LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL GALVIJŲ VEISLININKYSTĖS SRITIES TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2000 m. gruodžio 11 d. Nr. 349

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gyvulių veislininkystės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 14-226; 1998, Nr. 110-3023) 3, 4, 5 straipsniais,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Karvių vertinimo taisykles;

1.2. Karvių eksterjero vertinimo metodiką;

1.3. Veislinių bulių atrankos ir įvertinimo taisykles;

1.4. Mėsinių veislių bulių vertinimo pagal palikuonis metodiką.

2. Pavedu veislinių gyvulių vertinimo tvarkos priežiūrą vykdyti Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                  KĘSTUTIS KRISTINAITIS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 11 įsakymu Nr. 349

 

KARVIŲ VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.

1. Karvės vertinamos pagal požymių kompleksą, naudojantis tik oficialiais galvijų veislininkystės apskaitos duomenimis, suregistruotais patvirtintos formos dokumentuose, ir iš galvijų veislininkystės informacijos sistemos gaunamais duomenimis. Vertina karvių produktyvumo kontrolės asistentai ar gyvulių produktyvumo kontrolę vykdyti įgaliotų kitų institucijų atstovai.

2. Karvės įvertinamos po pirmos ne trumpesnės kaip 240 d. laktacijos, o po kitų baigtų laktacijų įvertinimas patikslinimas pagal vidutinius (visų laktacijų) produktyvumo ir vaisos rodiklius. Vertinama 100 balų sistema (1 lentelė) pagal šiuos požymius: veislingumą, tėvų veislinę vertę, produktyvumą, eksterjerą, melžimo lengvumą, temperamentą ir vaisos savybes.

 

1 lentelė. Karvių įvertinimo balai

 

Požymiai

Maksimalus balų skaičius

 

 

Veislingumas

5

Tėvų veislinė vertė

10

Produktyvumas

40

Eksterjeras

30

Melžimo lengvumas

5

Temperamentas

5

Vaisos savybės

5

 

3. Pagal kilmę karvės vertinamos atsižvelgiant į veislingumą ir tėvų veislinę vertę.

Karvių veislingumas vertinamas pagal jų atitikimą kilmės knygų atskirų skyrių bendruosius reikalavimus (2 lentelė).

 

2 lentelė. Karvių įvertinimas pagal veislingumą

 

TINKAMUMAS ĮRAŠYTI Į KILMĖS KNYGAS

MAKSIMALUS BALŲ SKAIČIUS

 

 

Skyrių A

5

Skyrių B

4

Skyrių C

3

Papildomą registrą

1

 

4. Karvių tėvų veislinė vertė nustatoma pagal motinos produktyvumą per geriausią laktaciją bei tėvo dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumą (3 lentelė).

 

 

3 lentelė. Įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

 

Rodikliai

Balai

 

1

2

3

4

5

6

 

 

 

 

 

 

 

Motinos produktyvumas per

4000–4500

4501–5000

5001–5500

5501 ir >

x

x

geriausią laktaciją, kg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tėvo dukterų ir

jų bendraamžių

1–5

6–10

11–15

16–20

21–25

26 ir >

pieno riebalų ir baltymų

 

 

 

 

 

 

produkcijos skirtumas, kg

 

 

 

 

 

 

 

5. Pagal produktyvumą karvės vertinamos naudojantis 4 lentele. Karvių produktyvumo vertinimo kriterijai yra pieno riebalų ir baltymų produkcijos kiekis vidutiniškai per visas laktacijas (laktacijų vidurkis). Prieš skaičiuojant kelių laktacijų pieno riebalų ir baltymų produkcijos vidutinį kiekį, pirmos laktacijos riebalų ir baltymų produkcija dauginama iš koeficiento 1,2, o antros laktacijos – iš koeficiento 1,1.

 

4 lentelė. Karvių įvertinimas pagal vidutinę pieno riebalų ir baltymų produkciją

 

PiENO RIEBALAI, kg

PIENO BALTYMAI, kg

BALAI

 

 

 

iki 110

iki 90

5

111–130

91–102

6

131–150

103–124

7

151–170

125–136

8

171–190

137–148

9

191–210

149–160

10

211–230

161–172

11

231–250

173–184

12

251–270

185–196

13

271–290

197–208

14

291 ir daugiau

209 ir daugiau

15

 

6. Karvės produktyvumas tos pačios bandos kitų karvių atžvilgiu vertinamas pagal jos pieno riebalų ir baltymų (atskirai) vidutinės produkcijos per visas laktacijas santykį su bandos vidutine pieno riebalų ir baltymų produkcija per paskutinius užbaigtus kontrolės metus, procentais. Balai nustatomi pagal 5 lentelėje pateiktą pieno riebalų ir baltymų skalę, juos susumuojant.

 

5 lentelė. Karvių vertinimas pagal santykinį karvių produktyvumą vidutinio bandos produktyvumo atžvilgiu

 

RIEBALŲ IR BALTYMŲ PRODUKCIJA atskirai

Balai

procentais nuo bandos vidurkio

 

 

 

iki 80

1

81–95

2

96–110

3

111–125

4

126 ir daugiau

5

 

7. Karvių eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos galvijų veislės ekspertas arba tikrinamųjų bulių dukterų eksterjero vertintojai pagal Karvių eksterjero vertinimo metodiką. Eksterjero įvertinimo balai dauginami iš koeficiento 0,3 ir gautas rezultatas sumuojamas į kompleksinį įvertinimą.

8. Melžimo lengvumas vertinamas pagal per minutę primelžiamo pieno kiekį, kg (6 lentelė).

 

6 lentelė. Melžimo lengvumo vertinimas

 

Rodikliai

 

 

Balai

 

 

 

1

2

3

4

5

 

 

 

 

 

 

Melžimosi greitis kg/min:

 

 

 

 

 

po pirmo apsiveršiavimo

1,2 ir <

1,3–1,7

1,8–1,9

2,0–2,1

2,2–2,5

 

 

 

 

arba > 2,5

 

 

 

 

 

 

 

po dviejų ir daugiau

1,4 ir <

1,5–1,9

2,0–2,1

2,2–2,4

2,5–3,0

apsiveršiavimų

 

 

 

arba > 3,0

 

 

9. Karvės temperamentas vertinamas melžimo metu pagal 9 taškų skalę:

9.1. 9 taškai – labai rami;

9.2. 5 taškai – vidutinio ramumo;

9.3. 1 taškas – labai nerami.

Temperamento vertinimo balas prieš sumuojant į kompleksinį vertinimą dauginamas iš koeficiento 0,5.

