LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS
PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ POVEIKIO POŽEMINIAM VANDENIUI MONITORINGO VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2009 m. gruodžio 24 d. Nr.1-190
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) 9 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 2002, Nr.81-3494), Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831):
2. Nustatau, kad:
2.1. šiuo įsakymu patvirtinta Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka, išskyrus 18 punktą, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.;
2.2. šiuo įsakymu patvirtintos Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarkos 18 punktas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.;
3. Pripažįstu nuo 2010 m. sausio 1 d. netekusiu galios Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 1-59 „Dėl ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 101-4578).
PATVIRTINTA
Lietuvos geologijos tarnybos prie
aplinkos ministerijos direktoriaus
2009 m. gruodžio 24 d.
įsakymu Nr.1-190
ŪKIO SUBJEKTŲ POVEIKIO POŽEMINIAM VANDENIUI MONITORINGO VYKDYMO TVARKA
I. BendrosIOS nuostatos
1. Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka ( toliau – Tvarka) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164) nuostatas.
2. Pagrindiniai ūkio subjektų poveikio požeminio vandens monitoringo uždaviniai – vykdyti sistemingus požeminio vandens išteklių kaitos (kokybės ir kiekio) matavimus, stebėti poveikį aplinkos komponentams (vandens ištekliams, ekosistemoms), gautų duomenų pagrindu nustatyti darančias didžiausią poveikį aplinkai ūkinės veiklos rūšis ir užtikrinti jų sukeliamo poveikio mažinimą, teikti valstybės ir savivaldos institucijoms informaciją apie ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai bei užtikrinti tos informacijos viešumą.
3. Ši Tvarka nustato bendrus reikalavimus ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programai, kuri, vadovaujantis Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-546 (Žin., 2009, Nr. 113-4831) (toliau – Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai), yra sudėtinė Ūkio subjektų aplinkos monitoringo dalis (toliau – Monitoringo programa) bei reglamentuoja Monitoringo programos vykdymo, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimo bei duomenų rinkimo, saugojimo ir pateikimo tvarką.
II. Monitoringo programa, JOS RENGIMO BEI DERINIMO TVARKA
5. Ūkio subjektas poveikio požeminiam vandeniui monitoringą turi vykdyti pagal Monitoringo programą, parengtą pagal šios Tvarkos 9 punkto reikalavimus.
6. Monitoringo programa yra Aplinkos monitoringo programos, rengiamos pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatus, dalis ir yra rengiama pagal šios Tvarkos 1 priede nurodytus Metodinius reikalavimus požeminio vandens monitoringo programų rengimui. Poveikio požeminiam vandeniui Monitoringo programa gali būti rengiama atskirai, nepriklausomai ar ūkio subjektui privalomas kitų gamtinės aplinkos dalių monitoringas.
7. Ūkio subjektams, nurodytiems šios Tvarkos 1 priedo II skyriuje, Monitoringo programa turi būti rengiama atlikus ekogeologinius tyrimus, nurodytus Ekogeologinių tyrimų reglamente, patvirtintame Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2008 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1-104 (Žin., 2008, Nr. 71-2759).
8. Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui Monitoringo programas gali rengti ir požeminio vandens monitoringą vykdyti tik juridiniai asmenys arba šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, turintys Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – LGT) išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiems tyrimo metodams:
9. Monitoringo programoje turi būti pateikta ši informacija:
9.1. ūkio subjekto teisinė forma, pavadinimas ir adresas (jeigu Monitoringo programa rengiama tik požeminiam vandeniui);
9.3. ūkinės veiklos charakteristika, nurodant galimo poveikio aplinkai pobūdį, potencialių teršiančių medžiagų kiekius, fizinius ir cheminius procesus, lemiančius jų migracijos galimybę;
9.6. monitoringo tinklas ir jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai, parengti pagal Žemės gelmių registro reikalavimus);
9.7. monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis, periodiškumas, matavimų kokybės užtikrinimas ir kontrolė), rezultatų vertinimo kriterijai;
10. Monitoringo programa gali būti atnaujinama (keičiama) Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose numatytais atvejais.
11. Monitoringo programa yra derinama Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose (Žin., 2009, Nr. 113-4831) nurodyta tvarka.
III. Monitoringo vykdymas, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS ir kontrolė
13. Požeminio vandens mėginiai turi būti imami pagal LST ISO 5667-11:1998 „Vandens kokybė. Bandinių ėmimas: 11-oji dalis. Nurodymai, kaip imti gruntinio vandens bandinius“ ir LST EN ISO 5667-3:2006 „Vandens kokybė. Mėginių ėmimas. 3 dalis. Nurodymai, kaip konservuoti ir tvarkyti vandens mėginius“, bei vadovaujantis procedūromis, nurodytomis leidinyje „Požeminio vandens monitoringas. Metodinės rekomendacijos“ (www.lgt.lt).
14. Ūkio subjektai privalo matavimus (toliau – Matavimai) atlikti pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jeigu teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, o jei nėra ir šių reikalavimų – pagal parengtas Matavimų procedūras.
15. Požeminio vandens mėginiai, išskyrus lauko darbų metu matuojamus rodiklius, turi būti ištirti ministerijų, žinybų atestuotose arba akredituotose laboratorijose.
16. Monitoringo vykdymą kontroliuoja regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD). Apie nustatytus nukrypimus nuo monitoringo programos vykdymo RAAD informuoja LGT.
17. LGT, atsižvelgdama į RAAD nurodytą nukrypimų pobūdį, organizuoja kontrolinius patikrinimus vietose, įskaitant ir kontrolinių matavimų atlikimą. Kontroliniams matavimams atlikti gali būti sudaryta komisija iš LGT, ūkio subjekto, RAAD atstovų.
18. LGT vykdo požeminio vandens mėginių monitoringo tyrimams paėmimo kontrolę organizuodama kontrolinius patikrinimus pagal LGT direktoriaus patvirtintą tvarką ir planą.
