LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINIŲ REKOMENDACIJŲ
1997 m. gruodžio 18 d. Nr. 296
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502) 4 straipsnio reikalavimus, Lietuvos banko valdyba
NUTARIA:
2. Rekomenduoti kredito įstaigoms nuo 1998 m. sausio 1 d. savo veikloje taikyti šio nutarimo 1 punkte nurodytų metodinių rekomendacijų nuostatas.
3. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos banko valdybos 1995 m. kovo 27 d. nutarimą Nr. 26 „Dėl Informacijos apie galimą neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį aptarnavimą pateikimo taisyklių patvirtinimo“ ir 1995 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 83 „Dėl Informacijos apie galimą neteisėtu būdu įgyto turto legalizavimą ar įstatymų draudžiamos veiklos finansinį aptarnavimą pateikimo taisyklių pakeitimo ir papildymo“ nuo 1998 m. sausio 1 d.
PINIGŲ PLOVIMO PREVENCIJOS METODINĖS REKOMENDACIJOS
1. Bendrieji nuostatai
Šios metodinės rekomendacijos skirtos komerciniams bankams ir kredito įstaigoms, turinčioms Lietuvos banko išduotą licenciją, bei Lietuvos banke įregistruotiems užsienio bankų skyriams (filialams) (toliau – kredito įstaigoms).
Metodinių rekomendacijų paskirtis – padėti kredito įstaigoms savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, kurie užkirstų kelią pinigų plovimui per Lietuvos Respublikoje veikiančias kredito įstaigas.
Rekomendacijose vartojamos sąvokos – pinigų plovimas, pinigų plovimo prevencija, pinigai, kredito ir finansinės įstaigos, klientas, operacijos pinigais – yra apibrėžtos Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 2 straipsnyje.
2. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones
ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
1997 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 64-1502).
Įstatymas parengtas remiantis 1991 m. birželio 10 d. Europos Sąjungos direktyvos (91/308/EEC) „Dėl prevencinių priemonių, užkertančių kelią finansinės sistemos panaudojimui pinigų plovimo tikslais“ ir 40 FATF rekomendacijų reikalavimais.
Kartu buvo priimti:
1) Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1504), numatantis komercinių bankų pareigą pateikti mokesčių policijai informaciją, nurodytą Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 8 ir 12 straipsniuose;
2) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) papildymo 17214 straipsniu ir 224, 2591 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 1997, Nr. 64-1505), numatantis, kad:
a) pinigų plovimo prevenciją reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų arba Lietuvos banko teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams nuo vieno tūkstančio iki dešimties tūkstančių litų (17214 str.);
b) ATPK 17214 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėja rajonų (miestų) apylinkių teismai (apylinkių teismų teisėjai) (224 str.);
c) tam įgalioti mokesčių policijos pareigūnai turi teisę surašyti teisės pažeidimų protokolus administracinės teisės pažeidimų bylose, kurias nagrinėja ATPK 224 straipsnyje nurodyti organai (2591 str.).
1997 m. birželio 26 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 81, 35 ir 326 straipsnių pakeitimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1534), kuris nustatė, kad pinigų plovimas yra nusikaltimas finansams ir apibrėžė jį:
Operacijų nusikalstamu būdu įgytais pinigais atlikimas arba nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimas komercinei, ūkinei veiklai, jei taip naudojant siekiama nuslėpti arba įteisinti tokius pinigus (pinigų plovimas), – baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki septynerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų.
Pinigų plovimas, padarytas pakartotinai arba grupės iš anksto susitarusių asmenų, – baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki aštuonerių metų su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla nuo trejų iki penkerių metų (326 str.).
Taip pat nustatė, kad pinigų plovimas yra sunkus nusikaltimas (81 str.) ir teismas privalomai skiria kaip papildomą bausmę turto konfiskavimą už BK 326 str. numatyto nusikaltimo įvykdymą (35 str.).
Vadovaudamosi Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatomis, 1997 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba priėmė šiuos nutarimus:
1) dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 115-2925), kuriame:
a) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina;
b) nustatė kriterijus, kuriais vadovaujantis apibrėžiamos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais;
2) dėl registro apie klientų atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių patvirtinimo (Žin., 1997, Nr. 115-2926), kuriuo patvirtintos taisyklės reglamentuoja registro apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą valiuta, bei įtartinas operacijas tvarkymą, registruojamus duomenis ir registro tvarkymo tikrinimą.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. gruodžio 3 d. priėmė nutarimą Nr. 1331 „Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo įgyvendinimo, kuriame apibrėžė kredito įstaigų klientų tapatybės nustatymo tvarką“ (Žin., 1997, Nr. 112-2840).
