ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL PUBLIKACIJOJE „TEMIDĖ PAGAL IŠKVIETIMĄ“ („LIETUVOS RYTAS“, 2010-03-22) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. liepos 7 d. Nr. SPR-71
Vilnius
2010 m. balandžio 22 d. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyboje buvo gautas pareiškėjo Kęsto Komskio (toliau – pareiškėjas) skundas dėl publikacijoje „Temidė pagal iškvietimą“ („Lietuvos rytas“, 2010-03-22) paskelbtos informacijos. Pareiškėjas nurodė, kad publikacijoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės ir žemina jo garbę ir orumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad publikacijoje paskelbti konstatuojamo pobūdžio teiginiai, kurie dėstomi kaip faktai ir yra pateikiami kaip objektyviai egzistuojantys. Pareiškėjo teigimu, kategoriškų ir tikrovės neatitinkančių duomenų publikavimu visuomenei buvo paskleista vienareikšmiškai suprantama žinia, jog jis vykdo teisės normoms priešingą veiką, t. y. kontrabandą. Pareiškėjas prašo įvertinti publikaciją, nustačius pažeidimą įspėti viešosios informacijos rengėją, įpareigoti jį paneigti tikrovės neatitinkančią, garbę ir orumą žeminančią informaciją ir priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ bei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto svetainėje.
Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu, pareiškėjo skundas dalyje dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatų pažeidimo buvo persiųstas nagrinėti Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai.
Tirdama pareiškėjo skundą žurnalistų etikos inspektorė paaiškinimų dėl publikacijoje paskelbtos informacijos kreipėsi į viešosios informacijos rengėją.
Laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas atsakingas už laikraščio turinį Feliksas Telksnys žurnalistų etikos inspektorei paaiškino, kad skundžiama publikacija buvo išspausdinta skiltyje „Nuomonės“, kas dienraščio skaitytojams akivaizdžiai nurodo, kad paskelbta informacija yra straipsnio autorių nuomonė. Viešosios informacijos rengėjas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas yra Seimo narys, todėl priskirtinas viešųjų asmenų kategorijai, taigi turėtų būti pakantesnis kritikai bei kitai apie jį platinamai informacijai. Anot F. Telksnio, straipsnio autorius, rašydamas publikaciją „aštresniu“ stiliumi daug kur naudojo alegorijas, t. y. atitinkamas lingvistines išraiškos priemones. F. Telksnio teigimu, pareiškėjas nenurodė, kuo paskleista informacija žemina jo garbę ir orumą, o vienintelis pareiškėjo motyvas – neva jis buvo įvardintas vykdantis teisės normoms priešingą veiką – kontrabandą, yra nepagrįstas. Viešosios informacijos rengėjas pažymi, kad prieš tapdamas Seimo nariu pareiškėjas nuo 2003 m. iki 2008 m. buvo Pagėgių savivaldybės meras. Visuotinai žinomas faktas, kad jau eilę metų Pagėgių krašte klesti kontrabanda, kurios nesugeba pažaboti vietos valdžia bei teisėsauga. Pasak F. Telksnio, apie galimas pareiškėjo sąsajas su kontrabanda viešai yra užsiminusi Seimo Pirmininkė I. Degutienė. Panašią nuomonę apie pareiškėją buvo išsakęs ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. F. Telksnys pažymi, kad skundžiamoje publikacijoje pareiškėjas niekur nebuvo apkaltintas vykdantis nusikalstamą veiką. Publikacijos autorius savo komentare tiesiog išdėstė savo nuomonę bei pastebėjimus, remdamasis nurodytų asmenų nuomone.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, atlikusi tyrimą Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų požiūriu bei įvertinusi skundo tyrimo metu surinktą medžiagą, žurnalistų etikos inspektorė
nustatė:
Pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos Seimo narys, todėl dėl savo einamų pareigų pagrįstai laikytinas viešuoju asmeniu. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 73 dalis viešąjį asmenį apibrėžia taip – tai valstybės politikas, teisėjas, valstybės ar savivaldybės pareigūnas, politinės partijos ir (ar) asociacijos vadovas, kuris dėl einamų pareigų arba savo darbo pobūdžio nuolat dalyvauja valstybinėje ar visuomeninėje veikloje, arba kitas asmuo, jeigu jis turi viešojo administravimo įgaliojimus ar administruoja viešųjų paslaugų teikimą arba jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems reikalams. Todėl, vertindama apie pareiškėją paskelbtą informaciją, žurnalistų etikos inspektorė laikosi nuomonės, kad turi būti taikomos platesnės kritikos ribos, o pats pareiškėjas turėtų būti pakantesnis reiškiamai kritikai, kokia nemaloni ir kandi ji bebūtų.
