LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KARO TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO
2008 m. vasario 29 d. Nr. V-163
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2003, Nr. 91-4106) 25 straipsnio 2 dalimi:
2. Laikau šį įsakymą galiojančiu nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 28 d. nutarimo Nr. 811 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos statutų“ pripažinimo netekusiu galios“ įsigaliojimo dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro
2008 m. vasario 29 d. įsakymu Nr. V-163
KARO TARNYBOS STATUTAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Karo tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato karo tarnybos atlikimo krašto apsaugos sistemos (toliau – KAS) institucijose tvarką ir sąlygas, bendrąsias karių teises ir pareigas, bendrus karių pavaldumo ir tarpusavio santykių principus. Detalios karių teisės ir pareigos reglamentuojamos kituose teisės aktuose.
2. Statutu privalo vadovautis kariai, tarnaujantys Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat kariai, teisės aktų nustatyta tvarka išsiųsti tarnauti už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, jei kitaip nenustatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Krašto apsaugos ministerijos susitarimuose su užsienio valstybėmis ar tarptautinių organizacijų institucijomis.
3. Kariams, atliekantiems tarnybą Lietuvos kariuomenės Karinėse jūrų pajėgose, šio Statuto nuostatos taikomos tiek, kiek jų tarnybos atlikimo sąlygos nėra reglamentuotos krašto apsaugos ministro patvirtintame Karo laivo statute.
4. Statute vartojamos pagrindinės sąvokos:
4.1. KAS institucijos – Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, įstaigos, kurių steigėja yra Krašto apsaugos ministerija ar kitos krašto apsaugos sistemos institucijos, ir įstaigos prie Krašto apsaugos ministerijos.
4.2. Vadas (viršininkas) – karinis vadovas (profesinės karo tarnybos karys, vadovaujantis KAS institucijai, jos struktūriniam padaliniui), civilis vadovas (ne profesinės karo tarnybos karys, vadovaujantis KAS institucijai, jos struktūriniam padaliniui), taip pat karys ar civilis asmuo, kuris įsakymu yra paskirtas vadovu vykdant konkrečią užduotį.
4.3. Įsakymas – vado (viršininko) pavedimas (nurodymas), duodamas žodžiu, raštu (įforminant dokumento blanke, užrašant rezoliuciją dokumente arba kita rašytine forma), o vykdant karinę operaciją – ir sutartiniais ženklais ar signalais, kuriais perduodama įpareigojanti informacija.
4.4. Pagrindinis karinis vienetas – karinis vienetas, teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotas Juridinių asmenų registre.
5. Kitos sąvokos šiame Statute vartojamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (Žin., 1998, Nr. 49-1325) ir kituose teisės aktuose.
6. Karių tarnybai taikomi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatyti apribojimai.
7. KAS karių tarpusavio santykiams reguliuoti, jų tarnybos patirčiai ir kvalifikacijai žymėti nustatomi karių laipsniai. Pagal turimą kario laipsnį kariai yra vyresnieji ir jaunesnieji. Kariai, turintys aukštesnius karių laipsnius, laikomi vyresniaisiais tų karių atžvilgiu, kurie turi žemesnius nei jų karių laipsnius.
8. Tiesioginis kario vadas (viršininkas) yra tas vadas (viršininkas), kuriam jis yra tiesiogiai pavaldus pagal einamas pareigas. Kiti vadovavimo grandinėje esantys aukščiau tiesioginio vado (viršininko) vadai (viršininkai) vadinami aukštesniaisiais vadais (viršininkais). Karys ar civilis asmuo, kuris įsakymu yra paskirtas vadovu vykdant konkrečią užduotį (darbo grupės vadovas, komisijos pirmininkas ir pan.), laikomas kario vadu (viršininku) tik vykdant tą konkrečią užduotį.
II SKYRIUS
KARIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS KARIŲ PAREIGOS IR TEISĖS
10. Karys privalo:
10.2. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių bei susitarimų, KAS statutų bei kitų teisės aktų nuostatų ir duotos priesaikos;
10.3. tinkamai ir laiku vykdyti pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, vadų (viršininkų) duotus įsakymus;
10.4. saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, gavęs informaciją apie grėsmę KAS ar jos padalinio saugumui, nedelsdamas apie tai pranešti tiesioginiam vadui (viršininkui) ir tiesioginis vadas privalo užtikrinti šios informacijos neatidėliotiną pateikimą Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos;
10.5. būti pareigingas, iniciatyvus, vykdydamas jam nustatytas funkcijas ir vado (viršininko) įsakymus;
11. Tarnybos ir asmeniniais klausimais kreiptis į aukštesnįjį vadą (viršininką), išskyrus, kai kreipiamasi šio Statuto 22.5 punkte nurodytu atveju, karys gali tik prieš tai informavęs savo tiesioginį vadą (viršininką) ir tik tuo atveju, jeigu šių klausimų negali išspręsti tiesioginis vadas (viršininkas).
12. Kariai į vyresnįjį ir (ar) į vadą (viršininką) kreipiasi žodžiu „Tamsta“, nurodo kario laipsnį ir prisistato patys. Prisistatant nurodomas kario laipsnis ir pavardė. Pavyzdžiui: „Tamsta kapitone, leitenantas Pavardenis. Leiskite kreiptis tarnybos (asmeniniu) klausimu“.