3. Kliento tapatybės nustatymas
Kredito įstaigoms svarbu žinoti savo kliento (fizinio ar juridinio asmens, įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių), kuris užsiima tam tikra veikla ar ketina atlikti tam tikrus finansinius sandorius, tapatybę. Todėl kredito įstaigos savo veikloje turėtų vadovautis principu: PAŽINK SAVO KLIENTĄ.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos privalo nustatyti kliento arba jo atstovo, kai sandoris sudaromas per atstovą, tapatybę šiais atvejais:
1) jeigu jo atliekamos vienkartinės operacijos pinigais suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
2) jeigu jo atliekamų kelių operacijų pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios, suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
3) jeigu jis atlieka vienkartinį pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą ir keičiamų pinigų suma viršija 10 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Tai gali būti įvairios operacijos pinigais, pvz.: įvairių rūšių sąskaitų atidarymas, sąskaitos papildymas naujais įnašais, valiutos keitimas, pinigų pervedimas į kitą sąskaitą, akredityvo atidarymas ir pan.
Jeigu sandorio galutinė suma nėra ar negali būti žinoma pirminiame sandorio etape, kredito įstaigos darbuotojai turi pareikalauti kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų iš karto, kai tik nustatoma, kad galutinė sandorio suma viršys 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Kredito įstaigos darbuotojai įstatymo numatytais atvejais privalo pareikalauti iš kliento jo tapatybę nustatančių dokumentų, kuriuose būtų duomenys apie:
1) fizinius asmenis – vardas, pavardė, asmens kodas, leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenų be pilietybės atžvilgiu), valstybės, iš kurios asmuo atvyko, pavadinimas (taikoma užsieniečių atžvilgiu);
2) juridinius asmenis ir įmones, neturinčias juridinio asmens teisių, – pavadinimas, buveinės adresas, kodas, registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
3) atstovus, jeigu sandoris sudaromas per atstovą, – 1 ar 2 punktuose paminėti duomenys bei įgaliojimo rekvizitai (numeris, sudarymo data).
Kai sandoris sudaromas per atstovą, kredito įstaigos darbuotojai privalo nustatyti reikalaujamus duomenis ir apie atstovaujamąjį, ir apie atstovą.
Kredito įstaigai rekomenduojama nusistatyti, kokie dokumentai privalo būti pateikti, kad būtų galima gauti kliento tapatybę nustatančius duomenis. Kredito įstaigoms rekomenduojama savo vidaus dokumentuose nustatyti, kad turi būti pateikiami tik oficialūs dokumentai, turintys asmens fotografiją ir/ar atitinkamą registracijos numerį bei kurie negali būti lengvai kopijuojami ar padirbami (pasas, vairuotojo pažymėjimas, notariškai patvirtintos dokumentų kopijos ir pan.).
Kredito įstaigų darbuotojams patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus.
Kredito įstaigų darbuotojai privalo žinoti, kad kliento tapatybė turi būti nustatyta prieš pradedant operaciją pinigais, t. y. tik sužinojęs operacijos pinigų sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatymu nustatytą pinigų sumą, kredito įstaigos darbuotojas privalo pareikalauti klientą pateikti jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir kai kredito įstaigos darbuotojui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, kliento operacijos pinigais teisėtumo ir kitais atvejais.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos darbuotojui draudžiama atlikti operaciją pinigais, jeigu klientas įstatymo nustatytais atvejais nepateikia duomenų, patvirtinančių jo tapatybę, arba pateikti ne visi reikalaujami duomenys ar jie neteisingi. Iškilus abejonių dėl dokumentų arba duomenų tikrumo, kredito įstaigos darbuotojui rekomenduojama susisiekti su savo įstaigos padaliniu ar darbuotoju, atsakingu už pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, ir aptarti tolimesnius galimus veiksmus.
4. Informacijos ir dokumentų saugojimas
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą apie kliento atliktas operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, bei kitas įtartinas operacijas.
