LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

S T A T U T A S

1993 m. spalio 19 d. Nr. I-279

Vilnius

V DALIS

ĮSTATYMŲ LEIDYBOS PROCEDŪRA

21 skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų registravimas

183 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų Seimo aktų projektus ir pasiūlymus dėl jų leidybos Seimui svarstyti pateikia institucijos ir asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę. Teikiamą projektą ar pasiūlymą turi pasirašyti jo iniciatorių atstovai.

Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis raštas, kuriame paprastai nurodoma:

1) parengto projekto tikslai ir uždaviniai;

2) kaip šiuo metu yra teisiškai reguliuojami įstatymo projekte aptarti klausimai;

3) kokios numatomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, iš naujo sureguliuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių pozityvių rezultatų laukiama;

4) galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta; išliekantys įstatymo netobulumai;

5) įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus šį projektą;

6) jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia poįstatyminių aktų – kas ir kada juos turėtų parengti, šių poįstatyminių aktų metmenys;

7) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados;

8) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė;

9) reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą;

10) kiti autorių nuomone reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

Jeigu įstatymo projekto iniciatoriai negali pateikti aiškinamojo rašto, jie gali kreiptis į Seimo kanclerį prašydami, kad tokį raštą padėtų parengti Juridinis skyrius arba būtų leista pateikti projektą be aiškinamojo rašto.

Kartu su įstatymo projektu paprastai pateikiami įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą, taip pat, jei reikia, nutarimo projektas dėl šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos.

Šio skirsnio reikalavimai, išskyrus dėl aiškinamojo rašto, taikomi visiems įstatymų ir kitų Seimo norminių aktų projektams (toliau šiame skirsnyje jie visi vadinami įstatymų projektais), išskyrus specialius šio statuto numatytus atvejus.

184 straipsnis. Visi teikiami įstatymų projektai ir pasiūlymai registruojami Seimo posėdžių sekretoriato gautų įstatymų projektų ir pasiūlymų rejestre. Registruojant užpildomas standartinis projekto titulinis lapas ir formuliaras, nurodomi visi projekto rengėjai ir iniciatoriai bei visi jų pateikti dokumentai. Projektas indeksuojamas pagal įstatymų leidybos sričių klasifikatorių.

Projektą svarstant ir toliau rengiant, posėdžių sekretoriatui pateikiamos ir jo įregistruojamos visos naujos projekto redakcijos, pateiktos išvados, pataisos bei papildymai ir pažymima, kas jas pateikė. Visa tai įforminama kaip įstatymo projekto lydraštis ir išdalinama kartu su pačiu projektu bei aiškinamuoju raštu.

Dėl įregistruoto įstatymo projekto Juridinis skyrius parengia išvadas, ar tas projektas neprieštarauja galiojantiems įstatymams ir ar jis atitinka juridinės technikos taisykles. Įregistruotas įstatymo projektas kartu su šiomis išvadomis ne vėliau kaip per savaitę perduodamas Seimo kancleriui. Jeigu projekto apimtis didelė, Seimo kancleris turi teisę šį terminą pratęsti.

Įstatymo projektą kartu su aiškinamuoju raštu bei Juridinio skyriaus išvadomis Seimo kancleris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas perduoda preliminariai nagrinėti atitinkamiems komitetams. Seimo kancleris įstatymo projektą taip pat įteikia visiems kitiems komitetams, frakcijoms, perduoda Vyriausybei, Respublikos Prezidento kanceliarijai, o prireikus – ir aukštesniosios pakopos savivaldybėms. Apie projektą taip pat pranešama visiems Seimo nariams.

186 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas pateiktas kartu su Konstitucijos pataisomis, abu projektai nagrinėjami kartu, bet pirma balsuojama dėl Konstitucijos pataisų, laikantis jos keitimo procedūros. Taip pat kartu svarstomi įstatymų projektai dėl kitų įstatymų pakeitimo, papildymo ar panaikinimo, kurie yra būtini priėmus siūlomą įstatymo projektą.

Jeigu yra gauti keli alternatyvūs to paties įstatymo projektai, iki svarstymo Seimo posėdyje ir jo metu jie nagrinėjami kartu ir pasirenkamas vienas iš jų.

187 straipsnis. Prireikus Seimo valdyba gali pavesti kitiems komitetams preliminariai išnagrinėti įstatymo projektą arba pasiūlyti Vyriausybei parengti savo išvadas. Seimo valdyba taip pat gali sudaryti specialią Seimo narių, suinteresuotų valstybės institucijų atstovų, ekspertų ir mokslininkų parengiamąją darbo grupę, kad ši įstatymo projektą parengtų svarstyti Seime. Prireikus įstatymo projektas gali būti perduotas visuomeninėms organizacijoms, kad jos įvertintų.

21a skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų preliminarus ir papildomas nagrinėjimas komitetuose

196 straipsnis. Komitetas, kuriam įstatymo projektas perduotas preliminariai nagrinėti, turi nustatyti:

1) ar projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kitiems įstatymams, o jeigu prieštarauja – ar komitetas pritaria šių įstatymų keitimui;

2) kiek valstybės biudžeto lėšų apytiksliai reikia tokiam įstatymui įgyvendinti;

3) kiek toks projektas tikslingas politiniu, ekonominiu ir socialiniu požiūriais;

4) ar projekto koncepcija atitinka patvirtintą Vyriausybės programą;

5) ar projektas neprieštarauja tarptautiniams Lietuvos Respublikos įsipareigojimams;

6) ar projektas nėra analogiškas kitiems per pastaruosius šešis mėnesius atmestiems projektams;

7) ar projektas atitinka teisinio reguliavimo dalykiškumo, konkretumo ir išbaigtumo kriterijus, ar priimtinas teisinės kultūros bei juridinės technikos požiūriais.

