LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMO EKSPERTIZĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS
2002 m. gegužės 15 d. Nr. 674
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 436 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. 674
LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMO EKSPERTIZĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 436 punkte numatyta parengti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo projektą. Rengiant įstatymo projektą, remtasi galiojančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais teismo ekspertų ir teismo ekspertizės įstaigų teisinį statusą, funkcijas, kompetenciją bei atsakomybę: Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 36-1340).
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Lietuvoje nėra specialaus įstatymo, reguliuojančio visuomeninius santykius, susiklostančius teismo ekspertizės organizavimo, administravimo, finansavimo ir racionalaus panaudojimo srityse. Šia koncepcija siekiama pagrįsti tokio įstatymo projekto parengimo būtinumą.
3. Teismo ekspertų veikla yra specifinio pobūdžio, todėl jai reikia atskiro teisinio reguliavimo. Teismo ekspertizė skiriasi nuo visų kitų veiklos sričių tuo, kad ji yra inicijuojama teismo ir tarnauja tik teismui, kai jis nagrinėja administracines, baudžiamąsias ir civilines bylas. Tuo teismo ekspertizė atribojama nuo bet kurios kitos ekspertinės veiklos, nesusietos su procesine teismo veikla. Antai tokių ekspertizių atlikimą numato organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas „Statinio projekto ir statinio ekspertizė STR1.06.01: 1999“ (Žin., 1999, Nr. 67-2169), Gaminamų ir perdirbamų kelių transporto priemonių techninės ekspertizės taisyklės (Žin., 1998, Nr. 84- 2360), Higieninės (visuomenės sveikatos saugos) ekspertizės atlikimo ir įteisinimo tvarka (Žin., 1999, Nr. 25-721) ir kt. Jeigu tokių ekspertizių aktai pateikiami teismui, jie neturi teismo ekspertizės akto statuso, todėl gali būti vertinami tik kaip kitokie dokumentai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis) arba rašytiniai įrodymai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 73 straipsnis). Specialus teismo ekspertizės įstatymas apibrėžtų šiuos skirtumus ir pašalintų painiavą, pasitaikančią naudojant ekspertinius vertinimus įvairiose žmonių veiklos srityse.
4. Teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija), kuriems pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. VIII-810 „Dėl teisinės sistemos reformos metmenų (nauja redakcija) ir jų įgyvendinimo“ (Žin., 1998, Nr. 61-1736), II skyriuje (II. Pagrindinių teisinių institucijų reformos kryptys) teismo ekspertizės įstaigų pertvarkymo klausimai išskirti atskiru 7 skirsniu (7. Ekspertinės įstaigos), tuo pabrėžiant ekspertinės veiklos svarbą ir savarankiškumą, tai, kad ji neatsiejama nuo teisinės sistemos. Nauji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai šios srities visuomeninių santykių išsamiai nereglamentuoja. Todėl šios srities visuomeniniams santykiams reguliuoti reikia specialaus įstatymo.
