LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINŲ KOMISIJOS NUOSTATŲ IR PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. liepos 31 d. Nr. I-98
Vilnius
1. Tvirtinu Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nuostatus ir Pretendentų į prokurorus egzamino programą (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2003 m. liepos 31 d.
įsakymu Nr. I-98
PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINŲ KOMISIJOS NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos nuostatai (toliau – Nuostatai) nustato pretendentų į prokurorus egzaminų organizavimo ir vykdymo tvarką.
2. Pretendentų į prokurorus egzaminą turi teisę laikyti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir įgijęs teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, pateikęs sveikatos pažymėjimą.
Nuo pretendentų į prokurorus egzamino atleidžiamas teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, taip pat asmuo, turintis trejų metų tarnybos prokuroru ar teisėjo darbo stažą, jei nuo jo tarnybos (darbo) pabaigos nepraėjo penkeri metai. Asmuo, išlaikęs pretendento į teisėjus egzaminą, atleidžiamas nuo pretendento į prokurorus egzamino, jei nuo šio egzamino išlaikymo nepraėjo šeši mėnesiai.
3. Prašymai leisti laikyti pretendento į prokurorus egzaminą pateikiami Pretendentų atrankos komisijai generalinio prokuroro nustatyta tvarka. Sprendimą, ar asmuo gali laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, priima Pretendentų atrankos komisija ir apie tai praneša Egzaminų komisijai. Asmenys, galintys laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą, supažindinami su generalinio prokuroro patvirtinta Pretendentų į prokurorus egzamino programa (toliau – egzamino programa).
II. Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos sudarymas ir jos narių statusas
4. Pretendentų į prokurorus egzaminų komisija (toliau – komisija) sudaroma trejiems metams iš septynių asmenų pagal Prokuratūros įstatymo 10 straipsnio 4 dalį. Komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras įsakymu.
5. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją iš komisijos narių, taip pat komisijos sekretorių skiria generalinis prokuroras įsakymu.
6. Komisijos pirmininkas (jo pavaduotojas) šaukia komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo dokumentus, atstovauja komisijai, išreikalauja iš prokuratūros personalo, Pretendentų atrankos komisijos ir kitų institucijų reikiamą medžiagą.
7. Kai komisijos pirmininkas laikinai negali atlikti Nuostatuose nustatytų funkcijų dėl ligos, išvykimo ar kitų priežasčių, jas atlieka komisijos pirmininko pavaduotojas.
8. Komisijos narys dalyvauja komisijos posėdžiuose, pasirašo dokumentus. Negalėdamas atvykti į posėdį, komisijos narys iš anksto, ne vėliau kaip iki posėdžio pradžios, praneša apie tai komisijos pirmininkui.
9. Komisijos sekretorius techniškai aptarnauja komisiją, pasirašo dokumentus. Jis nėra komisijos narys.
III. Pretendentų į prokurorus egzaminų organizavimas ir vykdymas
11. Pretendentų į prokurorus egzaminai vyksta ne rečiau kaip kartą per pusę metų, išskyrus atvejus, kai nėra asmenų, galinčių laikyti šį egzaminą. Pretendentų į prokurorus egzaminų datą, laiką ir vietą, egzaminą laikančių asmenų skaičių pagal Pretendentų atrankos komisijos pateiktą medžiagą nustato komisijos pirmininkas. Komisijos sekretorius apie tai praneša visiems komisijos nariams ne vėliau kaip prieš mėnesį iki nustatytos egzamino datos.
12. Komisijos sekretorius ne vėliau kaip prieš mėnesį iki nustatytos egzamino datos asmenims, laikysiantiems pretendentų į prokurorus egzaminą, raštu (registruotu paštu) praneša apie egzamino laikymo datą, laiką ir vietą, komisijos sudėtį.
13. Iki komisijos posėdžio dienos egzaminą laikysiantis asmuo gali pareikšti nušalinimą komisijos nariams. Nušalinimas pareiškiamas raštu, nurodant motyvus, ir pateikiamas komisijos pirmininkui.
Dėl pareikšto nušalinimo pagrįstumo sprendžiama uždarame komisijos posėdyje egzamino laikymo dieną balsų dauguma. Jei nušalinimas pareikštas trims arba daugiau komisijos narių, klausimas dėl pareikšto nušalinimo sprendžiamas dalyvaujant visiems komisijos nariams. Vienam arba dviem komisijos nariams pareikšto nušalinimo klausimas sprendžiamas šiems komisijos nariams nedalyvaujant.
Dėl komisijos pirmininkui pareikšto nušalinimo sprendžia generalinis prokuroras iki egzamino laikymo pradžios.
14. Pretendentų į prokurorus egzaminų komisijos posėdis yra teisėtas, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip penki komisijos nariai.
15. Komisijos posėdį protokoluoja komisijos sekretorius. Komisijos posėdžio protokole fiksuojama visa posėdžio eiga. Protokole nurodoma komisijos sudėtis, atvykusių laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą vardai ir pavardės, kiekvieno egzaminuojamojo ištraukto bilieto numeris, klausimai bei praktinė užduotis, komisijos sprendimai. Protokole taip pat įrašomas sprendimas dėl komisijos nariams pareikšto nušalinimo, asmenų neatvykimo į komisijos posėdį laikyti pretendentų į prokurorus egzamino pasekmės, kiti posėdyje svarstyti klausimai.
Komisijos posėdžio protokolą ne vėliau kaip per savaitę nuo posėdžio dienos pasirašo posėdyje dalyvavę komisijos pirmininkas, komisijos nariai ir komisijos sekretorius, nurodydami pasirašymo datą.
Komisijos posėdžio eigai fiksuoti gali būti naudojamas garso ir vaizdo įrašas, kuris pridedamas prie protokolo ir saugomas vieną mėnesį, jei egzamino rezultatai nėra apskundžiami šių Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka.
Pretendentų į prokurorus egzaminą laikę asmenys per 7 dienas nuo tos dienos, kai posėdžio protokolą pasirašė komisijos pirmininkas, komisijos nariai ir komisijos sekretorius, gali susipažinti su protokolu bei pateikti pastabas raštu, nurodydami, kas neteisingai įrašyta į protokolą. Pastabas dėl protokolo komisija išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 dienų nuo jų pateikimo. Komisijos nutarimas dėl pastabų pripažinimo teisingomis arba jų atmetimo (nurodant motyvus) įrašomas į protokolą, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius.
16. Asmenų, laikančių pretendentų į prokurorus egzaminą, dalyvavimas komisijos posėdyje (pirmininko nustatytu laiku) yra privalomas. Asmuo, negalintis atvykti į egzaminą dėl svarbių priežasčių, ne vėliau kaip iki egzamino pradžios apie tai raštu praneša komisijos sekretoriui ir pateikia dokumentus, pateisinančius neatvykimą. Komisijai pripažinus neatvykimo priežastis svarbiomis, šiam asmeniui egzaminas nukeliamas į kitą komisijos posėdį. Jei priežastys nepripažįstamos svarbiomis, toks asmuo pakartotinai laikyti pretendentų į prokurorus egzaminą gali ne anksčiau kaip po vienerių metų.