13. Kariai žodžiu į jaunesnįjį ir (ar) pavaldų karį bei to paties laipsnio karį kreipiasi nurodydami kario laipsnį ir pavardę arba žodžiu „Tamsta“, nurodydami kario laipsnį, pavyzdžiui: „Kapitone Pavardeni“ arba „Tamsta kapitone“.
14. Kariai, prieš vykdydami gautą įsakymą, privalo patikslinti įsakymo vykdymo aplinkybes, jeigu jiems kyla abejonių, kad įsakymas gali būti netinkamai suprastas ir įvykdytas. Jei paaiškėja aplinkybės, dėl kurių vado (viršininko) duotas įsakymas gali būti neįvykdytas laiku ar tinkamai, karys privalo nedelsdamas apie tai pranešti įsakymą davusiam vadui (viršininkui).
15. Kariai gautą aukštesniojo vado įsakymą privalo vykdyti tik prieš tai pranešę tiesioginiam vadui (viršininkui), o jeigu įsakymas turi būti vykdomas nedelsiant, apie tokio įsakymo gavimą ir vykdymą kariai tiesioginiam vadui (viršininkui) privalo nedelsdami pranešti jį įvykdę.
16. Vyresniųjų karių įsakymus kariai privalo vykdyti tik tuo atveju, jei tokie įsakymai duodami siekiant užtikrinti karių drausmę ar susiję su reikalavimu nutraukti neteisėtą veiką.
17. Jeigu anksčiau gautą vado (viršininko) įsakymą visiškai arba iš dalies pakeičia vėlesnis aukštesniojo vado (viršininko) įsakymas, įsakymą gavęs karys privalo aukštesnįjį vadą (viršininką) informuoti apie anksčiau gautą įsakymą, ir, jei aukštesnysis vadas (viršininkas) neatšaukia arba nepakeičia savo įsakymo, privalo vykdyti naują gautąjį įsakymą. Įsakymą gavęs karys privalo nedelsdamas pranešti ankstesnįjį įsakymą davusiam vadui (viršininkui) apie iš aukštesniojo vado (viršininko) gautą įsakymą.
18. Jei karys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir apie tai privalo pranešti aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, karys tai privalo padaryti atsiradus galimybei.
19. Karys, dėvintis uniformą ir (ar) einantis savo pareigas, privalo su savimi turėti tarnybinį pažymėjimą ar kitą dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo yra karys, o pareikalavus privalo jį pateikti:
20. Statuto 19 punkte nustatyti reikalavimai gali būti netaikomi karinėje operacijoje dalyvaujantiems kariams, jei karinio vieneto vadas (viršininkas) nusprendžia, kad šių reikalavimų taikymas gali pakenkti karinės operacijos užduoties atlikimui.
21. Kariai, išskyrus kariūnus ir karius savanorius, tarnybos metu kartu su lauko uniformomis privalo nešioti asmens ženklus.
22. Karys turi teisę:
22.3. į KAS sveikatos priežiūros institucijų (toliau – KSPĮ) teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Karių sveikatos priežiūros sąlygas ir tvarką nustato įstatymai, krašto apsaugos ministro įsakymai ir kiti teisės aktai;
ANTRASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS VADŲ (VIRŠININKŲ) PAREIGOS IR TEISĖS
24. Vadas (viršininkas) privalo:
24.1. užtikrinti tinkamą vadovaujamai KAS institucijai, jos padaliniui skirtų užduočių vykdymą ir priskirtų ginklų, karinės įrangos ir technikos bei kitų materialinių vertybių naudojimą ir saugojimą;
24.5. užtikrinti pavaldiniams tinkamas tarnybos sąlygas ir reikiamą poilsį pagal šiame Statute nustatytas tarnybos organizavimo sąlygas;
24.6. žinoti savo tiesioginių pavaldinių laipsnius, vardus ir pavardes, sugebėjimus ir dalykines savybes;
24.8. ugdyti ir skatinti karius, sudaryti pavaldiniams sąlygas mokytis ir kelti kvalifikaciją, kelti jų motyvaciją;
24.9. nekritikuoti tiesioginių ir aukštesniųjų vadų (viršininkų) įsakymų girdint pavaldiniams ir (ar) jaunesniesiems kariams, taip pat pavaldžių karių įsakymų, girdint jų pavaldiniams;
24.10. veikti savarankiškai, kai:
24.10.1. negautas reikalingas įsakymas ir neįmanoma tokio įsakymo gauti nedelsiant, o aplinkybės reikalauja priimti neatidėliotiną sprendimą;
24.10.2. aplinkybės nuo įsakymo gavimo iki jo vykdymo pasikeitė, o naujas įsakymas laiku negautas, jeigu jo priimamas sprendimas atitinka bendrą aukštesniojo vado (viršininko) sumanymą;
25. Vado (viršininko) veiksmai turi atitikti aukštesniojo vado (viršininko) nustatytus tikslus. Vadas (viršininkas) prisiima visišką atsakomybę už savo iniciatyva priimtus sprendimus.
26. Vadai (viršininkai) turi teisę:
26.2. teisės aktų nustatyta tvarka skatinti arba siūlyti skatinti pavaldinius už gerą tarnybą ir skirti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus;
27. Vadai (viršininkai), be nustatytų bendrųjų vadų (viršininkų) teisių ir pareigų, turi šio Statuto antro skyriaus pirmajame skirsnyje nurodytas bendrąsias kario pareigas ir teises.