19. Jeigu požeminio vandens tarša viršija teisės aktais nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas, LGT, atsižvelgdama į galimą poveikį požeminio ir paviršinio vandens ištekliams ar su jais susijusioms ekosistemoms, informuoja RAAD, siūlydama taikyti griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus ūkio subjektui.
IV. Monitoringo duomenų IR INFORMACIJOS RINKIMAS, SAUGOJIMAS IR pateikimas
21. Metinė monitoringo ataskaita, kurios forma pateikta šios Tvarkos 3 priede, kartu su patvirtintomis laboratorinių tyrimų protokolų kopijomis gali būti pateikiama elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba atspausdinta ir pernešamoje laikmenoje (CD_R).
22. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose nurodyta tvarka LGT pagal kompetenciją išnagrinėja pateiktą ataskaitą ir per 10 darbo dienų pateikia savo pastabas ir pasiūlymus RAAD. RAAD, gavęs iš LGT pastabas ir pasiūlymus, informuoja apie tai ūkio subjektą ir, jeigu yra nustatyta, kad pateikti duomenys ar ataskaita neatitinka šioje Tvarkoje nustatytų reikalavimų, pateikti neišsamūs, netikslūs ar klaidingi duomenys, informuoja apie tai ūkio subjektą nurodydamas terminą, per kurį nustatyti trūkumai privalo būti ištaisyti.
23. Kas 5 metai arba šios Tvarkos 10 punkte nurodytais atvejais, jeigu šis laikotarpis trumpesnis, turi būti parengiama monitoringo duomenis apibendrinančioji ataskaita (toliau – Ataskaita), kurioje pateikiama ir Monitoringo programa tolesniam laikotarpiui.
24. Ataskaitoje privalo būti pateikta:
24.5. monitoringo duomenų analizė, teršiančių medžiagų didėjimo ar mažėjimo tendencijų (trendo) įvertinimas;
24.7. rekomendacijos ūkio subjekto veiklai pagerinti, siekiant sumažinti arba nutraukti neigiamas jos pasekmes aplinkai;
24.8. rekomendacijos monitoringo programos tikslinimui ir monitoringo apimčių keitimui, jeigu monitoringo rezultatais tai galima pagrįsti;
25. Ataskaita, pateikiama LGT ir RAAD elektroniniu būdu, jei dokumentai pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, arba atspausdinta ir pernešamoje laikmenoje (CD_R).
26. Ataskaita priimama į Geologijos fondą, ją išnagrinėjus LGT. Esant reikalui, į svarstymą gali būti pakviestas ūkio subjekto atstovas. Ūkio subjektas privalo atsižvelgti į LGT pastabas ir išvadas. LGT išvadas pateikia ir RAAD.
V. PRIEŽIŪRA IR Atsakomybė
29. Ūkio subjektas atsako už Monitoringo programos rengimą, monitoringo vykdymą, duomenų patikimumą ir monitoringo duomenų pateikimą pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus.
Ūkio subjektų poveikio požeminiam
vandeniui monitoringo tvarkos
1 priedas
METODINIAI REIKALAVIMAI POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO PROGRAMŲ RENGIMUI
I. Bendroji dalis
1. Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringas Lietuvoje yra vykdomas daugiau nei dvi dešimtis metų, nors teisės aktuose jis yra įteisintas tik po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Ūkio subjektų monitoringas privalomas tam tikrą ūkinę veiklą vykdantiems subjektams ir vykdomas pagal parengtas monitoringo programas. Tačiau ūkio subjektai, privalantys vykdyti požeminio vandens monitoringą, yra labai skirtingi pagal poveikio pobūdį, poveikio intensyvumą ar keliamą grėsmę konkretiems aplinkos objektams bei požeminio vandens vartotojams. Tai – esminiai skirtumai, nuo kurių priklauso konkretūs monitoringo tikslai, sąlygojantys monitoringo metodiką ir monitoringo apimtis.
2. Priklausomai nuo santykio su gamtinės aplinkos objektais ir požeminio vandens vartotojais ūkio subjektai skirstomi į dvi grupes:
2.1. ūkio subjektai, kurių veikla didina technogeninę aplinkos apkrovą, nekeldama tiesioginės grėsmės aplinkos objektams ar požeminio vandens vartotojams;
3. Pagrindinis pirmojo tipo objektų monitoringo tikslas yra proceso kontrolė. Antruoju atveju, be kontrolės, labai svarbus monitoringo tikslas yra ir proceso prognozė.
4. Pagrindinė metodinių reikalavimų paskirtis yra požeminio vandens monitoringo tikslų ir uždavinių bei monitoringo vykdymo metodikos unifikavimas ūkio subjektams, kurių veikla gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kiekio bei kokybės pokyčiams, nurodytiems Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatuose. Todėl šiuose reikalavimuose nurodyti bendriausi monitoringo tinklo bei monitoringo procedūrų rengimo principai. Rengiant reikalavimus, vengta kategoriškų teiginių ir nuorodų, kurios apsunkintų šių principų taikymą konkrečiomis hidrogeologinėmis ūkio subjektų sąlygomis.
II. ŪKIO SUbjektai – potencialūs poŽeminio vandens teršėjai
5. Sąvoka „ūkio subjektai – potencialūs požeminio vandens teršėjai“ aplinkosaugos požiūriu yra adekvati sąvokai „taršos židiniai“. Todėl visame tekste abi sąvokos vartojamos kartu: pirmoji, kai kalbama apie juridinius monitoringo aspektus, antroji – kalbant apie aplinkosaugos problemas.