17. Pretendentų į prokurorus egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys: teorinė ir praktinė. Pretendentų į prokurorus egzamino bilietai atnaujinami ne rečiau kaip kartą per vienerius metus, išskyrus atvejus, kai per tą laikotarpį nebuvo egzaminą laikiusių asmenų. Pretendentų į prokurorus egzamino bilietus rengia komisija pagal egzamino programą. Egzamino bilietus egzaminuojamasis ištraukia asmeniškai kiekvienos iš egzamino dalių pradžioje.
17.1. Teorinės egzamino dalies bilietus sudaro penki teoriniai klausimai, parinkti iš skirtingų teisės šakų. Egzaminuojamam asmeniui raštu pasirengti atsakymams į egzamino teorinės dalies bilieto klausimus skiriama ne mažiau kaip pusantros valandos. Rengdamas atsakymus egzaminuojamasis gali naudotis egzamino programa, kurią parūpina komisijos sekretorius. Pasibaigus egzamino teorinei daliai skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka visų egzaminuojamųjų darbus. Egzaminuojamųjų darbus patikrina ir įvertina kiekvienas komisijos narys.
17.2. Praktinės egzamino dalies bilietus sudaro praktinė užduotis. Egzaminuojamam asmeniui raštu parengti atsakymą į praktinės egzamino dalies užduotį skiriama ne mažiau kaip viena valanda. Rengdamas atsakymą, egzaminuojamasis gali naudotis Lietuvos Respublikos Konstitucija, kodeksais, įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje („Teismų praktika“) paskelbta medžiaga, kuriuos egzaminuojamojo prašymu parūpina komisijos sekretorius. Pasibaigus praktinei egzamino užduočiai skirtam laikui, komisijos sekretorius surenka visų egzaminuojamųjų darbus. Egzaminuojamųjų darbus patikrina ir įvertina kiekvienas komisijos narys.
18. Laikančių pretendentų į prokurorus egzaminą asmenų atsakymai į teorinės ir praktinės egzamino dalių bilietų klausimus bei užduotį vertinami atskirai, 10 (dešimties) balų sistema: 1, 2, 3, 4 balai –“nepatenkinamai“; 5, 6 balai – „patenkinamai“; 7, 8 balai – „gerai“; 9, 10 balų – „ labai gerai“.
19. Egzaminuojamųjų žinias komisija vertina uždarame posėdyje. Dėl kiekvieno iš egzaminą laikiusių asmenų rezultatų komisija priima sprendimą. Komisija atskirai įvertina kiekvieno egzaminuojamojo atsakymus raštu į teorinės egzamino dalies bilieto klausimus ir į praktinės egzamino dalies bilieto užduotį pagal visų komisijos narių įvertinimų vidurkį ir nustato bendrą balų vidurkį, kuris reiškia bendrą žinių įvertinimą. Ginčytinais atvejais sprendimas dėl bendro žinių įvertinimo priimamas paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalijus po lygiai, lemia komisijos pirmininko balsas.
Į komisijos sprendimą dėl egzamino rezultatų (2 priedas) įrašomi: atsakymų į teorinės egzamino dalies bilieto klausimus įvertinimas, atsakymo į praktinės egzamino dalies bilieto užduotį įvertinimas ir bendras žinių įvertinimas. Komisijos sprendimą pasirašo visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai. Komisijos sprendimas paskelbiamas pretendentų į prokurorus egzamino laikymo dieną.
Komisijos sprendimas kartu su egzaminą laikiusio asmens atsakymais į teorinės bei praktinės egzamino dalių bilietų klausimus ir užduotį pateikiami Pretendentų atrankos komisijai ir yra saugomi pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusio asmens byloje.
20. Egzaminą laikiusio asmens ir gavusio bendrą įvertinimą „nepatenkinamai“ arba „patenkinamai“ žinios yra nepakankamos būti pretendentu į prokurorus.
Asmuo, kurio žinios buvo įvertintos „nepatenkinamai“, pretendentų į prokurorus egzaminą gali laikyti ne anksčiau kaip po vienerių metų, o asmuo, kurio žinios buvo įvertintos „patenkinamai“, – ne anksčiau kaip po trijų mėnesių. Egzamino perlaikymų skaičius neribojamas.
21. Jei asmuo, išlaikęs pretendentų į prokurorus egzaminą ir Pretendentų atrankos komisijos nuostatų nustatyta tvarka įrašytas į pretendentų į laisvas prokuroro pareigas sąrašą, per trejus metus nepaskiriamas prokuroru, pretendentų į prokurorus egzamino rezultatai netenka galios.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2003 m. liepos 31 d.
įsakymu Nr. I-98
PRETENDENTŲ Į PROKURORUS EGZAMINO PROGRAMA
KONSTITUCINĖ TEISĖ
Konstituciniai principai. Konstitucinės teisės šaltiniai.
Lietuvos Respublikos Konstitucija. Konstitucijos priėmimo, keitimo ir įsigaliojimo tvarka. Konstitucijos ir kitų teisės aktų santykis.
Lietuvos Respublikos valdžios institucijų konstitucinis statusas ir jų klasifikacija. Įstatymų leidyba. Iniciatyvos teisė, jos subjektai.
Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai. Pilietybės klausimų sprendimo tvarka.
Lietuvos Respublikos Prezidentas – valstybės vadovas. Prezidento rinkimai ir įgaliojimų laikas. Prezidento kompetencija. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudėtis ir formavimo tvarka.
Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jurisdikcija. Konstitucinis Teismas, jo nutarimai, nutarimų teisinė galia.
Vietos savivaldos institucijos ir jų funkcijos.
Rinkimų teisės sąvoka, rinkimų organizavimas.
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Baudžiamasis įstatymas. Baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Baudžiamojo įstatymo galiojimas erdvės ir laiko požiūriu. Baudžiamojo įstatymo grįžtamojo galiojimo sąlygos ir ribos. Baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir rūšys. Asmenų išdavimas iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija).
Nepakaltinamumas, ribotas pakaltinamumas, jų kriterijai. Poveikio priemonės, taikomos nepakaltinamiems asmenims. Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai. Kaltė ir jos formos. Tyčia ir jos rūšys. Neatsargumas ir jo rūšys. Nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo pasekmės, jų rūšys. Priežastinis ryšys ir jo reikšmė. Juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė. Mišrioji kaltė. Motyvo ir tikslo reikšmė kvalifikuojant nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą bei skiriant bausmę. Juridinės ir faktinės klaidos, jų įtaka baudžiamajai atsakomybei. Aplinkybės, šalinančios baudžiamąją atsakomybę. Būtinoji gintis. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, apibūdinančios kėsinimąsi ir gynybą. Būtinosios ginties ribų peržengimas. Asmens, padariusio nusikalstamą veiką, sulaikymas, jo teisėtumo sąlygos. Būtinasis reikalingumas, jo teisėtumo sąlygos. Profesinė ir ūkinė rizika. Teisėsaugos institucijos užduoties vykdymas. Įsakymo vykdymas. Mokslinis eksperimentas.