28. KAS institucijos, pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas), siekdamas užtikrinti teisės aktų nustatytų visuomenės sveikatos saugos, priešgaisrinės saugos, aplinkos apsaugos ir darbo saugos bei kitų reikalavimų vykdymą, paskiria atsakinguosius asmenis ir, esant reikalui, sudaro atitinkamas grupes.
TREČIASIS SKIRSNIS
KARIŲ SVEIKINIMOSI REIKALAVIMAI
29. Karių sveikinimasis yra karių vienybės ir solidarumo ženklas. Sveikindamiesi tarpusavyje kariai privalo atiduoti pagarbą šio Statuto nustatyta tvarka.
30. Karys privalo atiduoti pagarbą Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, krašto apsaugos ministrui, kario uniformą dėvinčiam kariui.
33. Dėvint galvos apdangalą pagarba atiduodama tokia tvarka:
33.1. stovintis karys, asmeniui, kuriam privalu atiduoti pagarbą, priartėjus per 5–6 žingsnius, stoja stovėsena „Ramiai“, pasisuka šio asmens link ir atiduoda pagarbą šio Statuto 35 punkte nustatyta tvarka;
34. Vyresnysis karys, kuriam atiduodama pagarba šio Statuto 33 punkte nustatyta tvarka, pagarbą kariui atiduoda pakeldamas ranką šio Statuto 35 punkte nustatyta tvarka ir greitai ją nuleisdamas.
35. Pagarba pakeliant ranką atiduodama tokia tvarka: pasukus galvą priešais asmenį, kuriam atiduodama pagarba, dešinė ranka suglaustais tiesiais pirštais delnu į apačią greitai pakeliama prie dešinės pusės galvos apdangalo. Jei karys dėvi žieminę kepurę, uniforminę kepurę ar lauko uniformos kepurę, pakeldamas ranką prie galvos apdangalo dešinės rankos smiliumi lengvai priglaudžia ranką prie kepurės snapelio krašto, šiek tiek į dešinę pusę nuo dešinės akies. Ranka nuleidžiama vyresniajam kariui atidavus pagarbą arba prasilenkus su Lietuvos Respublikos Prezidentu, Seimo Pirmininku, Ministru Pirmininku ar krašto apsaugos ministru.
36. Nedėvint galvos apdangalo, pagarba atiduodama tokia tvarka:
36.1. stovintis karys, asmeniui, kuriam privalu atiduoti pagarbą, priartėjus per 3 žingsnius, stoja stovėsena „Ramiai“, pasisuka jo link ir, sekdamas jį žvilgsniu, pasisveikina žodžiais „Sveiki, Tamsta“, taip pat nurodo laipsnį, pavyzdžiui: „Sveiki, Tamsta kapitone!“;
36.2. einantis karys, asmeniui, kuriam privalu atiduoti pagarbą, ją atiduoda priartėjęs prie asmens per 3 žingsnius, pasukdamas galvą link jo, sekdamas jį žvilgsniu, pasisveikindamas su juo žodžiais „Sveiki, Tamsta“ ir nurodydamas kario laipsnį, pavyzdžiui: „Sveiki, Tamsta kapitone“. Einant iš nugaros pusės ir lenkiant asmenį, kuriam privalu atiduoti pagarbą, ji atiduodama susilyginus su šiuo asmeniu.
37. Stovėsena „Ramiai“ atliekama krašto apsaugos ministro patvirtinto Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto nustatyta tvarka.
38. Kai nėra galimybės atiduoti pagarbos šio Statuto 33, 34 ir 36 punktuose nustatyta tvarka dėl svarbių priežasčių (pavyzdžiui, nešant rankose nešulius, karinių pratybų (mokymų) metu ir pan.), kariai pagarbą atiduoda linktelėdami galvą.
39. Kariuomenės vadas ar jo įgaliotas vadas (viršininkas), atsižvelgdamas į karių atliekamą karinę operaciją ar kitas svarbias priežastis, gali nustatyti atvejus, kai karių pagarba neatiduodama.
40. Stovint ir einant su ginklu, pagarba atiduodama šio Statuto 37 punkte nurodytame statute nustatyta tvarka.
41. Rikiuotės ir karinių ceremonijų metu šio Statuto 33, 34 ir 36 punktų nuostatos kariams taikomos tiek, kiek jų pagarbos atidavimo nereglamentuoja šio Statuto 37 punkte nurodytas statutas.
III SKYRIUS
KARO TARNYBOS ORGANIZAVIMAS
KETVIRTASIS SKIRSNIS
BENDRIEJI KARO TARNYBOS REIKALAVIMAI
43. Karo tarnyba, atsižvelgiant į jos pobūdį, skirstoma į:
43.5. tarnybą, atliekamą kitose ne KAS valstybės institucijose, užsienio valstybių ir tarptautinėse karinėse ir gynybos institucijose.
44. Detalią karo tarnybos organizavimo tvarką ir sąlygas, kiek jos nereglamentuotos šio Statuto ir kitų teisės aktų, kiekviename pagrindiniame kariniame vienete nustato tų karinių vienetų vadai (viršininkai) karinio vieneto SVP, o KAS institucijose – tų institucijų vadai (viršininkai) vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose). Karinio vieneto SVP rengiamos laikantis šio Statuto, kitų teisės aktų reikalavimų bei kariuomenės vado patvirtintų rekomendacijų.
45. Karo tarnybos laiko apskaita atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka pildant tarnybos laiko apskaitos žiniaraščius.