5. Siūlomas parengti Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas (toliau vadinama – siūlomas įstatymas) turėtų reguliuoti šių sričių visuomeninius santykius:
6. Atsižvelgiant į tai, kad teismo ekspertizė yra neatskiriamai susijusi su teismo procesu, ją reikia pripažinti būtina teisingumo vykdymo sąlyga ir teismo ekspertų veiklą priskirti teisėsaugos sričiai. Šia prasme prokuratūra, policija ir teismo ekspertizės įstaigos sudaro tą teisinės sistemos dalį, kuri padeda teismams įgyvendinti teisingumą. Tai patvirtina ir Teisinės sistemos reformos metmenys, kuriuose ekspertinės įstaigos aptariamos atskirame skirsnyje, kartu su kitomis teisėsaugos institucijomis. Todėl teismo ekspertizės įstaigoms sunku pritaikyti įprastines Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130) nuostatas. Teismo ekspertizės įstaigos neteikia viešųjų paslaugų, nes bet kuris fizinis ar juridinis asmuo negali jose užsisakyti norimos teismo ekspertizės. Teismo ekspertizę paskiria tik teismas arba ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas procesinio įstatymo nustatyta tvarka. Šioms įstaigoms taip pat nebūdingas viešasis administravimas, nes teismo ekspertai nepriima sprendimų, tiesiogiai administruojančių visuomeninius santykius, atsirandančius tarp fizinių ir juridinių asmenų. Teismo ekspertai vykdo tik teismo arba ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų pavedimus ir jiems pateikia savo išvadas. Todėl teismo ekspertizės įstaigoms reikia atskiru įstatymu numatyti specialų teisėsaugos įstaigų statusą. Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatuose, patvirtintuose teisingumo ministro 2000 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. 225 „Dėl Lietuvos teismo ekspertizės centro nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 99-3148), nurodyta, kad Lietuvos teismo ekspertizės centras yra valstybinė teisinės sistemos įstaiga.
7. Siūlomu įstatymu numatoma pasiekti bendrą teismo ekspertizės klausimų teisinį reglamentavimą administracinio, baudžiamojo ir civilinio procesų bylų teisenoje, padaryti jį vienodai privalomą visiems teismams, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, ekspertams ir ekspertizės įstaigoms, visiems asmenims, dalyvaujantiems bylose, kuriose prireikia teismo ekspertizių. Šis įstatymas taip pat užtikrintų reikiamą žmogaus teisių apsaugą paskiriant ir atliekant teismo ekspertizes. Šių tikslų negalima pasiekti priimant kitokio lygio norminius aktus. Tokius įvairiapusiškus ir specifiškus visuomeninius santykius gali reguliuoti tik tam skirtas įstatymas.
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
8. Teismo ekspertizės skyrimo ir atlikimo tvarką numato procesiniai įstatymai. Nauji Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksai apsiriboja tik bendriausiomis teismo ekspertizę reglamentuojančiomis nuostatomis. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme šiems klausimams skiriama dar mažiau dėmesio. Lieka neapibrėžta pati teismo ekspertizės samprata, jos kompetencijos ribos, valstybinių teismo ekspertizės įstaigų ekspertų ir privačių ekspertų statusas, teismo ekspertizių atlikimo ir jų rezultatų įforminimo tvarka, daugelis kitų klausimų. Suprantama, kad visa tai išsamiai išdėstyti proceso kodeksuose nėra galimybės. Todėl šiems klausimams reglamentuoti prireikė specialaus įstatymo.
9. Atskirų valstybinių teismo ekspertizės įstaigų veiklą ir ekspertizių atlikimo jose tvarką nustato įstatymų lydimieji teisės aktai, pvz., Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 10-224); Teismo medicinos ekspertizės darymo nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 610 „Dėl nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 101-2265); Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 712 „Dėl Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 65-1586). Šie įstatymų lydimieji teisės aktai yra žinybiniai, neužtikrina vienodo ir visiems privalomo atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo ir negali atstoti įstatyminio šių santykių reglamentavimo.
10. Siūlomas įstatymas įteisintų teismo ekspertizę kaip bendrą procesinį veiksmą, atliekamą ta pačia tvarka ir turintį vienodą įrodomąją reikšmę administracinėje, baudžiamojoje ir civilinėje teisenoje. Jis pašalintų ekspertizių dubliavimą, bylai pereinant iš vienos procesinės sistemos į kitą, ir niekam nereikalingus ekspertizių procesinio reglamentavimo skirtumus.