10. Karvių vaisos savybės vertinamos pagal vidutinę servis periodo trukmę (po apsiveršiavimo iki apvaisinimo, remiantis pirminės zootechninės apskaitos duomenimis (7 lentelė).

 

 

7 lentelė. Vaisos savybių vertinimas

 

SERVIS PERIODO TRUKMĖ DIENOMIS

balai

151 ir daugiau

1

131–150

2

111–130

3

91–110

4

iki 90

5

 

11. Pagal surinktą balų skaičių karvės skirstomos į šias grupes:

11.1. labai geros karvės (81–100 balų);

11.2. geros karvės (80–71 balas);

11.3. vidutinės karvės (70–61 balas);

11.4. prastesnės už vidutines karves (60 ir mažiau balų).

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2000 12 11 įsakymu

Nr. 349

 

KARVIŲ EKSTERJERO VERTINIMO METODIKA

 

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 ir Tarptautinio gyvulių apskaitos komiteto taisyklių nuostatomis.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Lietuvoje karvių eksterjeras vertinamas linijiniu metodu pagal Lietuvos gyvulininkystės instituto parengtą metodiką. Vertinant galvijus šiuo metodu, kiekvienas požymis tarp kraštutinių nukrypimų vertinamas tiesios linijos būdu nuo 1 iki 9, neatsižvelgiant į požymio selekcinę reikšmę.

2. Eksterjero vertinimas linijiniu metodu yra palyginti subjektyvus, priklausantis nuo vertintojų patirties, galvijų veislių ypatumų, gyvulio amžiaus, įmitimo ir kitų veiksnių. Todėl eksterjero vertinimo skalės ir kitos metodikos nuostatos pateikiamos unifikuotos.

 

II. ATSKIRŲ EKSTERJERO POŽYMIŲ VERTINIMAS

 

3. Vertinant karvių eksterjerą, analizuojama 19 požymių, apibūdinančių gyvulio konstituciją, tipingumą veislei, pieningumą, veisimosi ir kitas savybes. Šie požymiai anatominiu ir funkciniu atžvilgiu skirstomi į 3 grupes:

3.1. požymiai, apibūdinantys bendrą kūno išsivystymą: aukštis, stambumas, kūno gylis, krūtinės plotis, kūno tipas, užpakalio plotis, užpakalio kampas;

3.2. galūnės: užpakalinių kojų pastatymo kampas, užpakalinių kojų forma, kulno sąnarys, nagos aukštis, nagų ir čiurnos kampas;

3.3. tešmuo: tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas, tešmens užpakalinės dalies aukštis, tešmens raiščio tvirtumas, tešmens gylis, spenių išdėstymas, spenių ilgis ir storis.

4. Karvės vertinamos 1–6 mėn. po apsiveršiavimo 9 taškų skale (žr. priedą). 1 ir 9 taškais vertinami didžiausi biologiniai požymių nuokrypiai. Pageidaujamas požymių įvertinimas taškais ir santykiniai vertės koeficientai nurodyti 1 lentelėje.

 

1 lentelė. Pageidaujamas požymių optimalus įvertinimas ir santykiniai vertės koeficientai

 

Eil. Nr.

Požymis

Optimalus įvertinimas

Santykiniai vertės

koeficientai

 

 

 

 

 

 

 

 

1.

Aukštis

9

5

2.

Stambumas

8

5

3.

Kūno gylis

8

6

4.

Krūtinės plotis

7

5

5.

Pieninis tipas

8

7

6.

Užpakalio plotis

7

6

7.

Užpakalio kampas

5

6

8.

Užpakalinių kojų pastatymo kampas

5

6

9.

Užpakalinių kojų forma

6

5

10.

Kulno sąnarys

8

6

11.

Nagos aukštis

8

4

12.

Nagų ir čiurnos kampas

7

4

13.

Tešmens priekinės dalies

prisitvirtinimas

9

6

14.

Tešmens užpakalinės dalies

aukštis

9

5

15.

Tešmens raiščio tvirtumas

9

4

16.

Tešmens gylis

9

5

17.

Spenių išdėstymas

6

5

18.

Spenių ilgis

6

5

19.

Spenių storis

5

5

 

5. Karvių įvertinimo duomenys registruojami ir pateikiami viešajai įstaigai Kaimo verslo plėtros ir informacijos centrui.

6. Vertinant karves šiuo metodu, fiksuojami esminiai eksterjero trūkumai, turintys itin neigiamos įtakos galvijų eksterjerui ir funkcinėms savybėms. Kiekvieno trūkumo pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 3 taškų skalėje nurodomas trečiuoju skaitmeniu prie jo kodo. Trūkumai koduojami atsižvelgiant į požymių grupes 2 lentelėje pateikta tvarka.

7. Vertinamos karvės eksterjero trūkumų kodai įrašomi į karvės eksterjero įvertinimo lentelės trūkumų skiltį. Kiti eksterjero trūkumai ir veislei nebūdinga spalva pažymimi pastabų skiltyje.

 

III. KARVIŲ EKSTERJERO INDEKSŲ APSKAIČIAVIMAS

 

8. Iki bus parengta ir įdiegta galvijų indeksavimo metodika, karvių eksterjeras vertinamas 100 balų sistema, panaudojant linijinio įvertinimo pirminius duomenis pagal tokią formulę:

čia:    E – karvės eksterjero įvertinimas balais,

np – vertinamų požymių skaičius,

|di|– kiekvieno eksterjero požymio įvertinimo taškais ir optimalaus įvertinimo skirtumo absoliutus (be + ar – ženklų) skaičius,

VPi – kiekvieno požymio santykiniai vertės koeficientai,

Trj – kiekvieno eksterjero trūkumo pasireiškimo laipsnis,

VTrj – kiekvieno trūkumo svertiniai koeficientai.

 

2 lentelė. Eksterjero trūkumai

 

Trūkumo kodas

Trūkumai

Svertiniai koeficientai

 

1. Bendro kūno išsivystymo

 

10

apakimas

5

11

buliška galva

3

12

dviguba ketera

2

13

kuprotumas

2

14

įlinkusi nugara

3

15

įlinkęs juosmuo

2

16

aukštas uodegos prisegimas

1

17

stogo formos užpakalis

2

18

krūtinės įsmaugimas už menčių

3

19

nebūdinga veislei spalva

2

 

 

 

 

2. Galūnių

 

21

alkūnės išskėstos į šalis ir atsikišęs

į priekį peties mentės sąnarys

3

22

priekinės kojos X formos

2

23

purios nagos

1

24

šviesios nagos

1

25

didelis tarpas tarp nagų

1

 

 

 

 

3. Tešmens

 

31

įgimta ketvirčių atrofija

5

32

speniai nukreipti į šalis

3

33

speniai nukreipti į priekį

1

34

nelygus tešmens dugnas

2

35

pridėtiniai speniai

0,5

36

kriaušės formos speniai

4

37

butelio, piltuvėlio formų speniai

3

38

raumeningas, riebalingas tešmuo

3

 

9. Taip skaičiuojant, idealaus eksterjero karvei gali būti skiriama:

9.1. 40 balų už požymius, apibūdinančius bendrą kūno išsivystymą;

9.2. 35 balai už tešmens požymius;

9.3. 25 balai už galūnes.