46. Kariams, kurie atlieka šio Statuto 43.4, 43.5, 43.6 punktuose nurodytą tarnybą, šio Statuto nuostatos taikomos tiek, kiek atitinkamų tarnybos santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, susitarimai bei SVP ir kiti teisės aktai.
PENKTASIS SKIRSNIS
KASDIENĖ TARNYBA
49. Profesinės karo tarnybos kariai kasdienės tarnybos metu atlieka jų pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas ir pagal savo kompetenciją vykdo kitus tiesioginio bei aukštesniųjų vadų (viršininkų) įsakymus.
50. Kario tarnybos dienos ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių, tačiau vadai (viršininkai) privalo suteikti kariui paros ir savaitės poilsį, užtikrinantį jo sveikatos ir darbingumo atgavimą:
50.1. paros nepertraukiamojo poilsio trukmė paprastai negali būti trumpesnė kaip 11 valandų iš eilės;
51. Kasdienės tarnybos laikas paprastai yra 40 valandų per savaitę, o kasdienės tarnybos laiko trukmė per parą paprastai yra 8 valandos.
52. Esant tarnybiniam būtinumui, kai neatidėliotinai reikia užtikrinti KAS institucijos ar jos padalinio užduočių įgyvendinimą, vado (viršininko) įsakymu karys gali būti paskirtas vykdyti pavestas užduotis po nustatyto kasdienės tarnybos laiko, o raštišku įsakymu – ir švenčių, poilsio dienomis. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris (motina, pateikusi sveikatos priežiūros įstaigos pažymą apie gimdymą ir auginanti vaiką, kol jam sukaks vieneri metai, toliau šiame Statute – neseniai pagimdžiusi moteris) ir krūtimi maitinančias moteris (motina, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, kad augina ir maitina krūtimi savo vaiką, toliau šiame Statute – krūtimi maitinanti moteris), karius, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, bei karius, slaugančius neįgalųjį asmenį, galima skirti vykdyti pavestas užduotis po nustatyto kasdienės tarnybos laiko, švenčių ar poilsio dienomis tik jų sutikimu.
53. Kariui, kuriam šio Statuto 52 punkte nustatyta tvarka pavesta vykdyti užduotis jam priklausančio nepertraukiamojo 11 valandų paros poilsio metu, poilsio ar švenčių dienomis, už kiekvieną tarnybos valandą kompensuojama laisva nuo tarnybos valanda.
54. Šio Statuto 53 punkte nurodytos laisvos nuo tarnybos valandos KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) raštišku įsakymu privalo būti suteiktos ne vėliau kaip per vieną mėnesį. Jei dėl priežasčių, susijusių su tarnybos užduočių atlikimo specifika (tarnybos tarptautinėje operacijoje, mokymuose ir pan.), per vieną mėnesį nėra galimybės suteikti kariui priklausančių laisvų nuo tarnybos valandų, jos suteikiamos šioms priežastims išnykus.
55. Profesinės karo tarnybos kariai, nustatytu tarnybos laiku palikdami tarnybos vietą tarnybos tikslais, turi apie tai informuoti savo tiesioginį vadą (viršininką) ir nurodyti išvykimo tikslą bei trukmę. Norėdami išvykti ne tarnybos tikslais, profesinės karo tarnybos kariai turi gauti tiesioginio vado (viršininko) sutikimą.
ŠEŠTASIS SKIRSNIS
BUDĖJIMAS
BENDRIEJI BUDĖJIMO REIKALAVIMAI
57. Budėjimai KAS institucijose ir jų padaliniuose organizuojami siekiant užtikrinti saugumą, informacijos valdymą ir nepertraukiamo pobūdžio užduočių vykdymą.
58. Budėjimas gali būti nesusijęs su kario tiesioginėmis (nustatytomis pareiginiuose nuostatuose) pareigomis.
59. Kariai ir budinčios grupės budi pagal KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) patvirtintus budėjimo grafikus. Budėjimo grafikai sudaromi laikantis šiame Statute nustatytų budėjimo reikalavimų, o jų sudarymo, keitimo ir paskelbimo tvarka ir už tai atsakingi asmenys nustatomi karinių vienetų SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose).
60. KAS institucijose budėti gali būti skiriami Lietuvos kariuomenės Karo policijos kariai. Šie kariai budi pagal Karo policijos vado patvirtintą ir su atitinkamos KAS institucijos ar jos padalinio vadovu suderintą tvarkos aprašą.
61. Budėti neskiriami nuo pareigų nušalinti kariai ir kariai, kuriuos nuo budėjimo atleidžia KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas), atsižvelgdamas į karo medicinos gydytojo ar karo medicinos gydytojo padėjėjo rekomendaciją.
62. Budėti, esant kario prašymui, neskiriami:
63. Teisę atsisakyti budėti turi ir vienas iš budėti skiriamų karių sutuoktinių, auginančių vaiką iki 14 metų. Karys sutuoktinis, norintis pasinaudoti teise nebudėti, privalo parašyti prašymą būti neskiriamam budėti ir jame nurodyti laikotarpį. KAS institucijos ar jos padalinio skyrius (asmuo), atsakingas už personalo administravimą, apie tai privalo informuoti KAS instituciją ar pagrindinį karinį vienetą, kuriame tarnauja atsisakiusio budėti kario sutuoktinis. Budėti atsisakiusio kario sutuoktinis budėti skiriamas nustatyta tvarka.