Derinant teismo ekspertizės klausimų reglamentavimą skirtinguose procesiniuose įstatymuose (projektuose), reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad:
10.1. administracinėse bylose šiuo metu galimi du ekspertizių panaudojimo variantai:
10.1.1. galima ne teismo ekspertizė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalį „ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas)“. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 straipsnio 1 dalyje taip pat pasakyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Akivaizdu, kad ekspertizę čia paskiria ne teismas, nėra nustatytos ekspertizių skyrimo tvarkos, ir tai nėra teismo ekspertizė. Todėl administracines ekspertizes reikėtų aiškiai atriboti nuo teismo ekspertizių ir tai įrašyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 277 straipsnio 2 dalyje;
10.1.2. galima teismo ekspertizė, kurią skiria teisėjas arba teismas, nagrinėjantis administracinę bylą. Tokį ekspertizės skyrimą numato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 62 straipsnis, kurio spragas užpildo to paties įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „nagrinėdamas bylas, administracinis teismas vadovaujasi šio įstatymo normomis, taip pat Civilinio proceso kodekso normomis, kai šis įstatymas jas tiesiogiai nurodo“. Todėl 62 straipsnį reikėtų papildyti 5 dalimi, numatančia, kad skiriant ir atliekant teismo ekspertizes administracinių bylų teisenos procese taip pat reikia vadovautis atitinkamomis civilinio proceso normomis. Tada nebereikėtų atskirai reglamentuoti teismo ekspertizės atlikimo procedūrų administracinėje teisenoje, liktų tik suderinti tarpusavyje atitinkamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normas;
10.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ekspertas negali dalyvauti bylos nagrinėjime, jeigu jis darė reviziją, kurios medžiaga buvo pagrindas tai bylai iškelti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas tokio apribojimo nenumato. Reikėtų suderinti;
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
11. Kai kuriose užsienio valstybėse jau yra priimti ir galioja tam skirti norminiai aktai:
Austrijos Respublikos 1975 m. vasario 17 d. įstatymas dėl prisaikdintų teismo ekspertų ir vertėjų;
Čekijos Respublikos teismo ekspertų ir vertėjų įstatymas Nr. 36/1967;
Ukrainos teismo ekspertizės įstatymas, įsigaliojęs nuo 1994 m. vasario 25 dienos;
Rusijos Federacijos įstatymas apie valstybinę teismo ekspertinę veiklą, priimtas 2001 m. gegužės 31 dieną;
Latvijos, Estijos, Baltarusijos Respublikose yra parengti teismo ekspertizės įstatymų projektai.
12. Užsienio šalių teismo ekspertizės įstatymais siekiama tų pačių tikslų, kaip ir pas mus.
Rusijos Federacijos priimto įstatymo preambulėje pasakyta, kad įstatymas nustato Rusijos Federacijos valstybinės teismo ekspertinės veiklos teisinius pagrindus ir veiklos kryptis civilinėje, administracinėje ir baudžiamojoje teisenoje.
Ukrainos teismo ekspertizės įstatymas skelbia, kad jis nustato teisinius, organizacinius ir finansinius teismo ekspertinės veiklos pagrindus, siekiant, kad teisingumo vykdymas Ukrainoje būtų aprūpintas nepriklausoma, kvalifikuota ir objektyvia ekspertize, kuri remiasi maksimaliu mokslo ir technikos laimėjimų panaudojimu.
Estijos įstatymo projekte numatyta, kad ekspertizės įstatymas apibrėžia teismo eksperto ir teismo ekspertizės institucijos statusą, eksperto teises ir pareigas ir ekspertizių atlikimo taisykles baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procesuose.
V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR PRINCIPŲ
ANALIZĖ
13. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje numatyta, jog nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą jis turi teisę reikalauti, kad jo bylą nagrinėtų per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudarytas nepriklausomas ir nešališkas teismas. Savo ruožtu teismas privalo turėti galimybę remtis aukštos kvalifikacijos, nepriklausomų ir nešališkų ekspertų išvadomis. Tokias išvadas gali pateikti tik teisėtai, pagal įstatymą sudarytos ir veikiančios teismo ekspertizės įstaigos bei ekspertai. Todėl valstybė turi pasirūpinti, kad jos nacionalinėje teisės sistemoje būtų priimti teismo ekspertizės veiklą reguliuojantys įstatymai ir tinkamai organizuota juos vykdančių teismo ekspertų veikla.
