LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
į s a k y m a s
DĖL bankroto ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2013 m. vasario 21 d. Nr. 4-140
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 905 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymą“ (Žin., 2012, Nr. 88-4598) 1.1 punktu:
1. T v i r t i n u Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-140
Bankroto ADMINISTRATORIAUS PROFESINĖS civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Bankroto administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja bankroto administratoriaus (toliau – administratorius) profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas.
2. Šios Taisyklės taikomos tuo atveju, kai atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras fiziniams ar juridiniams asmenims padaryta žala viršija Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (Žin., 2012, Nr. 57-2823) (toliau – Įstatymas) 13 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą.
3. Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
Draudėjas – administratorius, sudaręs draudimo sutartį.
Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuris Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam padarytos žalos neteisėtais administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras.
II. Draudimo objektas IR DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
6. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas nustatytas Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje.
7. Draudžiamasis įvykis nustatytas Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje. Jei Įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, irgi laikoma, kad tai yra draudžiamasis įvykis, jei jis atitinka toliau išvardintas sąlygas. Draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą turi atitikti visas šias sąlygas:
7.1. pareikštas dėl asmens, kuris Įstatyme ir Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam draudėjo ir (ar) jo darbuotojo neteisėtais veiksmais (toliau – draudėjo neteisėti veiksmai) atliekant fizinio asmens bankroto procedūras padarytos žalos;
7.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio dėl draudėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pateikimas teismui);
7.3. pareikštas dėl žalos, kuri padaryta draudėjo neteisėtais veiksmais atliekant fizinio asmens bankroto procedūras draudimo sutarties galiojimo metu, net jei žala atsirado pasibaigus draudimo sutarties galiojimui;
8. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo išmokos nepakanka žalai visiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims visiškai atlyginti, draudimo išmoka dalijama proporcingai kiekvienam jų padarytos žalos dydžiui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
9. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui dėl draudėjo neteisėtų veiksmų atliekant fizinio asmens bankroto procedūras padaryta žala padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui Taisyklių 7 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą arba tiesiogiai kreipėsi į draudiką dėl išmokos išmokėjimo, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis.
Iii. NedraudŽIAMASIS įvykiS
10. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius) pateikimas dėl:
10.1. tyčinių draudėjo neteisėtų veiksmų, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai tyčiniai veiksmai yra socialiai vertingi (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
10.3. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo baudžiamąją atsakomybę;
10.4. veikos, kuria padaryta žala, užtraukianti draudėjo ir (ar) jo darbuotojo administracinę atsakomybę;
10.7. žalos, kurios atsiradimas tiesiogiai ar netiesiogiai nulemtas toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusios žalos atsiradimas, neatsižvelgiant į tai, kad žalos atsiradimui ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
10.7.1. žalos padarymas karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
10.7.2. žalos padarymas bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu naudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
iV. Draudimo suma ir draudimo įmoka
11. Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma nustatyta Įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo susitarimu, atsižvelgiant į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime. Rizikos laipsnį lemiantys kriterijai gali būti šie:
12.3. administratoriaus juridinio asmens darbuotojų, turinčių teisę teikti administravimo paslaugas, skaičius;
12.4. išmokėta draudimo išmoka (išmokos) dėl žalos, padarytos atliekant fizinio asmens bankroto procedūras;
V. Draudimo sutarties sudarymas ir įsigaliojimas
14. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas, kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai.
15. Administratorius, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui užpildytą rašytinį prašymą (anketą), kurio (kurios) turinį ir formą nustato draudikas.
16. Sudarant draudimo sutartį, administratorius privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme (anketoje) (jame (joje) nurodomi draudimo rizikos vertinimo kriterijai) arba dėl kurios jis papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti, išskyrus Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo nustatytas išimtis.
17. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai administratorius nepateikia draudikui Taisyklių 16 punkte nurodytos informacijos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
18. Jeigu administratorius nepateikia Taisyklių 16 punkte nurodytos informacijos ir draudikas, neatsižvelgdamas į tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė jam Taisyklių 16 punkte nurodytos informacijos.
19. Draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo sutarties šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime, ne anksčiau nei draudėjas sumoka draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VI. Draudimo sutarties terminas
VII. Draudimo rizikos padidėjimas
23. Jeigu draudimo rizika, apie kurią draudėjas nežinojo ir negalėjo žinoti, padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas privalo raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą per 5 darbo dienas po to, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
VIII. Draudimo rizikos sumažėjimas
25. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
IX. DRAUDĖJO pareigos įvykus DRAUDŽIAMAJAM įvykiui
26. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo rašytinio reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka Taisyklių 7 punkte nurodytas sąlygas.
27. Be rašytinio draudiko sutikimo draudėjas neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
28. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis rašytinių draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti.
29. Draudikas Taisyklių XI skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, patirtas atliekant Taisyklių 28 punkte nurodytą pareigą.
X. Bendrosios žalos dydžio nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo nuostatos
31. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Siekiant nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir žalos dydį, draudėjas, naudos gavėjas ir trečiasis nukentėjęs asmuo turi bendradarbiauti su draudiku ir kuo skubiau atlikti Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytas pareigas. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo.
32. Draudimo išmokos dydį pagal sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
33. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
34. Draudimo sutarties šalys atskiru rašytiniu susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
35. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma nukentėjusiems tretiesiems asmenims proporcingai pagal jiems padarytos žalos dydį.
XI. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ, PATIRTŲ MAŽINANT GALIMĄ ŽALĄ AR VYKDANT DRAUDIKO NURODYMUS, ATLYGINIMAS
XII. DRAUDĖJO kreipimasis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
37. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
37.3. dokumentus, kuriuose pagrindžiamos žalos atsiradimo aplinkybės, veiksmų pasekmės, pateikiami duomenys apie žalos dydį;
38. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
39. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
40. Jeigu draudimo išmoka nėra išmokėta per Taisyklių 38 punkte nustatytą terminą, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą.
XIII. NUKENTĖJUSIO trečiojo asmens tiesioginio reikalavimo teisė
42. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, jis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas:
43. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XIV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
45. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
46. Jeigu draudėjas yra atlyginęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui dalį žalos, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko rašytinį sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XV. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
48. Atlyginamos išlaidos, nurodytos Taisyklių 29 punkte, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
49. Draudėjo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą arba stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (Taisyklių 28 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XVI. DraUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
50. Draudikas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui.
51. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XVII. DVIGUBAS DRAUDIMAS, NEVISIŠKAS DRAUDIMAS IR PAPILDOMAS DRAUDIMAS
52. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir nustačius, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XViII. Draudimo sutarties nutraukimas ir pakeitimas
XIX. Baigiamosios nuostatos
57. Visi Taisyklėse nurodyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
58. Taisyklėse nenustatytas draudimo sutarties sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.