64. Kariai budėti skiriami KAS institucijos arba pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) įsakymu, jame nurodomos profesinės karo tarnybos karių, kariūnų bei karių savanorių pavardės (o kai būtina – ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių) ir (ar) privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius, taip pat karinio vieneto ar KAS institucijos, ar jos padalinio, iš kurios jie skiriami, pavadinimas. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai skiriami budėti tai pažymint Paskyrimo budėti ir instruktavimo registre. Detali skyrimo budėti ir instruktavimo tvarka nustatoma karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamentuose).
65. Profesinės karo tarnybos kariai, kurių pagrindinė pareiginė funkcija yra budėjimas, karo policininkai, taip pat privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kariūnai budėti gali būti skiriami ne dažniau kaip kas ketvirtą parą ir ne daugiau kaip 8 kartus per mėnesį. Kiti kariai budėti gali būti skiriami ne daugiau kaip 3 kartus per mėnesį.
66. Prieš budėjimą kariams turi būti sudarytos sąlygos ir skiriamas laikas pasirengti budėjimui karinio vieneto SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente) nustatyta tvarka.
Dienos tarnyba
68. Dienos tarnyba organizuojama vadovaujantis šiuo Statutu ir karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėmis (darbo reglamentais).
69. Budėjimo metu kariams paprastai suteikiamas nepertraukiamasis 4 valandų per parą poilsis, kai budėjimo trukmė 24 valandos, ir nepertraukiamasis 2 valandų per parą poilsis, kai budėjimo trukmė 12 valandų.
70. Profesinės karo tarnybos kariams, kurių pagrindinė pareiginė funkcija yra budėjimas, po 24 valandų budėjimo suteikiamos ne mažiau kaip 2 laisvos nuo tarnybos dienos.
71. Kitiems profesinės karo tarnybos kariams po dienos tarnybos budėjimo suteikiamas poilsio laikas sveikatai ir darbingumui atgauti:
72. Šio Statuto 71.1 punkte nurodyta poilsio diena profesinės karo tarnybos kariams KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) raštišku įsakymu paprastai suteikiama iš karto po budėjimo. Jei dėl priežasčių, susijusių su tarnybos užduočių atlikimo specifika (tarnybos tarptautinėje operacijoje, mokymuose ir pan.), iš karto po budėjimo laisvos nuo tarnybos dienos suteikti nėra galimybės, ji suteikiama šioms priežastims išnykus. Kariui suteikus laisvą nuo tarnybos dieną, jam turi būti užtikrinamas nepertraukiamasis 24 val. poilsis, išskyrus atvejus, kada kariui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta atlikti netikėtai iškilusias ir neatidėliotinas karines užduotis.
73. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kariūnams po dienos tarnybos suteikiama laisva nuo tarnybos diena.
74. Pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas), tvirtindamas karinio vieneto SVP, arba KAS institucijos vadas (viršininkas), tvirtindamas vidaus tvarkos taisykles (darbo reglamentą), pagal poreikį nustato:
75. Jeigu vienoje karinėje teritorijoje yra dislokuoti keli KAS institucijų padaliniai, šioje teritorijoje dienos tarnybos organizavimo tvarka nustatoma kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) įsakymu.
76. Dienos tarnybos, atliekamos Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centre, organizavimo ir vykdymo ypatumus, kariams suteikiamo poilsio laiko reikalavimus nustato kariuomenės vadas ar kitas jo įgaliotas vadas (viršininkas).
77. Dienos tarnybos kariai kariuomenės vado nustatyta tvarka segi (dėvi) atitinkamas korteles (raiščius) ar kitus jų pareigas žyminčius ženklus.
78. Budinčią grupę KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas) savo įsakymu gali skirti atsižvelgdamas į atliekamas užduotis ar numatomas grėsmes. Tokiame įsakyme nurodomas budinčios grupės vadovas, šios grupės parengties laikas, aprūpinimo sąlygos ir grupei taikomi reikalavimai. Budinti grupė pavaldi KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto budėtojui ir vykdo jo įsakymus. Budinčios grupės dydis, struktūra ir paskirtis nustatoma karinio vieneto SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente).
Kovinis budėjimas
79. Kovinio budėjimo metu kariai yra nuolat pasirengę vykdyti netikėtai iškilusias kovines užduotis arba kovos veiksmus reaguojant į grėsmes Lietuvos Respublikos suverenitetui ir atliekant šių grėsmių prevenciją.
Sargyba
Budėjimas ne tarnybos vietoje
82. Budėti ne tarnybos vietoje skiriami profesinės karo tarnybos kariai. Budėjimas ne tarnybos vietoje gali būti atliekamas apibrėžtoje teritorijoje (pavyzdžiui, budėti paskirto kario gyvenamoje vietoje) arba neapibrėžtoje teritorijoje, užtikrinant paskirtos užduoties atlikimą tokiai užduočiai netikėtai iškilus.
83. Budėti ne tarnybos vietoje paskirti profesinės karo tarnybos kariai budėjimo metu negali išvykti už nustatytos teritorijos ribų, jei tokia teritorija buvo apibrėžta, visą budėjimo laiką turi būti pasiekiami nustatyta ryšio priemone ir privalo būti pasirengę per nustatytą laiką atvykti vykdyti netikėtai iškilusios užduoties.
