LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO 2003 M. RUGSĖJO 15 D. ĮSAKYMO NR. 457 „DĖL VANDENSAUGOS TIKSLŲ NUSTATYMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2009 m. birželio 9 d. Nr. D1-320
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 15 d. įsakymą Nr. 457 „Dėl Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 92-4179):
2. Išdėstau preambulę taip:
„Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 22 straipsnio 2 dalimi ir įgyvendindamas 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/32/EB (OL 2008 L 81, p. 60),“.
3. Išdėstau 1 punktą taip:
5. Nurodytuoju įsakymu patvirtintame Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše:
5.2. išdėstau I–III skyrius taip (buvusius 20–28 punktus atitinkamai laikau 23–31 punktais):
„I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vandensaugos tikslų nustatymo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) nustatomi:
1.1. bendrieji principai vandens telkinių ir juose esančio vandens būklei ir vandensaugos tikslams bei jų pasiekimo terminams nustatyti;
1.2. paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklei klasifikuoti naudojami kokybės elementai ir juos apibūdinantys rodikliai;
2. Šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:
2.1. ekologinė būklė – vandens ekosistemų, susijusių su paviršiniais vandenimis, funkcionavimo ir struktūros kokybės apibūdinimas, nustatomas pagal šio Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 726 (Žin., 2004, Nr. 10-290), nuostatas;
2.2. gera ekologinė būklė – paviršinio vandens telkinio būklė nustatoma pagal šio Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui nuostatas;
2.3. geras ekologinis potencialas – labai pakeisto ar dirbtinio vandens telkinio būklė, nustatoma pagal šio Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui nuostatas;
2.4. gera paviršinio vandens cheminė būklė – cheminė būklė, kurią reikia pasiekti, norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos uždavinius, nustatytus šiame Tvarkos apraše, t. y. cheminė paviršinio vandens telkinio būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija atitinkamuose Europos Bendrijos ar Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų aplinkos kokybės standartų;
2.5. gera požeminio vandens cheminė būklė – cheminė požeminio vandens telkinio būklė, kuri atitinka šio Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui nuostatas;
2.6. kiekybinė būklė – poveikio mastas požeminio vandens telkiniui, kurį jis patiria dėl tiesioginio ar netiesioginio vandens ėmimo;
2.7. teršalas – medžiaga, galinti sukelti taršą, ypač šio Tvarkos aprašo priede nurodytos medžiagos;
2.8. turimi požeminio vandens ištekliai – ilgalaikis metinis požeminio vandens telkinio bendro atsinaujinimo vidurkis atėmus ilgalaikį metinį nuotėkį, kurio reikia, kad susiję paviršiniai vandenys pasiektų šiame Tvarkos apraše nurodytus vandensaugos tikslus, labiau nesuprastėtų tokių vandenų ekologinė būklė ir nebūtų labiau pakenkta žemės ekosistemoms;
2.9. kitos šiame Tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 3 straipsnyje apibrėžtas sąvokas.
3. Šiame Tvarkos apraše nustatytų būklės klasių bendrųjų požymių pagrindu požeminiams vandens telkiniams ir natūralių paviršinių vandens telkinių tipams, o ekologinio potencialo klasių bendrųjų požymių pagrindu – dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių tipams nustatomi kriterijai vandens telkinių priskyrimui atitinkamos būklės ir ekologinio potencialo klasėms. Jais remiantis nustatoma visų vandens telkinių esama būklė ir reikalavimai būklei (vandensaugos tikslai), kuriuos reikia pasiekti per laikotarpį, nustatytą pagal šio Tvarkos aprašo II skyriaus nuostatas.
4. Vandensaugos tikslai paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams yra nustatomi upių baseinų rajonų valdymo planuose ir priemonių programose, rengiamose pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591 (Žin., 2003, Nr. 114-5170).
II. BENDRIEJI PRINCIPAI VANDENSAUGOS TIKSLAMS NUSTATYTI
6. Vandensaugos tikslams pasiekti yra įgyvendinamos priemonės, užtikrinančios, kad neprastėtų visų paviršinių vandens telkinių būklė.
7. Natūraliems paviršiniams vandens telkiniams keliamas tikslas – gera būklė, nustatoma pagal šios Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui nuostatas.
8. Dirbtiniams ir labai pakeistiems vandens telkiniams keliamas tikslas – geras ekologinis potencialas ir gera cheminė būklė, nustatoma pagal šios Tvarkos aprašo ir Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui nuostatas.