Tyčinio nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo stadijos ir jų rūšys. Stadijų reikšmė baudžiamajai atsakomybei ir bausmei. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą.
Bendrininkavimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai. Bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys. Bendrininkavimo formos. Bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir ribos.
Pavienis nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. Nusikalstamų veikų sutaptis ir jų rūšys. Nusikaltimų recidyvas. Recidyvų rūšys.
Bausmė. Bausmės tikslai. Bausmių rūšys už nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą. Bausmių rūšys juridiniams asmenims. Laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Terminuotas laisvės atėmimas. Areštas. Laisvės apribojimas. Bauda. Viešieji darbai. Teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Viešųjų teisių atėmimas. Juridinio asmens veiklos apribojimas. Juridinio asmens likvidavimas. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Bausmės skyrimas asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Bausmės skyrimas recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą. Bausmės skyrimas už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką. Bausmės skyrimas nusikalstamos veikos bendrininkams. Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, jų rūšys. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygos. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas. Bausmės skyrimas pagal kelis nuosprendžius. Bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklės.
Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys. Jų skyrimas, nevykdymo pasekmės. Uždraudimas naudotis specialia teise. Turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas. Nemokami darbai. Įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Turto konfiskavimas.
Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai. Auklėjamojo poveikio priemonės nepilnamečiams, jų rūšys. Įspėjimas. Turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas. Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai. Atidavimas tėvams arba kitiems asmenims ugdyti ir prižiūrėti. Elgesio apribojimas. Atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą. Auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės. Bausmės nepilnamečiams, jų rūšys. Bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai.
Atleidimo nuo bausmės pagrindai ir rūšys. Bausmės vykdymo atidėjimas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ir vykdymo senaties sąlygos ir terminai. Senaties eigos nutrūkimas ir sustabdymas. Lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies pakeitimo švelnesne bausme pagrindai ir tvarka. Asmens, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą ir laisvės atėmimo bausmės jam pakeitimas švelnesne bausme. Atleidimo nuo bausmės dėl ligos sąlygos ir tvarka. Amnestija. Malonė.
Teistumas. Priverčiamosios medicinos priemonės, taikomos nepakaltinamiems ir ribotai pakaltinamiems asmenims. Jų rūšys, taikymo sąlygos ir tvarka.
Pavienės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų daugeto kvalifikavimas. Nebaigtų ir bendrininkaujant padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Specialiosios dalies normų konkurencija ir jos rūšys.
Nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai. Genocidas. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis. Agresija. Draudžiama karo ataka.
Nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai. Valstybės perversmas. Kėsinimasis į Lietuvos Respublikos Prezidento gyvybę. Išdavystė. Šnipinėjimas. Antikonstitucinių grupių ar organizacijų kūrimas ir veikla. Valstybės paslapties atskleidimas. Valstybės paslapties praradimas. Valstybės simbolių išniekinimas.
Nusikaltimai žmogaus gyvybei. Tyčinis nužudymas be sunkinančių ir be lengvinančių aplinkybių. Kvalifikuotas tyčinis nužudymas. Privilegijuotas nužudymas ir jo rūšys. Neatsargus gyvybės atėmimas. Sukurstymas nusižudyti ir privedimas prie savižudybės. Padėjimas nusižudyti.
Nusikaltimai žmogaus sveikatai. Sveikatos sutrikdymas ir jo rūšys. Sunkus sveikatos sutrikdymas. Sunkus sveikatos sutrikdymas labai susijaudinus. Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas.
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei. Neteisėtas abortas. Privertimas darytis neteisėtą abortą. Palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, žmogaus terorizavimas.
Nusikaltimai žmogaus laisvei. Neteisėtas laisvės atėmimas. Prekyba žmonėmis. Žmogaus veiksmų laisvės varžymas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Išžaginimas. Seksualinis prievartavimas. Privertimas lytiškai santykiauti. Seksualinis priekabiavimas. Mažamečio asmens tvirkinimas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens garbei ir orumui. Šmeižimas. Įžeidimas. Jų esminiai skirtumai.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai, jų rūšys.
Nusikaltimų asmens privataus gyvenimo neliečiamumui rūšys.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai piliečių rinkimų teisėms ir LR Prezidento, Seimo bei Savivaldybių tarybų rinkimų ar referendumų tvarkai. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų asmens socialinėms teisėms rūšys.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Vagystė. Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis. Plėšimas. Turto prievartavimas. Sukčiavimas. Turto pasisavinimas. Turto iššvaistymas. Turtinės žalos padarymas apgaule. Turto sunaikinimo ar sugadinimo rūšys. Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas ar realizavimas.
Nusikaltimai intelektinei ir pramoninei nuosavybei. Nusikaltimai informatikai.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai. Kontrabanda, jos atribojimas nuo administracinio teisės pažeidimo. Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas turint tikslą realizuoti ar realizavimas. Neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla. Kitos įmonės prekių ar paslaugų ženklo naudojimas. Kredito ar paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį. Nusikalstamas bankrotas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai. Netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimas, laikymas arba realizavimas. Nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Mokesčių nesumokėjimas. Neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas. Deklaracijos nepateikimas. Apgaulingas apskaitos tvarkymas. Aplaidus apskaitos tvarkymas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kyšininkavimas. Tarpininko kyšininkavimas. Papirkimas. Piktnaudžiavimas. Tarnybos pareigų neatlikimas.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui. Poveikis liudytojui, nukentėjusiam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Melagingi parodymai, išvados ir vertimas. Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą. Nusikaltimo ar nusikaltimą padariusio asmens slėpimas. Nepranešimas apie nusikaltimą. Laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimas. Kalinio išlaisvinimas. Kalinio pabėgimas. Kitos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisingumui sudėtys.
Nusikaltimai visuomenės saugumui. Nusikalstamas susivienijimas. Teroro aktas. Žmogaus pagrobimas įkaitu.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis. Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis. Šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimas. Neteisėtas disponavimas nešaunamuoju ginklu. Kitos BK XXXVI skyriuje numatytų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų sudėtys.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai transporto eismo saugumui. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai viešajai tvarkai.
Nusikaltimai valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai. Neteisėtas valstybės sienos perėjimas. Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną. Savavaldžiavimas. Tarnybos paslapties atskleidimas. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei. Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai mirusiojo atminimui.
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, jų rūšys.
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso įstatymas, jo paskirtis. Baudžiamojo proceso įstatymo galiojimo laikas ir teritorija, galiojimas užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės.
Teismas ir teismingumas. Nuosprendis ir teismo baudžiamasis įsakymas. Baudžiamosios bylos, teismingos apylinkės teismui. Baudžiamosios bylos, teismingos apygardos teismui. Baudžiamosios bylos perdavimas pagal teismingumą.
Proceso dalyviai. Įtariamasis (kaltinamasis) ir jo atstovas. Gynėjas ir jo būtinojo dalyvavimo atvejai. Nukentėjusysis ir jo atstovas. Civilinis ieškovas ir jo atstovas. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje, jo pareiškimo pagrindai ir tvarka. Civilinis atsakovas ir jo atstovas.