14. Tarptautinės teisės šaltiniai taip pat numato keitimąsi ekspertais ir su tuo susijusių įsipareigojimų vykdymą. Antai Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių“ 3 straipsnyje numatyta, kad teisinė pagalba apima ir susitariančiosios šalies įstatymuose numatytų teismo ekspertizių atlikimą. Tai įpareigoja sutartį pasirašiusias valstybes turėti teismo ekspertizės veiklą reguliuojančius įstatymus ir pagal juos sudarytas teismo ekspertizės įstaigas.
15. Siūlomo parengti įstatymo projektą reikėtų derinti su tarptautinių šios krypties organizacijų nuostatomis ir rekomendacijomis. Šiuo metu reikšmingą darbą užtikrinant teismo ekspertizių kokybės sistemų įvedimą atlieka Europos ekspertinių įstaigų sąjunga (ENFSI) – jos kokybės užtikrinimo grupė ir darbo grupės pagal atskiras ekspertizių rūšis. ENFSI taip pat pasirengusi padėti tyrimo patikimumo užtikrinimo ir metodikų įteisinimo srityje.
VI. PAGRINDINĖS VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO NUOSTATOS
16. Siūlomas įstatymas įtvirtintų teisinius ir organizacinius teismo ekspertizės pagrindus, apibrėžtų jos finansavimo principus. Teismo ekspertizė jame turėtų būti apibrėžiama kaip specifinė procesinė ir mokslinė veikla, skirta teisingumo vykdymo uždaviniams įgyvendinti, o valstybinės teismo ekspertizės įstaigos priskirtos teisėsaugos ir teisingumo vykdymo veiklos sričiai.
17. Siūlomas įstatymas numatytų vienodą visų valstybinių teismo ekspertizės įstaigų steigimo ir administravimo tvarką, apibrėžtų jų kompetenciją ir vietą kitų teisėsaugos įstaigų sistemoje. Valstybinę teismo ekspertizės įstaigą apibūdinantys kriterijai yra šie:
17.1. valstybinės teismo ekspertizės įstaigos yra įstatymų nustatyta tvarka steigiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų ir yra joms atskaitingos. Valstybinės teismo ekspertizės įstaigos gali būti steigiamos specialiai ekspertiniam darbui (pvz., Lietuvos teismo ekspertizės centras); tokios įstaigos gali būti ir kitų įstaigų specialūs padaliniai, skirti ekspertiniam darbui (pvz., Policijos departamento Kriminalistinių tyrimų centras); teismo ekspertizės įstaiga gali būti mokslo įstaiga, kurios nuostatai numato teismo ekspertizių atlikimą;
17.2. įstaigos steigėjo patvirtintuose nuostatuose turi būti nurodyta, kad pagrindinės jos veiklos kryptys – atlikti ekspertizes ir dirbti mokslo tiriamąjį darbą teismo ekspertizės srityje;
18. Siūlomas įstatymas nustatytų visiems privalomas teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo sąlygas, numatytų įrašymo į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą tvarką, apibrėžtų teismo eksperto teises ir pareigas, jo atsakomybę. Įstatymas taip pat įtvirtintų teismo ekspertų nepriklausomumo ir nešališkumo garantijas.
19. Atsižvelgiant į susiklosčiusius rinkos ekonomikos santykius, atėjo laikas įteisinti privačių ekspertų dalyvavimą teismo procese. Toks dalyvavimas būtų galimas šiomis dviem formomis:
19.1. šalių prašymu arba savo iniciatyva teismas galėtų paskirti privatų ekspertą, įtrauktą į teismo ekspertų sąrašą, bylos ekspertu, ir šiai ekspertizei atlikti jam būtų suteikiamos procesinės teismo eksperto teisės ir pareigos. Jo darbą apmokėtų teismas įstatymo nustatyta tvarka;
19.2. privatus ekspertas galėtų būti kviečiamas dalyvauti byloje proceso šalies konsultantu, atlikti jos pavestą tyrimą ir surašyti savo išvadas, neturinčias teismo ekspertizės statuso. Tokio eksperto darbą apmokėtų proceso šalis, sudariusi su juo sutartį.
