LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKIO MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL 1997 M. BALANDŽIO 4 D. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS NUTARIMO NR. 321 VYKDYMO
1997 m. gegužės 14 d. Nr. 297
Vilnius
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl kai kurių Aplinkos apsaugos ministerijos funkcijų perdavimo Žemės ir miškų ūkio ministerijai“:
1. Patvirtinti Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo uždaro ir atviro konkursų laikinuosius nuostatus (1 priedas).
Žemės ir miškų ūkio ministerijos
1997 05 14 įsakymo Nr. 297
1 priedas
Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo
limitų skyrimo uždaro ir atviro konkursų LAIKINIEJI NUOSTATAI
1. Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo uždaro ir atviro konkursų (toliau – konkursai) nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 172 „Dėl verslinės ir mėgėjiškos žūklės Lietuvos Respublikoje“.
2. Konkursuose gali dalyvauti įmonės ir organizacijos, įteisinusios (įregistravusios) žuvininkystės veiklą. Įmonės ir organizacijos, kurios per pastaruosius penkerius metus šiurkščiai pažeidė žvejybos taisykles, taip pat kurios neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos, nevykdė ankstesnių žuvų sugavimo limitų ir leidimų sąlygų, neatsiskaitė už leidimus, konkursuose dalyvauti neleidžiama. Sprendimą šiais atvejais, atsižvelgdamas į Aplinkos apsaugos ministerijos pasiūlymus, priima Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas.
3. Konkursus organizuoja ir vykdo konkursų komisija. Į komisiją įeina Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius (komisijos pirmininkas), šio departamento direktoriaus pavaduotojas – Jūrų žvejybos skyriaus viršininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas), šio departamento Vidaus vandenų žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas (komisijos sekretorius), Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius (komisijos narys). Į komisiją gali būti kviečiami žuvininkystės įmonių, asociacijų, kitų organizacijų atstovai.
4. Žūklės valstybinės reikšmės vandens telkiniuose limitams skirti rengiamas uždaras konkursas. Šiame konkurse turi teisę dalyvauti žuvininkystės įmonės, iki konkurso paskelbimo turėjusios teisę žvejoti šiuose vandens telkiniuose, taip pat tokių įmonių asociacijos. Kitos įmonės gali būti įrašytos į pretendentų sąrašą tik vietoj kurios nors iš ankstesnių įmonių (joms nutraukus verslinę žvejybą, sustabdžius įmonės veiklą dėl padarytų žūklės taisyklių pažeidimų ir t. t.).
5. Vandens telkiniams (žūklės vietoms), kuriems būtina ilgalaikė priežiūra arba papildomi paruošiamieji darbai (stintiniai mastai ir pan.), konkurso būdu gali būti skiriami ilgalaikiai verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitai, t. y. ilgesniam nei vienerių metų terminui. Šiuo atveju konkurse pasiūlyta limito kaina kiekvienais metais indeksuojama ta pačia tvarka, kaip ir mokesčiai už verslinį žuvų naudojimą. Įmonės arba organizacijos, gavusios ilgalaikius žvejybos limitus, jų galiojimo laikotarpiu yra atsakingos už tų vandens telkinių būklę bei tinkamą žuvų išteklių naudojimą.
6. Konkurso komisija, gavusi Aplinkos apsaugos ministerijos pranešimą apie bendro žūklės limito vandens telkiniui nustatymą, per 10 dienų skelbia konkursą atitinkamo miesto (rajono) arba respublikinėje spaudoje. Skelbime nurodo:
6.2. minimalią pradinę kainą procentais nuo pajamų, gaunamų už laimikį, nustatytą pagal galiojančius norminius aktus;
6.3. prašymų pateikimo terminą (ne trumpesnį kaip 10 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo spaudoje dienos);
7. Įmonė, norinti dalyvauti konkurse, pateikia konkurso komisijai:
7.1. prašymą dalyvauti konkurse, nurodydama įmonės rekvizitus (pavadinimą, adresą, sąskaitos banke numerį), norimo gauti limito kiekį, dokumentus, įrodančius pirmumo teisę gauti norimą limitą;
7.2. dokumentų apie įmonės verslinės žūklės veiklos įteisinimą (įstatų ir veiklos įregistravimo pažymėjimo) kopijas;
9. Pretendentų prašymai registruojami atskirame žurnale, nurodant eilės numerį ir gavimo datą. Užklijuoti vokai su užrašu „KONKURSUI“ atplėšiami tik per komisijos posėdį.
10. Pirmumo teisę, esant vienodoms pasiūlytoms kainoms, turi įmonės ir organizacijos, esančios toje pačioje administracinėje teritorijoje kaip ir vandens telkinys, dėl kurio skelbtas konkursas; įmonės, įsteigtos asmenų, turinčių teisę į vandens telkinio nuosavybės teisių atstatymą; įmonės, tradiciškai žvejojančios šiame vandens telkinyje.
Jeigu ir atsižvelgus į pirmumo teisę limitų neužtenka patenkinti pareiškimams, pretendentai konkurso metu gali varžytis keldami kainas.