Kredito įstaigos vadovas privalo paskirti asmenis, atsakingus už registro tvarkymą.
Kredito įstaigos privalo tvarkyti registrą kompiuteriniu būdu. Rekomenduojama kredito įstaigoms susikurti ar įsigyti atitinkamą programinę įrangą ir įdiegti ją visoje kredito įstaigoje, t. y. įtraukiant skyrius, filialus ir kitus kredito įstaigos padalinius. Visa informacija iš kredito įstaigos padalinių turi patekti į centrinį kredito įstaigos registrą, kur ji turi būti atitinkamai suskirstyta ir saugoma.
Rekomenduojama duomenis į registrą įtraukti nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Duomenys į registrą turi būti įtraukiami chronologine tvarka.
Registre turi būti kaupiami duomenys apie:
1) klientą (fizinį ar juridinį asmenį, asmenį, neturintį juridinio asmens teisių) ar atstovą, kai sandoris sudaromas per atstovą (aukščiau minėti duomenys, nustatantys klientų ar atstovų tapatybę);
2) operacijas pinigais:
a) atlikimo data;
b) pinigų suma;
c) valiuta, kuria atlikta operacija pinigais;
d) sandorio įvykdymo būdas (operacijos grynaisiais ar negrynaisiais pinigais);
3) pagrindą, dėl kurio kliento operacija pinigais laikoma įtartina;
4) subjektą, kurio naudai atliekama operacija pinigais.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos privalo saugoti operaciją pinigais patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus, susijusius su operacijų pinigais atlikimu, 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. Kredito įstaigos duomenis privalo kaupti ir saugoti kompiuterinėse laikmenose.
Kredito įstaigos registre saugomi duomenys negali būti skelbiami viešai. Asmuo, kuris yra atsakingas už kredito įstaigos registro tvarkymą, turi teisę pateikti registro duomenis tik kredito įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui arba jo įgaliotam asmeniui, mokesčių policijai ar kitoms Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytoms institucijoms.
Mokesčių policija turi teisę tikrinti, kaip kredito įstaigos tvarko registrą, ir gauti registre saugomą informaciją.
5. Įtartinų operacijų pinigais nustatymas ir mokesčių policijos informavimas
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato, kad kredito įstaigos privalo informuoti mokesčių policiją:
1) apie kliento atliekamas įtartinas operacijas pinigais, kurios gali būti susijusios su pinigų plovimu (8 straipsnis);
2) apie kliento vienkartines operacijas pinigais arba kelių operacijų, kurios yra tarpusavyje susijusios, suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (12 straipsnio 1 dalis);
3) apie vienkartinį pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą, jeigu keičiamų pinigų suma viršija 10 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta (12 straipsnio 3 dalis).
Apie pirmame punkte minimas kliento operacijas pinigais mokesčių policija informuojama neatsižvelgiant į operacijos pinigais dydį. Pagrindinis elementas yra operacijos pinigais įtartinumas. Kredito įstaigos darbuotojas privalo nustatyti, ar operacija pinigais atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimu „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina, nustatymo“ nustatytus kriterijus. Nustačius, kad kliento atliekama operacija pinigais atitinka bent vieną iš nutarimu nustatytų kriterijų, kredito įstaigos darbuotojas privalo:
1) nustatyti kliento tapatybę;
2) nedelsiant informuoti mokesčių policiją apie atliktą operaciją pinigais.
Minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarime numatyta, kad kredito įstaigos gali informuoti mokesčių policiją apie operacijas pinigais, kurios neatitinka nė vieno nutarime numatytų kriterijų, tačiau kredito įstaigos darbuotojui kilo įtarimas dėl operacijos pinigais. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: klientas atlieka jo veiklai nebūdingas operacijas pinigais, pateikia neteisingus duomenis apie save ar operaciją pinigais ir t. t.
Kredito įstaigos darbuotojas neturi nustatyti, ar kliento veikoje yra nusikaltimo sudėtis. Tai privalo atlikti mokesčių policija. Kredito įstaigos darbuotojui užtenka tik nustatyti, kad, jo manymu, operacija pinigais yra įtartina, ir pranešti apie tokią operaciją pinigais mokesčių policijai, kuri ištirs, ar buvo šiuo atveju pinigų plovimas, kita nusikalstama veika, ar ne.