6. Monitoringo programose turi būti nurodyta visa informacija apie ūkio subjektą ir jo aplinką, įskaitant ir hidrogeologines sąlygas, kuri būtina monitoringo tikslams formuluoti, monitoringo tinklo ir monitoringo vykdymo metodikai pagrįsti. Darbų optimizavimui monitoringo programa turi būti rengiama atlikus ekogeologinius tyrimus, nurodytus Ekogeologinių tyrimų reglamente.
7. Ūkio subjekto padėtis. Pateikiamos žinios apie administracinę ir geografinę (nurodant koordinates LKS-94 sistemoje) ūkio subjekto padėtį, įvertinama jo padėtis aplinkos objektų bei kitų ūkio subjektų, ypač požeminio vandens vartotojų, atžvilgiu.
7.1. Pateikta informacija turi būti pakankama preliminariai ūkio subjektą, kaip taršos židinį, paskirti vienai šių dviejų grupių:
– taršos židinys, keliantis potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams;
– taršos židinys, formuojantis lokalią požeminio vandens taršą.
7.2. Nuo to, kuriai iš nurodytų grupių gali būti priskirtas taršos židinys, priklauso jo veiklos ir hidrogeologinių sąlygų aprašymo detalumas bei monitoringo apimtys.
7.3. Taršos židinys ir visi galimo jo poveikio zonoje esantys ūkio subjektai bei aplinkos objektai pavaizduojami žemėlapyje masteliu 1:10 000.
8. Ūkinės veiklos charakteristika. Vadovaujantis Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo anketa (deklaracija) ir kitais duomenimis, sukauptais rengiant programą, įvertinus taršos židinio pobūdį, turėtų būti pateikiama informacija apie ūkio subjektą ir pagrindines jo ūkinės veiklos kryptis, kurios kelia potencialią grėsmę požeminei hidrosferai.
8.1. Pagal taršos židinių pobūdį ūkio subjektus rekomenduotina skirstyti į:
– paprastuosius, kuriuose yra vienas koncentruotos taršos židinys;
– sudėtingus, kuriuose yra daugiau nei vienas taršos židinys.
8.2. Pagal taršos pobūdį rekomenduojama skirti:
– taršą toksinėmis ir pavojingomis medžiagomis;
– taršą neutraliais cheminiais junginiais ar medžiagomis;
– integruotą taršą skirtingo pavojingumo medžiagomis.
8.3. Programoje turi būti įvardyti pagrindiniai cheminiai junginiai ir medžiagos, kuriomis teršiamas ar potencialiai gali būti teršiamas požeminis vanduo. Apibūdinant teršiančias medžiagas, rekomenduotina vartoti sąvokas ir klasifikatorius, nurodytus Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 68-2381), arba pateikiant medžiagos Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numerį (CAS Nr.) (Žin., 2003, Nr.17-770).
9. Hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė. Monitoringo programoje rekomenduotina aprašyti tik viršutinę geologinio pjūvio dalį, vadovaujantis šiomis nuorodomis:
9.1. kai ūkio subjekto veikla yra potencialiai grėsminga aplinkiniams požeminio vandens naudotojams – iki vandeningojo sluoksnio geriamajam vandeniui išgauti;
9.2. kai ūkio subjektas teršia tik lokalius gruntinius vandenis ir ši tarša dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia grėsmės požeminio vandens vartotojams ar vertingiems aplinkos objektams – iki pirmojo nuo viršaus spūdinio vandeningojo sluoksnio.
9.3. Aprašant geologines ir hidrogeologines sąlygas, rekomenduotina remtis šia informacija:
– valstybinio geologinio kartografavimo žemėlapiais (1: 200 000 ir 1: 50 000 mastelio);
– geologiniais ir hidrogeologiniais esamų gręžinių duomenimis;
– inžinerinių ir geologinių tyrimų medžiaga;
– ekogeologinių tyrimų medžiaga.
9.4. Aprašant hidrogeologines sąlygas, reikėtų pateikti tokius duomenis:
– taršos židinio padėtis regioninių ir vietinių mitybos bei iškrovos sričių atžvilgiu;
– aeracijos zonos storiai ir litologija;
– gruntinio vandeningojo sluoksnio litologija, storiai, gruntinio vandens gyliai žemės paviršiaus atžvilgiu, vandens lygis jūros lygio atžvilgiu, gruntinio vandens srauto judėjimo kryptis, filtracijos koeficientų reikšmės (pagal tyrimus įrengtame stebėjimo gręžinyje ir/arba pagal granuliometrinės analizės rezultatus), gruntinio vandens vartojimo pobūdis;
– spūdinių vandeningųjų sluoksnių (jei jų aprašymas yra būtinas) slūgsojimo gyliai, storiai, litologija, pjezometrinio vandens lygio padėtis žemės paviršiaus ir absoliutinės skalės atžvilgiu, vandeningųjų sluoksnių vartojimo pobūdis;
– vandensparinių sluoksnių storiai, litologija ir paplitimas.
9.5. Be šios informacijos, turėtų būti pateikta grafinė ir tekstinė informacija:
– kvartero geologinis žemėlapis 1: 50 000 – 1: 200 000 mastelio (kai vykdomo monitoringo plote yra paplitusios skirtingos uolienos);
– scheminis gruntinio vandens paviršiaus žemėlapis 1: 10 000 mastelio (galima naudoti ir stambesnio mastelio kartografinę medžiagą);
– scheminiai svarbesnių (vieno ar dviejų) gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių žemėlapiai (vadovaujantis priešprograminių tyrimų duomenimis);
– hidrogeologiniai profiliai;
– atliktų cheminių tyrimų rezultatų lentelės ir analitinės laboratorijos tyrimo rezultatų protokolai;
– kita grafinė ir tekstinė informacija, kuri yra būtina monitoringui vykdyti.
10. Monitoringo tikslai ir uždaviniai. Monitoringo tikslus sąlygoja subjekto pavojingumas aplinkai bei jos objektams, įskaitant ir požeminio vandens vartotojus. Priklausomai nuo tikslų potencialios taršos subjektų monitoringas gali būti prevencinis (įspėjamasis) bei kontrolinis.