Įstatyme būtų aptarta licencijų išdavimo verstis privačia teismo eksperto praktika tvarka ir nustatyti bendri šių ekspertų veiklos principai. Tuo būtų įteisinta privačių ekspertų praktinė veikla, kuri kol kas yra stichiška.
VII. GALIMI NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PADARINIAI
21. Siūlomo įstatymo priėmimas leistų visas principines teismo ekspertinės veiklos nuostatas sutelkti vienoje vietoje, suteiktų joms įstatymo galią, privalomą visiems proceso dalyviams. Tai padidintų teismo ekspertinės veiklos efektyvumą: leistų patobulinti teismo ekspertizės įstaigų organizacinę sandarą ir jų funkcionavimą valstybės mastu koordinuojant šių įstaigų darbą, skatinti jas geriau tenkinti teismų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų poreikius teismo ekspertizėms. Kartu atsirastų reikiamos teisinės sąlygos efektyviau panaudoti privačių ekspertų galimybes šiems tikslams.
22. Teismo ekspertizės administravimo srityje susiklostančius santykius reglamentuotų vienas tam skirtas įstatymas, ir privalumai būtų šie:
22.1. privalomumas – įstatymo normos būtų vienodai privalomos teismui, ikiteisminio tyrimo įstaigoms, ekspertinėms įstaigoms ir visiems proceso dalyviams;
22.2. stabilumas – įstatymo normų negalėtų vienašališkai pakeisti kuri nors viena žinyba ar įstaiga;
22.3. universalumas – įstatymas baudžiamajame ir civiliniame procesuose nustatytų bendrą teismo ekspertizių atlikimo tvarką, kuria turėtų vadovautis ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantys teismai. Nėra jokio pagrindo baudžiamajam ir civiliniam procesams kurti skirtingas ekspertizės ir eksperto sampratas, nustatyti skirtingas eksperto vardo suteikimo, priesaikos priėmimo ir įrašymo į nacionalinį teismo ekspertų sąrašą procedūras ar nevienodai spręsti kitus klausimus. Būtiną specifiką, būdingą tik baudžiamajam ar civiliniam procesui, numatytų tų teisės šakų kodeksai (pvz., įtariamojo ir kaltinamojo teises skiriant ekspertizę baudžiamajame procese).
VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
24. Siūlomo įstatymo projektas nesiejamas su papildomais finansiniais asignavimais jo įgyvendinimui. Priešingai – projekte numatytos palankesnės darbo organizavimo sąlygos, ir privačios iniciatyvos įtraukimas leistų tikėtis geresnių ekspertinės veiklos rezultatų tomis pačiomis materialinėmis sąnaudomis.
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
25. Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo projektą sudaro 6 skirsniai: I. Bendrosios nuostatos; II. Teismo ekspertai; III. Privatūs teismo ekspertai; IV. Teismo ekspertizės įstaigos; V. Specialių žinių panaudojimo atliekant teismo ekspertizes sąlygos; VI. Baigiamosios nuostatos.
I skirsnyje nustatoma įstatymo paskirtis, teismo ekspertų ir teismo ekspertizės įstaigų veiklos teisiniai pagrindai, pateikiami pagrindinių sąvokų (ekspertinis tyrimas, specialios žinios, teismo ekspertas, teismo ekspertizė, teismo ekspertizės įstaiga) apibrėžimai.