Įrodymų sąvoka. Įrodymų leistinumas ir liečiamumas. Įrodinėjimo dalykas baudžiamojoje byloje, įrodinėjimo ribos. Įrodymų rinkimas, tikrinimas ir vertinimas. Įrodymų rūšys ir klasifikavimas. Netiesioginių įrodymų panaudojimo ypatumai. Liudytojų parodymų vertinimas.
Įtariamojo parodymai, jų dalykas ir įvertinimas. Nukentėjusiojo parodymai, jų dalykas ir įvertinimas.
Specialisto išvada. Ekspertizės aktas, jo įvertinimas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Jų procesinis įforminimas ir laikymo tvarka bei terminai. Priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sprendžiant baudžiamąją bylą.
Ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų protokolai, kiti dokumentai.
Kardomųjų priemonių rūšys, jų skyrimo bendrosios nuostatos, pagrindai ir tvarka. Suėmimo skyrimo pagrindai, sąlygos ir tvarka. Suėmimo taikymo trukmė ir jo termino pratęsimas. Kardomųjų priemonių panaikinimas ir pakeitimas. Kardomųjų priemonių skyrimo nepilnamečiams ypatumai. Kitos procesinės prievartos priemonės, jų rūšys, taikymo ypatumai.
Ikiteisminio tyrimo pradžia. Ikiteisminio tyrimo subjektai. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroro veiksmai ir įgaliojimai ikiteisminiame tyrime. Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai atliekant ikiteisminį tyrimą, jų teisės ir pareigos. Ikiteisminio tyrimo terminai. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro proceso veiksmų apskundimas, skundų išsprendimas.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas, jo įgaliojimai.
Ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindai ir tvarka. Nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka. Ikiteisminio tyrimo pabaiga. Kaltinamasis aktas, jo perdavimas teismui. Susipažinimas su baudžiamąja byla.
Bylos parengimas nagrinėti teisme. Bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimamos nutartys. Bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos. Teismo sudėtis, jos nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą. Vadovavimas bylos nagrinėjimui teisme. Tiesioginis ir žodinis nagrinėjimas teisme. Posėdžio sekretorius. Teisiamojo posėdžio dalyviai, jų teisės ir pareigos, neatvykimo pasekmės.
Bylos nagrinėjimo teisme ribos. Kaltinimo pakeitimas teisme. Teisiamojo posėdžio tvarka, protokolas, pastabos dėl jo.
Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis. Teisių ir pareigų išaiškinimas. Nušalinimo pagrindai ir pareikšto nušalinimo išsprendimas. Prašymų pateikimas ir išsprendimas. Įrodymų tyrimas. Sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo apklausa. Liudytojo prisaikdinimas. Neprisaikdinami asmenys. Nepilnamečio liudytojo apklausos ypatumai. Liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, apklausos ypatumai. Ekspertizės skyrimas ir darymas bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismo teisė atlikti bet kokį proceso veiksmą. Prokuroro teisė pateikti papildomus įrodymus. Daiktinių įrodymų apžiūra. Dokumentų perskaitymas ir apžiūra. Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju. Baigiamosios kalbos. Paskutinis kaltinamojo žodis. Įrodymų tyrimo teisme atnaujinimas. Nuosprendžio priėmimas. Nuosprendis ir jo rūšys. Nuosprendžio paskelbimas. Išteisintojo ar nuteistojo paleidimas iš suėmimo.
Bylų procesas apeliacinės instancijos teisme.
Teisė apskųsti neįsiteisėjusį nuosprendį ir nutartį, apskundimo tvarka ir terminai. Apeliacinio skundo padavimo pasekmės. Apeliacinis procesas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio ar nutarties perdavimas vykdyti.
Nuosprendžio ir nutarties įsiteisėjimas, jų vykdymas. Nuosprendžio vykdymo atidėjimas. Bausmės vykdymo atidėjimas. Nuosprendžio pateikimo vykdyti ir jo vykdymo kontrolė. Nuosprendžių vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas. Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka.
Bylų procesas kasacinės instancijos teisme. Teisė apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka. Kasacinis skundas. Apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai. Kasacinio apskundimo terminai. Teismo nuosprendžio ir nutarties vykdymo sustabdymas. Kasacinės bylos nagrinėjimas. Teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje septynių teisėjų kolegijos posėdyje arba Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinėje sesijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vaidmuo vienodos teismų praktikos formavime aiškinant ir taikant baudžiamuosius ir baudžiamojo proceso įstatymus.
Bylų dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų procesas.
Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas.
Privataus kaltinimo bylų procesas.
Bylų supaprastintas procesas. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas. Pagreitintas procesas.
Bylų procesas kaltinamajam nedalyvaujant.
Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių terminai. Baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių teisme tvarka. Procesas atnaujinus bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Baudžiamosios bylos atnaujinimas dėl Europos žmogaus teisių teismo sprendimo.
Lietuvos Respublikos teismų ir prokuratūros susižinojimas su užsienio valstybių įstaigomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Užsienio valstybių įstaigų ir tarptautinių organizacijų prašymų dėl proceso veiksmų atlikimo, prašymų pradėti ar perimti baudžiamąjį persekiojimą vykdymas. Asmenų išdavimo iš Lietuvos Respublikos (ekstradicija) arba perdavimas Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvarka.
BAUSMIŲ VYKDYMO TEISĖ
Bausmes vykdančių institucijų sistema. Antstolis. Pataisos inspekcijos. Areštinės. Pataisos įstaigos.
Nuteistųjų turtinių ir asmeninių teisių apribojimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos. Bausmių, kuriomis apribojama nuteistųjų laisvė, vykdymo tvarka ir sąlygos.
Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos. Pataisos įstaigų rūšys, nuteistųjų laikymo jose tvarka. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo ypatybės moterims ir nepilnamečiams. Laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo ypatumai.
Juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos.
ADMINISTRACINĖ TEISĖ IR TEISENA
Administracinės prievartos rūšys, jų teisinė charakteristika bei taikymo pagrindai. Administracinė atsakomybė ir jos pagrindas. Administracinės nuobaudos samprata ir administracinių nuobaudų rūšys.
Organai ir pareigūnai, įpareigoti nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Administracinės nuobaudos skyrimo bendrosios taisyklės: mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas; nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus; administracinės nuobaudos skyrimo terminai; terminas, kuriam pasibaigus, laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Administracinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindai.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos stadijos. Asmenys, dalyvaujantys administraciniame procese, jų teisės ir pareigos. Prokuroro teisės administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, jo turinys bei pagrindiniai reikalavimai. Atvejai ir aplinkybės, kai protokolas nesurašomas. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos užtikrinimo priemonės: pažeidėjo pristatymas, administracinis asmens sulaikymas, asmens apžiūra ir daiktų patikrinimas, daiktų ir dokumentų paėmimas, nušalinimas nuo transporto priemonių vairavimo ir patikrinimas blaivumui nustatyti. Administracinio sulaikymo terminai. Administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas. Bylos nagrinėjimo vieta, terminai ir tvarka. Nutarimo priėmimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Nutarimų rūšys, turinys, paskelbimo ir nuorašo įteikimo tvarka. Nutarimo apskundimas, apskundimo pasekmės. Nutarimų skirti administracines nuobaudas vykdymas. Nutarimo vykdymo atidėjimas. Nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis. Nutarimo dalies dėl turtinio nuostolio atlyginimo vykdymo tvarka ir terminai.