11. Prevencinio (įspėjamojo) pobūdžio monitoringas vykdomas tų subjektų, kurie kelia potencialų pavojų konkretiems požeminio vandens vartotojams (vandenvietės) ar gamtinės aplinkos objektams. Be to, prevencinio pobūdžio monitoringas gali būti vykdomas, kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis medžiagomis. Pagrindiniai šio monitoringo tikslai yra teršalų paplitimo bei teršimo pasekmių vertinimas ir prognozė.
12. Kontrolinio pobūdžio monitoringas vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams. Šis monitoringas taip pat turėtų būti vykdomas teršimo pavojingomis medžiagomis atvejais, nors hidrogeologinės sąlygos ir nepalankios taršai plisti. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio) vandens kokybės pokyčių kontrolė.
13. Monitoringo tikslams įgyvendinti turi būti rengiamas monitoringo tinklo projektas ir monitoringo vykdymo metodika.
14. Prevencinio monitoringo programoje papildomai gali būti numatyti specialūs tyrimai, būtini preliminariems vertinimams atlikti (prognozė).
15. Monitoringo tinklas. Monitoringo tinklo apimtis ir struktūra priklauso nuo ūkio subjekto veiklos pobūdžio, hidrogeologinių sąlygų ir vykdomo monitoringo tikslų. Projektuojant monitoringo tinklą, rekomenduotina atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus, bendrus visiems šios grupės ūkio subjektams.
15.1. Stebėjimo gręžiniai monitoringo tinkle projektuojami įvertinus vyraujančią gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių linija tarp taršos židinio ir jo potencialaus poveikio zonoje esančio požeminio vandens vartotojo. Kai ši linija nesutampa su gruntinio vandens tekėjimo kryptimi, monitoringo tinkle numatomas papildomas stebėjimo gręžinys (-iai), skirtas paplitimui pagrindine teršalų judėjimo kryptimi kontroliuoti.
15.2. Kadangi ūkinės veiklos teršiamas žemės paviršius, stebėjimo gręžiniai įrengiami gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Stebėjimo gręžiniai spūdiniuose vandeninguose sluoksniuose įrengiami:
prevencinio monitoringo atveju – pagrindiniame vandeningajame sluoksnyje;
kontrolinio monitoringo atveju – arčiausiai žemės paviršiaus esančiame vandeningajame sluoksnyje, kai:
– taršos židinio plote jis yra atskirtas nuo gruntinio vandeningojo sluoksnio nedidelio storio vandenspara, o židinys yra požeminio vandens mitybos areale, kuriame vanduo iš žemės paviršiaus filtruojasi į gilesnius sluoksnius;
– ūkinės veiklos aplinka teršiama pavojingomis medžiagomis, kurios dėl savo savybių gali plisti požeminėje hidrosferoje.
15.3. Prevencinio monitoringo, o kai kada ir kontrolinio monitoringo atvejais rekomenduotina monitoringo tinkle numatyti vadinamųjų foninių gręžinių įrengimą. Jie įrengiami už taršos galimo poveikio zonos ribų, priešais gruntinio vandens įtekėjimo kryptį.
15.4. Prevencinio monitoringo tinklo apimtis priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir numatytų tikslų pobūdžio. Tuo tarpu kontrolinio monitoringo atveju tinklo apimtį daugiausiai lemia ūkio subjekto veiklos pobūdis. Paprastų taršos židinių zonoje dažniausiai pakanka 1–3 stebėjimo gręžinių. Sudėtingų taršos židinių monitoringo tinklo apimtis turėtų priklausyti nuo paties objekto sudėtingumo ir priešprograminių tyrimų rezultatų. Kai tarša atsiranda dėl paviršinės nuoplovos, monitoringo tinkle gali būti numatyti 1–2 paviršinio vandens stebėjimo punktai.
15.5. Kai monitoringo tinklas projektuojamas už ūkio subjekto teritorijos ribų, monitoringo programoje turi būti numatytos papildomos organizacinės priemonės. Tinklui įrengti parenkami nenaudojami ir netinkami naudoti plotai, naudojami monitoringo tikslams šachtiniai šuliniai bei esami gręžiniai, esant reikalui numatomos piniginės kompensacijos privačių valdų savininkams. Tokiais atvejais monitoringo tinklo įrengimą privalu derinti su vietos savivaldos institucijomis arba privačios valdos savininkais.
15.6. Kartu su programa turi būti pateikiama monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo gręžiniams vadovaujantis Žemės gelmių registro nuostatais (Žin., 2006, Nr. 54-1961) suteikiamas Žemės gelmių registro numeris, užpildomas nustatytos formos gręžinio pasas (www.lgt.lt/anketos). Kartu su gręžinio pasu privaloma pateikti lentelę su gręžinio hidraulinio išbandymo rezultatais (gręžinio vandens lygio kitimas išpumpavimo/ lygio atsistatymo metu).
16. Monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis ir periodiškumas). Požeminio vandens monitoringą iš esmės sudaro vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai ir vandens lygio matavimas monitoringo gręžiniuose. Prevencinio monitoringo programose papildomai gali būti numatyti kiti monitoringo darbai, susiję su aeracijos zonos drėgnio ir uolienų cheminės sudėties rodiklių tyrimais, temperatūrų ir šaltinių debitų matavimais, teršalų paplitimo stebėjimais geofiziniais metodais, bei kt.
16.1. Požeminio vandens mėginių vandens cheminei sudėčiai (kokybei) tirti paėmimo periodiškumas priklauso nuo vykdomo monitoringo tipo ir skleidžiamos taršos pobūdžio.