84. Už 10 parų budėjimą ne tarnybos vietoje profesinės karo tarnybos kariui suteikiama viena laisva nuo tarnybos diena. Laisva nuo tarnybos diena KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) raštišku įsakymu turi būti suteikta einamąjį mėnesį. Kariui suteikus laisvą nuo tarnybos dieną, jam turi būti užtikrinamas nepertraukiamasis 24 val. poilsis, išskyrus atvejus, kada kariui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta atlikti netikėtai iškilusias ir neatidėliotinas karines užduotis.
SEPTINTASIS SKIRSNIS
KAREIVINIŲ REŽIMO TARNYBA
Bendrieji kareivinių režimo tarnybos reikalavimai
86. Kareivinių režimo tarnyba yra karo tarnybos atlikimas karinėje ar kitoje nustatytoje teritorijoje, kur taikomas kareivinių režimas (toliau – kareivinių režimo teritorija), paprastai pagal patvirtintą dienotvarkę, neturint teisės išvykti iš tos kareivinių režimo teritorijos be atskiro vado (viršininko) leidimo, jei tokia tarnyba trunka ne trumpiau nei vieną parą.
87. Kareivinių režimo tarnybos atlikimo tvarką ir dienotvarkę nustato KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas) karinio vieneto SVP arba KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente), laikydamasis šiame Statute nustatytų reikalavimų ir kariuomenės vado patvirtintų rekomendacijų.
88. Kareivinių režimo tarnybą atlieka privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, kariūnai, o išimtiniais atvejais vykdydami karines užduotis, dalyvaudami pratybose ar mokymuose – ir profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai.
89. Profesinės karo tarnybos kariams po kareivinių režimo tarnybos suteikiamas poilsio laikas sveikatai ir darbingumui atgauti:
89.1. už ne ilgiau kaip 3 paras trukusią kareivinių režimo tarnybą suteikiama viena laisva nuo tarnybos diena;
90. Profesinės karo tarnybos kariams poilsio laikas KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) raštišku įsakymu paprastai suteikiamas iš karto po kareivinių režimo tarnybos. Jei dėl priežasčių, susijusių su tarnybos užduočių atlikimo specifika (tarnybos tarptautinėje operacijoje, mokymuose ir pan.), iš karto po kareivinių režimo tarnybos laisvos nuo tarnybos dienos suteikti nėra galimybės, ji suteikiama šioms priežastims išnykus. Kariui suteikus laisvą nuo tarnybos dieną, jam turi būti užtikrinamas nepertraukiamasis 24 val. poilsis, išskyrus atvejus, kada kariui teisės aktų nustatyta tvarka yra pavesta atlikti netikėtai iškilusias ir neatidėliotinas karines užduotis.
91. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai kareivinių režimo tarnybą atlieka KAS institucijose vadovaudamiesi šiame Statute nustatytais reikalavimais ir pagal kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) patvirtintas kovinio rengimo programas.
92. Kariūnai kareivinių režimo tarnybą atlieka vadovaudamiesi šiame Statute bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir pagal kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) patvirtintas karinio rengimo programas ir studijų programas, registruotas Studijų ir mokymo programų registre.
93. Pašaukti į tarnybą vykdyti tarnybos užduočių, dalyvauti pratybose (mokymuose) kariai savanoriai kareivinių režimo tarnybą atlieka kariniuose vienetuose.
94. Tarnaujantiems kareivinių režimo tarnyboje privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir kariūnams, išskyrus kai jie dalyvauja šio Statuto 108 punkte nurodytose pratybose (mokymuose), pagal dienotvarkę paprastai turi būti užtikrinamas 11 valandų poilsis per parą, iš jų nepertraukiamai 8 valandas skiriant miegui.
Tarnyba pagal dienotvarkę
95. Tarnaujantiems kareivinių režimo tarnyboje privalomosios pradinės karo tarnybos kariams ir kariūnams, išskyrus kai jie dalyvauja šio Statuto 108 punkte nurodytose pratybose (mokymuose), dienotvarkė sudaroma laikantis šių reikalavimų:
95.1. organizuoti iki aštuonių mokymų po 50 minučių (į mokymams (pratyboms) skirtą laiką įskaitomas ir vykimo į pratybų (mokymų) vietą laikas);
95.3. nustatyti ne ilgesnį kaip 7 valandų laiko tarpą tarp pusryčių ir pietų ir ne ilgesnį kaip 6 valandų laiko tarpą tarp pietų ir vakarienės;
95.4. pietums ir vakarienei skirti ne mažiau kaip po 30 minučių, pusryčiams – ne mažiau kaip 20 minučių;
95.8. nustatyti laiką ginklams valyti, technikos priežiūrai ar kitoms būtinoms tarnybos užduotims atlikti darbo dienomis;
96. Švenčių ir poilsio dienų išvakarėse leidžiama eiti miegoti viena valanda vėliau, o švenčių ir poilsio dieną keltis viena valanda vėliau. Šventinę, poilsio dieną, po kurios eina darbo diena, einama miegoti tokiu pačiu laiku, kaip ir įprastą darbo dieną.
97. Dienotvarkėje nustatytu laisvu laiku kariai ilsisi, pasirinkdami norimą ir leistiną poilsio formą (žiūri televiziją, klausosi muzikos, skaito, sportuoja ir pan.). Vadai (viršininkai), siekdami, kad nuo tarnybos laisvi kariai švenčių ir poilsio dienomis turiningai leistų laiką, gali papildomai organizuoti paskaitas, pokalbius, ekskursijas ir kt.
98. Gulėti, miegoti miegamajame kambaryje leidžiama tik nustatytu miego metu arba kitais atvejais leidus kuopos vadui ar kitam KAS institucijos, pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtam kariui.