Administracinių bylų teisenos įstatymas. Bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, teisenos esmė, jos ypatumai.
Administracinių teismų sistema, kompetencija. Turtinės ir moralinės žalos atlyginimas administracinių bylų teisenoje. Bylos, nespręstinos administraciniuose teismuose.
Ikiteisminė administracinių ginčų sprendimo tvarka. Savivaldybių, apskričių ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijų sudarymas bei kompetencija. Administracinių ginčų komisijų nespręstini ginčai. Komisijų darbo tvarka, sprendimų priėmimas, apskundimas ir vykdymas.
Administracinėje byloje dalyvaujantys asmenys: šalys ir dalyviai, jų teisės ir pareigos. Atstovavimas administraciniame teisme.
Teismo išlaidos ir jų paskirstymas. Neapmokestinami skundai (prašymai). Atleidimas nuo žyminio mokesčio.
Skundo (prašymo) forma ir turinys, jo priedai. Bendrosios skundų (prašymų) padavimo administraciniam teismui taisyklės.
Pareiškimai ištirti norminių aktų teisėtumą. Abstraktus prašymas ištirti norminio akto teisėtumą. Prašymas ištirti norminio akto teisėtumą ryšium su individualia byla. Bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo kreipimasis į administracinį teismą.
Skundai dėl administracinių nuobaudų panaikinimo. Skundo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo padavimas, jo nagrinėjimo terminai ir tvarka. Teismo sprendimų, priimtų išnagrinėjus bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, rūšys. Mokesčiai, administruojami pagal Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymus. Mokesčių įstatymų pažeidimai. Mokestiniai ginčai, jų ikiteisminė bei teisminė nagrinėjimo tvarka. Vietos mokesčių administratoriaus kompetencija. Centrinio mokesčių administratoriaus kompetencija. Mokestinių ginčų komisijos kompetencija.
Bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose principai ir tvarka. Teismo sudėtis. Administracinių teismų sprendimai. Sprendimų rūšys ir priėmimas. Skundžiamų aktų panaikinimo pagrindai ir teisinės pasekmės. Norminio akto pripažinimo neteisėtu teisinės pasekmės. Teismo sprendimai bylose dėl vilkinimo ar neveikimo bei užtikrinti administracinių ginčų komisijų sprendimo vykdymą. Sprendimų vykdymas. Administracinių teismų sprendimų apskundimas.
Administracinių bylų nagrinėjimas apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vaidmuo formuojant vienodą administracinės teisės normų taikymo praktiką teismuose.
DARBO TEISĖ
Darbo teisės šaltinių sąvoka ir rūšys. Bendrieji ir specialūs norminiai aktai, reguliuojantys darbuotojų darbą. Lokaliniai aktai kaip darbo teisės šaltinis, jų rūšys, priėmimo ir įsigaliojimo ypatumai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išanalizuotos teismų praktikos nagrinėjant darbo bylas ir aprobuotų teismų praktikos apibendrinimų reikšmė.
Kolektyvinės sutarties sąvoka, rūšys ir turinys. Kolektyvinių ginčų nagrinėjimo tvarka.
Įdarbinimo sąvoka. Piliečių užimtumo teisės ir jų garantijos. Bedarbio sąvoka. Bedarbių socialinės garantijos.
Darbo sutarties sąvoka, turinys, rūšys.
Perkėlimo į kitą darbą sąvoka ir rūšys. Darbo sąlygų pakeitimas.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai. Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu. Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva. Darbo sutarties nutraukimo apribojimai.
Garantijos darbuotojams išlaikyti darbo vietą.
Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas.
Darbo sutarties nutraukimo apribojimai, kai nėra darbuotojo kaltės. Atleidimo iš darbo įforminimas ir tvarka. Išeitinė išmoka.
Darbuotojo grąžinimas į darbą.
Darbo laiko sąvoka. Darbo laiko trukmė. Darbo laiko režimas. Darbo laiko apskaita.
Poilsio laiko sąvoka ir rūšys. Atostogos, jų rūšys.
Darbo užmokesčio sąvoka ir formos. Garantinės ir kompensacinės išmokos. Išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindai ir apribojimas.
Drausminė darbuotojų atsakomybė. Drausminių nuobaudų rūšys ir jų skyrimo tvarka.
Materialinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir sąlygos. Darbdavio materialinės atsakomybės atsiradimo atvejai. Žalos, padarytos dėl darbuotojo sužalojimo, mirties, darbuotojo ar kitų asmenų turtinių interesų pažeidimo, atlyginimo tvarka.
Darbuotojų saugos ir sveikatos sąvoka. Saugaus darbo organizavimas ir vykdymas. Privalomi sveikatos patikrinimai. Motinystės sauga.
Darbo ginčo sąvoka. Darbo ginčus nagrinėjantys organai. Darbo ginčų nagrinėjimas teismuose. Sprendimų dėl darbo ginčų vykdymas.
CIVILINĖ TEISĖ
Civilinės teisės šaltiniai. Civiliniai įstatymai ir jų reglamentuojami santykiai, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymas, civilinio kodekso normų aiškinimo principai.
Tarptautinė privatinė teisė: bendrosios nuostatos, fizinių asmenų civiliniam teisiniam statusui taikytina teisė, juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms taikytina teisė, šeimos teisiniams santykiams taikytina teisė, sutartinėms prievolėms taikytina teisė, padarytos žalos (deliktinėms) prievolėms taikytina teisė, daiktinėms teisėms taikytina teisė, intelektinei nuosavybei taikytina teisė, kitokioms prievolėms taikytina teisė, paveldėjimo santykiams taikytina teisė. Tarptautinės privatinės teisės šaltiniai.
Sandorių samprata ir forma. Negaliojantys sandoriai. Civilinių teisių objektų samprata ir rūšys.
Terminai. Ieškinio senatis.
Civilinių teisių įgyvendinimo principai ir jų gynimo būdai.
Fizinių asmenų civilinis teisnumas ir veiksnumas. Fizinio asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu. Fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta ir gyvenamoji vieta.
Civilinės būklės aktai. Fizinio asmens pripažinimas nežinia kur esančiu ar paskelbimas mirusiu.
Juridiniai asmenys, jų rūšys. Juridinio asmens steigimas. Juridinių asmenų teisnumas. Juridinio asmens organai. Juridinių asmenų pabaiga ir pertvarkymas. Priverstinis akcijų (dalių, pajų) pardavimas. Juridinio asmens veiklos tyrimas.
Atstovavimas. Komercinis atstovavimas. Prekybos agentas. Komercinio atstovavimo ypatumai sudarant ir vykdant tarptautinio prekių pirkimo-pardavimo sutartis. Prokūra.