Šiais aspektais išnagrinėjęs projektą, komitetas turi suformuluoti savo preliminarias išvadas taip, kad būtų galima nuspręsti, kaip toliau turi būti nagrinėjamas projektas pagal šio statuto 188 – 189 straipsnių reikalavimus.

Jeigu komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nėra pateikta Konstitucijos pataisų projekto, Seimo kancleris paskiria papildomą įstatymo projekto svarstymą Seimo Valstybės ir teisės komitete.

197 straipsnis. Tokia pat tvarka preliminarios išvados rengiamos ir dėl įstatymo projekto, kuriam priimti yra sudaryta iniciatyvinė referendumo paskelbimo grupė. Ši grupė supažindinama su gautomis preliminariomis išvadomis.

Jeigu teikiamas tik pasiūlymas parengti ir priimti įstatymą, tai komitetas pagal tuos pačius kriterijus, kurie taikomi ir įstatymo projektui, turi apsvarstyti, ar tikslinga tokį pasiūlymą įgyvendinti. Jeigu komitetas pats nesiima pasiūlymo įgyvendinti, Seimui pateikia savo išvadą.

Seimo sesijos metu preliminarias išvadas komitetai turi parengti ne vėliau kaip per 10 dienų. Apie išvadas pranešama projekto iniciatoriams.

198 straipsnis. Komitetas, kuriam įstatymo projektas perduotas papildomai svarstyti, turi pateikti raštu vertinimus pagal šio skirsnio 196 straipsnyje nurodytus kriterijus. Nepritarimas turi būti motyvuotas.

Pritarimas gali būti reiškiamas trejopai: be jokių pastabų, su tam tikromis pastabomis, su sąlyga, kad projekte bus padarytos tam tikros pataisos. Pastaruoju atveju gali būti siūlomos konkrečios suformuluotos pataisos.

Papildomai įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas savo nuomonę gali pareikšti ir pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto posėdyje, delegavęs į jį savo atstovą.

199 straipsnis. Komitetai, papildomai nagrinėjantys įstatymo projektą, taip pat kiti komitetai, paskiri Seimo nariai, Vyriausybė raštu pateikia pastabas, pasiūlymus, papildymus pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas iki įstatymo projekto svarstymo Seime.

Dėl termino preliminarioms išvadoms pateikti pratęsimo komitetas turi kreiptis į Seimo kanclerį, o dėl termino papildomoms išvadoms pateikti pratęsimo – į pagrindinį įstatymo projektą nagrinėjantį komitetą.

199¹(185) straipsnis. Seimo kancleris neteikia svarstyti Seime įstatymų projektų, jeigu Seimo Valstybės ir teisės komitetas padaro preliminarią išvadą, kad jie prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto. Jeigu pateiktąjį ar kitą analogiško turinio įstatymo projektą per pastaruosius šešis mėnesius Seimas buvo atmetęs, toks projektas taip pat nepriimamas pakartotinai svarstyti.

Įstatymų projektai, pateikti subjektų, neturinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės, įregistruojami, bet svarstyti neperduodami, tačiau su jais supažindinami kompetentingi komitetai.

Visais šiais atvejais, jeigu yra kompetentingo komiteto pritarimas, projektas su atitinkama Seimo kanclerio viza grąžinamas į posėdžių sekretoriatą, kur įrašomas į atmestų įstatymų projektų bei pasiūlymų rejestrą ir perduodamas į archyvą. Apie tai turi būti paskelbta Seimo posėdyje ir pranešta pateikėjui.

194 straipsnis. Įstatymo projekto iniciatoriai iki svarstymo Seimo posėdyje turi teisę projektą atšaukti. Apie šį sprendimą jie iš karto raštu praneša Seimo kancleriui, o šis – Seimui. Tokiu atveju pagrindiniame komitete ir Juridiniame skyriuje paliekama įstatymo projekto kopija.

Tačiau jeigu iniciatorių atšauktą įstatymo projektą ne vėliau kaip kitą dieną oficialiai paremia ir pateikia kitas įstatymų leidybos teisę turintis subjektas, tokio projekto svarstymo procedūra tęsiama toliau.

21b skirsnis. Įstatymų ir kitų norminių aktų projektų pateikimas Seimo posėdyje

188 straipsnis. Kai komitetai pateikia savo preliminarias (teigiamas arba neigiamas) išvadas, Seimo kancleris ne vėliau kaip per mėnesį turi pasiūlyti į Seimo savaitės posėdžių darbotvarkę įrašyti įstatymo projekto pateikimą. Jeigu Seimo sesijos metu arba nuo sesijos pradžios per mėnesį komitetai išvadų nepateikia, kancleris apie tai turi pranešti Seimui.

Į Seimo posėdį, kuriame projektas pateikiamas, kviečiamas įstatymo projekto iniciatorių atstovas. Jis trumpai (iki 10 minučių) apibūdina projektą. Po to posėdžio pirmininkas supažindina su komitetų, Juridinio skyriaus, taip pat, jeigu gautos, Vyriausybės preliminariomis išvadomis ir, jeigu jos iš esmės sutampa, teikia pasiūlymus balsuoti.

Seimas turi nuspręsti, ar įrašyti projektą į sesijos darbų programą, ar pradėti svarstymo procedūrą (tų projektų, kurie jau įrašyti į sesijos darbų programą), ar taikyti skubesnio ar ypatingos skubos svarstymo tvarką, ar projektą atmesti, ar jo svarstymą atidėti.