99. Maisto produktai kareivinėse gali būti laikomi karinio vieneto SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente) nustatyta tvarka ir tik tam skirtose ir pritaikytose vietose.
100. Dienotvarkėje nustatytu laiku ir karinio vieneto SVP ar KAS institucijos vidaus tvarkos taisyklėse (darbo reglamente) nustatyta tvarka karius, tarnaujančius kareivinių režimo tarnyboje, gali lankyti svečiai. Kariai su svečiais susitikti gali tik tiesioginiam vadui leidus ir tik tam skirtose vietose. Svečiams į kareivines įeiti draudžiama, išskyrus atvejus, kai kareivinėse organizuojami vieši renginiai (atvirų durų dienos). Svečiai privalo būti supažindinti su karinio vieneto vado nustatytomis svečių elgesio tame kariniame vienete taisyklėmis.
Karių, tarnaujančių kareivinių režimo tarnyboje, išleidimo iš karinės teritorijos tvarka
101. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, atliekantys kareivinių režimo tarnybą, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami:
102. Iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiamiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, išskyrus kariams, kurie išleidžiami šio Statuto 101.2 punkte numatytu atveju, kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) nustatyta tvarka išduodami leidimai.
103. Šio Statuto 101.2 punkte numatytu atveju iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiamiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) nustatyta tvarka išduodami atostogų liudijimai.
104. Išleidžiant privalomosios pradinės karo tarnybos karius iš kareivinių režimo teritorijos, išskyrus, kai jie išleidžiami 101.1 punkte numatytu atveju, kuopos budėtojas ar kitas KAS institucijos ir pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtas karys tai pažymi Išleistų karių registre, patikrina išleidžiamų karių išvaizdą ir palydi juos iki praleidžiamojo punkto.
105. Privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, sugrįžę į kareivinių režimo teritoriją po atostogų arba laisvo nuo tarnybos laiko, prisistato pagrindinio karinio vieneto budėtojui, šis leidimuose įrašo grįžimo laiką ir, kilus įtarimams dėl sveikatos sutrikdymo, neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, siunčia karius medicininės apžiūros į KSPĮ. Po to kariai prisistato kuopos budėtojui, o šis Išleistų karių registre įrašo grįžimo laiką.
106. Kariūnai iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami Lietuvos karo akademijos viršininko nustatyta tvarka.
107. Profesinės karo tarnybos kariai ir kariai savanoriai, tarnaujantys kareivinių režimo tarnyboje, iš kareivinių režimo teritorijos išleidžiami atlikti tarnybos užduočių ir KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) sprendimu dėl pripažintų svarbių priežasčių, jei vadas (viršininkas) nusprendžia, kad kario išleidimas netrukdys įvykdyti jam pavestų užduočių.
Karinės pratybos (mokymai)
108. Kariai į karines pratybas (mokymus), organizuojamas karinėje teritorijoje (mokymo centre, karinio mokymo teritorijoje, kariniame poligone ir pan.), išvyksta KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) arba jo įgalioto vado (viršininko) įsakymu.
109. Karinių pratybų (mokymų) metu kariams vadovauja KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtas karinių pratybų (mokymų) vadovas.
110. Karinių pratybų (mokymų) metu kariai privalo laikytis teisės aktų nustatytų karinio mokymo teritorijų ir karinių poligonų naudojimo taisyklių bei mokymo centrų vidaus tvarkos taisyklių.
111. Stovyklos karinėse teritorijose įrengiamos laikantis kariuomenės vado patvirtintų reikalavimų ir sveikatos apsaugos ministro patvirtintų higienos normų. Esant poreikiui, šios stovyklos gali būti įrengiamos ir kitose teritorijose.
112. Jei į stovyklą atvyksta daugiau nei vienas karinis vienetas, aukštesniojo vado (viršininko) įsakymu gali būti skiriamas stovyklos viršininkas, kuris yra atsakingas už dienos tarnybos stovykloje organizavimą.
113. Karinių pratybų (mokymų) vadovas nustato tikslias karinėms pratyboms (mokymams) skirtos teritorijos ribas, už kurių karinėse pratybose (mokymuose) dalyvaujantiems kariams draudžiama išeiti be jo sutikimo.
114. Karinių pratybų (mokymų) vadovas arba jo paskirtas karys prieš karines pratybas (mokymus) privalo karius pasirašytinai supažindinti su atitinkamomis saugos instrukcijomis. Per vienerius metus kartojantis toms pačioms karinėms pratyboms (mokymams), karinių pratybų (mokymų) vadovas arba jo paskirtas karys privalo karius pakartotinai supažindinti su atitinkamomis saugos instrukcijomis, šiuo atveju nebūtina pasirašyti instruktavimo žurnale, tačiau karinių pratybų (mokymų) vadovas arba jo paskirtas karys tai pažymi pratybų plane.
115. Jei karinėse pratybose (mokymuose) naudojami ginklai, šaudmenys ar sprogmenys, prieš pratybas (mokymus), po kiekvieno jų etapo ir jas pabaigus karinių pratybų (mokymų) vadovas arba jo paskirtas karys privalo patikrinti karių ginklus ir ekipuotę pagal kiekį ir komplektaciją, taip pat šaudmenų ir sprogmenų kiekį.