Šeimos teisės šaltiniai, šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, šeimos teisių įgyvendinimas ir gynimas. Susitarimas tuoktis ir jo teisinės pasekmės. Santuokos sudarymo sąlygos. Santuokos sudarymas. Santuokos teisinės pasekmės. Santuokos negaliojimas.
Santuokos pabaigos pagrindai. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Santuokos nutraukimas vieno sutuoktinio prašymu. Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių kaltės). Santuokos nutraukimo teisinės pasekmės. Sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija).
Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos. Sutuoktinių turto teisinis režimas. Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Pagal sutartį nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles. Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas.
Vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Vaiko kilmės nustatymas: bendrieji vaiko kilmės nustatymo pagrindai, tėvystės pripažinimas, tėvystės nustatymas, tėvystės (motinystės) nuginčijimas.
Tėvų teisės ir pareigos vaikams. Tėvų valdžia. Vaikų teisės ir pareigos. Asmeninės tėvų teisės ir pareigos. Ginčai dėl vaikų. Tėvų valdžios apribojimas.
Turtinės vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tėvų teisės ir pareigos, susijusios su jų vaikams priklausančiu turtu. Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos.
Įvaikinimas. Įvaikinimo sąlygos ir tvarka. Įvaikinimo teisinės pasekmės.
Kitų šeimos narių teisės ir pareigos. Bendras gyvenimas neįregistravus santuokos. Kitų šeimos narių tarpusavio išlaikymo pareigos.
Globa ir rūpyba. Nepilnamečių globa ir rūpyba. Pilnamečių asmenų globa ir rūpyba. Civilinės būklės aktų registravimas.
Daiktinė teisė. Daikto valdymas. Teisėtas ir neteisėtas daikto valdymas. Valdymo atsiradimas ir įgyvendinimas. Valdymo pabaigos pagrindai. Valdymo gynimas.
Nuosavybės teisė. Nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai. Įgyjamoji senatis. Bendrosios nuosavybės teisė, jos rūšys, objektai ir įgyvendinimas. Savininko teisių apsauga ir gynimas, daikto išreikalavimas iš sąžiningo įgijėjo.
Turto patikėjimo teisė.
Servitutas, jo turinys. Servituto teisių įgyvendinimas, servituto rūšys. Servituto nustatymas. Servituto pabaiga.
Uzufruktas. Uzufrukto nustatymas. Uzufrukto pabaiga.
Užstatymo teisė (superficies).
Ilgalaikė nuoma (emphyteusis).
Hipoteka, jos rūšys. Hipotekos įregistravimas. Hipotekos perleidimas ir įkeitimas. Skolos išieškojimas hipotekos kreditoriaus naudai. Hipotekos pabaiga.
Įkeitimas. Įkeitimo objektas, įkeistų daiktų išieškojimo tvarka, įkeistų turtinių teisių realizavimas, įkeitimo teisės pabaiga. Lombardo teisės, pareigos ir atsakomybė.
Daikto sulaikymas. Kito asmens turto administravimas, turto administravimo rūšys.
Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas.
Paveldėjimo teisė. Įpėdiniai. Paveldėjimas pagal įstatymą. Paveldėjimas pagal testamentą. Bendrasis sutuoktinių testamentas. Palikimo priėmimas ir atsakomybė už palikėjo skolas. Įpėdinių savitarpio santykiai. Atskirų turto rūšių paveldėjimo ypatybės: žemės paveldėjimas, pramoninės nuosavybės paveldėjimas.
Prievolių teisė. Prievolių rūšys. Skolininkų ir kreditorių daugetas. Dalomosios ir nedalomosios prievolės. Alternatyviosios prievolės. Sąlyginės prievolės. Terminuotos prievolės. Piniginės prievolės. Prievolių vykdymas ir jų neįvykdymo teisinės pasekmės. Kreditoriaus interesų gynimas. Prievolių įvykdymo užtikrinimas: netesybos, laidavimas, garantija, rankpinigiai. Reikalavimo perleidimas. Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija). Skolos perkėlimas. Prievolių pabaiga. Bendrieji prievolių pabaigos pagrindai. Įskaitymas. Novacija. Restitucija.
Sutarčių teisė. Sutarties laisvės principas, sutarčių rūšys, viešoji sutartis. Sutarčių sudarymas. Sutarčių galia ir forma. Sutarčių aiškinimas. Sutarčių turinys. Sutarčių vykdymas. Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės. Sutarčių pabaiga.
Kito asmens reikalų tvarkymas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas. Lošimas ir lažybos.
Civilinė atsakomybė. Civilinės atsakomybės samprata ir rūšys, sąlygos. Civilinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo civilinės atsakomybės. Sutartinė atsakomybė. Deliktinė atsakomybė, jos rūšys. Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ar paslaugų. Dėl klaidinančios reklamos atsiradusios žalos atlyginimas.
Pirkimo-pardavimo sutartis. Bendrosios pardavėjo pareigos ir teisės. Bendrosios pirkėjo pareigos ir teisės. Vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Daiktų pardavimas ne prekybai skirtose patalpose. Daiktų keitimas ir grąžinimas. Daikto kokybė ir pirkėjo teisės, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas. Didmeninio pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai. Viešojo pirkimo-pardavimo sutartys. Energijos pirkimo-pardavimo sutartys. Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartys. Įmonės pirkimas-pardavimas. Daiktų pirkimas-pardavimas išsimokėtinai. Pirkimas-pardavimas su atpirkimo teise. Daiktų pardavimas aukciono būdu. Teisių pirkimo-pardavimo sutartis. Kitokių pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumai: vertybinių popierių ir valiutos pirkimas-pardavimas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas konkurso būdu, pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymas biržoje, pirkimo-pardavimo sutartis su išlyga dėl nuosavybės teisės.
Mainų sutartis.
Skolos padengimo sutartis. Turto perleidimo už rentą sutartis.
Rentos sutartis. Neterminuota (nuolatinė) renta. Renta iki gyvos galvos. Išlaikymas iki gyvos galvos.
Dovanojimo sutartis.
Nuomos sutartis. Nuomos sutarties šalių teisės ir pareigos. Nuomos sutarties pabaiga. Vartojimo nuomos sutartis. Transporto priemonių nuoma, teikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugas. Transporto priemonių nuoma, neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų. Pastatų, statinių ir įrenginių nuoma. Įmonės nuoma. Žemės nuoma. Lizingas (finansinė nuoma). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties pabaiga. Tarnybinės gyvenamosios patalpos. Gyvenamųjų patalpų nuoma bendrabučiuose. Viešbučiai, nakvynės namai ir gyvenimas gydymo ir socialinės globos institucijų patalpose. Iškeldinimas pagal prokuroro sankciją.
Neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartis.
Rangos sutartis, jos turinys, šalys, jų teisės ir pareigos, atsakomybė. Generalinis rangovas ir subrangovas. Vartojimo ranga. Statybos ranga. Projektavimo ir tyrinėjimo darbų ranga. Rangos darbai, finansuojami iš valstybės ar savivaldybių biudžeto.
Atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas. Turizmo paslaugų teikimas.
Pavedimo sutartis.
Franšizės sutartis.
Komiso sutartis.
Distribucijos (paskirstymo) sutartis.
