LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS TARYBA
N U T A R I M A S
DĖL PAAIŠKINIMŲ DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMUI TEIKIMO
2001 m. birželio 28 d. Nr. 72
Vilnius
vadovaudamasi Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų Šalių Narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės, 64 straipsniu,
atsižvelgdama į Europos Bendrijos teisės nuostatas dėl valstybės pagalbos mokymui, o ypač į 1998 m. lapkričio 11 d. Europos Komisijos pranešimą „Pagalbos mokymui sistema“ (98/C 343/07, OJ 343),
siekdama Lietuvos ir Europos Bendrijos valstybės pagalbos teisės suderinamumo,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
2001 m. birželio 28 d. nutarimu Nr. 72
PAAIŠKINIMAI DĖL VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMUI TEIKIMO
I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiuose paaiškinimuose vartojamos sąvokos:
1.1. Bendrasis mokymas – darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai nesusijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančiame ūkio subjekte. Bendrojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti lengvai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse, o įgyta profesinė kvalifikacija labai pagerina darbuotojo prisitaikymą prie esamų darbo rinkos reikalavimų ir jo galimybes įsidarbinti. Paprastai bendrąjį mokymą kartu organizuoja keli nesusiję ūkio subjektai, arba juo gali pasinaudoti įvairių ūkio subjektų darbuotojai. Baigęs bendrąjį mokymą, darbuotojas turi gauti tai patvirtinantį dokumentą (diplomą, pažymėjimą ir pan.). Mokymą turi vykdyti institucija, kuriai Lietuvoje ar Europos Sąjungoje yra suteikti atitinkami įgaliojimai.
1.2. Specialusis mokymas – teorinis ir praktinis darbuotojų mokymas, kuris tiesiogiai yra susijęs su esamomis ar būsimomis darbuotojo pareigomis valstybės pagalbą gaunančiame ūkio subjekte. Specialiojo mokymo metu įgyti įgūdžiai gali būti ribotai pritaikomi dirbant kitame ūkio subjekte arba kitose darbo srityse.
1.3. Darbuotojai, esantys socialiai nepalankioje padėtyje, – tai:
– asmenys, jaunesni nei 25 metų, anksčiau neturėję nuolatinio apmokamo darbo;
- invalidai, kurių fizinė ar psichinė negalia neapriboja visiškai galimybės dirbti;
- asmenys, pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo, norintys tęsti darbą po mažiausiai trejų metų pertraukos, ir ypač asmenys, kurie metė darbą dėl sunkumų, jiems derinant savo darbą ir šeimyninį gyvenimą;
- asmenys, vyresni nei 45 metų, turintys ne aukštesnį nei vidurinis išsilavinimą;
- buvę bedarbiai pirmuosius šešis mėnesius po įdarbinimo, jei prieš įdarbinant šie asmenys 12 mėnesių iš eilės neturėjo darbo.
2. Šie paaiškinimai taikomi visų ekonominės veiklos rūšių ūkio subjektams. Valstybės pagalbai laivų statybai, sintetinio pluošto, automobilių, plieno pramonei ir transportui šie paaiškinimai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo Nr. VIII-1689 (Žin., 2000, Nr. 45-1292) 13 straipsnio nuostatoms dėl valstybės pagalbos atskiroms ekonominės veiklos rūšims. Valstybės pagalbai mokymui, kuri yra pagalbos įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti dalis, taikomos Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 9 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos įmonėms gelbėti ir restruktūrizuoti.
3. Valstybės pagalbos teikėjas, vadovaudamasis Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 14 straipsniu, privalo pateikti Konkurencijos tarybai pranešimą apie valstybės pagalbą. Pranešimas apie valstybės pagalbą mokymui, taip pat metinės ataskaitos pateikiami nustatyta tvarka, patvirtinta Konkurencijos tarybos 2000 m. rugsėjo 4 d. nutarimu Nr. 95 „Dėl valstybės pagalbos įvertinimo tvarkos ir pranešimų bei metinių ataskaitų apie valstybės pagalbą formų“ (Žin. 2000, Nr. 76 – 2328). Vadovaudamasi minėtu nutarimu nustatyta tvarka ir terminais Konkurencijos taryba įvertina valstybės pagalbą mokymui.