16.2. Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotinas minimalus vandens mėginių ėmimo dažnumas yra 2 kartai per metus, pavasarį ir rudenį. Įvertinus konkrečias objekto aplinkos sąlygas ir turimą informaciją, būtiną monitoringo tikslams vykdyti, prevencinio monitoringo programose gali būti numatytas dažnesnis mėginių paėmimas. Kai kada gali būti tikslinga monitoringo tinklą skaidyti dalimis, kiekvienos atveju numatant skirtingą mėginių ėmimo dažnumą.
16.3. Numatant mėginių ėmimo dažnumą kontrolinio monitoringo programose, rekomenduotina įvertinti skleidžiamos taršos pobūdį ir taršos intensyvumą. Kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, vandens mėginius rekomenduotina imti 1–2 kartus per metus. Kai iš taršos židinio į požeminį vandenį patenka cheminiai junginiai ir medžiagos, kurios tiesiogiai nėra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau didesnės jų koncentracijos keičia vandens organoleptines savybes (chloridai, sulfatai, organika ir kt.), priklausomai nuo taršos intensyvumo rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo dažnumas gali svyruoti nuo vieno karto per metus iki vieno karto per 2–3 metus.
16.4. Numatant ūkio subjektų monitoringo apimtis būtina atsižvelgti į medžiagų, galinčių teršti požeminį vandenį, kilmę. Teršalų pobūdį sąlygoja viename ar kitame objekte vykdoma ūkinė veikla (4 priedas). Todėl, rengiant monitoringo programas, būtina atsižvelgti į ūkinio subjekto specifiką. Be būdingų teršiančių medžiagų, rekomenduotina nustatyti ir indikatorinius rodiklius. Tai gali sumažinti monitoringo darbų išlaidas. Laboratorinių tyrimų metu rekomenduotina nustatyti šias vandens kokybės indikatorinių rodiklių grupes: bendrąją vandens cheminę sudėtį (pagrindiniai jonai, azoto junginiai, pH, ištirpęs deguonis, vandens kietumas, savitasis elektros laidis), metalus (mikroelementai).
16.5. Kiekvienos rodiklių grupės tyrimų apimtys ir periodiškumas pagrindžiami monitoringo programose, atsižvelgiant į skleidžiamos taršos pobūdį ir vietos hidrogeologines sąlygas. Bendroji vandens cheminė sudėtis ir pavojingos teršiančios medžiagos (cheminiai junginiai), būdingos konkrečiam taršos židiniui, nustatomos visuose mėginiuose. Kontrolinio monitoringo atvejais, kai požeminis vanduo teršiamas medžiagomis, neturinčiomis poveikio bendrajai vandens cheminei sudėčiai, pastaroji gali būti tiriama rečiau, užpildant tarpus vien tik teršiančios medžiagos (cheminio junginio) koncentracijai nustatyti.
16.6. Požeminio vandens lygio matavimo apimtys ir periodiškumas priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir ūkio subjekto veiklos pobūdžio bei skleidžiamos taršos pobūdžio ir turi būti pagrindžiamos monitoringo programose. Rekomenduotinas matavimų periodiškumas – 3–5 matavimai per mėnesį. Kontrolinio monitoringo atveju periodinis vandens lygio matavimas numatomas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina monitoringo duomenims įvertinti. Kitais atvejais vandens lygis turi būti matuojamas tik vandens mėginių paėmimo metu.
III. Ūkio subjektai – požeminio vandens naudotojai
17. Ūkio subjektų – požeminio vandens naudotojų grupė apima:
– gėlo požeminio vandens vandenvietes;
– mineralinio vandens vandenvietes;
– požeminės hidrosferos sausinimo objektus;
– požeminės hidrosferos apvandeninimo objektus (šioje Tvarkoje nenagrinėjami).
18. Pagrindinis visų šios grupės ūkio subjektų veiklos poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens siurbimas. Ir atvirkščiai – požeminio vandens siurbimas sudaro sąlygas intensyvesniam aplinkos poveikiui, kuris priklausomai nuo siurbimo tikslų gali būti dvejopas: žalingas arba naudingas. Šių dviejų santykio su aplinka ir jos objektais faktorių kontrolė yra svarbiausias požeminio vandens monitoringo tikslas.
Gėlo požeminio vandens vandenvietės
19. Šie reikalavimai taikomi požeminio vandens, kaip žaliavos geriamajam vandeniui tiekti, monitoringo programoms parengti. Geriamojo vandens tiekiamo gyventojams monitoringo vykdymą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) institucijos vadovaudamosi higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Rekomenduotina rengiamas požeminio vandens monitoringo programas derinti su geriamojo vandens monitoringo programomis.
20. Vandenviečių monitoringo rūšys. Monitoringo apimtys ir metodika priklauso nuo vandenvietės dydžio ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Atsižvelgiant į visus minėtus rodiklius, vandenvietėse gali būti vykdomas privalomasis monitoringas arba išplėstinis monitoringas.
21. Privalomasis monitoringas – tai minimalus stebėjimų ir matavimų kompleksas, kurio paskirtis – kontroliuoti požeminio vandens, kaip naudingosios iškasenos, resursų naudojimą ir požeminio vandens, kaip geriamojo vandens žaliavos, kokybės ilgalaikių kitimų tendencijas. Jis privalomas visoms vandenvietėms, kurios vidutiniškai suvartoja 100 ir daugiau kubinių metrų per parą vandens. Išsiurbiamo vandens kiekio apskaita ir vandens lygio matavimai, sudarantys privalomąjį monitoringą, turi būti vykdomi nepriklausomai nuo vandenvietės debito ir visose vandenvietėse, kurių vandenį vartoja daugiau nei 50 žmonių.
22. Išplėstinis monitoringas apima stebėjimų ir matavimų kompleksą, įskaitant ir privalomąjį monitoringą. Jis skirtas kontroliuoti ir prognozuoti požeminio vandens eksploatacijos poveikį aplinkai ir atvirkščiai – aplinkos poveikį išgaunamo vandens kokybei.