10. Galvijų selekcijos specialistų pasiūlymu ir veislininkystės organizacijoms pritarus, balų struktūra pagal atskiras požymių grupes gali būti keičiama.

______________

 

Karvių eksterjero vertinimo taisyklių

priedas

 

KarviŲ eksterjero linijinio vertinimo

skalėS

 

1. Aukštis

 

Karvės aukštis nustatomas matuojant specialia lazda nuo žemės iki aukščiausio taško ties kryžmeniu. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

 

Pirmaveršės

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštis, cm

126

127

129

131

133

135

137

139

141

 

ir <

128

130

132

134

136

138

140

ir >

 

 

Suaugusios

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Aukštis, cm

132

133

135

137

138

141

143

145

147

 

ir <

134

136

138

140

142

144

146

ir >

 

2. Stambumas

 

Vertinamas pagal karvės svorį. Reikalavimai antraveršėms 20 kg didesni nei pirmaveršėms. Suaugusioms karvėms ir pirmaveršėms reikalavimai skirtingi.

 

Pirmaveršės

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Svoris, kg

400

401–420

421–440

441–460

461–480

481–500

501–520

521–540

541

 

ir <

 

 

 

 

 

 

 

ir >

 

Suaugusios

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Svoris, kg

500

501–520

521–540

541–560

561–580

581–600

601–620

621–640

641

 

ir <

 

 

 

 

 

 

 

ir >

 

3. Kūno gylis

 

Apie kūno gylį sprendžiama pagal vidurinės kūno dalies išsivystymą. Kūno gylis nustatomas už paskutinio šonkaulio. Turi įtakos amžius ir laikotarpis iki apsiveršiavimo.

 

 

 

1

3

5

7

9

Labai negilus

Negilus

Vidutinio gylio

Gilus

Labai gilus

 

4. Krūtinės plotis (kūno tvirtumas)

 

Apie kūno tvirtumą sprendžiama pagal krūtinės platumą. Vertinama žiūrint iš priekio pagal atstumą tarp priekinių galūnių ties krūtine.

 

1

3

5

7

9

Labai siaura

Siaura

Vidutinio platumo

Plati

Labai plati

 

5. PIENINIS TIPAS

 

Vertinama pagal konstituciją, galvos lengvumą, šonkaulių plokštumą, tarpus tarp jų ir jų kampą, kaklo ilgumą, platumą bei jo odos raukšles, taip pat keteros aukštį, plotį ir ilgį bei odos storį ir elastingumą.

 

1

3

5

7

9

Artimas mėsos – pieno tipui, grubi konstitucija

Neryškus

Vidutinio ryškumo

Ryškus

Labai ryškus, švelni konstitucija

 

 

 

 

6. Užpakalio plotis

 

Apie karvės užpakalio plotį sprendžiama pagal atstumą tarp sėdynkaulio gumburų ir tarp klubagumbių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

1 3

5

7

9

 

Labai siauras

Siauras

Vidutinio platumo

Platus

Labai platus

 

7. Užpakalio kampas

 

Vertinama pagal linijos, išvestos tarp klubo sąnario ir sėdynkaulio gumburų, kampą.

 

1

3

5

7

9

Labai pakeltas

Tiesus

Sėdynkaulio gumbai apie 4–5 cm žemiau negu klubagumbiai

Nuleistas

užpakalis

Labai nuleistas

 

 

 

 

 

 

 

8. Užpakalinių kojų pastatymo kampas

 

Galūnių pastatymo kampas vertinamas žiūrint iš šono ir sprendžiama pagal kulno sąnario vidinį kampą.

 

1

3

5

7

9

Labai status

(drambliškas pastatymas)

Status

Vidutinis (apie 150o) kampas

Kojos truputį kardiškos

Kojos labai patrauktos po pilvu

 

 

9. Užpakalinių kojų forma

 

Apie užpakalinių kojų formą sprendžiama pagal atstumą tarp kulno sąnarių. Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės.

1

3

5

7

9

„X“ formos kojos (labai mažas atstumas tarp kulnų)

Suartėję ties kulno sąnariu

Vidutinis

Neženklus suartėjimas

Lygiagrečios kojos (didelis atstumas)

 

10. Kulno sąnario kokybė

 

Vertinama žiūrint iš užpakalio ir šono. Sprendžiama pagal kulno sąnario storumą, paburkimą, skysčio buvimą sąnaryje, jį apčiuopiant iš priekinės ir vidinės pusės.

 

1

3

5

7

9

Labai platus, storas, paburkęs sąnarys

Storas, apčiuopiamas paburkimas

Vidutinio storumo

Nestoras, paburkimai neapčiuopiami

Siauras, sausas sąnarys

 

11. Nagos aukštis

 

Sprendžiamas pagal užpakalinių galūnių nagų aukštį. Vertinama nagos užpakalinė dalis.

 

1

3

5

7

9

Labai žemos (plokščios) nagos

Žemos (plokščios)

Vidutinio aukščio nagos

Aukštos

Labai aukštos nagos

 

12. Nagos ir čiurnos kampas

 

Vertinama pagal užpakalinių galūnių nagų ir čiurnos kampą žemės atžvilgiu.

 

1

3

5

7

9

Smailus nagų kampas, labai „minkštos“ čiurnos

Smailokas kampas

Vidutinis nagų ir čiurnos kampas (45o)

Pakankamai status nagų ir čiurnos kampas

Labai status nagų kampas, tvirtos čiurnos

 

13. Tešmens priekinės dalies prisitvirtinimas

 

Vertinama pagal tešmens pirmųjų ketvirčių pritvirtinimo prie papilvės tvirtumą. Nustatoma žiūrint iš šono ir apčiuopiant ranka tarp papilvės ir tešmens.