IV SKYRIUS
KARINĖS TERITORIJOS KONTROLĖ
117. Už karinės teritorijos kontrolės organizavimą atsakingas joje dislokuotos KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas). Jeigu vienoje karinėje teritorijoje yra dislokuoti keli KAS institucijų padaliniai, šios teritorijos kontrolės organizavimo tvarka nustatoma kariuomenės vado ar jo įgalioto vado (viršininko) įsakymu.
V SKYRIUS
TARNYBOS REIKALŲ PERDAVIMAS
119. Profesinės karo tarnybos kariai, atleidžiami iš pareigų, perkeliami ar rotuojami į kitas pareigas, perkeliami į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, privalo perduoti nebaigtas vykdyti užduotis, turimą informaciją ir medžiagą, jiems patikėtus antspaudus (spaudus) ir kitas materialines vertybes (toliau – tarnybos reikalai).
120. Tarnybos reikalai perduodami vadovaujantis tiesioginio ar aukštesniojo vado (viršininko) raštišku įsakymu, kuriame turi būti nurodoma:
121. Tarnybos reikalams perduoti skiriamas terminas negali būti ilgesnis nei 14 dienų, išskyrus atvejį, kada karys iš profesinės karo tarnybos atleidžiamas dėl sveikatos būklės. Šiuo atveju kario tarnybos reikalams perduoti skiriamas terminas negali būti ilgesnis nei 28 dienos.
122. Perduodant tarnybos reikalus turi būti pildomas atsiskaitymo lapas (priedas). Jame pasirašydami asmenys patvirtina, kad su atitinkamais KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto padaliniais tarnybos reikalus perduodantis karys atsiskaitė ir jokių įsiskolinimų neturi.
123. Atsakinguosius asmenis, su kuriais tarnybos reikalus perduodantis karys privalo atsiskaityti, ir už ką pasirašydami atsiskaitymo lape šie asmenys atsako nustato KAS institucijos ar pagrindinio vieneto vadas.
124. Jei kariai yra priskirti atlikti tarnybą kitoje KAS institucijoje ar pagrindiniame kariniame vienete, jie privalo atsiskaityti ir su šiais padaliniais. Tokiu atveju atsiskaitymo faktą patvirtina KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto, kuriame priskirtas karys, vadas (viršininkas) ar jo įgaliotas vadas (viršininkas) pasirašydamas atsiskaitymo lape.
125. Užpildytas atsiskaitymo lapas pateikiamas tvirtinti KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadui (viršininkui) ar jo įgaliotam asmeniui.
126. Tarnybos reikalus perduodančio kario prašymu ar esant tarnybiniam būtinumui tiesioginio ar aukštesniojo vado (viršininko) sprendimu tarnybos reikalams perduoti sudaromos komisijos.
127. Tuo atveju, jei tarnybos reikalus perduoda materialiai atsakingas asmuo ar KAS institucijos ar pagrindinio karinio vieneto vadas (viršininkas), ir kitais teisės aktų nustatytais atvejais turi būti atliekama inventorizacija ir pildomas atsiskaitymo lapas.
VI SKYRIUS
KARIŲ SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ
129. Kariai gali būti skatinami:
130. Šio Statuto 129.1–129.5 punktuose nurodytais paskatinimais ir apdovanojimais kariai skatinami ir apdovanojami vadovaujantis krašto apsaugos ministro patvirtintu Skatinimų ir apdovanojimų krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašu.
131. Kariai ginklais apdovanojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 431 (Žin., 2003, Nr. 35-1486) patvirtintomis Apdovanojimo ginklais taisyklėmis ir krašto apsaugos ministro patvirtinta Krašto apsaugos sistemos pareigūnų apdovanojimo ginklais už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, jų laikymo, nešiojimo ir naudojimo tvarka.
132. Valstybės apdovanojimų ženklais kariai gali būti apdovanojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės apdovanojimų įstatymu (Žin., 2002, Nr. 68-2762).
133. Pavyzdingai tarnybą atliekantiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams gali būti suteikiamas laisvas nuo tarnybos laikas šio Statuto nustatyta tvarka.
134. Laisvą nuo tarnybos laiką pavaldiems privalomosios pradinės karo tarnybos kariams, išleidžiant juos iš karinės teritorijos, suteikia:
134.1. kuopos vadas ar kitas KAS institucijos, pagrindinio karinio vieneto vado (viršininko) paskirtas karys – iki paros;
136. Kariai už tarnybos drausmės pažeidimus traukiami drausminėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto (Žin., 1999, Nr. 51-1635; 2006, Nr. 17-603) nustatyta tvarka, už KAS padarytą materialinę žalą – materialinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos karių materialinės atsakomybės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 64-1928) nustatyta tvarka, o pažeidę karių etikos normas atsako Karių etikos kodekso nustatyta tvarka (Žin., 2005, Nr. 63-2248).
Karo tarnybos statuto
priedas
(Atsiskaitymo lapo formos pavyzdys)
TVIRTINU
________________________________
(pareigų pavadinimas)
________________________________
(parašas)
________________________________
(kario laipsnis, vardas, pavardė)
ATSISKAITYMO LAPAS
________________
(data)
________________________
(sudarymo vieta)
Laipsnis, vardas ir pavardė _____________________________________________
KAS institucija, jos struktūrinis padalinys ________________________________________
Pareigos ______________________________________________
| KAS institucijos, jos struktūrinio padalinio pavadinimas |
Atsakingojo asmens pareigos, vardas ir pavardė |
Atsakingojo asmens parašas |
Atsiskaitymo data |
Pastabos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________