Jeigu išvados nesutampa arba jeigu joms prieštarauja projekto iniciatoriai, frakcijos, komitetai ar Vyriausybė, pradedama diskusija.

189 straipsnis. Diskusija dėl įstatymo projekto pateikimo vyksta tokia tvarka:

1) projekto iniciatorių atstovo atsakymai į Seimo narių klausimus (iš viso iki 15 minučių);

2) komitetų, preliminariai nagrinėjusių projektą, išvadų išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);

3) Vyriausybės nuomonės, jeigu ji pareikšta, išdėstymas (iki 5 minučių);

4) kitų komitetų ar frakcijų, kurių nuomonė ir motyvai skiriasi nuo išsakytųjų, atstovų argumentų išdėstymas (iki 5 minučių kiekvienam);

5) dėl pasiūlytų sprendimų balsuojama šio skirsnio 188 straipsnyje nustatyta tvarka.

190 straipsnis. Visi sprendimai įstatymo projekto pateikimo ir svarstymo Seimo posėdyje metu priimami paprasta balsavusiųjų dauguma, išskyrus sprendimus atmesti projektą, grąžinti jį iniciatoriams ar paskelbti visuomenei svarstyti, kurie priimami, jeigu už juos balsavo daugiau kaip 1/3 visų Seimo narių.

Skubesnės ir ypatingos skubos svarstymo tvarkos taikymas nustatytas šio statuto 24 skirsnyje.

191 straipsnis. Pradėti svarstymo procedūrą galima tik tų projektų, kurie įrašyti į sesijos darbų programą. Svarstymo procedūra susideda iš šių stadijų: svarstymas pagrindiniame komitete, svarstymas Seimo posėdyje ir priėmimas.

Nutaręs pradėti įstatymo projekto svarstymo procedūrą, Seimas tame pačiame posėdyje turi paskirti apytikslę svarstymo Seimo posėdyje datą (ne anksčiau kaip po savaitės ir ne vėliau kaip iki sesijos pabaigos), pagrindinį komitetą projektui toliau nagrinėti arba tobulinti ir kitus papildomai jį nagrinėjančius komitetus. Seimas taip pat gali sudaryti parengiamąją darbo grupę įstatymo projektui tobulinti.

Taip pat šiame posėdyje gali būti priimtas nutarimas pateikti įstatymo projektą viešai paskelbti.

192 straipsnis. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės valstybės lėšų, toliau svarstant projektą, turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių.

Jeigu norint įstatymo projektą priimti reikia pakeisti ir Lietuvos Respublikos Konstituciją, toliau svarstant projektą, turi būti pateiktos Valstybės ir teisės komiteto išvados.

195 straipsnis. Jeigu yra sudaryta iniciatyvinė grupė referendumui dėl įstatymo projekto paskelbti, po to, kai patvirtinama, jog yra surinktas reikiamas skaičius parašų, sesijos metu šis klausimas svarstomas artimiausiame Seimo posėdyje. Jame kviečiami dalyvauti referendumo iniciatorių atstovai. Šio posėdžio metu, atsižvelgiant į gautas išvadas, įstatymo projekte gali būti padarytos pataisos, su kuriomis sutinka referendumo iniciatoriai.

Jeigu nustatoma, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, skelbiamas referendumas dėl Konstitucijos pakeitimo.

Jeigu Seimas nutaria per 15 dienų apsvarstyti ir priimti teikiamą įstatymo projektą, sprendimas skelbti referendumą gali būti atidėtas. Tačiau referendumas turi būti paskelbtas tame pačiame posėdyje, kuriame Seimas teikiamą projektą atmeta arba priima jį su pataisa, kuriai prieštarauja referendumo iniciatoriai. Taip pat referendumas turi būti nedelsiant paskelbtas, jeigu Seimas per nustatytą laikotarpį įstatymo nepriima.

22 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas pagrindiniame komitete

195¹ straipsnis. Komitetas, Seimo paskirtas kaip pagrindinis nagrinėti įstatymo projektui, kuriam pradėta svarstymo procedūra, ne vėliau kaip per savaitę turi savo posėdyje apsvarstyti pasirengimą projektą nagrinėti komitete. Tam turi būti paskirti atsakingi komiteto nariai, ekspertai, gali būti paprašyta kitų komitetų ar valstybės institucijų papildomų išvadų, priimti kiti parengiamieji sprendimai. Jeigu komitetui pavesta projektą tobulinti, tam gali būti sudaryta darbo grupė. Pasirengimo svarstyti projektą klausimus prireikus komitetas gali aptarti ir kituose posėdžiuose.

195² straipsnis. Pagrindinis įstatymą nagrinėjantis komitetas turi projektą išsiuntinėti suinteresuotoms valstybės institucijoms, o prireikus – ir visuomeninėms organizacijoms, kad jos galėtų atsiųsti vertinimus.

Visą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą įvertina bei apibendrina pagrindinis įstatymą nagrinėjantis komitetas. Jeigu Seime nuspręsta svarstyti iniciatorių pateiktą projekto tekstą, pagrindinis įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas turi teisę svarstymui Seimo posėdyje pateikti ir savo variantą.

Jeigu įstatymo projektas paskelbtas visuomenei svarstyti, gauti pasiūlymai perduodami pagrindiniam projektą nagrinėjančiam komitetui.

195³ straipsnis. Ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki svarstymo Seimo posėdyje įstatymo projektas turi būti apsvarstytas pagrindiniame jį nagrinėjančiame komitete. Apie tokio svarstymo laiką ir vietą turi būti pranešta Seimo posėdyje.