II skirsnyje apibrėžiami teismo ekspertizes atliekantys subjektai, nustatomi reikalavimai asmenims, pretenduojantiems tapti teismo ekspertais, numatoma teismo eksperto kvalifikacijos suteikimo, įrašymo į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir išbraukimo iš jo tvarka, eksperto priesaika, eksperto teisės, pareigos ir atsakomybė.
III skirsnyje įtvirtinamas privataus teismo eksperto statusas ir jo veiklos ypatumai. Privačiu teismo ekspertu laikomas asmuo, įrašytas į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir turintis licenciją verstis teismo eksperto praktika. Privatūs ekspertai gali steigti savo individualias įmones ar burtis į bendrijas ir steigti nevalstybines teismo ekspertizės įstaigas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas, kiti įstatymai). Jų veiklos specifika yra ta, kad sutartiniais pagrindais proceso šalis gali kviestis privatų ekspertą konsultantu.
IV skirsnyje nustatoma teismo ekspertizės įstaigos samprata ir jos funkcijos, kompetencija, šių įstaigų veiklos koordinavimas ir teismo ekspertizių, atliekamų valstybinėse teismo ekspertizės įstaigose, apmokėjimas. Valstybinės teismo ekspertizės įstaigos gali būti steigiamos specialiai ekspertiniam darbui; jos gali būti kitų įstaigų specialūs padaliniai, skirti ekspertiniam darbui; teismo ekspertizės įstaiga gali būti mokslo įstaiga, kurios nuostatai numato teismo ekspertizių atlikimą. Be šios pagrindinės funkcijos, teismo ekspertizės įstaiga gali vykdyti ir kitas funkcijas, numatytas įstatyme ir tos įstaigos nuostatuose. Ekspertų licencijų išdavimo, įrašymo į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir jų veiklos koordinavimo funkcijas turėtų vykdyti Teisingumo ministerija. Prie jos veiktų Teismo ekspertizės įstaigų veiklos koordinavimo taryba, kurią sudarytų visų valstybinių teismo ekspertizės įstaigų vadovai ir privačių ekspertų išrinkti atstovai, o jai vadovautų atsakingas Teisingumo ministerijos atstovas. Ši taryba derintų visų teismo ekspertizės įstaigų veiklą, apibrėžtų jų plėtros prioritetines kryptis ir kompetenciją, rengtų teismo ekspertams skirtas rekomendacijas ir metodinius nurodymus, spręstų kitus bendruosius klausimus.
V skirsnis įtvirtina specialių žinių sampratą, jų panaudojimo ribas, medžiagos ekspertizei pateikimo bylos tyrimo metu tvarką, medžiagos iš asmenų, nedalyvaujančių konkrečios bylos tyrime, gavimo tvarką ir ekspertizės rezultatų įforminimą.
VI skirsnis nustato šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarką, aptaria, kokių norminių aktų reikės šiam įstatymui įgyvendinti.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PRIPAŽINTI NETEKUSIAIS GALIOS TEISĖS
AKTAI
26. Siūlomo įstatymo projektą būtina suderinti su naujais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099).
Atskirų teismo ekspertizės įstaigų veiklą reglamentuojančius įstatymų lydimuosius teisės aktus (tai – Ekspertizių darymo Lietuvos teismo ekspertizės institute nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 1998 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 173; Teismo medicinos ekspertizės darymo nuostatai, patvirtinti Sveikatos apsaugos ministerijos 1995 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 610; Teismo psichiatrinės, narkologinės ir psichologinės ekspertizės organizavimo bei atlikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 712) reikės pakeisti – suderinti juos su siūlomu įstatymu.
Reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimą Nr. 1458 „Dėl valstybės rinkliavos objektų sąrašo, šios rinkliavos dydžių ir mokėjimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 108-3463).
Priėmus siūlomą įstatymą, reikės parengti ir patvirtinti teismo ekspertų įrašymo į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą ir licencijų išdavimo tvarką, taip pat Teismo ekspertizės įstaigų veiklos koordinavimo tarybos nuostatus.
______________