9. Paviršinį vandens telkinį, įvertinus jo hidromorfologinių charakteristikų pakitimus, padarytus dėl antropogeninės veiklos poveikio, leidžiama priskirti prie dirbtinio ar labai pakeisto vandens telkinio, kai:
9.1. telkinio hidromorfologinių charakteristikų atkūrimas, kuris būtinas norint pasiekti gerą ekologinę būklę, sukeltų reikšmingą neigiamą poveikį:
9.1.3. veiklai, dėl kurios vanduo yra kaupiamas geriamojo vandens tiekimui, elektros gamybai ar drėkinimui;
10. Vandens telkinių priskyrimas dirbtiniams ar labai pakeistiems turi būti peržiūrimas kas šešerius metus.
11. Paviršiniuose vandens telkiniuose turi būti siekiama palaipsniui mažinti teršimą prioritetinėmis medžiagomis bei sustabdyti ar siekti, kad palaipsniui išnyktų prioritetinių pavojingų medžiagų išmetimas, išleidimas ar nuostoliai.
12. Gerai kiekybinei ir cheminei požeminio vandens būklei užtikrinti yra įgyvendinamos priemonės, skirtos neleisti teršalams patekti į požeminius vandenis arba juos apriboti ir neleisti požeminio vandens telkinių būklei prastėti, atsižvelgiant į šio Tvarkos aprašo bei Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2001, Nr. 83-2906; 2009, Nr. 24-961), nuostatas.
13. Gerai kiekybinei ir cheminei požeminio vandens būklei užtikrinti yra apsaugomi, gerinami ir atkuriami visi požeminiai vandens telkiniai, užtikrinama požeminio vandens ėmimo ir jo pasipildymo pusiausvyra ir stengiamasi, kad gera požeminio vandens būklė būtų pasiekta ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 22 d. pagal šio Tvarkos aprašo, Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui, Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklių nuostatas.
14. Požeminiuose vandens telkiniuose turi būti siekiama sustabdyti požeminio vandens užterštumo didėjimą, atsirandantį dėl žmogaus veiklos poveikio, ir nuosekliai mažinti požeminio vandens taršą.
15. Jei tam tikram vandens telkiniui pagal šio Tvarkos aprašo ar kitų teisės aktų nuostatas taikytinas ne vienas, o keli tikslai, tai taikomas tas, kuris yra griežtesnis.
16. Jei nustatoma labai gera ar gera paviršinio vandens telkinio būklė, labai geras ar geras dirbtinio ar labai pakeisto vandens telkinio ekologinis potencialas ir cheminė būklė arba labai gera ar gera požeminio vandens cheminė ir kiekybinė būklė, turi būti siekiama, kad tokia būklė nesuprastėtų.
III. LEIDŽIAMI NUKRYPIMAI NUO VANDENSAUGOS TIKSLŲ
18. Paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams gali būti keliami ne tokie griežti tikslai, kokių reikalaujama pagal šio Tvarkos aprašo 6–8, 11–14 punktus, kai, atlikus upių baseinų rajono apibūdinimą ir žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei apžvalgą, nustatoma, jog tie telkiniai yra taip paveikti žmogaus veiklos arba jų gamtinės sąlygos yra tokios, kad vandensaugos tikslų, nustatytų pagal šio Tvarkos aprašo 6–8, 11–14 punktus, pasiekti būtų neįmanoma arba per brangu, ir kai yra tenkinamos visos šios sąlygos:
18.1. dėl per didelių sąnaudų kitomis aplinkosauginiu požiūriu pranašesnėmis priemonėmis negalima gauti naudos, kurią duoda vandens telkinio būklę lemianti žmogaus veikla;
18.2. užtikrinama, kad bus pasiekta kuo geresnė ekologinė ir cheminė paviršinio vandens būklė, atsižvelgiant į poveikį, kurio negalima išvengti dėl žmogaus veiklos ir taršos pobūdžio;
18.3. užtikrinama, kad kuo mažiau keistųsi gera požeminio vandens būklė atsižvelgiant į poveikį, kurio negalima išvengti dėl žmogaus veiklos ir taršos pobūdžio;
19. Šio Tvarkos aprašo 17 punkte nurodytą vandensaugos tikslų pasiekimo terminą paviršiniams ir požeminiams vandens telkiniams galima pratęsti, kai atitinkamo vandens telkinio būklė toliau neprastėja ir yra tenkinamos visos šios sąlygos:
19.1. nustatoma, kad būtino vandens telkinio būklės pagerėjimo iki 2015 m. gruodžio 22 d. nebus galima pasiekti bent dėl vienos iš šių priežasčių:
19.1.1. dėl techninių galimybių norima vandens telkinio būklė gali būti pasiekta tik etapais, kurie tęsiasi ilgiau negu iki 2015 m. gruodžio 22 d.;
19.2. termino pratęsimas ir jo priežastys konkrečiai nurodomos ir paaiškinamos upių baseinų rajono valdymo plane;
19.3. terminas pratęsiamas ilgiausiai tokiam laikotarpiui, per kurį du kartus yra atnaujinamas upių baseinų rajono valdymo planas, tai yra ilgiausiai iki 2027 m. gruodžio 22 d., išskyrus tuos atvejus, kai per tokį laiką keliamų tikslų pasiekti negalima dėl gamtinių sąlygų;
19.4. Upių baseinų rajonų valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarkoje nurodytų priemonių, kurios yra numatomos kaip būtinos, norint iki nurodyto termino vandens telkinių būklę palaipsniui gerinti iki reikalaujamo lygio, apibendrinimas, priežastys, dėl kurių gerokai uždelsiamas tokių priemonių taikymas, ir tikėtinas terminas, kada jos bus įgyvendintos, pateikiamos upių baseinų rajono valdymo plane. Šių priemonių įgyvendinimo apžvalga ir papildomų priemonių apibendrinimas pateikiami atnaujintuose upių baseinų rajono valdymo planuose.