23. Išplėstinio monitoringo programos rekomenduotinos vandenvietėms, kurių vidutinis paros debitas siekia 1 000 m3. Jis gali būti numatomas ir mažesnių vandenviečių atveju, jeigu dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimi išgaunamo vandens kokybės kitimai.
24. Požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringo programoje pateikiama ši informacija:
– vandenvietės padėtis;
– vandenvietės charakteristika;
– hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė;
– monitoringo tikslai;
– monitoringo tinklas;
– monitoringo apimtys ir vykdymo metodika.
25. Išplėstinio monitoringo programos rengiamos atskirai kiekvienai vandenvietei arba grupei vandenviečių. Kai grupė mažų vandenviečių, naudojančių vidutiniškai daugiau kaip 100 m3 per dieną vandens ir kurioms privalomas tik privalomasis monitoringas, priklauso vienam ūkio subjektui, rekomenduojama rengti bendrą jų monitoringo programą.
26. Vandenvietės padėtis. Vandenvietės vieta nurodoma pridedamame žemėlapyje 1: 10 000 mastelio nurodant jos centro (jeigu vandenvietėje daugiau kaip vienas gręžinys) koordinates 1994 metų koordinačių sistemoje (LKS-94) ir, jeigu buvo nustatytos vadovaujantis HN 44:2006 (Žin., 2006, Nr. 81-3217) ar anksčiau veikusiais teisės aktais, vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) juostų ribos. Stambesnio mastelio žemėlapyje turi būti pavaizduotos vandenvietės sklypo ribos (griežto režimo SAZ juosta), eksploatacinių ir stebėjimo gręžinių vietos LKS-94 koordinačių sistemoje.
27. Kai planuojamas išplėstinis monitoringas, turi būti nurodyti objektai, kuriems poveikį daro (ar gali daryti) vandenvietės eksploatacija, arba šie objektai turi (ar gali turėti) poveikį išgaunamo vandens kokybei.
28. Vandenvietės charakteristika. Turi būti pateikti duomenys apie eksploatacinių (veikiančių ir neveikiančių) gręžinių skaičių ir jų būklę, vandenvietės stebėjimo gręžinius ir jų būklę, vandenvietės debitą bei išgaunamo vandens kokybę, taikomas vandens gerinimo technologijas.
29. Hidrogeologinės sąlygos. Išplėstinio monitoringo programoje turi būti detalus hidrogeologinių sąlygų aprašymas, iliustruotas hidrogeologiniais pjūviais ir, esant būtinybei, pridėtos hidrogeologinių žemėlapių iškarpos. Privalomojo monitoringo atveju programoje pakanka nurodyti eksploatuojamą vandeningąjį sluoksnį ir jo slūgsojimo gylį, stebimųjų gręžinių numerius Žemės gelmių registre.
30. Monitoringo tikslai. Monitoringo tikslai, kaip monitoringo apimčių ir vykdymo metodikos pagrindas, nurodomi išplėstinio monitoringo planavimo metu.
31. Monitoringo pagrindas. Privalomajam monitoringui vykdyti monitoringo tinklas sudaromas iš eksploatacinių ir esančių vandenvietės teritorijoje (griežto režimo SAZ juostoje) stebėjimo gręžinių (jeigu tokie yra).
32. Išplėstinio monitoringo atveju monitoringo tinklo apimtis ir jo išdėstymas priklauso nuo numatytų tikslų ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Kadangi šiems tikslams priklauso prognozės klausimai, dažniausiai būtinas didesnės apimties monitoringo tinklas, esantis už vandenvietės ribų. Monitoringo tinklo struktūrą ir jo apimtį sąlygoja hidrogeologinių sąlygų specifika. Projektuojamą tinklą rekomenduotina derinti su kitų ūkio subjektų monitoringo tinklu, jeigu pastarieji yra vandenvietės įtakos zonoje.
33. Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Rekomenduotinos monitoringo apimtys, monitoringo operacijų (veiksmų) sudėtis ir jų periodiškumas taikytini privalomojo monitoringo programų atveju. Išplėstinio monitoringo programose, įvertinus numatytų tikslų pobūdį, gali būti numatytos didesnės monitoringo apimtys.
34. Pagrindinės vandenviečių monitoringo operacijos yra:
– išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita;
– vandens lygio matavimas;
– vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai.
35. Išplėstinio monitoringo programose gali būti numatyti papildomi vandens temperatūrų matavimai bei kiti specifiniai tyrimai.
36. Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita. Pagal galiojančius reikalavimus centralizuotose vandenvietėse yra atliekama mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, registruojamas bendras visos vandenvietės ir kiekvieno atskiro jos gręžinio debitas, pildoma statistinė ataskaita 1-PV (Žin., 2003, Nr. 19-849). Ilgalaikio monitoringo tikslams apskaitos visiškai pakanka. Kitokios matavimų apimtys turi būti pagrindžiamos monitoringo programose.
37. Vandens lygio matavimas. Pagal galiojančią tvarką visuose vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose kartą per mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis. Dinaminis lygis matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį sustabdžius. Vandens lygiui matuoti eksploataciniai gręžiniai turi būti specialiai parengti: įleisti pjezometriniai vamzdžiai arba įrengti vandens lygio davikliai. Ne visada ši įranga yra, todėl labai dažnai vandens lygis eksploataciniuose gręžiniuose nėra matuojamas.
37.1. Rengiant monitoringo programas, būtina įvertinti realias vandens lygio matavimo galimybes eksploataciniuose vandenvietės gręžiniuose. Atsižvelgiant į eksploatuojamų gręžinių skaičių ir pačios vandenvietės dydį, vandens lygio matavimas gali būti numatomas 1–3 eksploatuojamuose gręžiniuose, kurie po nedidelių pertvarkymų ar be jų tiktų matavimams atlikti, stebėjimų gręžiniuose (jeigu tokie yra vandenvietės teritorijoje) arba tam gali būti pritaikytas nebetinkamas naudoti eksploatacinis gręžinys.
38. Vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai. Vandens mėginiai požeminio vandens kokybės monitoringui vykdyti turi būti imami tiesiogiai iš eksploatacinių gręžinių arba kitokio tipo kaptažo įrenginių. Vandens mišinio mėginiai iš rezervuarų, taip pat tiekiamo į vandentiekio tinklus vandens mėginiai imami SAM padalinių nustatyta tvarka ir šie darbai priskirtini geriamojo vandens monitoringui. Tačiau požeminio vandens monitoringo programose turi būti atsižvelgta į vandenvietėje vykdomą geriamojo vandens monitoringą.
38.1. Rekomenduotinas eksploatacinių gręžinių, iš kurių imami vandens mėginiai, skaičius – ne mažiau kaip 20% visų eksploatuojamų gręžinių, t. y. vandenvietėje, kurioje yra iki 5 gręžinių, vandens mėginiai imami iš 1 gręžinio, iki 10 gręžinių – iš 2-jų ir t. t.
38.2. Eksploataciniai gręžiniai, iš kurių numatoma periodiškai imti vandens mėginius, bendruoju atveju turi būti tolygiai išdėstyti vandenvietės teritorijoje. Tačiau jeigu nustatyta, kad atskirose vandenvietės teritorijos dalyse vandens cheminė sudėtis yra skirtinga, tai turi būti nurodyta mėginių ėmimo schemoje. Pastaruoju atveju gali būti taikomas rotacinis vandens mėginių ėmimo principas, kiekvieną kartą keičiant mėginių ėmimo vietą, bet imant tiek pat mėginių.
38.3. Jeigu vandenvietėje eksploatuojami keli vandeningieji sluoksniai, vandens mėginiai paskirstomi proporcingai eksploatacinių gręžinių, esančių kiekviename jų, skaičiui.
38.4. Vandens cheminės sudėties tyrimų periodiškumas ir stebimų rodiklių sąrašas priklauso nuo eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. Vandenvietėse, kurios yra priskiriamos uždarų ir uždaresnių vandenviečių grupei (I, IIa vandenviečių grupės) (HN44:2006, Žin., 2006, Nr. 81-3217), vandens mėginius rekomenduotina minimaliai imti:
– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – vieną kartą per metus;
– mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms nustatyti – vieną kartą per 2 metus.
38.5. Kai vandenvietėje yra eksploatuojamas gruntinis vandeningasis sluoksnis arba nepakankamai gerai izoliuotas spūdinis vandeningasis sluoksnis (IIb, III vandenviečių grupės), rekomenduotina vandens mėginius imti dažniau:
– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – 2 kartus per metus;
– nustatyti mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms – vieną kartą per metus.
38.6. Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas pateiktas 5 priede. Šį sąrašą galima praplėsti derinant programą su programinės priežiūros geriamajam vandeniui reikalavimais, nustatytais HN 24:2003 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Nerekomenduojama požeminio vandens monitoringo programoje numatyti stebėti junginius, galinčius susidaryti vandenyje tik jo gerinimo metu.
38.7. Rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo laikas:
– rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami kartą per metus;
– pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) ir rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami 2 kartus per metus.
Mineralinio vandens vandenvietės
39. Mineralinio vandens monitoringas yra numatomas mineralinio vandens išteklių naudojimo sutartyje, kurią sudaro LGT ir ūkio subjektas – išteklių naudotojas. Mineralinio vandens vandenviečių monitoringo programos rengiamos vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir gėlo vandens vandenvietėse. Įvertinus tai, kad (1) daugumoje mineralinio vandens vandenviečių yra po vieną gręžinį, (2) iš gręžinio imamas nedidelis vandens kiekis, (3) mineralinis vanduo išgaunamas iš gilių vandeningųjų sluoksnių, natūraliai apsaugotų nuo paviršinės taršos poveikio, o pačios vandenvietės dažniausiai yra požeminio vandens iškrovos plotuose, mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringo programa rengiama pagal privalomojo monitoringo, aprašyto ankstesniame poskyryje, schemą. Išimtis yra šalies balneologiniai kurortai (Druskininkai, Birštonas). Čia išgaunami palyginti didesni mineralinio vandens kiekiai, vanduo išgaunamas keliose mineralinio vandens telkinio vietose, o mineralinio vandens kokybė neretai ypač priklauso nuo telkinio eksploatacijos intensyvumo. Todėl šiuose kurortuose rekomenduotina rengti kompleksines išplėstinio monitoringo programas. Monitoringo programose nurodomos monitoringo apimtys, privalomos kiekvienai mineralinį vandenį eksploatuojančiai vandenvietei, nurodomas stebėjimo gręžinių tinklas, numatomo monitoringo apimtys.
40. Mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringas vykdomas taip pat, kaip ir gėlo požeminio vandens atveju, t. y.:
– vykdoma išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita;
– matuojamas vandens lygis;
– atliekami vandens cheminės sudėties tyrimai.
41. Išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita. Kaip ir gėlo požeminio vandens vandenviečių atveju privaloma mėnesinė gręžinio debito apskaita (statistinė forma 1–PV)].
Kai mineralinis vanduo išgaunamas iš natūralių šaltinių, sudarančių žemės paviršiuje koncentruotas versmes, rekomenduotina numatyti programose šaltinio debito matavimus (jeigu tai įmanoma techniškai).
