTAMENTO DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽALOS, PADARYTOS NEKILNOJAMOSIOMS KULTŪROS VERTYBĖMS, NUSTATYMO IR NUOSTOLIŲ ATLYGINIMO LAIKINOSIOS TVARKOS PATVIRTINIMO
2001 m. balandžio 2 d. Nr. 097
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1995, Nr. 3-37) 33 straipsniu,
tvirtinu Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinąją tvarką (pridedama).
PATVIRTINTA
Kultūros vertybių apsaugos
departamento direktoriaus
2001 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 097
ŽALOS, PADARYTOS NEKILNOJAMOSIOMS KULTŪROS VERTYBĖMS,
NUSTATYMO IR NUOSTOLIŲ ATLYGINIMO LAIKINOJI TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žalos, padarytos nekilnojamosioms kultūros vertybėms, nustatymo ir nuostolių atlyginimo laikinoji tvarka (toliau – tvarka) reglamentuoja nekilnojamosioms kultūros vertybėms, (toliau – vertybės), padarytos žalos atstatymo būdą bei vertybių teritorijų arba apsaugos zonų fizinės būklės atstatymą ir nuostolių dydžio nustatymą.
II. SĄVOKOS
3. Tvarkoje vartojamos sąvokos:
3.1. Žala – vertybės, jos teritorijos sužalojimas ar sunaikinimas arba vertybės teritorijoje ir/ar apsaugos zonoje vykdoma veikla, dėl kurios yra pakenkiama šios vertybės fizinėms savybėms arba vizualiniam jos apžvelgimui.
3.2. Nuostoliai – vertybių visos ar dalies ar kultūrinės vertės požymių, užfiksuotų apskaitos dokumentuose, praradimas, išreikštas pinigine išraiška, taip pat išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu, su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, o kai vertybės atkurti neįmanoma arba netikslinga, nuostuolius taip pat sudaro išlaidos, susijusios su šios kultūros vertybės apskaitos dokumentų parengimu.
III. ŽALOS IR NUOSTOLIŲ NUSTATYMAS IR ĮVERTINIMAS
4. Vertybėms padaryta žala turi būti atlyginama natūra – suremontuojant, restauruojant arba atkuriant vertybes, atstatant jų teritorijų arba apsaugos zonų fizinę būklę, išskyrus tuos atvejus, kai padarytos vertybei žalos atlyginti natūra neįmanoma arba netikslinga.
5. Atlyginant vertybėms padarytą žalą ir nuostolius yra atliekami remonto, restauravimo arba atkūrimo darbai, vadovaujantis Kultūros vertybių apsaugos departamento 1999 02 10 įsakymu Nr. 29 patvirtintos Nekilnojamosiose kultūros vertybėse atliekamų priešavarinių, remonto, pritaikymo, tyrimo, konservavimo, restauravimo ir atkūrimo tvarkos reikalavimais.
6. Kai atlyginti vertybėms padarytos žalos ir nuostolių yra neįmanoma arba netikslinga ir vertybės teritorijoje ir/ar apsaugos zonoje vykdoma veikla pakenkia šios vertybės fizinei būklei arba vizualiniam jos apžvelgimui, Kultūros vertybių apsaugos departamento (toliau – departamentas) teritorinio padalinio, apygardos teikimu departamentas sudaro komisiją.
7. Komisija taip pat sudaroma:
7.1. kai vertybės savininkas ar valdytojas nevykdo departamento nurodymo atlyginti vertybei padarytą žalą natūra;
8. Komisija sudaroma iš departamento atstovo (komisijos pirmininkas), ne mažiau kaip trijų Kultūros vertybių apsaugos departamento atestuotų atitinkamos specializacijos ekspertų ir vietos savivaldybės atstovo (paminklotvarkininko). Esant reikalui, gali būti kviečiami kiti atskirų sričių specialistai bei valstybės institucijų atstovai. Komisijos darbe dalyvauja sąmatininkas, su kuriuo departamentas sudaro darbo sutartį.
10. Komisija savo išvadas įformina akte, kuriame nurodoma:
10.4. žalos atsiradimo aplinkybės ir padarymo būdas, išskiriant:
10.4.3. kokia žala atsirado kaip pasekmė, realizuojant juridinių dokumentų, reglamentuojančių veiklą vertybėje, jos teritorijoje arba apsaugos zonoje, sprendinius ar reikalavimus;
10.6. ar vykdant veiklą vertybės teritorijoje ir/ar apsaugos zonoje yra padaryta žala vertybei, o jeigu padaryta – tai koks jos pobūdis;
11. Esant būtinumui, papildomai gali būti atliekama ekspertizė, tyrimai, kurių kaštai įtraukiami į komisijos darbo išlaidas. Visos išlaidos, susijusios su komisijos atliktu darbu, įskaičiuojamos į nuostolių dydį.
12. Komisijos aktą turi pasirašyti visi komisijos nariai. Aktas yra galiojantis, kai jį be pastabų pasirašo komisijos pirmininkas ir daugiau kaip pusė komisijos narių.
13. Nustatant vertybėms padarytą žalą ir nuostolius, taikomas ypatingosios vertės metodas, kai skaičiuojama vertybės kultūrinės vertės požymių (vertingųjų dalių ir elementų), užfiksuotų vertybės apskaitos dokumentuose, praradimo arba atkuriamoji vertė ir neskaičiuojamas nusidėvėjimas. Vertinant žalą ir nuostolius atsižvelgiama į vertybių medžiagų bei sukūrimo technologijų autentiškumą.
14. Sąmatininkas pagal restauravimo medžiagų, mechanizmų ir darbo sąnaudų normatyvus, kitus normatyvus (nustatyta tvarka patvirtintus tarifus) sudaro darbų sąmatą, kurioje paskaičiuojama vertybės prarastųjų kultūrinės vertės požymių (vertingųjų dalių ir elementų) atstatymo kaina, bendras nuostolių įvertinimas, nuostolių padidėjimas dėl būtinų papildomų darbų ar išlaidų bei komisijos darbo išlaidos. Sąnaudos, kurioms normatyvai nenustatyti, vertinamos pagal individualiai ir motyvuotai nustatytus įkainius. Sąmata pridedama prie komisijos akto.
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
15. Išlaidos, susijusios su komisijos darbu, apmokamos iš departamentui skiriamų valstybės biudžeto lėšų, išskyrus tuos atvejus, kai dėl žalos nustatymo kreipiasi vertybių savininkai, valdytojai ar naudotojai, ir išieškomos kartu su nuostoliais įstatymų nustatyta tvarka.
16. Lėšos, gautos atlyginus padarytus valstybei nuostolius, naudojamos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamiems vertybių saugojimo darbams finansuoti.