11. Be konkurso žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitai konkurso komisijos sprendimu gali būti skiriami:
11.1. ungurių žvejybai upeliuose – įmonei, iki konkurso pagal ungurių įžuvinimo normatyvus iš savo lėšų įžuvinusiai telkinį šiomis žuvimis arba skyrusiai ne mažiau kaip 1000 Lt vienam vandens telkiniui įžuvinti;
11.2. stintų žvejybos vietoms ir įrankiams – vietinių gyventojų įmonėms (registruotoms rajone, kur yra vandens telkinys), tradiciškai žvejojančioms tose vietose bei savo lėšomis įsirengusioms stintų gaudymo vietas ir tinkamai jas prižiūrinčioms;
12. Jei uždaro konkurso metu visas limitas nepaskirstomas, taip pat kitais teisės aktų numatytais atvejais, skelbiamas atviras konkursas. Jame gali dalyvauti visos įmonės, įteisinusios verslinės žūklės veiklą. Atviras konkursas skelbiamas ir rengiamas tokia pat tvarka ir sąlygomis, kaip ir uždaras konkursas (6 punktas). Jeigu teisės aktais apribotas žvejojančių įmonių skaičius, limitai paskirstomi neviršijant nustatyto apribojimo.
13. Posėdžio metu komisijos pirmininkas informuoja apie įmones, kurios pateikė prašymus dalyvauti konkurse, tačiau jų žuvininkystės veikla sustabdyta. Po to atplėšiami vokai ir paskelbiamos siūlomos kainos įrašant jas protokole, pradedant numeraciją nuo didžiausios kainos. Papildomai apsvarstomos visos aplinkybės. Jeigu konkurse nustatytąja tvarka užsiregistravo vienas dalyvis ir atvykęs į komisijos posėdį pasirašė posėdžio protokole, tuo sutikdamas mokėti savo pasiūlytą kainą, jis ir laikomas konkurso laimėtoju. Jeigu konkurse dalyvauja daugiau dalyvių, limitas paskirstomas atsižvelgiant į siūlomą kainą. Tačiau nubalsavus daugiau kaip pusei dalyvių, konkursas gali būti organizuojamas kaip aukcionas, pradine laikant didžiausią pasiūlytą kainą.
14. Konkurso rezultatai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedama konkurso skelbimo spaudoje iškarpa. Teisę susipažinti su protokolu turi kiekvienas konkurso dalyvis.
15. Limito skyrimą Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas įformina aktu, kuriame numato limito naudojimo sąlygas. Už išduodamus leidimus žvejybos įmonė nustatyta tvarka turi mokėti konkurso metu užfiksuotą kainą. Už limito skyrimo aktą mokėti nereikia.
16. Stintų ir ungurių sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitai yra naudojami, jei įmonė žvejoja ne mažiau kaip 10 dienų per metus. Lėšos žuvų išteklių saugojimui ir atkūrimui už šį laikotarpį sumokamos gaunant pirmąjį leidimą. Jeigu įmonė žvejojo mažiau negu 10 dienų, lėšos negrąžinamos.
17. Žvejybos įmonei, laimėjusiai konkursą ir atsisakiusiai limito po konkurso komisijos posėdžio arba per metus išnaudojusiai mažiau nei 20% limito, konkurso komisija gali atimti teisę dalyvauti žūklės limitų uždarame arba atvirame konkurse kitais metais tuose vandens telkiniuose, kuriuose atsisakė arba išnaudojo mažiau nei 20% skirto limito.
18. Konkurso rezultatai gali būti apskųsti teismui per 10 kalendorinių dienų, jeigu:
Žemės ir miškų ūkio ministerijos
1997 05 14 įsakymo Nr. 297
2 priedas
Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo be konkurso LAIKINIEJI NUOSTATAI
1. Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitai (toliau – limitai) be konkurso skiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 1089 numatytais atvejais.
2. Limitus gali gauti įmonės ir organizacijos, įteisinusios (įregistravusios) žuvininkystės veiklą. Įmonėms ir organizacijoms, kurios per pastaruosius penkerius metus šiurkščiai pažeidė žvejybos taisykles arba kitus žuvininkystę reglamentuojančius teisės aktus, taip pat kurios neatlygino žuvų ištekliams padarytos žalos, neįvykdė privalomų valstybinių aplinkos apsaugos inspektorių nurodymų, ankstesnių žuvų sugavimo limitų ir leidimų sąlygų, neatsiskaitė už leidimus, limitai gali būti neskiriami. Sprendimą šiais atvejais priima Žuvininkystės departamentas.
3. Limitus skirsto komisija, į kurią įeina Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius (komisijos pirmininkas), šio departamento direktoriaus pavaduotojas – Jūrų žvejybos skyriaus viršininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas), šio departamento Vidaus vandenų žuvininkystės skyriaus vyr. specialistas (komisijos sekretorius), Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento direktorius (komisijos narys). Į komisiją nariais gali būti kviečiami žuvininkystės įmonių, asociacijų, kitų organizacijų atstovai.
