LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL PRIVALOMŲJŲ KUKURŪZŲ GRŪDŲ, SKIRTŲ PERDIRBTI Į KRAKMOLĄ BEI KRAKMOLO SIRUPĄ, KOKYBĖS REIKALAVIMŲ PATVIRTINIMO
2002 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 320
Vilnius
Vykdydamas Rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių, kurioms pritarta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl rinkos prekių (paslaugų) kokybės priežiūros priemonių“ (Žin., 1998, Nr. 12-279; 1999, Nr. 42-1337), 8.8 punktą:
Tvirtinu Privalomuosius kukurūzų grūdų, skirtų perdirbti į krakmolą bei krakmolo sirupą, kokybės reikalavimus (pridedama).
pATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2002 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 320
PRIVALOMIEJI KUKURŪZŲ GRŪDŲ, SKIRTŲ PERDIRBTI Į KRAKMOLĄ BEI KRAKMOLO SIRUPĄ, KOKYBĖS REIKALAVIMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šie reikalavimai yra taikomi Lietuvoje užaugintiems bei įvežamiems kukurūzų (Zea mays L.) grūdams (toliau – kukurūzams), skirtiems perdirbti į krakmolą bei krakmolo sirupą, klasifikuojamiems Kombinuotosios prekių nomenklatūros pozicijoje 1005.90.00.0.
2. Šiais reikalavimais privalo vadovautis įmonės, auginančios arba į Lietuvos Respubliką įvežančios kukurūzus ir juos parduodančios krakmolo bei krakmolo sirupo gamintojams, taip pat įmonės, gaminančios kukurūzų krakmolą bei krakmolo sirupą, ir kontroliuojančios institucijos, atliekančios maisto produktų kontrolę.
II. SĄVOKOS
Grūdinės priemaišos – skaldyti, nesubrendę, sudygę, patamsėjusiu gemalu, kenkėjų bei fuzariozės pažeisti kukurūzų grūdai.
Skaldyti grūdai – kūlimo ir transportavimo metu pažeisti kukurūzų grūdai, mažesni nei 1/2 grūdo.
Nesubrendę grūdai – visi neišsivystę, nepasiekę tinkamos brandos, burbuolės viršūnėje išaugę kukurūzų grūdai.
Sudygę grūdai – visi grūdai, kuriuose galima matyti šaknelę arba daigelį. Įvertinant sudygusių grūdų kiekį, būtina atkreipti dėmesį į bendrą bandinio išvaizdą. Grūduose turi būti matomi gemalo pokyčiai, nebūdingi normaliai grūdo būklei.
Grūdai patamsėjusiu gemalu – dėl aplinkos poveikio praradę savo natūralią spalvą, su ruda arba rudai juoda luobele virš nepažeisto ir nesudygusio gemalo.
Fuzariozės pažeisti grūdai – brendimo metu Fusarium genties grybelių pažeisti grūdai: lengvai susiraukšlėję, balkšvi su oranžinėm dėmėm.
Kenkėjų pažeisti grūdai – augimo metu pažeisti vabalų, o laikymo metu – aruodinių kenkėjų.
Šiukšlinės priemaišos – visos organinės ir mineralinės, taip pat ir kenksmingos priemaišos, kitų rūšių javų grūdai, pašalinės sėklos, džiovinant pažeisti bei sugedę grūdai.
Organinės priemaišos – grūdų luobelės, burbuolių dalys, pašalinės sėklos, negyvi vabzdžiai bei jų dalys.
Mineralinės priemaišos – smėlis, žvyras, žemės grumstai, dulkės, akmenys, rūda, šlakas.
Džiovinant pažeisti grūdai – grūdai, kurių arba apdegęs paviršius, arba endospermo spalva skerspjūvyje dėl pakenkimo tapusi gelsva arba kreminė.
Sugedę grūdai – visi supuvę, supeliję, bakterijų pažeisti arba dėl kitų priežasčių netinkami maistui ir pašarams grūdai. Jiems būdinga aiškiai pakitusi luobelės ir endospermo spalva, specifinis kvapas. Jiems priskiriami ir džiovinant arba savaime kaistant sugedę grūdai.