II SKYRIUS. VALSTYBĖS PAGALBOS MOKYMUI TEIKIMO SĄLYGOS
4. Konkurencijos taryba, įvertinusi valstybės pagalbą mokymui, gali pritarti valstybės pagalbai mokymui, jei ji atitinka šias sąlygas:
4.1. Valstybės pagalbos, teikiamos specialiajam mokymui įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės, intensyvumas neviršija 25 procentų, o pagalbos mažoms ar vidutinėms įmonėms – 35 procentų mokymui skirtų išlaidų. Teikiant valstybės pagalbą ūkio subjektams regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams įstatymo 11 straipsnį, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 punktų.
4.2. Valstybės pagalbos, teikiamos bendrajam mokymui įmonėms, kurios nėra mažos ar vidutinės, intensyvumas neviršija 50 procentų, o pagalbos mažoms ar vidutinėms įmonėms – 70 procentų mokymui skirtų išlaidų. Teikiant valstybės pagalbą ūkio subjektams regionuose, kuriems gali būti teikiama pagalba pagal Valstybės pagalbos ūkio subjektams įstatymo 11 straipsnį, pagalbos intensyvumą galima padidinti 10 punktų, neviršijant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatytų ribų.
4.3. Didžiausias leistinas valstybės pagalbos mokymui intensyvumas, nurodytas šių paaiškinimų 4.1 ir 4.2 punktuose, gali būti padidintas 10 punktų, jei mokymas teikiamas darbuotojams, esantiems socialiai nepalankioje padėtyje, bet neviršijant Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo nustatytų ribų.
4.4. Teikiant pagalbą pagal projektą tiek bendrajam, tiek specialiajam mokymui, kai nustatant didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą neįmanoma išskirti bendrojo ir specialiojo mokymo elementų, arba jei teikiant pagalbą nėra įmanoma nustatyti, kokiam mokymui (bendrajam ar specialiajam) teikiama pagalba, valstybės pagalbos intensyvumas nustatomas, kaip nurodyta šių paaiškinimų 4.1 punkte.
4.5. Teikiant pagalbą jūrų transporto ūkio subjektams, pagalbos bendrajam ar specialiajam mokymui intensyvumas gali siekti 100 procentų mokymo išlaidų, jei:
apmokomas asmuo yra tik laikinas darbuotojas, o ne nuolatinis laivo įgulos narys; ir
mokymas vyksta Lietuvos laivuose arba laivuose, kurie įtraukti į Bendrijos laivų registrus.
5. Nustatant, ar valstybės pagalba atitinka šių paaiškinimų 4 punkto sąlygas, įtraukiamos tiek valstybės ar savivaldybių biudžetų, tiek kitų piniginių fondų lėšos, įskaitant ir lėšas iš Europos Sąjungos paramos fondų. Nustatant pagalbos intensyvumą įtraukiamos ir išlaidos, kurios yra taip pat padengiamos įgyvendinant kitą valstybės pagalbos schemą.
6. Nustatant didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą į mokymo išlaidas įtraukiamos atitinkamais dokumentais pagrįstos šios išlaidos:
išlaidos, skirtos mokytojų, konsultantų, ekspertų išlaikymui (darbo apmokėjimui ir pan.);
mokytojų ir apmokomų asmenų kelionės išlaidos;
kitos mokymui skirtos išlaidos (pavyzdžiui, medžiagos ir būtinos atsargos, metodinės medžiagos, vaizdinės priemonės, reklaminės medžiagos įsigijimas, programų ir kt. medžiagos spausdinimas, pažymėjimų spausdinimas, skelbimai spaudoje, vertimo darbai, pašto paslaugos, sinchroninis vertimas, salių nuoma, vaizdinės demonstravimo ir garsinės aparatūros, įrangos nuoma ir pan.);
įrankių ir įrangos, naudojamų vien tik mokymo projektui, nusidėvėjimas;
su mokymo projektu susijusių konsultavimo paslaugų išlaidos;
apmokomų asmenų išlaikymo išlaidos (pvz., dienpinigiai), ne didesnės nei visų kitų aukščiau nurodytų išlaidų, įtraukiamų nustatant didžiausią leistiną valstybės pagalbos intensyvumą, suma (suskaičiuojamas tik laikas, kurio metu apmokomas asmuo faktiškai dalyvauja mokymo procese, atėmus laiką, praleistą gamyboje, arba jam tolygų laiką).
______________