Vežimo sutartys. Krovinių ekspedijavmo ir krovinių ekspedicijos sutartys.
Pasaugos sutartis. Prekių sandėliavimo sutartis. Specialios pasaugos rūšys: daiktų, esančių ginčo objektu, laikinoji pasauga (sekvestracija), daiktų saugojimas lombarde, daiktų saugojimas viešbučiuose, daiktų saugojimas banke, vertybių saugojimas individualiame banko seife, daiktų saugojimas transporto įmonių saugojimo kamerose, daiktų saugojimas drabužinėse.
Paskolos sutartis. Kreditavimo sutartis. Vartojimo kredito sutartis. Banko indėlio sutartis. Faktoringo sutartis. Banko sąskaitos sutartis.
Atsiskaitymai. Atsiskaitymai mokėjimo pavedimais. Akredityvas. Inkaso.
Viešas atlyginimo pažadėjimas.
Viešas konkursas.
Turto patikėjimas.
Jungtinė veikla (partnerystė).
Taikos sutartis.
Draudimo sutartis, draudimo formos ir šakos.
Tarptautiniai pervežimai.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas, atkūrimo tvarka ir sąlygos.
Garbės ir orumo gynimo teisinis reglamentavimas.
Vartotojų teisių gynimas.
CIVILINIO PROCESO TEISĖ
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių.
Civilinio proceso teisės šaltiniai. Civilinio proceso teisenų rūšys. Civilinio proceso stadijos. Civilinio proceso teisės principai.
Bylos, nagrinėtinos teisme.
Teismingumas, jo rūšys.
Dalyvaujantys byloje asmenys. Civilinis procesinis veiksnumas. Kuratoriaus paskyrimas. Šalys civiliniame procese, jų teisės ir pareigos. Procesinis bendrininkavimas. Tretieji asmenys civiliniame procese. Prokuroro, valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų asmenų teisė pareikšti ieškinį viešajam interesui apginti bei bei šių subjektų teisė duoti išvadą byloje, jų procesinės teisės ir pareigos. Atstovavimas teisme, atstovavimo teisme pagrindai ir rūšys, atstovavimo apimtis ir įforminimas.
Teismo sudėtis. Nušalinimai. Nušalinimo pagrindai ir išsprendimo tvarka.
Procesiniai terminai. Procesinių terminų skaičiavimas, pabaiga. Procesinių terminų praleidimo pasekmės. Procesinių terminų sustabdymas, pratęsimas, atnaujinimas.
Bylinėjimosi išlaidos. Žyminis mokestis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Valstybinės teisinės pagalbos skyrimas ir išlaidų atlyginimo tvarka. Užstatas. Teismo nuobaudos, jų rūšys.
Procesiniai dokumentai, jų rūšys, forma ir turinys. Procesinių dokumentų įteikimas, įteikimo būdai ir tvarka. Teismo šaukimai ir pranešimai, jų turinys.
Ieškinys. Ieškinio turinys, priėmimas, trūkumų šalinimas. Ieškinio atsisakymas, atsakovo pripažinimas ieškinio ir šalių taikos sutarties sudarymas. Ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas, atsiliepimas į ieškinį, priešieškinis.
Laikinosios apsaugos priemonės, jų rūšys ir taikymas.
Teismo posėdžiai. Teismo posėdžių formos, posėdžių skyrimas ir vieta. Teismo posėdžio sudėtinės dalys. Pirmininkavimas teismo posėdžiui.
Bylos nagrinėjimo sustabdymas, sustabdymo terminai ir pasekmės. Bylos atnaujinimas.
Teismo posėdžio protokolas, jo turiniui keliami reikalavimai. Pastabos dėl protokolo, jų išnagrinėjimas.
Teismo pavedimai.
Procesas pirmosios instancijos teisme. Įrodymai ir įrodinėjimas. Teismų praktika dėl įrodymus ir įrodinėjimą reguliuojančių civilinio proceso nuostatų. Įrodinėjimo pareiga ir dalykas. Atleidimas nuo įrodinėjimo. Šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai. Liudytojų parodymai, jų teisės ir pareigos, apklausos tvarka. Rašytiniai įrodymai, jų pateikimo, išreikalavimo tvarka, įrodomoji galia. Daiktiniai įrodymai, jų išreikalavimo ir pateikimo tvarka. Apžiūros protokolas. Eksperto išvada, ekspertizės atlikimas ir ekspertų skyrimas, papildoma ir pakartotinė ekspertizė. Kiti įrodymai. Įrodymų užtikrinimas.
Pasirengimas civilinių bylų nagrinėjimui teisme. Šalių ir trečiųjų asmenų pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu. Pasirengimas nagrinėti bylą teisme parengiamajame teismo posėdyje. Taikinimo procedūra.
Nagrinėjimas teisme. Teismo posėdžio sudėtinės dalys, jo eiga. Nagrinėjimo teisme betarpiškumas, žodiškumas ir nepertraukiamumas. Šalių ir jų atstovų, trečiųjų asmenų, liudytojų, ekspertų ar vertėjų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas.
Teismo sprendimai, jų rūšys. Sprendimo priėmimo tvarka ir išdėstymas, sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimas. Reikalavimai, keliami teismo sprendimams. Papildomas sprendimas, sprendimo išaiškinimas. Sprendimo įsiteisėjimas, nukreipimas vykdyti. Skubiai vykdytini sprendimai ir nutartys. Sprendimo už akių priėmimas, jo turinys, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismo nutartis ir rezoliucija. Reikalavimai teismo nutarčiai. Bylos nutraukimo pagrindai, tvarka ir pasekmės. Pareiškimo palikimo nenagrinėto pagrindai, tvarka ir pasekmės. Teismo nutartys dėl teisės pažeidimų pašalinimo.
Neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimas apeliacine tvarka. Apeliacinio skundo subjektai, apeliacinio apskundimo objektas. Apeliacinio skundo turinys, padavimo terminai ir tvarka. Apeliacinio skundo atsisakymas, prisidėjimas prie apeliacinio skundo. Apeliacinio skundo priėmimas. Atsiliepimai į apeliacinį skundą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismo teisės. Sprendimo panaikinimo, pakeitimo arba naujo sprendimo priėmimo pagrindai. Atskirųjų skundų padavimo tvarka ir terminai. Apskundimo atskiraisiais skundais objektai. Apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus atskirąjį skundą.
Aukščiausiojo Teismo kompetencija ir uždaviniai. Aukščiausiojo Teismo vaidmuo vienodinant įstatymų taikymo praktiką teismuose. Įsiteisėjusių teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas kasacine tvarka. Kasacinio skundo subjektai, skundo padavimo tvarka ir terminai. Apribojimai pateikti kasacinį skundą. Įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindai. Kasacinio skundo turinys, prisidėjimas prie kasacinio skundo. Kasacinio skundo priėmimo tvarka. Atsiliepimai į kasacinį skundą. Pagrindiniai kasacinio proceso bruožai, bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos. Bylos nagrinėjimas išplėstinėje teisėjų kolegijoje ir skyriaus plenarinėje sesijoje. Kasacinio teismo teisės. Sprendimo ar nutarties vykdymo sustabdymas.