Džiovinant arba savaime kaistant sugedę grūdai – visiškai subrendę grūdai, kurių luobelė yra nuo pilkai rudos iki juodos spalvos, o endospermo spalva skerspjūvyje – nuo gelsvai pilko iki rusvai juodo atspalvio.
Kenksmingos priemaišos – skalės, kūlėti bei kiti žmonių ir gyvūnų sveikatai kenksmingi grūdai, taip pat tokie grūdai, kurie trukdo arba apsunkina grūdų valymą bei smulkinimą ir pakenkia iš grūdų pagaminto produkto kokybei.
Skalsės – vietoj pavienių grūdų išaugę parazitinio grybelio Chlaviceps gigantea Fuentes et al. skleročiai, kenksminga grūdų priemaiša. Jos būna įvairių dydžių nuo pilkai rudos iki juodai rudos spalvos tiesios arba rago formos.
Pašalinės sėklos – visos kultūrinių, laukinių augalų, taip pat ir piktžolių sėklos.
Negyvi vabzdžiai ir jų dalys – visi grūduose esantys trachėjomis kvėpuojantys nariuotakojai gyvūnai be gyvybės požymių arba jų dalys.
Genetiškai modifikuoti kukurūzai – kukurūzai, kurių genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgijusi tokių savybių, kurios negalėtų atsirasti, jiems dauginantis natūraliu būdu.
III. KOKYBĖS REIKALAVIMAI
3. Krakmolo bei krakmolo sirupo gamybai skirti kukurūzai turi atitikti šiuos kokybės reikalavimus:
| Kokybės rodiklio pavadinimas |
Maksimalus leistinas kiekis, proc. |
|
| įvežamiems bei saugomiems iki pirminio valymo grūdams |
teikiamiems į gamybą grūdams |
|
| Drėgnumas |
nuo 11 iki 15* |
nuo 11 iki 15* |
| Daigumas |
ne mažesnis kaip 55 |
ne mažesnis kaip 55 |
| Grūdinės priemaišos iš jų: skaldyti grūdai dėmėti bei fuzariozės pažeisti grūdai sudygę, nesubrendę, patamsėjusiu gemalu bei kenkėjų pažeisti grūdai |
17 10 1 6 |
5 3 2 |
| Šiukšlinės priemaišos iš jų: kenksmingos priemaišos iš jų skalsės sugedę grūdai kitų javų grūdai, džiovinant pažeisti kukurūzai bei kitos šiukšlinės priemaišos |
3 0,2 neturi būti 1 1,8 |
1 neturi būti neturi būti neturi būti išskyrus organines bei mineralines priemaišas – 1 |
| Kūlėti grūdai |
neturi būti |
neturi būti |
| Spalva ir forma |
būdinga tam tikro tipo kukurūzams (pagal 1 priedą) |
būdinga tam tikro tipo kukurūzams (pagal 1 priedą) |
| Kvapas |
be pašalinio kvapo |
be pašalinio kvapo |
| Užkrėstumas aruodiniais kenkėjais |
neleidžiama (išskyrus erkes, ne daugiau kaip 20 vnt./kg) |
neleidžiama |
*Derliaus nuėmimo metu iš Lietuvos augintojų gali būti superkami ir drėgnesni kukurūzų grūdai. Tokie grūdai turi būti iškart perdirbami jų nesandėliuojant.
IV. HIGIENA
5. Kukurūzų grūdai tvarkomi vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 15 „Maisto higiena“ reikalavimais.
6. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos kukurūzų grūduose negali būti didesnės, nei nurodyta Lietuvos higienos normoje HN 54 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“.
7. Kukurūzų grūdai negali būti apdoroti jonizuotąja spinduliuote, kaip nurodyta sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 213 „Dėl jonizuojančiąja spinduliuote apdoroto maisto“ (Žin., 2002, Nr. 52-2020).
