LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

PAKEISTI IR PAPILDYTI KAI KURIUOS LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS REGLAMENTO STRAIPSNIUS

1991 m. spalio 29 d. Nr. I-1924

Vilnius

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

I. Padaryti šiuos Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reglamento (Žin., 1991, Nr. 14-359) pakeitimus ir papildymus:

1. 19 straipsnį papildyti tokiu 6 punktu:

„6) tvirtina Aukščiausiosios Tarybos dokumentų su trafaretiniais tekstais formas ir įstatymų leidybos sričių klasifikatorių.“

2. Iš 23 straipsnio antrosios dalies išbraukti 8 punktą.

3. 26 straipsnio pirmosios dalies antrąjį sakinį išdėstyti taip:

„Frakcijoje turi būti ne mažiau kaip viena penkioliktoji visų deputatų dalis, išskyrus Aukščiausiosios Tarybos nutarimu padarytas išimtis.“

4. 37 straipsnio 8 ir 9 punktus išdėstyti taip:

„8) teikti Aukščiausiajai Tarybai pasiūlymus panaikinti Vyriausybės nutarimus ir potvarkius, kitų Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų institucijų sprendimus, rajonų ir miestų tarybų sprendimus, kai jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams;

9) vykdant parlamentinę kontrolę, išklausyti ministerijų ir kitų valstybės organų informacijas ir pranešimus, kaip vykdomi Lietuvos Respublikos įstatymai ir Aukščiausiosios Tarybos nutarimai;“.

5. 54 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip:

„8) teikti spaudai žinias apie Aukščiausiosios Tarybos posėdžiuose skelbtų balsavimų metu nedalyvaujančius deputatus.“

6. 77 straipsnį išdėstyti taip:

„77 straipsnis.

Kiekvienos savaitės paskutinę posėdžių dieną apsvarstoma ir tvirtinama kitos savaitės arba kitos posėdžių dienos darbotvarkė, kurios projektą parengia Aukščiausiosios Tarybos seniūnas. Darbotvarkėje turi būti nurodytas posėdžių laikas, svarstomi klausimai, pranešėjai bei papildomi pranešėjai. Kartu Aukščiausiajai Tarybai turi būti pranešta apie nepriimtus pasiūlymus.

Į savaitės darbotvarkę įrašomi tik sesijos darbų programoje esantys klausimai, kuriems pagal Reglamento 21 skirsnyje numatytus reikalavimus yra tinkamai parengti įstatymų, nutarimų ar kitų aktų projektai, išskyrus projektų pristatymą ir kitus Reglamente numatytus atvejus.“

7. 79 straipsnį išdėstyti taip:

„79 straipsnis.

Aukščiausiosios Tarybos posėdyje teisę siūlyti papildomai įrašyti klausimus į priimtą savaitės ar posėdžių dienos darbotvarkę turi Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumas, frakcijos, nuolatinės komisijos, laikinosios deputatų grupės ir Vyriausybė. Jei tokiam pasiūlymui nepritarta, pakartotinai jį pateikti galima tik kitą dieną.

Ne mažesnės kaip vieno trečdalio bendro deputatų skaičiaus deputatų grupės reikalavimu klausimas į sesijos darbų programą ar savaitės darbotvarkę įrašomas privaloma tvarka, jeigu jis parengtas ir svarstymui pasiruošta šiame Reglamente numatyta tvarka. Tokio klausimo svarstymui skiriama ne daugiau kaip 1,5 valandos, jeigu Aukščiausioji Taryba šio termino nenusprendžia pratęsti.“

8. 87 straipsnio 5 punktą išdėstyti taip:

„5) suteikia deputatams žodį, vadovauja svarstymų eigai, gali, patikslindamas pasiūlymų esmę, deputatų paklausti;“

9. 87 straipsnį papildyti tokiu 13 punktu:

„13) priimdamas sprendimus, deputatų reikalavimu paskelbia, kokiu Reglamento straipsniu remiantis tai daroma;“

Buvusį 13 punktą laikyti 14.

10. 89 straipsnio pirmosios dalies paskutinįjį sakinį išdėstyti taip:

„Kiekvienam papildomam pranešimui skiriama iki 20 minučių, baigiamajam žodžiui ir pirmą kartą kalbėti diskusijoje Prezidiumo, Vyriausybės, komisijos, frakcijos ar laikinosios deputatų grupės vardu skiriama iki 15 minučių, o savo vardu – iki 10 minučių.“

11. 92 straipsnio antrąją dalį išdėstyti taip:

„Jeigu Vyriausybės nariai ir Aukščiausiajai Tarybai atskaitingų valstybės organų vadovai, po vieną Prezidiumo, nuolatinių komisijų, frakcijų ar laikinųjų deputatų grupių paskirtą atstovą apie savo pageidavimą kalbėti praneša posėdžių sekretoriatui iki diskusijų nutraukimo, jie išlaiko teisę pasisakyti, net jeigu nutariama diskusijas nutraukti.“

12. 96 straipsnį išdėstyti taip:

„96 straipsnis.

Svarstant kiekvieną darbotvarkės klausimą iki balsavimo pradžios Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko, posėdžio pirmininko, nuolatinės komisijos pirmininko, frakcijos arba laikinosios deputatų grupės reikalavimu Aukščiausiosios Tarybos posėdyje daroma neeilinė, ne ilgesnė kaip 1 valandos pertrauka, arba klausimo svarstymas atidedamas kitam artimiausiam posėdžiui. Klausimo svarstymo metu galima daryti iš viso tik dvi tokias pertraukas ar du kartus atidėti, o tie patys deputatai to gali reikalauti tik vieną kartą.“

13. 100 straipsnio antrosios dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip:

„Kai balsuojama pakeliant korteles, paprastai posėdžio pirmininkas balsuoja tik tada, kai sprendimą gali nulemti vienas balsas.“

14. Iš 184 straipsnio pirmosios dalies išbraukti paskutinįjį sakinį.

II. Įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                        VYTAUTAS LANDSBERGIS

______________