 

1

3

5

7

9

Labai silpnas

Silpnai pritvirtintas

Vidutinis

Tvirtas

Labai tvirtas

tvirtintas

 

14. Užpakalinės tešmens dalies aukštis

 

Vertinama žiūrint iš užpakalio pusės pagal atstumą tarp lytinių organų (vulvos) pabaigos ir tešmens liaukinio audinio pradžios.

 

1

3

5

7

9

Labai žemas

Žemas

Vidutinis (18 cm)

Aukštas

Labai aukštas

 

15. Tešmens raištis

 

Vertinama iš užpakalio, pagal vidurinės tešmens linijos ryškumą ir įsmaugimo tarp ketvirčių ties tešmens dugnu gilumą ir kampą.

 

1

3

5

7

9

Labai silpnas

Silpnas, linija nėra ryški

Vidutinis

Stiprus, linija apima ¾ tešmens

Labai tvirtas, linija tarsi dalo tešmenį į dvi dalis

 

16. Tešmens gylis

 

Vertinama pagal tešmens dugno lygį kulno sąnario atžvilgiu. Turi įtakos karvės aukštis ir produktyvumas.

 

1

3

5

7

9

Labai gilus

Gilus

Vidutinis (tešmens dugnas 4–5 cm virš kulno sąnario)

Negilus

Labai negilus

 

17. Spenių išdėstymas

 

Vertinamas žiūrint iš užpakalio ir sprendžiama pagal atstumą tarp priekinių spenių.

 

1

3

5

7

9

Labai plačiai, speniai išdėstyti tešmens ketvirčių dugno pakraščiuose

Didelis tarpas

Vidutinis tarpas

Nedidelis tarpas

Išdėstyti arti vienas kito, tarpas mažas

 

 

18. Spenių ilgis

 

Vertinama pagal priekinių spenių ilgį. Spenio ilgio reikalavimai skirtingi pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms.

 

Pirmaveršės

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ilgis, cm

< 3,5

3,5

4,0

4,5

5,0

5,5

6,0

6,5

 7,0

 

 

Suaugusios

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ilgis, cm

< 4,0

4,0

4,5

5,0

5,5

6,0

6,5

7,0

 8,0

 

19. Spenių storis

 

Sprendžiama pagal priekinių spenių storį. Pirmaveršėms ir suaugusioms karvėms reikalavimai yra skirtingi.

 

Pirmaveršės

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Storis, cm

1,5

1,6

1,8

2,0

2,2

2,4

2,6

2,8

3,0

 

ir <

1,7

1,9

2,1

2,3

2,5

2,7

2,9

ir >

 

 

Suaugusios

 

Taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Storis, cm

1,8

1,9

2,1

2,3

2,5

2,7

2,9

3,1

3,3

 

ir <

2,0

2,2

2,4

2,6

2,8

3,0

3,2

ir >

 

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio ministro

2000 12 11 įsakymu Nr. 349

 

VEISLINIŲ BULIŲ ATRANKOS IR VERTINIMO TAISYKLĖS

 

Šios taisyklės parengtos vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

 

I. VEISLINIŲ BULIUKŲ ATRINKIMAS

 

1. Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos rajono valstybinis veislininkystės inspektorius, gavęs pranešimą apie rinktinės karvės atvestą buliuką, praneša veislinių buliukų auginimo stočiai UAB „Panevėžio veislininkystė“, nurodydamas jo kilmę. Jei buliukas pagal kilmę tinkamas auginti veislei, buliukų auginimo stoties atstovas kartu su atitinkamo rajono valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriumi ar specialistu vyksta į ūkį įvertinti jo išsivystymą ir, radę jį tinkamą veislei, priima sprendimą dėl jo pirkimo. Veisliniai buliukai į auginimo stotį turi būti perkami kiek galima jaunesni (iki 6 mėn.). Rekomenduojama buliukui pašalinti ragus.

2. Ruošiamas parduoti į auginimo stotį veislinis buliukas turi būti laikomas atskirai nuo telyčaičių bei kitų buliukų ir girdomas pienu 3 kartus per dieną. Sveikas ir normaliai išsivystęs buliukas turi sverti ne mažiau kaip: 1 mėn. – 50 kg, 2 mėn. – 70 kg, 3 mėn. – 90 kg ir 4 mėn. – 120 kg.

3. Veislei parduodamo buliuko kilmę savininkas patikslina pagal kraujo grupes.

4. Parduodant veislinį buliuką, pateikiamas jo kilmės pažymėjimas bei jo motinos įvertinimo pagal požymių kompleksą duomenys.

5. Veislinių buliukų kilmės pažymėjimuose turi būti nurodyta ne mažiau kaip trijų kartų duomenys.

6. Prieš perkant buliukus į auginimo stotį, jie skirstomi pagal tėvų veislinę vertę (2 lentelė) į dvi grupes:

6.1. pirma – 41 ir daugiau balų;

6.2. antra – iki 40 balų.

7. Atsižvelgiant į buliukų priskyrimą grupei, parduodant veislei nustatomas jų veislinės vertės priedas.

 

II. BULIŲ VERTINIMAS VEISLINIŲ BULIUKŲ AUGINIMO STOTYJE

 

8. Į auginimo stotį nupirktus veislinius buliukus 12–14 mėn. amžiaus įvertina žemės ūkio ministro 1999 05 13 įsakymu Nr. 201 „Dėl ekspertų grupės sudarymo“sudaryta komisija.

9. Veisliniai buliukai vertinami 100 balų sistema pagal požymių kompleksą: tėvų veislinę vertę, augimo spartą, eksterjerą ir veisimosi savybes (1 lentelė).

 

1 lentelė. Veislinių bulių vertinimas prieš atrenkant spermos gamybai

 

POŽYMIAI

BALAI

 

 

Tėvų veislinė vertė

60

Augimo sparta

10

Bendra išvaizda, tipingumas veislei, eksterjeras

15

Veisimosi savybės

15

 

10. Bulių tėvų veislinė vertė (2 lentelė) nustatoma: tėvo – pagal dukterų ir jų bendraamžių pieno riebalų ir baltymų produkcijos skirtumų sumą, motinos – pagal rinktinės karvės įvertinimą balais pagal požymių kompleksą.

 

2 lentelė. Veislinių buliukų įvertinimas pagal tėvų veislinę vertę

 

Rodikliai

Balai

 

5

10

15

20

25

30

Tėvo dukterų ir jų bendraamžių

1–5

6–10

11–15

16–20

21–25

26 ir daugiau

skirtumų pagal pieno riebalus ir

 

 

 

 

 

 

baltymus suma, kg

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Motinos įvertinimas pagal požymių

–

–

–

61–70

71–80

81–100

kompleksą balais

 

 

 

 

 

 

 

 

III. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL AUGIMO SPARTĄ

 

11. Pagal augimo spartą veisliniai buliukai vertinami 3, 6 ir 12 mėn. amžiaus (3 lentelė).

 

3 lentelė. Veislinių buliukų vertinimas pagal augimo spartą

 

Amžius, mėn.