Į svarstymą pagrindiniame komitete kviečiami projekto iniciatorių ir papildomas išvadas rengiančių komitetų atstovai, ekspertai, taip pat ir ekspertai, pakviesti opozicinių frakcijų. Komiteto posėdyje jiems turi būti suteiktas žodis.

Į posėdį gali būti pakviesti ir kitų suinteresuotų valstybės institucijų bei visuomeninių organizacijų atstovai. Jiems, taip pat posėdyje dalyvaujantiems kitų komitetų nariams, posėdžio pirmininkui sutikus, gali būti suteiktas žodis.

195⁴ straipsnis. Svarstymo pagrindiniame projektą nagrinėjančiame komitete metu turi būti priimtas sprendimas, kuris pateikiamas projekto svarstymui Seimo posėdyje: pritarti iniciatorių pateiktam arba komiteto patobulintam įstatymo projektui, pritarti vienam iš alternatyvių projektų, pritarti projektui su išlygomis, paskelbti projektą visuomenei svarstyti, grąžinti projektą iniciatoriams patobulinti arba jį atmesti.

Po svarstymo pagrindiniame komitete iniciatorių pateiktas arba komiteto patobulintas projektas perduodamas Dokumentų skyriui suredaguoti. Suredaguotas projektas derinamas su jo iniciatorių atstovu.

Suredaguotas projekto tekstas turi būti išdalintas Seimo nariams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki svarstymo Seimo posėdyje. Papildomi duomenys kartu su lydraščiu Seimo nariams išdalinami ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki šio svarstymo.

Apie komitetų pranešėjus ir papildomus pranešėjus turi būti pranešta Seimo Pirmininkui ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki įstatymo projekto svarstymo Seimo posėdyje.

Svarstymo metu pagal galimybes daromas įrašas, o pasisakymai protokoluojami.

201 straipsnis. Jeigu pagrindinis įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas per nustatytą laiką nespėja išnagrinėti įstatymo projekto, dėl termino pratęsimo jis turi kreiptis į Seimą.

23 skirsnis. Įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje

202 straipsnis. Svarstymo Seimo posėdyje metu aptariamas įstatymo projekto tikslingumas, koncepcija, pagrindinės projekto nuostatos ir principai, taip pat pateikiamos visos gautos pataisos ir papildymai. Seimo posėdyje įstatymo projektas svarstomas tokia tvarka:

1) pagrindinio įstatymo projektą nagrinėjančio komiteto pranešimas;

2) balsavimas, jeigu pagrindinis komitetas siūlo projektą grąžinti jo iniciatoriams arba atmesti;

3) alternatyvių projektų, jeigu jų yra, iniciatorių atstovų pranešimai;

4) kitų komitetų papildomi pranešimai;

5) bendroji diskusija įstatymo projekto esminėms nuostatoms aptarti – Vyriausybės, kitų komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasisakymai;

6) specialioji diskusija projekto struktūrai, atskiriems skyriams, skirsniams ir straipsniams aptarti. Jeigu nėra pasiūlymų rengti specialiąją diskusiją, Seimas gali jos atsisakyti arba rengti kartu su bendrąja;

7) baigiamasis pagrindinio pranešėjo ir alternatyvių projektų iniciatorių atstovų žodis.

203 straipsnis. Po svarstymo Seimas nusprendžia, ar:

1) pritarti iniciatorių parengtam arba komiteto patobulintam projektui arba vienam iš alternatyvių projektų ir paskirti įstatymo priėmimo datą ne anksčiau kaip po 4 darbo dienų. Jei reikia, pagrindiniam projektą nagrinėjančiam komitetui pavedama pagal diskusijoje išsakytas pastabas padaryti būtinas pataisas ir papildymus. Šiuo atveju įstatymo priėmimas rengiamas ne anksčiau kaip po 7 dienų;

2) paskelbti projektą visuomenei svarstyti, jeigu šio straipsnio 1 punkte nurodyti pasiūlymai yra priimti. Gautus šio svarstymo rezultatus apibendrina pagrindinis įstatymo projektą nagrinėjantis komitetas, o visa procedūra kartojama nuo svarstymo šiame komitete. To paties įstatymo projektas du kartus visuomenei svarstyti paprastai neskelbiamas;

3) grąžinti projektą pagrindiniam jį nagrinėjančiam komitetui patobulinti. Šiuo atveju procedūra kartojama nuo svarstymo pagrindiniame komitete. Toks sprendimas svarstant projektą gali būti priimtas tik vieną kartą;

4) padaryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigiama tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėja, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui priimti, arba šio statuto 96 straipsnyje numatytais atvejais. Pertrauka negali tęstis iki kitos sesijos;

5) grąžinti iniciatoriams projektą tobulinti iš esmės. Šiuo atveju kartojama visa patobulinto įstatymo projekto svarstymo procedūra;

6) atmesti projektą arba pavesti parengti naują.

Priėmęs 2 arba 3 punktuose nurodytą sprendimą, Seimas gali pavesti pagrindiniam komitetui ar kitiems komitetams papildomai nagrinėti projektą.

23a skirsnis. Įstatymo projekto priėmimas Seimo posėdyje

208 straipsnis. Jeigu komitetas priėmimui pateikia iš naujo suredaguotą projektą, jis turi būti išdalintas Seimo nariams ir įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki posėdžio.

Visas siūlomas įstatymo projekto pataisas ir papildymus Seimo nariai, frakcijos, komitetai ir Vyriausybė su savo parašais turi įteikti posėdžių sekretoriatui ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio, kuriame numatytas įstatymo projekto priėmimas, pradžios. Posėdžių sekretoriatas jas perduoda pagrindiniam įstatymą nagrinėjančiam komitetui, padaugina ir išdalina visiems Seimo nariams.