8. Kukurūzų grūdų užterštumas radioaktyviaisiais izotopais turi atitikti Lietuvos higienos normoje HN 84 „Didžiausi leidžiami maisto žaliavų ir maisto produktų, pašarų radioaktyviojo užterštumo lygiai po branduolinės ar radiacinės avarijos“ maisto žaliavoms keliamus reikalavimus.
9. Grūdai neturi būti užkrėsti karantininiais organizmais, nurodytais žemės ūkio ministro 2000 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 315 „Dėl karantininių organizmų, augalų, augalinių produktų ir kitų objektų sąrašų patvirtinimo ir 1998 12 28 įsakymo Nr. 321 pripažinimo netekusiu galios“. (Žin., 2000, Nr. 102-3244; 2002, Nr. 31-1164).
V. REIKALAVIMAI GENETIŠKAI MODIFIKUOTIEMS KUKURŪZAMS
10. Jei kukurūzai yra genetiškai modifikuoti, tai turi būti nurodyta jų sertifikatuose ir į Lietuvos Respubliką jie gali būti įvežti tik gavus leidimą (pažymą) Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.
VI. GABENIMO IR PAKAVIMO REIKALAVIMAI
12. Perdirbimui į krakmolą bei krakmolo sirupą naudojami kukurūzai gali būti gabenami pakrauti tiesiogiai į transporto priemonę neįpakuoti.
13. Kukurūzų gabenimui naudojamos transporto priemonės turi būti skirtos maisto produktams arba grūdams gabenti, sandarios, uždaros, sausos, švarios bei neužkrėstos kenkėjais.
VII. ĖMINIŲ ĖMIMO IR TYRIMO METODAI
15. Imant ėminius ir tiriant kukurūzų kokybę, vadovaujamasi šiais dokumentais:
15.5. Kukurūzų daigumas nustatomas vadovaujantis žemės ūkio ministro 2000 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl sėklos kokybės tyrimo pagal tarptautines sėklos tyrimo taisykles“ patvirtinta metodika (Žin., 2000, Nr. 48-1409).
15.6. LST EN ISO 10520 „Natūralus krakmolas. Krakmolo kiekio nustatymas. Ewers poliarimetrinis metodas (ISO 10520:1997)“.
Privalomųjų kukurūzų grūdų, skirtų perdirbti į
krakmolą bei krakmolo sirupą, kokybės
reikalavimų 1 priedas
KUKURŪZŲ GRŪDŲ TIPAI, JŲ FORMA BEI SPALVA
| Grūdų tipai |
Grūdų spalva ir forma |
| Dantiniai geltoni (Zea mays L. Indentata Sturt.) |
Geltoni ar oranžinio geltonumo su balta viršūne grūdai. Plokščios pailgos (danties) formos, viršutinėje dalyje įlenkti. |
| Dantiniai balti (Zea mays L. Indentata Sturt.) |
Balti ar šviesiai rausvi grūdai. Plokščios, pailgos (danties) formos, viršutinėje dalyje įlenkti. |
| Titnaginiai geltoni (Zea mays L. Indurata Sturt.) |
Geltonos ar oranžinės spalvos su balta apvalia, be įlinkimo viršūne, stiklinio blizgesio grūdai. |
| Titnaginiai balti (Zea mays L. Indurata Sturt.) |
Baltos ar šviesiai rausvos spalvos stiklinio blizgesio grūdai. Grūdų viršūnės apvalios, be įlinkimo. |
| Pusiau dantiniai geltoni (Zea mays L. semidentata Sturt.) |
Geltonos ar oranžinės spalvos grūdai. Grūdų forma apvaliai dantinė su mažai įlenkta viršutine dalimi. |
| Pusiau dantiniai balti (Zea mays L. Indurata Sturt.) |
Baltos ar šviesiai rausvos spalvos grūdai. Grūdų forma apvaliai dantinė su mažai įlenkta viršutine dalimi. |
| Vaškiniai (Zea mays L. ceratina Sturt.) |
Baltos ar šviesiai geltonos spalvos grūdai. Dantinės ar pusiau dantinės formos, matiniai, primenantys vašką. |
| Krakmolingieji (Zea mays L. Amylacea Sturt.) |
Baltos matinės peršviečiamos spalvos grūdai. Gūdų viršūnės apvalios, be įlenkimo. |
______________
Privalomųjų kukurūzų grūdų, skirtų perdirbti į
krakmolą bei krakmolo sirupą, kokybės
reikalavimų 2 priedas
PRIEMAIŠŲ NUSTATYMO KUKURŪZŲ GRŪDUOSE METODIKA
Taikymo sritis. Šiuo metodu yra nustatomi priemaišų kiekiai kukurūzų, skirtų perdirbti į krakmolą bei krakmolo sirupą, grūduose.