Svoris, kg

Taškai

 

 

 

 

89 ir mažiau

1

3

90–99

2

 

100 ir daugiau

3

 

 

 

 

169 ir mažiau

1

6

170–179

2

 

180 ir daugiau

3

 

 

 

 

379 ir mažiau

1

 

380–389

2

12

390–399

3

 

400 ir daugiau

4

 

12. Vertinant pagal augimo spartą iš dvynių kilusius buliukus, svorio reikalavimai sumažinami: 3 ir 6 mėn. amžiaus – 10 kg, 12 mėn. amžiaus – 20 kg.

 

IV. VEISLINIŲ BULIŲ VERTINIMAS PAGAL EKSTERJERĄ

 

13. Buliai vertinami juos apžiūrint pagal tipingumą veislei, bendrą kūno sudėjimą ir konstituciją, masę, krūtinės ir liemens išsivystymą, nugarą, juosmenį, kryžių, galūnes bei lytinių organų išsivystymą (4 lentelė).

 

4 lentelė. Bulių vertinimas pagal eksterjerą

 

POŽYMIAI

TAŠKAI

 

(maksimalus vertinimas)

 

 

Bendras kūno sudėjimas, krūtinė, liemuo,

3

konstitucija ir tipingumas veislei

 

 

 

Masė

 

 

 

Nugara, juosmuo, kryžius

2

 

 

Galūnės, jų forma, pastatymas, nagos

4

 

 

Lytiniai organai

3

 

14. Veisliniai buliukai laikomi netinkamais veislei ir išbrokuojami, jei nustatomi šie eksterjero trūkumai: per smulkus kūno sudėjimas, karviška galva, dviguba ketera, įlinkusi arba kuprota nugara, stogo formos užpakalis, X arba O kojų forma, kardiškas arba drambliškas kojų pastatymas, minkštos čiurnos. Buliukas taip pat išbrokuojamas, jei jam nustatomi ryškūs lytinių organų morfologiniai trūkumai. Buliukas gali būti nepaliekamas veislei, jei jo plaukų spalva netipiška tai veislei.

 

V. BULIŲ VERTINIMAS PAGAL VEISIMOSI SAVYBES

 

15. Buliai vertinami 12 mėn. amžiaus pagal šviežios spermos kokybę (visų ejakuliatų vidurkį) (5 lentelė).

 

5 lentelė. Bulių vertinimas pagal šviežios spermos kokybę

 

Požymiai

Rodikliai

Taškai

 

 

 

Ejakuliato tūris, ml

1,5 – 2,5

1

 

daugiau kaip 2,5

2

 

 

 

Spermatozoidų tankis, mlrd. /ml

0,8 – 1,0

2

 

daugiau kaip 1,0

3

 

 

 

Spermatozoidų judrumas, balais

7,0 – 7,5

1

 

7,6 – 8,0

2

 

daugiau kaip 8,0

3

 

 

 

Patologinių spermatozoidų kiekis, proc.

20 – 25

1

 

mažiau kaip 20

2

16. Spermos tinkamumas užšaldyti nustatomas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę (6 lentelė).

 

6 lentelė. Bulių vertinimas pagal atšildytos kriokonservuotos spermos kokybę

 

POŽYMIAI

RODIKLIAI

TAŠKAI

 

 

 

Spermatozoidų judrumas, proc.

40–45

2

 

daugiau kaip 45

3

 

 

 

Spermatozoidų išsilaikymo trukmė 38±0,5oC

5–6

1

temperatūroje, val.

daugiau kaip 6

2

 

17. Veislinių buliukų spermos kokybė nustatoma pagal Lietuvos standartą LST 1467: 1997 „Bulių sperma. Kokybės reikalavimai“.

18. Jei 12–14 mėn. amžiaus vertinamasis buliukas nėra pakankamai lytiškai aktyvus arba jo spermos kokybė neatitinka reikalavimų, atliekamas pakartotinis įvertinimas. 5 ir 6 lentelėse išdėstytų reikalavimų neatitinkantys buliukai išbrokuojami.

19. Sėklinimo centrams atrinktų buliukų kraujo pavyzdžiai siunčiami į citogenetinių tyrimų laboratoriją jų kariotipui ištirti chromosomų skaičiaus ir struktūros pokyčių atžvilgiu. Pokyčių turintys buliukai išbrokuojami.

20. Veisliniai buliukai, įvertinti pagal požymių kompleksą, skirstomi į grupes:

20.1. pirma – nuo 91 iki 100 balų;

20.2. antra – nuo 81 iki 90 balų;

20.3. trečia – nuo 71 iki 80 balų.

21. Pirmos arba antros grupių buliukai tinka spermai kaupti ir parduodami sėklinimo centrams. Trečios grupės buliukai ir likę pirmos arba antros grupių buliukai gali būti parduoti ir panaudoti karvėms bei telyčioms kergti.

 

VI. BULIŲ PATIKRINIMAS IR ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

 

22. Iš kiekvieno veislinio buliuko, išauginto buliukų auginimo stotyje ar atvežto iš užsienio ir neįvertinto pagal palikuonis, turi būti sukaupta po 1000 dozių spermos, kuria sėklinamos visos pirmaveršės ir antraveršės karvės daugelyje kontroliuojamų bandų, bet ne mažiau kaip 5 bandose. Sutikus galvijų bandų savininkams, gali būti sėklinamos ir vyresnės karvės.

23. Atrenkant bandas buliams vertinti reikia atsižvelgti į tai, kad tikrinamųjų pieninių veislių bulių sperma nebūtų sėklinamos nežinomos kilmės, negiminingų populiacijų (žalosios karvės juodmargiais buliais ir atvirkščiai) karvės ir mišrūnės su mėsinėmis veislėmis. Taip pat turi būti vengiama artimo giminingo poravimo.

24. Tikrinamieji buliai įvertinami pagal apvaisinimo galią remiantis viešosios įstaigos Kaimo verslo plėtros ir informacijos centro (toliau – KVPIC) duomenimis. Išbrokuojami tie buliai, kurių apvaisinimo galia yra 10 proc. mažesnė nei vidutinė kitų tuose pačiuose ūkiuose atitinkamais mėnesiais naudotų bulių.