Vyriausybė, komitetai ir frakcijos gali įteikti papildomas pataisas iki įstatymo priėmimo pradžios, jeigu turi jas parengę raštu ir gali išdalinti visiems Seimo nariams.

Priėmimo metu naujos pataisos ir papildymai nepriimami, išskyrus redakcines pataisas, kurios nesvarstomos ir dėl jų nebalsuojama, o tik raštu pateikiamos pagrindiniam įstatymo projektą nagrinėjusiam komitetui.

Pataisa ar papildymas turi būti tinkamai suformuluoti, atitikti projekto esmę ir negali būti didesni kaip vienas straipsnis.

209 straipsnis. Priėmimo metu pranešėjas trumpai praneša apie komiteto padarytus pakeitimus, aptaria gautus papildomus pasiūlymus ir pataisas, nurodydamas jų pateikėjus.

Po to svarstomos įstatymo projekto atskiros dalys ir dėl jų balsuojama. Jeigu Seimas nenutaria kitaip, projekto skyriai, skirsniai ir straipsniai svarstomi ir dėl jų balsuojama iš eilės. Straipsnius, kurie lemia projekto principus ir struktūrą, posėdžio pirmininkas gali pateikti balsuoti pirmiau už kitus. Tuos straipsnius, dėl kurių nėra pataisų ar pasiūlymų visai išbraukti, galima priimti be balsavimo, jeigu tam neprieštarauja nė vienas Seimo narys. Kitais atvejais balsuojama dėl kiekvieno straipsnio, skirsnio, skyriaus.

Priėmimo metu leidžiama kalbėti tik pateiktų pataisų ir papildymų autoriams (iki 3 minučių dėl kiekvieno pasiūlymo), pranešėjui, papildomiems pranešėjams ir dėl balsavimo motyvų, o pranešėjai neklausinėjami. Pasisakęs dėl pataisos ar papildymo, jų autorius nebegali kalbėti dėl balsavimo motyvų.

210 straipsnis. Atskiras įstatymo straipsnis svarstomas bei priimamas tokia tvarka:

1) paskelbiami gauti pasiūlymai – pakeisti visą straipsnį, išbraukti kai kuriuos straipsnio teiginius, pakeisti kai kuriuos straipsnio teiginius, papildyti straipsnį, išbraukti straipsnį. Kiekvieną iš jų gali trumpai pakomentuoti pranešėjas ar papildomi pranešėjai (iki 3 minučių kiekvienas);

2) balsuojant pasirenkami alternatyvūs pasiūlymai. Kai dėl to paties straipsnio yra keletas pasiūlymų, balsuojama pagal šio straipsnio 1 punkte nurodytą eilę, išskyrus dėl pasiūlymo straipsnį išbraukti, o nurodytoje eilėje – pagal pasiūlymų pateikimo tvarką. Dėl pataisos pataisų balsuojama anksčiau negu dėl pagrindinės pataisos. Pasiūlymus, prieštaraujančius anksčiau priimtiesiems, posėdžio pirmininkas atmeta be balsavimo. Kai pranešėjas paskelbia, kad pagrindinis komitetas priima pasiūlymą, dėl jo galima nebalsuoti, jeigu nėra prieštaraujančių Seimo narių. Pateikėjas prieš balsavimą gali pasiūlymą atsiimti;

3) balsuojama dėl viso straipsnio. Pasiūlymai straipsnį išbraukti traktuojami kaip balsavimas prieš straipsnį.

Pateikti papildomi įstatymo projekto straipsniai svarstomi bei priimami tokia pat tvarka kaip visi kiti įstatymo projekto straipsniai.

211 straipsnis. Pranešėjui reikalaujant, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta priėmimo pertrauka, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžių dienos. Po pertraukos apsvarstomi komiteto padaryti pakeitimai ir papildymai, kurie neturi prieštarauti jau priimtų straipsnių esmei, ir dėl jų balsuojama. Šio svarstymo metu kiti siūlymai dėl pakeitimų ir papildymų nepriimami.

Jeigu balsavimo metu nebuvo priimti įstatymo principus ir struktūrą lemiantys straipsniai, taip pat atskiri skirsniai ar skyriai, pranešėjas iki balsavimo dėl viso įstatymo projekto gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti. Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra tęsiama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe svarstant įstatymo projektą galima pasinaudoti tik vieną kartą.

212 straipsnis. Įstatymo priėmimo metu siūlymai atmesti projektą nepriimami. Jis gali būti atmestas tik tada, jeigu negauna reikiamo skaičiaus balsų.

Apsvarsčius visus įstatymo straipsnius, balsuojama už visą įstatymo projektą. Jeigu įstatymas nepriimamas, Seimas gali pavesti projekto iniciatoriams arba pagrindiniam komitetui parengti naują projektą arba paskelbti referendumą, jeigu yra surinktas reikiamas Seimo narių parašų skaičius.

Jeigu reikia, įstatymo priėmimo metu svarstomas ir priimamas nutarimas dėl įstatymo įgyvendinimo, taip pat įstatymas, panaikinantis kitų įstatymų ar jų straipsnių, prieštaraujančių priimtajam, galiojimą.

212¹ straipsnis. Jeigu priimant įstatymą buvo padaryta Seimo statuto pažeidimų, Seimo Pirmininkas, komitetas, frakcija ar Vyriausybė, kol jis nepasirašytas Respublikos Prezidento, gali motyvuotu raštu kreiptis į Seimą, siūlydami priimtąjį sprendimą panaikinti. Jei yra gautas toks kreipimasis, Etikos ir procedūrų komisija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas turi pateikti Seimui išvadas ir pasiūlymus.