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl tikrovės neatitinkančios, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančios informacijos paskelbimo.
Sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas, žinotina, kad fizinio asmens garbė ir orumas visuomenės informavimo priemonėse ginami tais atvejais, kai nustatoma šių faktų visuma: 1) žinių paskleidimo faktas; 2) faktas, jog paskleistos žinios apie pareiškėją; 3) faktas, jog paskleistos žinios yra žeminančio pobūdžio; 4) faktas, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės. Asmens garbės ir orumo gynimas yra siejamas su tikrovės neatitinkančių ir žeminančių žinių, bet ne nuomonių, paskelbimu.
Kadangi žinios ir nuomonės atskyrimas yra reikšmingas paskleistos informacijos turinio teisiniam įvertinimui, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar skundžiamose publikacijose buvo paskleistos žinios, ar nuomonės.
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnį žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas faktas ar tikri (teisingi) duomenys; nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų.
Skundžiamos publikacijos teiginyje „<...> Ta Amerika: kontrabanda, Pagėgiai ir, ko gero, su visu tuo susijęs feodalas Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas „tvarkietis“ K. Komskis <...>“ paskelbta informacija yra konstatuojamojo pobūdžio, todėl laikytina viešai apie pareiškėją paskleista žinia, kuria pažymima, jog pareiškėjas yra susijęs su teisei priešingos veikos – kontrabandos – atlikimu.
Viešosios informacijos rengėjo paaiškinimai, jog skundžiama publikacija buvo išspausdinta skiltyje „Nuomonės“, kas dienraščio skaitytojams akivaizdžiai nurodo, kad paskelbta informacija yra straipsnio autorių nuomonė, laikytina nepagrįsta. Tai, kad skundžiamas teiginys yra išspausdintas laikraščio skiltyje „Nuomonės“, nekeičia šio teiginio teisinio kvalifikavimo. Vertinimo objektu yra teiginiu perteikiama informacija, todėl jo vieta laikraščio struktūroje negali būti pripažįstama aplinkybe, lemiančia atitinkamą perteikiamos informacijos vertinimą – teisinį kvalifikavimą.
Vertinant, ar paskelbtos žinios yra žeminančio pobūdžio, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia dalykinę reputaciją ar gerą vardą. Tai klaidinga bei asmenį diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį, nesąžiningą gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan. Be to, paskleistų žinių žeminantis pobūdis nėra nustatinėjamas, kai žodis ar jų junginiai, kuriais išsakomos žinios yra akivaizdžiai žeminančios. Pasakytina, kad asmuo gali būti diskredituojamas ir tuo atveju, jeigu neigiamai asmenį apibūdinantys teiginiai yra vartojami su žodžiais reiškiančiais tam tikras prielaidas, siekiant teiginiui suteikti nuomonės atspalvį. Nagrinėjamame teiginyje pavartotas žodžių junginys „ko gero“ nepaneigia aplinkybės, jog apie pareiškėją buvo paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija. Taigi skundžiamame teiginyje apie pareiškėją paskleistos žinios, kuriomis jam priskiriamas teisei priešingų veiksmų atlikimas, yra akivaizdžiai žeminančio pobūdžio ir protingam, moraliam žmogui apie pareiškėją sukelia neigiamą nuomonę. Tačiau, vadovaujantis garbės ir orumo pažeidimo konstatavimui būtinų faktinių aplinkybių visuma, svarbu nustatyti ne tik žeminantį paskleistų žinių pobūdį, bet ir žinių atitikimo tikrovei faktą.