25. Atvestos tikrinamųjų bulių dukterys užregistruojamos KVPIC pagal galvijų ženklinimo ir apskaitos nuostatus, taip pat registruojamas jų motinų veršiavimosi lengvumas atvedant tikrinamųjų bulių dukteris.

26. KVPIC teikia informaciją apie visas esančias tikrinamųjų bulių dukteris pagal bulių savininkų užsakymus, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Informacijoje nurodomi tikrinamųjų bulių dukterų savininkai, dukterų pasiskirstymas pagal amžių (iki 6 mėn.; nuo 7 mėn. iki apsėklinimo; apsėklintos ir veršingos) ir bandos produktyvumo kontrolės metodas. Bulių vertinimui tinkamos tik nuo laktacijos pradžios kontroliuotos dukterys. Iki pirmos laktacijos pabaigos, bet ne trumpiau kaip 240 dienų kontroliuotų karvių savininkai gali būti materialiai skatinami už dalyvavimą šalies bulių vertinimo programoje ir tikrinamojo buliaus dukters išsaugojimą iki laktacijos pabaigos.

27. Registruojami apsiveršiavusių dukterų duomenys: karvės numeris, bandos kodas, gimimo, sėklinimo, apsiveršiavimo datos ir amžius, veršiavimosi lengvumas ir rezultatas bei visi produktyvumo duomenys per pirmą ir tolesnes laktacijas, gauti kontroliuojant pagal galvijų produktyvumo kontrolės tvarką.

28. Buliaus įvertinimui pagal produktyvumą tinka tik tos dukterys, kurios atitinka šiuos parametrus:

28.1. 1, 2 ir 3 laktacijos;

28.2. pirmojo apsiveršiavimo amžius – nuo 20 iki 42, antrojo – 30–56, trečiojo – 44–75 mėn.;

28.3. intervalas tarp dviejų apsiveršiavimų – 280–650 dienų;

28.4. karvių bandos vidutinis produktyvumas –ne mažiau kaip 2500 kg pieno;

28.5. produktyvumas per laktaciją – ne mažiau kaip 1500 kg pieno, 35 kg pieno riebalų, 25 kg baltymų.

29. Buliai vertinami BLUP metodu pagal šiuos produktyvumo per laktaciją požymius:

29.1. pieno kiekis, kg – sveikais skaičiais;

29.2. pieno riebalų kiekis, proc. – vienos šimtosios tikslumu;

29.3. pieno riebalų kiekis, kg – vienos dešimtosios tikslumu;

29.4. pieno baltymų kiekis, proc.– vienos šimtosios tikslumu;

29.5. pieno baltymų kiekis, kg – vienos dešimtosios tikslumu.

30. Visos 24 –35 mėn. amžiaus apsiveršiavusios tikrinamųjų bulių dukterys ir visos tuose ūkiuose esančios bendraamžės kitų bulių dukterys įvertinamos pagal eksterjerą. Jų eksterjerą linijiniu metodu vertina atitinkamos populiacijos karvių eksterjero vertinimo ekspertai ir 2–3 eksterjero vertinimo specialistai, kuriuos paskiria Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gyvulių veislininkystės asociacijų teikimu. Eksterjero vertintojai kiekvieną mėnesį pateikia duomenis populiacijos (veislių grupės) ekspertams, o šie – per 10 dienų KVPIC.

31. KVPIC periodiškai, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus, įvertina visus bulius. Nurodomas buliaus dukterų ir ūkių, kuriuose jos laikomos, skaičius. Visų bulių, kurių yra ne mažiau kaip 15 vertinimui tinkamų dukterų, įvertinimo rezultatai pateikiami žemės ūkio ministro 1999 03 02 įsakymu Nr. 100 „Dėl bulių ir kuilių vertinimo komisijos sudarymo“ sudarytai komisijai. Komisija operatyviai teikia išvadas dėl bulių vertinimo rezultatų skelbimo ir jų spermos panaudojimo. Bulių įvertinimo rezultatai skelbiami neatsižvelgiant į savininko valią. Nustatant bulių, karvių ir jų prieauglio veislinę vertę taikomi paskutiniai paskelbti bulių įvertinimo duomenys. Jie įrašomi į oficialius galvijų apskaitos dokumentus.

32. Bulių ir kuilių vertinimo komisija, apibendrinusi ankstesnius bulių vertinimo rezultatus, surinkusi bulių vertinimą atliekančių ir kitų veislininkystės institucijų specialistų ir galvijų selekcijos mokslininkų pasiūlymus bei suderinusi su Valstybine gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, gali pateikti nurodymus vertinimo metodikos tikslinimo klausimais bulių įvertinimą vykdančiai institucijai likus ne mažiau kaip 1 mėn. iki kito bulių įvertinimo.

______________

 

PATVIRTINTA

žemės ūkio ministro 2000 12 11 įsakymu

Nr. 349

 

MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ VERTINIMO PAGAL PALIKUONIS METODIKA

 

Ši metodika parengta vadovaujantis Europos Tarybos direktyvų 77/504, 86/130, 87/328, 94/515 nuostatomis.

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Buliai, naudojami spermai kaupti, vertinami dviem metodais:

1.1. palikuonys auginami kontrolinio auginimo (penėjimo) stotyje standartinėmis sąlygomis;

1.2. palikuonys auginami natūraliomis ūkio sąlygomis.

2. Vertinami kergimui naudojami buliai.

 

II. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, ĮVERTINIMAS AUGINANT PALIKUONIS KONTROLINIO AUGINIMO (PENĖJIMO) STOTYJE STANDARTINĖMIS SĄLYGOMIS

 

3. Spermai kaupti naudojami tik grynaveisliai pagal palikuonis įvertinti buliai.

4. Buliui įvertinti imama iš kelių ūkių po 10 jo palikuonių buliukų mišrūnų 110 dienų amžiaus. Vertinimo laikotarpis 120–500 amžiaus dienų. Tuo laikotarpiu vykdoma tiksli suėstų pašarų apskaita. Žolinių pašarų gyvuliai gauna iki soties, o kombinuotųjų pašarų – po 1 kg 100 kg gyvulio masės. Suėstų žolinių pašarų kiekis nustatomas atliekant kontrolinius įdedamo pašaro ir nesuėstų likučių svėrimus vieną kartą per 2 savaites 2 dienas iš eilės. Gyvuliai pasveriami 119 amžiaus dieną ir po to iki metų amžiaus sveriami kas 2 mėnesius, o po metų -kiekvieną mėnesį. Gyvuliai sveriami prieš rytinį šėrimą arba 3 val. po šėrimo.