Jei Etikos ir procedūrų komisija konstatuoja, jog buvo šiurkščiai pažeista įstatymų leidybos procedūra ar kitos svarbios šio statuto nuostatos ir tai lėmė Seimo sprendimą, Seimas balsavimu nusprendžia, ar panaikinti, ar palikti galioti ginčijamą įstatymą. Toks balsavimas turi vykti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė Seimo narių.

Jeigu Seimas panaikina savo ankstesnįjį sprendimą dėl įstatymo projekto, pastarojo svarstymas gali būti tęsiamas nuo tos stadijos, kai buvo padarytas pažeidimas.

213 straipsnis. Jeigu įstatymo projektas ar pasiūlymas dėl įstatymo leidimo bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis vėl gali būti siūlomas ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Atmestieji projektai grąžinami Seimo kancleriui.

23b skirsnis. Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo projekto svarstymas Seimo posėdyje

213¹ straipsnis. Jeigu pagal Konstitucijos 71 straipsnio pirmąją dalį Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą grąžina Seimui pakartotinai svarstyti, Seimo Pirmininkas apie tai praneša Seimui artimiausiame posėdyje.

Seimas balsavimu turi nuspręsti, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. Pastaruoju atveju Seimas gali pavesti vienam iš komitetų parengti naują įstatymo projektą arba sudaryti tam darbo grupę. Prieš balsavimą gali būti diskusija.

Jeigu nusprendžiama įstatymo projektą svarstyti iš naujo, tame pačiame posėdyje Seimas turi nuspręsti, kokiems komitetams perduoti išnagrinėti grąžintą įstatymo projektą ir Respublikos Prezidento teikiamas pataisas bei papildymus.

213² straipsnis. Grąžinto įstatymo svarstymas komitetuose ir Seimo posėdyje rengiami pagal šio statuto V dalies reikalavimus, tačiau jis negali būti svarstomas ypatingos skubos tvarka, o konstitucinis įstatymas – taip pat ir skubesne tvarka.

Šių svarstymų metu nusprendžiama, ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir pasiūlymus, ar balsuoti už visą įstatymo projektą be pakeitimų.

Svarstymo Seimo posėdyje metu Seimas gali priimti nutarimą paskelbti referendumą dėl Respublikos Prezidento grąžinto įstatymo priėmimo, jeigu yra surinktas reikiamas Seimo narių parašų skaičius.

213³ straipsnis. Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių.

Jei svarstymo metu Seimas priima visas Respublikos Prezidento teikiamas pataisas ir papildymus, pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Konstitucinio įstatymo pataisoms priimti visais atvejais reikia ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų daugumos, o įstatymui dėl Konstitucijos pataisų – 2/3 visų Seimo narių balsų daugumos.

24 skirsnis. Įstatymų svarstymas skubesne ir ypatingos skubos tvarka

214 straipsnis. Skubesne tvarka svarstomi Seimo nutarimų, o jei taip nusprendžia Seimas, ir įstatymų projektai.

Siūlyti šią svarstymo tvarką motyvuotu teikimu turi teisę Respublikos Prezidentas, Seimo valdyba, kompetentingas komitetas, frakcija arba Vyriausybė. Sprendimas svarstyti įstatymo projektą skubesne tvarka paprastai gali būti priimamas projekto pateikimo metu balsavusiųjų dauguma, jeigu ji yra didesnė negu 1/3 visų Seimo narių.

215 straipsnis. Jei taikoma skubesnė svarstymo tvarka, trumpinamas laikas tarp projekto svarstymo stadijų: svarstymo komitete, svarstymo Seimo posėdyje, priėmimo. Šie laiko tarpai turi būti ne trumpesni kaip 1 darbo diena ir ne ilgesni kaip 3 darbo dienos. Konkrečius terminus nustato Seimas kiekvienu atveju atskirai, tačiau visuomet svarstomas projektas Seimo nariams turi būti išdalintas ne vėliau kaip prieš dieną iki posėdžio, kuriame jis bus svarstomas ar priimamas.

219 straipsnis. Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento arba Vyriausybės pasiūlymu įstatymų ir Seimo nutarimų projektai gali būti svarstomi ypatingos skubos tvarka. Sprendimas taikyti šią tvarką priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu ji didesnė negu 1/3 visų Seimo narių ir tik tada, jeigu tam neprieštarauja nė viena frakcija.

Pagal šią tvarką po pateikimo, jeigu projektas išdalintas Seimo nariams ir įvykdyti šio statuto 21 skirsnio reikalavimai, iš karto gali būti pradėta priėmimo procedūra, o statuto 208 straipsnio pirmosios ir antrosios dalių reikalavimai netaikomi.

25 skirsnis. Lietuvos Respublikos Konstitucijos keitimas ir konstitucinių įstatymų svarstymas

220 straipsnis. Konstituciniais įstatymais laikomi:

1) Konstitucijos pataisos. Jų svarstymo ir priėmimo tvarką nustato Konstitucijos XIV skirsnis, 153 straipsnis ir šis Seimo statuto skirsnis;

2) tiesiogiai Konstitucijoje įvardinti įstatymai ir kiti konstitucines normas sukonkretinantys įstatymai, nurodyti Seimo patvirtintame konstitucinių įstatymų sąraše. Jų svarstymo ir priėmimo tvarką nustato Konstitucijos 69 straipsnis ir šis statuto skirsnis.