4. Limitai skirstomi laikantis tendencijos nedidinti telkinyje žvejojančių įmonių skaičiaus. Į juos gali pretenduoti žuvininkystės įmonės, iki minėtojo Vyriausybės nutarimo paskelbimo dienos turėjusios teisę žvejoti limituojamuose vandens telkiniuose. Naujos įmonės gali pretenduoti į limitą vietoj kurios nors iš ankstesnių įmonių (joms nutraukus verslinę žvejybą arba savo teises į ją perleidus kitai įmonei, sustabdžius įmonės veiklą dėl žūklės taisyklių pažeidimų ir t. t.). Tokių įmonių sąrašą prieš limitų skirstymą pateikia Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas, tvirtina Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentas.
5. Limitų skirstymo komisija, gavusi įsakymą apie bendro limito konkrečiam vandens telkiniui nustatymą, išsiunčia pranešimus potencialiems pretendentams ir tokių įmonių asociacijoms (išskyrus atvejus, kai komisijos posėdžio datos numatytos šiuose nuostatuose), kuriuose nurodo:
6. Žuvininkystės įmonių arba žvejų asociacijos, pageidaujančios gauti limitus, komisijai pateikia: prašymą limitui gauti, kuriame nurodo asociacijos narių sąrašą ir jų turimą žvejybos bazę, anksčiau gautų limitų panaudojimą ir limito gavimo sąlygų įgyvendinimą.
7. Žvejybos įmonės, priklausančios žuvininkystės įmonių arba žvejų asociacijoms, limitus gauna tik iš savo asociacijai skirtos limitų dalies.
8. Nepriklausančios žuvininkystės įmonių arba žvejų asociacijoms ir pageidaujančios gauti limitus įmonės pateikia komisijai prašymą limitui gauti, kuriame nurodo įmonės rekvizitus (pavadinimą, adresą, sąskaitos banke numerį), turimą žvejybos bazę ir norimo gauti limito dydį, taip pat informaciją apie anksčiau gautų limitų panaudojimą ir limito gavimo sąlygų įgyvendinimą.
9. Žuvininkystės įmonių arba žvejų asociacijos gautus limitus tarp įmonių paskirsto ir perskirsto pagal atitinkamus nuostatus, parengtus pagal Žuvų sugavimo, verslinės žūklės vietų ir įrankių naudojimo limitų skyrimo ne konkurso tvarka nuostatus, suderintus su Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamentu. Rezultatai įforminami aktu, kurį tvirtina asociacijos vadovas ir Žemės ir miškų ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas. Ginčus dėl asociacijų skirtų limitų nagrinėja ir sprendimus priima limitų skirstymo komisija.
10. Limitai Baltijos jūros Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir Kuršių mariose naudotojams skirstomi atsižvelgiant į praeitų metų žuvų sugavimo rezultatus. Leidžiama pusę metų žvejoti, neviršijant praeitais metais gautų limitų, atitinkamai juos padidinus arba sumažinus. Taip pat atsižvelgiama į bendrą Lietuvos žvejybinėms organizacijoms skirtą kvotą Baltijos jūroje ir Kuršių mariose, pasirengimą žvejybai, verslo tradicijas, žvejybos taisyklių laikymąsi.
11. Jeigu žvejybos įmonė gautą limitą 3 mėnesius iš eilės (neskaitant žvejybos draudimo laikotarpio) išnaudoja mažesniu procentu negu vidutiniškai visos tame telkinyje žvejojančios įmonės, komisijos sprendimu limitas jai gali būti mažinamas tokiu pat procentu, kokiu atsiliekama. Jeigu įmonė per 6 mėnesius be svarbių priežasčių iš viso nepradėjo naudoti limito arba jo išnaudoja mažiau kaip 10 procentų, įmonei skirtas limitas anuliuojamas.
Nepaskirstyta limito dalis kiekvieno ketvirčio pirmo mėnesio paskutinės savaitės antradienį skirstoma įmonėms ir asociacijoms pagal jų paraiškas, Žuvininkystės departamentui pateiktas iki prieš limitų skirstymą esančios savaitės penktadienio.
Paskutiniame ketvirtyje limitai perskirstomi: spalio mėnesį – paskutinį mėnesio antradienį, lapkričio mėnesį – antrą ir ketvirtą antradienį, gruodžio mėnesį – kiekvienos savaitės antradienį. Visi eiliniai limitų skirstymo posėdžiai vyksta 12 valandą.
12. Posėdžio metu komisijos pirmininkas informuoja komisiją apie įmones, kurios pateikė prašymus gauti limitus, bet nėra įvykdžiusios reikalaujamų sąlygų. Po to apsvarstomos visos aplinkybės ir priimami sprendimai.
13. Komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius. Prie protokolo pridedamas pranešimo žuvininkystės įmonėms tekstas.
14. Limito skyrimas įforminamas aktu, kuriame numatomos limito naudojimo sąlygos. Už išduodamus leidimus žvejybos įmonė įstatymų nustatyta tvarka turi mokėti nustatytus mokesčius.