5. Grupei pasiekus vidutinį 500 d. amžių, įvertinamas jų raumeningumas, nustatomi pagrindiniai kūno matmenys, atrenkama po 5 labiausiai atitinkančius grupės vidurkį gyvulius kontroliniam skerdimui. Klubo-šlaunies morfologinei sudėčiai ir mėsos cheminėms bei fizinėms-cheminėms savybėms įvertinti atrenkamos 3 skerdienų kairiosios puselės.

6. Raumeningumas nustatomas vizualiai taškais nuo 1 iki 9. Kontrolinis skerdimas atliekamas po 24 alkinimo valandų. Vandens neduodama likus 3 val. iki skerdimo. Kontrolinio skerdimo metu nustatoma:gyvulio masė po 24 alkinimo valandų, šiltos skerdienos masė, kategorija pagal standartą, klubo-šlaunies masė, minkštų audinių išeiga klubo-šlaunies dalyje, ilgiausiojo nugaros raumens plotas ties paskutiniuoju šonkauliu.

7. Mėsos kokybei įvertinti imamas bandinys iš ilgiausiojo nugaros raumens ties 9–11 šonkauliais. Nustatoma raumens cheminė sudėtis (sausosios medžiagos, proteinai, riebalai, pelenai) ir fizinės-cheminės savybės (švelnumas, vandens rišlumas, pH, spalva, mėsos baltymų visavertiškumas).

8. Tikrinamųjų bulių palikuonių mėsos produkcija apibūdinama tokiais rodikliais:

8.1. kiekybiniai:

8.1.1. masė 500 d. amžiaus;

8.1.2. priesvoris per parą nuo 120 iki 500 amžiaus dienų;

8.1.3. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui;

8.1.4. raumeningumas;

8.1.5. skerdienos išeiga;

8.1.6. klubo – šlaunies išeiga;

8.1.7. minkštų dalių išeiga iš klubo-šlaunies;

8.1.8. ilgiausiojo nugaros raumens plotas;

8.2. kokybiniai:

8.2.1. sausosios medžiagos;

8.2.2. proteinai;

8.2.3. riebalai;

8.2.4. pelenai;

8.2.5. mėsos pH;

8.2.6. spalva;

8.2.7. kietumas;

8.2.8. vandens rišlumas;

8.2.9. baltymų visavertiškumas.

 

III. MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ, NAUDOJAMŲ SPERMAI KAUPTI, VERTINIMAS PALIKUONIS AUGINANT NATŪRALIOMIS ŪKIO SĄLYGOMIS

 

9. Kai kuriais atvejais spermai kaupti naudojami buliai gali būti įvertinami pagal duomenis, sukauptus auginant jų palikuonis natūraliomis ūkio sąlygomis. Tuo tikslu įvertinama ne mažiau kaip 30 buliaus palikuonių. Palikuonys turi būti imami mažiausiai iš 3 ūkių. Nustatomi visi rodikliai, taikomi vertinant kryžminimui naudojamų bulių palikuonis, išskyrus pašarų sąnaudas. Priesvoris nustatomas iš 500 d. amžiaus ir gimimo masės skirtumo. Kontroliniams skerdimams iš kiekvieno ūkio imama po tris buliukus, labiausiai atitinkančius grupės vidurkį. Klubo-šlaunies dalis ir „raumeninė akis“ nustatoma iš dviejų kiekvieno ūkio gyvulių skerdenų, o mėsos kokybė – atrenkant po vieną artimą vidurkiui iš kiekvieno ūkio.

10. Vertinimas pagal ūkiuose augintus palikuonis yra ne toks tikslus kaip auginant standartinėmis sąlygomis. Buliaus vertė ir įtaka mišrūnams gali likti iki galo neatskleista. Tačiau gyvulių augintojai patirs mažiau nuostolių, jeigu naudos tokiomis sąlygomis įvertintus bulius negu visiškai neįvertintus.

11. Spermai kaupti naudojamų bulių veislinė vertė nustatoma pagal tirtų požymių pasireiškimo palikuonyse laipsnį, atsižvelgiant į jų selekcinę bei ekonominę svarbą.

 

IV. KERGIMUI NAUDOJAMŲ MĖSINIŲ VEISLIŲ BULIŲ ĮVERTINIMAS PAGAL PALIKUONIS

 

12. Mėsinių veislių galvijų veislynuose visi naudojami buliai turi būti įvertinti arba vertinami pagal palikuonis.

13. Grynaveislių mėsinių veislių bulių įvertinimui į kontrolinio penėjimo arba auginimo stotį atrenkama po 8 vertinamojo buliaus palikuonis – grynaveislius buliukus 200 d. amžiaus. Buliukai laikomi palaidi po keturis gyvulius. Vienam gyvuliui turi tekti ne mažiau kaip 5 m2 ploto. Šėrimo kontrolė vykdoma nuo 210 d. iki 400 dienų amžiaus. Buliukai šeriami grupėmis pagal standartizuotus racionus (1 ir 2 priedas). Koncentruoti pašarai normuojami: jų duodama 1 kg 100 kg gyvulio masės, o žolinių pašarų -iki soties. Suėstų pašarų kiekis nustatomas vieną kartą per dvi savaites dvi dienas iš eilės sveriant įdedamą pašarą ir nesuėstus likučius. Vertinamųjų bulių palikuonių masė nustatoma pradedant juos tikrinti (200 dienų) ir baigiant (400 dienų amžiaus).

14. Dėl mėsinių veislių gyvulių brangumo grynaveisliai mėsinių veislių buliukai gali būti neskerdžiami, o įvertinami pagal tokius rodiklius:

14.1. masė 200 ir 400 dienų amžiaus;

14.2. priesvoris per parą 0-200 ir 201-400 dienų amžiaus;

14.3. pašarų sąnaudos priesvorio vienetui, pašariniais vienetais;

14.4. tipas;

14.5. raumeningumas;

14.6. skeletas;

14.7. stambumas;

14.8. veislinės vertės indeksas.

15. Tipas, raumeningumas, skeletas įvertinami 1-9 taškų sistema. Stambumas įvertinamas požymiais: stambus, vidutinio stambumo, smulkus.