221 straipsnis. Seimo statuto 220 straipsnio 2 punkte nurodytų konstitucinių įstatymų sąrašą 3/5 Seimo narių balsų dauguma nustato Seimas. Taip pat į šį sąrašą gali būti įrašyti ir jau priimti įstatymai, jeigu Seimas prieis prie išvados, kad jie tokie yra pagal savo turinį bei svarbą.

Konstitucinių įstatymų projektai, jų pataisos ir papildymai turi atitikti reikalavimus, nustatytus šio statuto 220 straipsnio 2 punkte. Kilus nesutarimams, šį juridinį ginčą sprendžia Valstybės ir teisės komitetas.

222 straipsnis. Įstatymo dėl Konstitucijos keitimo projektas Seime pradedamas svarstyti tik tais atvejais, kai projektą teikia ne mažesnė kaip 1/4 visų Seimo narių grupė arba ne mažiau kaip 300 tūkstančių rinkėjų, savo valią pareiškusių parašais po siūlomos pataisos tekstu, išskyrus Konstitucijoje numatytus atvejus, kai ji gali būti keičiama tik referendumu.

Nepaprastosios padėties ar karo padėties metu Konstitucija negali būti taisoma.

223 straipsnis. Konstitucijos keitimo ir kitų konstitucinių įstatymų projektai registruojami, pateikiami, svarstomi ir priimami šio statuto 21–23b skirsniuose nustatyta tvarka, išskyrus nuostatas, kurios išdėstytos šiame skirsnyje. Šie projektai negali būti svarstomi skubesne ar ypatingos skubos tvarka.

Prieš pradedant svarstyti tokį projektą Seimo posėdyje, jis turi būti apsvarstytas pagrindiniame projektą nagrinėjančiame komitete ne vėliau kaip prieš 10 dienų ir išdalintas Seimo nariams bei įteiktas Vyriausybei ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Po svarstymo Seimo posėdyje įstatymo priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po 10 dienų.

Pagrindinis įstatymų dėl Konstitucijos keitimo projektus nagrinėjantis komitetas yra Valstybės ir teisės komitetas.

Neleidžiama riboti diskusijos dėl svarstomo konstitucinio įstatymo projekto, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas priimamas ne mažesne kaip 3/5 Seimo narių balsų dauguma.

223¹ straipsnis. Įstatymai dėl Konstitucijos keitimo priimami pagal dvigubo votumo procedūrą: toks projektas svarstomas ir dėl jo balsuojama Seime du kartus, o tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už tai balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių ir jei abu kartus balsuoti buvo teikiamas tas pats pataisos tekstas, išskyrus redakcinius taisymus, kuriems 2/3 balsų pritaria Seimas.

Nepriimta Konstitucijos pataisa Seimui iš naujo svarstyti gali būti teikiama ne anksčiau kaip po metų.

223² straipsnis. Kiti konstituciniai įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Tokių konstitucinių įstatymų pataisos arba įstatymai, panaikinantys ar pakeičiantys iki tol galiojusiuosius, turi būti priimti 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma, balsuojant vieną kartą.

26 skirsnis. Rezoliucijų priėmimas

224 straipsnis. Rezoliucija yra Seimo nenorminis aktas, priimamas, kai siekiama Seimo nuomonę kokiu nors valstybei svarbiu klausimu patvirtinti raštiškai. Kiti Seimo nenorminiai aktai (kreipimaisi, deklaracijos ir kt.) priimami taip pat kaip rezoliucijos.

Rezoliucijos iniciatyvos teisę turi Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, komitetai, frakcijos, Vyriausybė. Pasiūlymas svarstyti rezoliuciją gali būti pateiktas savaitės arba dienos posėdžių darbotvarkės aptarimo metu.

225 straipsnis. Rezoliucijos projekto tekstas turi būti įteiktas Seimo nariams ne vėliau kaip prieš dieną iki jos svarstymo.

Svarstymo metu pasisako ir į klausimus atsako rezoliucijos projekto iniciatorių atstovas, o po to bendrąja tvarka vyksta diskusija.

226 straipsnis. Po svarstymo Seimas nusprendžia:

1) priimti rezoliuciją be pataisų. Šis pasiūlymas negali būti priimtas, jei tam prieštarauja kuri nors frakcija;

2) redaguoti rezoliucijos projektą;

3) atmesti rezoliucijos projektą arba pavesti parengti naują.

227 straipsnis. Jei nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją. Joje negali būti daugiau kaip 9 Seimo nariai. Į redakcinę komisiją turi įeiti nors vienas iš rezoliucijos projekto iniciatorių. Kiti Seimo nariai savo pasiūlymus raštu perduoda redakcinei komisijai.

228 straipsnis. Kai redakcinė komisija paskelbia suredaguotą tekstą, nauji pasiūlymai gali būti svarstomi tik Seimui nusprendus.

Jei iš anksto pateiktus pasiūlymus redakcinė komisija atmetė, pasiūlymų teikėjų reikalavimu Seimas dėl jų balsuoja. Baigus balsuoti dėl alternatyvių pasiūlymų, balsuojama dėl viso rezoliucijos teksto.

27 skirsnis. Valstybės biudžeto tvirtinimas

229 straipsnis. Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 15 dienos pateikia jį Seimo kancleriui. Gavęs projektą, kancleris per 2 darbo dienas perduoda jo kopijas komitetams ir frakcijoms.

Artimiausiame Seimo posėdyje išklausomas Vyriausybės pranešimas apie biudžeto projektą. Toliau biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 10 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo posėdžiai nerengiami.

230 straipsnis. Komitetai išnagrinėja valstybės biudžeto projekto klasifikacinius skyrius, atitinkančius jų kompetenciją, suformuluoja savo išvadas bei pataisas ir iki lapkričio 5 dienos pateikia jas Biudžeto ir finansų komitetui.