20. Laikinas paviršinių ar požeminių vandens telkinių būklės suprastėjimas galimas, jei jį sukėlė išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės (force majeure), kurių pagrįstai nebuvo galima numatyti, visų pirma potvyniai ir užsitęsusios sausros arba avarijų padariniai, kurių nebuvo galima numatyti, kai yra tenkinamos šios sąlygos:
20.1. imamasi visų praktiškai įmanomų priemonių, kad vandens telkinių būklė toliau neprastėtų ir kad nebūtų sutrukdyta pasiekti vandensaugos tikslų kituose vandens telkiniuose, kurių tos išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės nepaveikė;
20.2. sąlygos, dėl kurių galima paskelbti išimtines aplinkybes, įskaitant jas apibrėžiančių atitinkamų rodiklių nustatymą, yra nurodytos upių baseinų rajono valdymo plane;
20.3. priemonės, kurių reikia imtis tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis, yra numatytos priemonių programoje ir, pasibaigus toms aplinkybėms, jos netrukdys atkurti vandens telkinio kokybės;
20.4. išimtinių aplinkybių arba aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, poveikis patikrinamas kasmet ir imamasi visų praktiškai įmanomų priemonių kuo greičiau atkurti tokią vandens telkinio būklę, kokia buvo prieš jam patiriant tų aplinkybių poveikį;
21. Gera paviršinio vandens ekologinė būklė arba dirbtinių ar labai pakeistų vandens telkinių geras ekologinis potencialas, gera požeminio vandens būklė gali būti nepasiekiami ir paviršinio ar požeminio vandens telkinio būklė gali suprastėti dėl naujų paviršinio vandens telkinio fizinių charakteristikų pakeitimų ar požeminių telkinių vandens lygio pokyčių, taip pat labai gera paviršinio vandens telkinio būklė gali suprastėti iki geros būklės dėl naujos subalansuotos žmonių veiklos, vykdomos plėtros, ir yra tenkinamos šios sąlygos:
21.2. tokių pakeitimų ar pakitimų priežastys konkrečiai yra nurodytos ir paaiškintos upių baseinų rajono valdymo plane, o vandensaugos tikslai tikslinami kas 6 metus;
21.3. tokių pakeitimų ar pakitimų priežastys yra labai svarbios visuomenės interesams, ir (arba) naujų pakeitimų ar pakitimų atnešama nauda yra svarbi žmonių sveikatai, žmonių saugai palaikyti ar subalansuotai plėtrai ir yra didesnė už naudą, kurią aplinkai ir visuomenei duoda šio Tvarkos aprašo 6–8, 11–14 punktuose nurodytų tikslų pasiekimas;
22. Taikant šio Tvarkos aprašo 9, 18–21 punktus turi būti užtikrinama, kad tai netrukdys pasiekti vandensaugos tikslų ir/arba nepakenks jau pasiektiems vandensaugos tikslams kituose vandens telkiniuose, kuriems tokios išimtys netaikomos. Be to, šių punktų ar kitų naujų nuostatų taikymas turi garantuoti bent tokį patį apsaugos lygį, kokį garantuoja Europos Sąjungoje galiojantys teisės aktai.“;
5.5. įrašau 32 punkte vietoj žodžių ir skaičiaus „šios Tvarkos 28“ žodžius ir skaičių „šio Tvarkos aprašo 31“;