16. Remiantis išvardytų rodiklių įvertinimo duomenimis, buliuko veislinės vertės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

 

I = ± P · K ± R ± T ± S + 100;

čia:

I – buliaus indeksas;

± P – priesvorio nuo 200 iki 400 dienos skirtumas, lyginant su tos veislės vidutiniais reikalavimais;

R – raumeningumas, kuris nustatomas taip:

 

Įvertinimo taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priskaičiuojama taškų

-35,1

-28,1

-21,0

-14,0

-7,0

0,0

+7,0

+14,0

+21,0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

T – tipas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinimo taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priskaičiuojama taškų

-4,1

-3,3

-2,5

-1,6

-0,8

0,0

+0,8

+1,6

+2,5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

S – skeletas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvertinimo taškai

1

2

3

4

5

6

7

8

9

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Priskaičiuojama taškų

-17,1

-13,6

-10,2

-6,8

-3,4

0,0

+3,4

+6,8

+10,2

 

K – koeficientas = 0,049.

17. Buliaus veislinė vertė nustatoma pagal selekcionuojamų požymių pasireiškimo laipsnio palikuonyse vidurkį.

18. Vykdant gilesnę selekciją, atliekamas tikrinamųjų bulių palikuonių kontrolinis skerdimas. Taikant tą pačią metodiką, apskaitomi tokie patys rodikliai, kaip ir bulių, kurie naudojami spermai kaupti, palikuonių.

19. Bulių palikuonių, auginamų stotyje, įvertinimą atlieka stoties specialistas, dalyvaujant mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovui, gerai išmanančiam veislės ypatumus ir turinčiam patirtį tos veislės gyvulių augintojui.

 

Vidutinės 7–8 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

 

 

Priesvoris, g

Rodikliai

800 – 900

901 – 1000

1001 – 1100

 

Amžius, mėn.

 

7

8

7

8

7

8

Masė laikotarpio pabaigoje, g

213

240

232

260

240

270

Sausos medžiagos, kg

4,8

5,5

5,3

6,0

5,7

6,5

Pašariniai vienetai

5,2

5,8

5,7

6,4

6,1

6,7

Apykaitos energija, MJ

51,1

57,0

56,0

62,7

59,5

66,8

Žalieji proteinai, g

706

870

819

878

915

1035

Virškinamieji proteinai, g

594

650

616

657

695

775

Žalioji ląsteliena, g

986

1153

1026

1156

1165

1364

Krakmolas, g

637

825

762

900

852

1060

Cukrūs, g

423

440

460

470

527

564

Žali riebalai, g

302

315

315

316

356

365

Valgomoji druska, g

28

30

30

32

33

35

Kalcis, g

45

50

45

50

46

52

Fosforas, g

27

30

32

35

33

37

Siera, g

18

20

21

24

24

28

Geležis, mg

346

380

365

395

370

410

Varis, mg

36

40

45

50

54

60

Cinkas, mg

175

190

180

195

185

200

Manganas, mg

280

320

308

350

338

360

Kobaltas, mg

4,5

5,0

4,8

5,2

5,1

5,5

Jodas, mg

1,9

2,2

2,1

2,4

2,4

2,6

Karotinas, mg

140

155

160

170

155

190

Vitaminas D, tūkst. TV

2,7

3,3

3,0

3,6

3,0

3,6

Vitaminas E, mg

240

270

250

280

270

300

 

Vidutinės 9-12 mėn. amžiaus buliukų paros šėrimo normos (tikslinamos atsižvelgiant į veislę)

 

 

Priesvoris, g

Rodikliai

800 – 900

901 – 1000

1001 – 1100

 

Amžius, mėn.

 

9 – 10

11 – 12

9 – 10

11 – 12

9 – 10

11 – 12

1

2

3

4

5

6

7

Masė laikotarpio pabaigoje, kg

279

330

285

340

303

366

Sausos medžiagos, kg

6,7

7,5

7,4

8,2

8,0

9,0

Pašariniai vienetai

5,8

6,4

6,5

7,2

7,3

8,0

Apykaitos energija, MJ

65

72

72

80

80

89

Žalieji proteinai, g

938

1019

1054

1148

1195

1279

Virškinamieji proteinai, g

628

690

708

778

803

880

Žalioji ląsteliena, g

1510

1670

1645

1800

1700

1860

Krakmolas, g

820

905

923

1020

1050

1149

Cukrūs, g

450

496

520

576

640

710

Žali riebalai, g

180

205

210

230

240

260

Valgomoji druska, g

32

35

35

40

45

50

Kalcis, g

42

46

48

52

55

60

Fosforas, g

28

31

32

35

35

38

Siera, g

18

20

20

22

24

26

Geležis, mg

436

488

480

533

520

585

Varis, mg

67

75

74

82

80

90

Cinkas, mg

268

300

303

336

320

360

Manganas, mg

400

450

440

490

480

540

Kobaltas, mg

6,0

6,8

6,2

7,0

6,4

7,2

Jodas, mg

2,6

3,0

3,0

3,2

3,6

4,0

Karotinas, mg

160

175

170

190

200

220

Vitaminas D, tūkst. TV

3

3,4

3,4

4,0

3,8

4,4

Vitaminas E, mg

180

202

207

230

260

290

 

Vidutinės vyresnių nei vienerių metų amžiaus buliukų paros šėrimo normos

 

 

Priesvoris, g

Rodikliai

800 – 900

901 – 1000

1001 – 1100

 

Amžius, mėn.

 

13 – 14

15 – 16

13 – 14

15 – 16

13 – 14

15 – 16

Masė laikotarpio

pabaigoje, kg

379

428

396

451

429

495

Sausos medžiagos, kg

8,1

8,6

8,8

9,6

9,8

10,7

Pašariniai vienetai

7,0

7,6

7,8

8,5

8,6

9,5

Apykaitos energija, MJ

78

83

86

93

97

106

Žalieji proteinai, g

1100

1175

1228

1317

1355

1478

Virškinamieji proteinai, g

716

775

796

867

903

968

Žalioji ląsteliena, g

1830

1930

1973

2125

1995

2000

Krakmolas, g

984

1068

1100

1198

1230

1350

Cukrūs, g

525

566

608

665

770

850

Žali riebalai, g

215

228

235

255

280

295

Valgomoji druska, g

38

42

45

50

55

60

Kalcis, g

50

55

56

60

65

70

Fosforas, g

34

36

38

41

41

45

Siera, g

22

24

24

26

28

30

Geležis, mg

526

559

572

624

637

696

Varis, mg

81

86

88

96

98

107

Cinkas, mg

324

344

361

394

392

428

Manganas, mg

486

516

530

576

588

642

Kobaltas, mg

7,4

8,0

7,6

8,2

7,8

8,6

Jodas, mg

3,2

3,4

3,5

3,8

4,4

4,7

Karotinas, mg

190

210

210

230

240

260

Vitaminas D, tūkst. TV

3,8

4,2

4,4

4,8

5,0

5,6

Vitaminas E, mg

220

232

246

269

330

380

______________