Viešosios informacijos rengėjas paaiškinimuose žurnalistų etikos inspektorei nurodė, kad prieš tapdamas Seimo nariu, pareiškėjas nuo 2003 m. iki 2008 m. buvo Pagėgių savivaldybės meras. F. Telksnys nurodė, jog visuotinai žinomas faktas, kad jau eilę metų Pagėgių krašte klesti kontrabanda, kurios nesugeba pažaboti vietos valdžia bei teisėsauga. Pasak F. Telksnio, apie galimas pareiškėjo sąsajas su kontrabanda viešai yra užsiminusi Seimo Pirmininkė I. Degutienė, panašią nuomonę apie pareiškėją buvo išsakęs ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas. Šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais, kadangi tik perteikia prielaidas ir gandus apie pareiškėjo galimai atliktus neteisėtus veiksmus, tačiau nepateikia jokių objektyviai egzistuojančių duomenų, jog pareiškėjas iš tiesų būtų susijęs su nusikalstamos veikos atlikimu. Viešosios informacijos rengėjas privalo teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias, neturi skelbti nepagrįstų kaltinimų, o informacijos šaltinių jam suteikta informacija turi tapti tyrimo objektu, kadangi būtent jis yra atsakingas už skelbiamos informacijos turinį. Taigi nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, turėdamas pareigą įrodyti paskelbtos informacijos atitikimą tikrovei, to nepadarė, todėl laikytina, jog apie pareiškėją paskelbė tikrovės neatitinkančias bei žeminančias žinias.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalis viešosios informacijos rengėjus įpareigoja viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėse pateikti teisingai, tiksliai ir nešališkai. Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama platinti dezinformaciją ir informaciją, šmeižiančią, įžeidžiančią žmogų, žeminančią jo garbę ir orumą; įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 4 punkte nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų; įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta žurnalisto pareiga teikti teisingas, tikslias ir nešališkas žinias; pagal įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 4 punktą žurnalistas turi vadovautis savo veikloje pagrindiniais visuomenės informavimo principais, laikytis žurnalistų profesinės etikos normų. Paskelbęs tikrovės neatitinkančias, pareiškėjo garbę ir orumą žeminančias žinias, viešosios informacijos rengėjas nesilaikė aukščiau išvardintų teisės normų.
Teiginiuose: „<...> Tačiau kai tik „tvarkiečiai“ su „darbiečiais“, krikščionimis bei kairiaisiais puolė rimčiau į valdžios skvernus, iš konservatorių viršūnių ir pasigirdo: „Kontrabandininkai bei kitokio plauko banditai veržiasi į valdžią, bet jais tuojau užsiims saugumas! <...>“, „<...> Korupcine dilgėle lyg ir įvardytas K. Komskis – ne vienintelis šio audringo pavasario žiedas <...>“ paskelbta vertinamojo pobūdžio informacija, todėl laikytina nuomonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis laiduoja vieną pagrindinių žmogaus teisių – teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas teisės skleisti informaciją turinį, yra nurodęs, kad teisė skleisti informaciją ir idėjas apima ne tik teisę skleisti neutralią informaciją ir idėjas, kurios yra palankios ir neįžeidžiančios, bet ir informaciją, kuri yra šokiruojanti, erzinanti ar trikdanti visuomenę ar jos dalį. Taigi nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas, paskelbęs skundžiamo turinio nuomones, nepažeidė visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, žurnalistų etikos inspektorė pripažįsta pareiškėjo skundą pagrįstu iš dalies. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 50 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktais žurnalistų etikos inspektorė,
nusprendė:
1. Įspėti viešosios informacijos rengėją – UAB „Lietuvos rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 4 punkto, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų.
2. Reikalauti, kad viešosios informacijos rengėjas UAB „Lietuvos rytas“ paneigtų teiginyje „<...> Ta Amerika: kontrabanda, Pagėgiai ir, ko gero, su visu tuo susijęs feodalas Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas „tvarkietis“ K. Komskis <...>“ paskelbtą informaciją apie pareiškėją arba sudarytų jam galimybę atsakyti ir paneigti tokią informaciją.
3. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
4. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjui, UAB „Lietuvos rytas“ generaliniam direktoriui Gedvydui Vainauskui ir laikraščio „Lietuvos rytas“ vyriausiojo redaktoriaus pirmajam pavaduotojui atsakingam už laikraščio turinį Feliksui Telksniui.
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta laikraštyje „Lietuvos rytas“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas gali būti skundžiamas teismui per 30 dienų nuo jo gavimo (paskelbimo) dienos.