Į komitetų posėdžius, kuriuose nagrinėjamas valstybės biudžeto projektas, kviečiami Vyriausybės bei Biudžeto ir finansų komiteto atstovai. Vyriausybė privalo pateikti komitetams visus duomenis, kuriais pagrįstas biudžeto projektas.

231 straipsnis. Komitetai, frakcijos ir paskiri Seimo nariai visose valstybės biudžeto projekto svarstymo stadijose gali siūlyti didinti projekte numatytas išlaidas tik nurodydami šių išlaidų finansavimo šaltinius.

Negalima siūlyti mažinti tų išlaidų, kurios į biudžeto projektą įrašytos pagal įstatymus, kitus Seimo priimtus norminius aktus ir tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Norėdamas šias išlaidas sumažinti, Seimas pirmiausia turi pakeisti atitinkamus norminius aktus.

232 straipsnis. Pasiūlymai didinti arba mažinti biudžeto projekte numatytas pajamas turi būti pateikiami kaip mokesčių įstatymų ar kitų norminių aktų, reglamentuojančių valstybės pajamas, pataisų ar galiojimo panaikinimo, taip pat naujų įstatymų projektai.

Seimas šiuos projektus svarsto bendrąja tvarka kartu su valstybės biudžeto projektu.

233 straipsnis. Biudžeto ir finansų komitetas, gavęs kitų komitetų išvadas, frakcijų nuomones, siūlomas pataisas, kartu su Vyriausybės, frakcijų ir kitų komitetų atstovais apsvarsto valstybės biudžeto projektą ir suformuluoja savo išvadas.

Biudžeto ir finansų komitetas privalo arba priimti kito komiteto siūlomas biudžeto įstatymo pataisas, jeigu jos atitinka šio komiteto kompetenciją, arba atmesti, pateikdamas motyvuotą atsakymą.

Bet kuris Seimo komitetas turi teisę teikti pasiūlymus taisyti ir tuos biudžeto straipsnius, kurie nepriklauso jo kompetencijai. Šiuo atveju Biudžeto ir finansų komitetas neprivalo pranešti komitetui apie priimtą sprendimą.

234 straipsnis. Iki lapkričio 15 dienos valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje. Jame išklausomas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, pateikiamos kitų komitetų išvados, jei jos neatspindėtos pranešime, frakcijų ir paskirų Seimo narių nuomonė bei pastabos.

235 straipsnis. Ne vėliau kaip per 10 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis, kuriame Vyriausybė pristato pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą. Posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kurie iš komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymų bei pataisų įrašyti į biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.

Po diskusijos balsuojama dėl įstatymo, patvirtinančio valstybės biudžetą, priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių. Iki šio posėdžio Vyriausybės atstovui nauji pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio statuto 208 straipsnyje numatyta tvarka. Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtama prie antrojo svarstymo procedūros.

236 straipsnis. Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 231 ir 232 straipsniuose numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai gauna daugiau kaip pusę visų Seimo narių balsų.

Apsvarstęs ir priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.

237 straipsnis. Jeigu Seimas atmeta valstybės biudžeto projektą, ne anksčiau kaip po 5 ir ne vėliau kaip po 10 dienų skiriamas dar vienas svarstymas, kuriame pateikiamas pagal komitetų, frakcijų ir Seimo narių pastabas pataisytas projektas. Svarstymas vyksta šio skirsnio 235 straipsnyje numatyta tvarka.

238 straipsnis. Biudžetas tvirtinamas pagal Lietuvos Respublikos biudžetinės sandaros įstatymo nustatytus rodiklius. Kartu patvirtinami asignavimai pagal biudžeto išlaidų klasifikacijos skyrius. Šie asignavimai privalomi visiems biudžeto vykdytojams.

239 straipsnis. Jei Vyriausybė atsistatydina dėl valstybės biudžeto projekto nepatvirtinimo, naujos Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas svarstomas ir tvirtinamas šio statuto 229–237 straipsniuose numatyta tvarka. Svarstymo terminai nustatomi Seimo nutarimu, kuris priimamas ne vėliau kaip artimiausią posėdžių dieną po to, kai naujoji Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti.

239¹ straipsnis. Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

240 straipsnis. Biudžetiniais metais Seimas gali pakeisti biudžetą. Jis keičiamas pagal tą pačią tvarką, pagal kurią sudaromas, priimamas ir patvirtinamas. Prireikus Seimas gali patvirtinti papildomą biudžetą.

Jei prireikia lėšų, kurių negalima skirti iš Vyriausybės rezervo fondo, ar papildomų lėšų, susidarančių biudžeto vykdymo metu, Vyriausybė pateikia Seimui įstatymo dėl papildomų asignavimų projektą. Jame nurodoma trūkstamų lėšų paskirtis ir kiekis bei jų finansavimo šaltinis.

Komitetai, frakcijos ar paskiri Seimo nariai, laikydamiesi šio skirsnio 231 ir 232 straipsniuose numatytų sąlygų, gali pasiūlyti įstatymo projektą dėl kai kurių biudžeto išlaidų pakeitimo.

Šiuo atveju įstatymas priimamas posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma, jeigu jam neprieštarauja Vyriausybė. Priešingu atveju įstatymui priimti reikia daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų.

241 straipsnis. Seimo nutarimas dėl tarptautinių sutarčių ratifikavimo ar denonsavimo gali būti priimtas, jeigu už jį balsavo daugiau kaip pusė visų Seimo narių.

Ši, penktoji, Seimo statuto dalis įsigalioja nuo 1994 m. sausio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                             ČESLOVAS JURŠĖNAS

______________