Nutarimas taip pat numato, kad kredito įstaigos pačios turi nusistatyti operacijų pinigais įtartinumo sąlyginius požymius, t. y. kas yra įprastas kliento bendradarbiavimas su kredito įstaiga, kiek kartų atliekama operacija pinigais laikoma dažna, kada laikoma, kad neįprastai padidėja kliento įplaukos, kokie veiksmai rodo kliento neįprastą elgesį, kokie yra standartiniai klausimai bendraujant su klientu ir pan. Sąlyginius požymius rekomenduojama suderinti su mokesčių policija ir patvirtinti, kad informuojant jie bus vienodai suprantami.
Apie šio skyriaus pirmos pastraipos antrame ir trečiame punktuose minimas kliento operacijas pinigais kredito įstaiga privalo pranešti mokesčių policijai, nustačiusi vienintelį kriterijų – operacijos pinigais dydį. Šiuo atveju dėmesys kreipiamas tik į operacijos pinigais dydį, t. y. mokesčių policijai privaloma pranešti apie visas operacijas pinigais, kurios viršija atitinkamai 50 000 ar 10 000 litų sumą arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Nustačius, kad operacija pinigais viršija įstatyme numatytas pinigų sumas, kredito įstaiga privalo:
1) nustatyti kliento tapatybę;
2) duomenis apie kliento tapatybę ir informaciją apie atliktą operaciją pinigais ar vienkartinį pinigų keitimą iš vienos valiutos į kitą pranešti mokesčių policijai.
Tokia informacija mokesčių policijai privalo būti pranešta nedelsiant, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo operacijos atlikimo dienos.
Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nustatytą informaciją kredito įstaigos mokesčių policijai praneša užpildydamos atitinkamos formos pranešimus arba kitais kredito įstaigos ir mokesčių policijos suderintais būdais. Rekomenduojamos pranešimų formos pridedamos (1 ir 2 priedai), tačiau kredito įstaiga ir mokesčių policija turi tarpusavyje suderinti galutines pranešimų formas ir jas patvirtinti. Taip pat kredito įstaiga su mokesčių policija tarpusavyje turi suderinti, kur konkrečiai informacija bus pateikiama: į centrinę būstinę ar ir į vietinius padalinius. Kredito įstaiga su mokesčių policija turi suderinti ir informacijos perdavimo būdą: paštu, faksu, kompiuteriniu ryšiu ir pan.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas numato išimtis, kada kredito įstaiga neprivalo informuoti mokesčių policijos apie klientų operacijas pinigais.
Kredito įstaiga neprivalo pranešti mokesčių policijai informacijos apie kliento tapatybę ir apie kliento vienkartines operacijas pinigais, kurių suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, ir kliento kelias operacijas pinigais, kurios yra tarpusavyje susijusios ir jų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta:
1) jeigu kredito įstaigos klientas šiais atvejais yra kita kredito ar finansinė įstaiga;
2) jeigu kliento veiklai būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais, t. y. jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine – ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutinių ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
Antrame punkte minimu atveju kredito įstaiga gali neteikti informacijos mokesčių policijai. Tačiau kredito įstaiga privalo pateikti mokesčių policijai vienkartinę informaciją apie tokį klientą, nurodydama fizinių ar juridinių asmenų ar asmenų, neturinčių juridinio asmens teisių, tapatybę nustatančius duomenis, ir pranešti, kad toliau informacija apie juos nebus teikiama, nes jie atitinka aukščiau nurodytus kriterijus. Jeigu kredito įstaigos klientas nebeatitinka nustatytų kriterijų, kredito įstaiga privalo pranešti apie tai mokesčių policijai ir teikti jai įstatyme nustatytą informaciją apie to kliento operacijas pinigais.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis numato dar vieną išimtį, t. y. kredito įstaiga privalo pinigų plovimo prevencijos įstatyme nustatytus kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie operacijas pinigais pateikti mokesčių policijai, jeigu kredito įstaigos klientas verčiasi:
1) teisinių paslaugų teikimu, advokato praktika, notaro veikla;
2) loterijų, bingo organizavimu ir vykdymu;
3) veikla, susijusia su juodaisiais, spalvotaisiais arba tauriaisiais (retaisiais) metalais, brangakmeniais, juvelyriniais dirbiniais, meno kūriniais;
4) prekyba transporto priemonėmis;
5) prekyba nekilnojamuoju turtu;
6) audito veikla;
7) asmens sveikatos priežiūra;
8) aukcionų organizavimu ir vykdymu;
9) turizmo ar kelionių organizavimu;
10) didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir alkoholio produktais, tabako gaminiais;
11) prekyba naftos produktais;
12) prekyba medikamentais.
Išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms netaikoma Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje numatyta išimtis, t. y. kredito įstaigos privalo mokesčių policijai pateikti įstatyme nustatytą informaciją, net jei išvardytomis veiklos rūšimis besiverčiančioms įmonėms yra būdingos didelės nuolatinės ir reguliarios operacijos pinigais. Šiuo atveju pagrindinis faktorius yra įmonės veiklos rūšis.
Todėl kredito įstaiga savo veikloje turi vadovautis ne tik taisykle GERAI PAŽINKITE SAVO KLIENTĄ, bet ir kita iš jos išplaukiančia taisykle – ŽINOKITE, KOKIA VEIKLA UŽSIIMA JŪSŲ KLIENTAS. Vadovaudamasi šiomis taisyklėmis kredito įstaiga galės tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus.
Pinigų plovimo prevencijos įstatymas draudžia kredito įstaigai ar atskiriems jos darbuotojams pranešti klientui ar kitiems asmenims apie tai, kad informacija apie atliekamas operacijas pinigais pateikta mokesčių policijai. Taip pat kredito įstaiga ar jos darbuotojai negali imtis veiksmų, kurie leistų klientui suprasti, kad apie jį ir jo operacijas pinigais informuota mokesčių policija. Asmenys, pažeidę šį įstatymo reikalavimą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas mokesčių policijai nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Nei kredito įstaiga, nei kredito įstaigos darbuotojas, pranešę mokesčių policijai įstatymo numatytą informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nebuvo nustatyta, kad klientas užsiima nusikalstama veikla.
Pinigų plovimo įstatymas garantuoja asmens, padėjusio išaiškinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimo pažeidimus ir pinigų plovimo atvejus, anonimiškumą. Tam įgyvendinti kredito įstaigos savo pranešimuose mokesčių policijai neprivalo nurodyti asmens, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais, duomenų. Pateikiama tik įstatyme reikalaujama informacija ir nurodoma kredito įstaiga bei jos vidaus padalinys ar darbuotojas, atsakingas už minėto įstatymo reikalavimų įgyvendinimą. Detalesnę informaciją apie klientą ar operaciją pinigais mokesčių policija gali gauti būtent iš šio padalinio ar atsakingo darbuotojo, o ne iš darbuotojo, kuris pranešė apie įtartinas operacijas pinigais.
6. Kredito įstaigos vidaus tvarka, įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones
Kredito įstaigos savo veikloje privalo vadovautis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos nutarimų nuostatomis ir vykdyti juose numatytus reikalavimus.
Už Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nuostatų įgyvendinimą kredito įstaigoje yra atsakingas kredito įstaigos įstatuose (statute) nustatytas valdymo organas. Kredito įstaiga turi parengti vidaus tvarką, kurioje būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka kredito įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo prevencijos priemones.
Rekomenduojama kredito įstaigoms savo vidaus struktūroje įsteigti atskirą padalinį (komerciniams bankams) arba paskirti atsakingą darbuotoją (kredito unijoms ir užsienio bankų skyriams (filialams)), kuris įgyvendintų pinigų plovimo prevencijos priemones konkrečioje kredito įstaigoje. Kredito įstaigos darbuotojai, nustatę pinigų plovimo požymius, apie tai turi pranešti minėtam padaliniui ar atsakingam darbuotojui, kurie registruotų informaciją apie klientą ir atliekamas operacijas pinigais, dar kartą patikrintų operacijų pinigais įtartinumą, kitus duomenis ir perduotų informaciją mokesčių policijai tarpusavyje suderinta tvarka ir forma.
Kredito įstaigų vadovams rekomenduojama:
1) susipažinti ir supažindinti savo darbuotojus su teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo prevencijos ir atsakomybės už pinigų plovimo prevencijos priemonių nevykdymą klausimus;
2) organizuoti kredito įstaigų darbuotojų mokymą (kursai, seminarai, stažuotės ir pan.) pradedant nuo pačių aukščiausių kredito įstaigos vadovų ir baigiant kredito įstaigos darbuotojais, kurie tiesiogiai bendrauja su klientais, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevencijos priemonių įgyvendinimą kredito įstaigoje.
