LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS 1991 M. GRUODŽIO 10 D. NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS“ PAKEITIMO IR PAPILDYMO
1994 m. liepos 18 d. Nr. I-548
Vilnius
Pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. gruodžio 10 d. nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 36-982; 1993, Nr. 22-512; 1994, Nr. 22-347):
1. 2 punktą pakeisti taip:
1) po pirmosios dalies įrašyti tokią antrąją dalį:
„Lietuvių kilmės asmenimis laikomi asmenys, kurių tėvai arba vienas iš tėvų yra lietuviai ir jeigu šie asmenys ar jų tėvai (vienas iš tėvų) Lietuvoje ar kitose valstybėse nėra pasinaudoję jokiomis teisėmis, susijusiomis su kita tautybe, ir valstybėse, kurių pilietybę jie yra įgiję, nėra laikomi kitos tautybės asmenimis.“;
2) antrąją, trečiąją ir ketvirtąją dalis laikyti atitinkamai trečiąja, ketvirtąja ir penktąja dalimis;
3) papildyti šeštąja ir septintąja dalimis:
„Asmenys pagal Pilietybės įstatymo 17 straipsnio pirmąją dalį prašymus įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, atstatyti Lietuvos Respublikos pilietybę ar prašymus išduoti Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinančius dokumentus paduoda Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos Respublikos diplomatinėms (konsulinėms) įstaigoms užsienyje arba Pasaulio lietuvių bendruomenės kraštų bendruomenių valdybų pirmininkams, kurie gali patvirtinti asmens prašymą ir prie prašymo pridėtus dokumentus. Šie patvirtinti dokumentai gali būti pateikti ir naudojami sprendžiant tik pilietybės klausimą.
Lietuvos Respublikos teritorijoje rasti (gyvenantys) vaikai, kurių tėvai yra nežinomi, mirę arba tėvams atimtos tėvystės teisės ir kurie globojami globos ir rūpybos įstaigose arba giminaičių, prilyginami Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 11 straipsnyje nurodytiems vaikams.“
2. 3 punktą išdėstyti taip:
„3. Lietuvos Respublikos pilietis, atvykęs gyventi į Lietuvą, kreipiasi į gyvenamosios vietos miesto, rajono policijos komisariato migracijos tarnybą pateikdamas Lietuvos Respublikos piliečio pasą bei dokumentus, įrodančius, kad jis yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys.
Asmuo, turintis teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinančius dokumentus, atvykęs gyventi į Lietuvą kartu su šeimos nariais, kreipiasi į gyvenamosios vietos miesto, rajono policijos komisariato migracijos tarnybą pateikdamas Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimą patvirtinantį dokumentą ir kitos valstybės piliečio pasus ar juos atitinkančius dokumentus bei dokumentus, įrodančius, kad jis yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys.
Užsienio valstybės pilietis ar asmuo be pilietybės, išskyrus asmenis, nurodytus 3 punkto antrojoje dalyje, gyvenęs užsienio valstybėje, teisėtai atvykęs gyventi į Lietuvą, kreipiasi į gyvenamosios vietos miesto, rajono policijos komisariato migracijos tarnybą pateikdamas užsienio valstybės piliečio pasą ar jį atitinkantį dokumentą bei dokumentus, įrodančius, kad jis yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys.
Migracijos tarnybos patikrina pateiktus dokumentus ir Lietuvos Respublikos piliečio pase ar leidime nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įrašo asmens gyvenamąją vietą.
Nustatyti, kad nuolat gyvenančiu Lietuvoje laikomas asmuo, jeigu jis teisėtai atvyko į Lietuvą ir:
yra įsigijęs pagal nuosavybės teisę ar neterminuotai išsinuomojęs gyvenamąją patalpą Lietuvoje arba yra savininko ar nuomininko šeimos narys ir Lietuvos Respublikos piliečio pase ar jį atitinkančiame dokumente yra įrašas apie asmens gyvenamąją vietą;
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus dirba Lietuvoje pagal darbo sutartį ar turi kitą apmokestinamą užsiėmimą Lietuvoje, gauna Lietuvoje legalią pensiją ar yra išlaikomas Lietuvoje kitų asmenų ar turi kitą legalų pragyvenimo šaltinį;
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka Lietuvos teritorijoje pajamų ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus mokesčius ar įstatymų nustatyta tvarka yra nuo jų atleistas;
ne mažiau kaip pastaruosius vienerius metus moka socialinio draudimo įmokas (išskyrus nedirbančius pensininkus).
Dokumentus, įrodančius nuolatinį gyvenimą Lietuvoje, asmuo pateikia atitinkamoms valstybės institucijoms.“