1. Priemaišų frakcijos:
1.1. Kukurūzų priemaišos skirstomos į šias pagrindines frakcijas:
2. Metodo esmė. Visų 2 punkte išvardytų frakcijų ir atskirų jų dalių priemaišos atskiriamos nuo pagrindinės kultūros sijojant ar išrenkant jas rankomis.
3. Įranga:
4. Priemaišų kiekio nustatymas:
4.1. Ėminių dalytuvu imama 100–200 g ėminio, pasveriama 0,1 g tikslumu ir sijojama pusę minutės per sietą. Sijojant reikia atidžiai stebėti, ar nėra ėminyje gyvų arba negyvų vabzdžių (kenkėjų).
4.2. Norint užtikrinti tolygų sijojimą, rekomenduojama naudoti mechaninius sijotuvus (vibracinį stalą su įmontuotais sietais arba sietą-kratiklį). Sijojant rankomis, sietas intensyviai (atliekant du judesius per sekundę) kratomas horizontalia kryptimi.
4.4. Persijojus ėminį ant sieto likusios šiukšlinės priemaišos (akmenys, smėlis, šiaudų, burbuolių likučiai ir kitos) išrenkamos pincetu arba kauline mentele ir, jas sumaišius su išbyrėjusiomis per sietą priemaišomis, pasveriamos.
5. Rezultatų pateikimas:
5.1. Priemaišos sveriamos 0,01 g tikslumu, o jų kiekis išreiškiamas procentais. Kokybės dokumente įrašomas suapvalintas iki 0,1 proc. priemaišų kiekis. Atskirai pažymima, ar grūduose yra gyvų vabzdžių (kenkėjų). Iš pasverto ėminio išrenkamos atskirų frakcijų priemaišos, jos pasveriamos ir apskaičiuojamas jų procentas.
5.2. Nustatant atskirų priemaišų frakcijų kiekį, atliekami du lygiagretūs tyrimai ir išvedamas rezultatų aritmetinis vidurkis.
6. Rezultatų apskaičiavimas:
6.1. Atskirų frakcijų priemaišų kiekis Px procentais apskaičiuojamas pagal formulę:
P – atskirų frakcijų priemaišų kiekis gramais;
A – ėminio masė gramais.
6.1.1. bendras grūdinių priemaišų kiekis G procentais yra atskirų frakcijų grūdinių priemaišų kiekių aritmetinė suma:
G =G1+G2+G3+G4+G5+G6 = g…………. %;
G1 =………… g …………. %; – skaldyti grūdai;
G2 =………… g …………. %; – sudygę grūdai;
G3=………… g …………. %; – nesubrendę grūdai;
G4=………… g …………. %; – fuzariozės pažeisti grūdai;
G5=………… g …………. %; – grūdai patamsėjusiu gemalu;
G6=………… g …………. %; – kenkėjų pažeisti grūdai;
6.1.2. bendras šiukšlinių priemaišų kiekis Š yra atskirų frakcijų šiukšlinių priemaišų kiekių aritmetinė suma:
Š=Š1+Š2+Š3+Š4 + Š5= g…………. %;
Š1 =………… g …………. %; – kenksmingosios priemaišos;
Š2 =………… g …………. %; – sugedę grūdai;
Š3 =………… g …………. %; – džiovinant pažeisti grūdai;
Š4 = ………... g …………...%; – kitų javų grūdai;
Š5 = ………... g …………...%; – kitos šiukšlinės priemaišos.
______________