Proceso atnaujinimas. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Proceso atnaujinimo pagrindai, prašymų atnaujinti procesą pateikimas ir nagrinėjimas.
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai. Santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo proceso ypatumai. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nustatymo nagrinėjimo proceso ypatumai. Bylų dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nagrinėjimo proceso ypatumai. Bylų dėl tėvų valdžios apribojimo nagrinėjimo proceso ypatumai. Darbo bylų nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl daikto valdymo pažeidimų nagrinėjimo pagrindiniai bruožai.
Dokumentinis procesas. Leistinumas. Pagrindiniai dokumentinio proceso bruožai. Preliminarus sprendimas. Atsakovo prieštaravimai ir bylos nagrinėjimas.
Bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumai ir pagrindiniai bruožai. Leistinumas. Skolininko prieštaravimai ir teismo veiksmai juos gavus. Ginčų dėl nedidelių sumų priteisimo nagrinėjimo proceso ypatumai.
Ypatingoji teisena. Ypatingosios teisenos atskirų bylų kategorijų nagrinėjimo proceso ypatumai. Ypatingosios teisenos esmė, skirtumai nuo kitų civilinio proceso teisenų.
Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo nežinia kur esančiu nagrinėjimo ypatumai. Šių bylų atnaujinimas.
Bylų dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu ir nepilnamečio pripažinimo veiksniu (emancipuotu) nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl įvaikinimo nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl globos ir rūpybos nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl antstolių ir notarinių veiksmų nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo proceso ypatumai.
Bylų dėl teisių atkūrimo pagal prarastus pareikštinius vertybinius dokumentus (šaukiamoji teisena) nagrinėjimo ypatumai.
Bylų dėl valdymo fakto patvirtinimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo proceso ypatumai. Bylų dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu proceso ypatumai. Bylų dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ar vieno sutuoktinio prašymu nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl prarastos teismo ar vykdomosios bylos atkūrimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimo ypatumai. Bylų dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo ir kitų bylų, kurios pagal civilinį kodeksą bei kitus įstatymus nagrinėtinos supaprastinto proceso tvarka, nagrinėjimo ypatumai.
Vykdymo procesas. Pagrindinės teismo sprendimų vykdymo taisyklės. Šalys vykdymo procese, jų teisės ir pareigos. Vykdytini dokumentai (vykdymo pagrindai). Vykdomųjų dokumentų rūšys ir jų teisinė reikšmė. Vykdymo vieta, vykdymo laikas. Taikos sutartis vykdymo procese. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka. Vykdomųjų dokumentų pateikimo ir priėmimo vykdyti tvarka. Raginimas įvykdyti sprendimą. Teismo antstolių kompetencija ir procesinės kontrolės tvarka, jų veiksmų apskundimas. Vykdymo išlaidos. Vykdymo veiksmų sustabdymas ir atidėjimas. Vykdomųjų dokumentų grąžinimas išieškotojui. Vykdomosios bylos nutraukimas. Išieškojimo iš skolininko turto pagrindinės taisyklės ir principai. Išieškojimo iš fizinių asmenų pagrindiniai bruožai. Išieškojimo iš juridinių asmenų turto pagrindiniai bruožai. Pagrindinės turto arešto taisyklės. Sprendimo įvykdymo atgręžimas.
Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų vykdymo ypatumai.
Teismingumas ir normų taikymas tarptautiniame civiliniame procese. Bendrosios nacionalinio teismingumo taisyklės. Nacionalinio teismingumo taisyklės ginčo teisenoje. Nacionalinio teismingumo taisyklės ypatingojoje teisenoje. Lietuvos Respublikos teismams neteismingos bylos. Pagrindiniai tarptautinio civilinio proceso bruožai. Kitos valstybės fizinio ir juridinio asmens atleidimas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, teisinė pagalba, įteikimai, įrodymų užtikrinimas. Užsienio teisės taikymas.
Užsienio teismų (arbitražų) sprendimų pripažinimo tvarka ir pagrindinės taisyklės. Leidimo vykdyti užsienio teismų (arbitražų) sprendimus tvarka. Užsienio valstybės teisme patvirtintų taikos sutarčių ir teismo nutarčių pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka.
Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai. Bankroto procedūrų neteisminio nagrinėjimo tvarka.
FINANSŲ TEISĖ, MOKESČIŲ TEISĖ
Kreditavimo teisinių santykių reikšmė. Bankų ir kredito unijų veiklos ypatumai.
Mokesčių rūšys. Mokesčio administratoriaus administruojami mokesčiai. Pagrindinės mokesčių apskaičiavimo, sumokėjimo ir grąžinimo nuostatos. Pagrindinės Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatos. Pridėtinės vertės mokestis, jo grąžinimo tvarka. Žyminis mokestis, jo grąžinimo sąlygos ir tvarka. Paveldimo ir dovanojamo turto mokestis.
Baudų ir mokesčių, numatytų Lietuvos Respublikos kodeksuose, indeksavimas.
TARPTAUTINĖ VIEŠOJI IR EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖ
Pagrindiniai specifiniai tarptautinės teisės bruožai. Tarptautinės ir nacionalinės teisės santykis. Tarptautinės viešosios teisės šaltiniai.
Tarptautinės sutartys, tarptautinių sutarčių prigimtis. Tarptautinių sutarčių rūšys. Tarptautinės sutarties sudarymas. Išlyga dėl tarptautinės sutarties. Tarptautinės sutarties įsigaliojimas. Depozitaras. Tarptautinės sutarties registravimas ir skelbimas. Tarptautinės sutarties aiškinimas. Tarptautinės sutarties laikymasis ir taikymas. Tarptautinių sutarčių taikymo Lietuvos vidaus teisėje ypatybės.
Atsakomybė tarptautinėje viešojoje teisėje.
Individo teisės, pareigos ir atsakomybė. Tarptautinės baudžiamosios teisės pagrindai. Teisinė pagalba ir ekstradicija.
Tarptautinės teisės subjekto požymiai. Valstybė kaip tarptautinės teisės subjektas.
Europos Sąjungos teisės prigimtis, ypatybės ir galiojimas. Europos Sąjungos teisės šaltiniai. Europos Sąjungos teisės aktų rūšys, jų ypatumai.
Pagrindinės Europos Sąjungos institucijos, jų kompetencija, pagrindiniai sprendimų priėmimo bruožai. Europos Teisingumo Teismas, jo kompetencija ir vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos teisinę praktiką.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos struktūra, joje įtvirtintų teisių ir pagrindinių laisvių klasifikavimas. Konvencijos ratifikavimas. Konvencijos įtaka Lietuvos Respublikos įstatymų leidybai ir teismų darbui. Konvencijos taikymas Lietuvos Respublikos vidaus teisėje. Konvencijos taikymo problemos Lietuvos Respublikos civilinėje ir baudžiamojoje teisėje.
Europos žmogaus teisių teismo kompetencija, jo vaidmuo bei įtaka Europos žmogaus teisių konvencijos valstybių narių vidaus teisei bei teismų praktikai. Bylos prieš Lietuvą Europos žmogaus teisių teisme.