Kredito įstaigų darbuotojams rekomenduojama:
1) keistis atitinkama informacija ir patirtimi su kitomis Lietuvos Respublikos ar užsienio kredito įstaigomis bei institucijomis, kurių veikla susijusi su pinigų plovimo prevencija;
2) sekti Lietuvos ir užsienio spaudos leidinius, kuriuose rašoma pinigų plovimo prevencijos klausimais;
3) susipažinti su mokesčių policijos parengtomis metodinėmis rekomendacijomis, skirtomis finansinėms įstaigoms, kitiems juridiniams asmenims ir įmonėms, neturinčioms juridinių asmenų teisių, ir pasinaudoti jose išdėstyta medžiaga.
1 priedas
Mokesčių policijos informavimo forma
Kas praneša:
Kredito įstaigos pavadinimas ir kodas:
Adresas:
Užpildymo data 199 m......................... d.
Kam praneša (nurodyti mokesčių policijos padalinį):
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.1. Vardas:
1.2. Pavardė:
1.3. Asmens kodas:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenų be pilietybės atžvilgiu):
1.5. Valstybės, iš kurios asmuo atvyko, pavadinimas (taikoma užsienio piliečių atžvilgiu):
1.6. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
2.1. Įmonės rūšis ir pavadinimas:
2.2. Buveinės adresas:
2.3. Įmonės kodas:
2.4. Įmonės registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
Operacijos pinigais suma ir data:
1. Operacijos pinigais suma:
.............................. (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(žodžiais)
............................... (valiuta, kuria sudarytas sandoris)
(skaičiais)
2. Sandorio sudarymo data:
199 m........................ d.
Sandorio įvykdymo būdas (pažymėti):
Operacijos grynaisiais pinigais:
Operacijos negrynaisiais pinigais:
Subjektas, kurio naudai sudarytas sandoris:
1. Fizinis asmuo:
1.1. Vardas:
1.2. Pavardė:
1.3. Asmens kodas:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenų be pilietybės atžvilgiu):
1.5. Valstybės, iš kurios asmuo atvyko, pavadinimas (taikoma užsienio piliečių atžvilgiu):
1.6. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
1.7. Bankas ir sąskaitos numeris:
1.8. Kieno vardu atidaryta sąskaita:
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
2.1. Įmonės rūšis ir pavadinimas:
2.2. Buveinės adresas:
2.3. Įmonės kodas:
2.4. Įmonės registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
2.6. Bankas ir sąskaitos numeris:
2.7. Kieno vardu atidaryta sąskaita:
Formą užpildžiusio kredito įstaigos darbuotojo:
Vardas, pavardė.................. Parašas..............
Telefonas, faksas..............
______________
2 priedas
Pranešimas mokesčių policijai
Kas praneša:
Kredito įstaigos pavadinimas:
Adresas:
Formos užpildymo data 199 m................. d.
Kam praneša (nurodyti mokesčių policijos padalinį):
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 2 punktu, pranešame, kad:
Klientas, atliekantis operaciją pinigais, yra:
1. Fizinis asmuo:
1.1. Vardas:
1.2. Pavardė:
1.3. Asmens kodas:
1.4. Leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenų be pilietybės atžvilgiu):
1.5. Valstybės, iš kurios asmuo atvyko, pavadinimas (taikoma užsienio piliečių atžvilgiu):
1.6. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
2. Juridinis asmuo arba asmuo, neturintis juridinio asmens teisių:
2.1. Įmonės rūšis ir pavadinimas:
2.2. Buveinės adresas:
2.3. Įmonės kodas:
2.4. Įmonės registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data:
2.5. Atstovo įgaliojimo numeris ir išdavimo data (taikoma, kai sandoris atliekamas per atstovą):
Minėtas klientas verčiasi nuolatine komercine-ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip vieną milijoną litų.
Iki klientas vykdys aukščiau nurodytus kriterijus, įstatyme nustatyta informacija apie jį nebus teikiama.
Formą užpildžiusio kredito įstaigos darbuotojo:
Vardas, pavardė............... Parašas...............
Telefonas, faksas............
______________