42. Vandens lygio matavimas. Monitoringo programoje turi būti numatytas vandens lygio matavimas, atsižvelgiant į technines gręžinių įrengimo sąlygas. Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas izoliuotiems telkiniams – vieną kartą per mėnesį, hidroinjekciniams ir nepakankamai izoliuotiems telkiniams – 3–5 kartai per mėnesį. Kai dėl gręžinių konstrukcijos negalima vykdyti reguliarių lygių matavimų, rekomenduotina numatyti vandens lygio matavimą gręžinio techninio remonto metu.
43. Vandens cheminės sudėties tyrimai. Mineralinio vandens mėginiai vandens cheminės sudėties tyrimams atlikti turi būti imami iš visų naudojamų gręžinių (šaltinių) ne rečiau negu vieną kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių monitoringo programoje būtų numatytas dažnesnis vandens mėginių paėmimas.
Laboratorinių tyrimų metu turi būti nustatoma bendroji vandens cheminė sudėtis ir junginiai, kuriuos reglamentuoja higienos norma HN 28:2003 (Žin., 2002, Nr. 5-198).
Požeminės hidrosferos sausinimo objektai
44. Požeminės hidrosferos sausinimas yra atliekamas kasant naudingąsias iškasenas ir atliekant inžinerinius darbus. Pastaruoju atveju monitoringo organizavimo pagrindas yra galimo poveikio aplinkai įvertinimo išvados. Požeminio vandens monitoringas turėtų būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais, kai numatoma, kad grunto sausinimas objekte gali pakenkti aplinkinių gyventojų vartojamo geriamojo vandens ištekliams (pvz., šulinių išsekimas ir kt.).
45. Požeminio vandens monitoringo programos turėtų būti rengiamos įvertinus tai, kad (1) pagrindinis poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens lygio žeminimas, (2) sausinamas tik gruntinis vandeningasis sluoksnis, (3) vandens lygio pažeminimo amplitudė nėra didelė.
46. Monitoringo programos struktūra analogiška aprašytajai poskyryje „Gėlo požeminio vandens vandenvietės“.
47. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą poveikio specifiką, pagrindinis monitoringo tikslas – poveikio aplinkiniams gruntinio vandens vartotojams įvertinimas. Kiti galimi monitoringo tikslai gali būti poveikis upių nuotėkiui ir paviršinio vandens telkiniams, ekosistemoms ar net ir gilesniems vandeningiesiems sluoksniams.
48. Rengiant monitoringo programą, pirmiausiai būtina numatyti numatomo monitoringo tipą. Pagal hidrogeologines sąlygas sausinimo pobūdį ir padėtį kitų požeminio vandens vartotojų atžvilgiu objektai gali būti skirstomi į dvi grupes:
– objektai, kurių veiklos pasekmės nekelia grėsmės konkretiems aplinkos objektams ir kitiems požeminio vandens vartotojams;
– objektai, kurių veiklos pasekmės kelia grėsmę minėtiems aplinkos objektams ir požeminio vandens vartotojams.
49. Monitoringo tinklas. Platesnis monitoringo tinklas, esantis už objekto ribų, numatomas tik antros grupės objektų atveju. Pirmos grupės objektų atveju visi būtini matavimai ir stebėjimai rekomenduotini atlikti pačiame objekte. Į monitoringo tinklą gali būti įtrauktas objekto apylinkėse gruntiniame vandeningajame sluoksnyje įrengtas stebėjimų ar kitos paskirties gręžinys (šulinys).
49.1. Rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių spindulys (skersainis), nukreiptas poveikio zonoje esančio aplinkos objekto ar požeminio vandens vartotojo link. Kai tokių objektų yra daugiau, minėtas spindulys nukreipiamas pagrindinio aplinkos apsaugos objekto ar geriamojo vandens vartotojo linkme. Poveikio mastas kitiems objektams nustatomas analogijos būdu arba atlikus hidrogeologinius skaičiavimus.
50. Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Monitoringo sudėtis ir apimtys priklauso nuo objekto keliamos grėsmės kitiems aplinkos objektams ir gruntinio vandens vartotojams.
50.1. Pagrindiniai sausinimo objektų monitoringo etapai yra šie:
– išsiurbiamo (drenuojamo) vandens kiekio apskaita;
– vandens lygio matavimas;
– vandens cheminės sudėties tyrimai.
50.2. Sausinimo objektų atveju tvarkoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita (statistinė forma 1-PV). Kai gruntinis vanduo iš objekto yra šalinamas išcentrinio veikimo siurbliais, vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal siurblių našumą ir jų veikimo trukmę. Kai gruntinis vanduo yra šalinamas naudojant atviras drenas, rekomenduotina įrengti vandens matavimo punktus, kuriuose ištekančio vandens kiekis būtų nustatomas pagal tėkmės greitį ir drenos skerspjūvio plotą.
50.4. Vandens lygio matavimo pirmos grupės objektų atveju gali būti atliekamas tik paties objekto teritorijoje, vandens šalinimo vietoje. Antros grupės objektų atveju gruntinio vandens lygis matuojamas visuose stebėjimo gręžiniuose.
50.6. Vandens cheminės sudėties tyrimai rekomenduotini tik išimtiniais atvejais, esant antros grupės objektams, kai dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimas gruntinio vandens teršimas ūkinės veiklos produktais. Vandens cheminės sudėties tyrimai turėtų būti atliekami tik artimiausiame stebėjimų gręžinyje, įrengtame gruntinio srauto judėjimo kryptimi. Rekomenduotinas tyrimų dažnumas – kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių tyrimus reikėtų atlikti dažniau.
50.7. Numatant požeminio vandens monitoringą, būtina atsižvelgti į gruntinio vandens slūgsojimo sąlygas, sausinimo tempą ir turimus technologinius junginius.
50.8. Kai gruntinis vanduo yra prie pat žemės paviršiaus, ne giliau kaip 0,1–0,3 m, vanduo gręžiniuose žiemą užšąla. Tokia situacija yra tipiška durpių karjerams. Šiais atvejais rekomenduotina monitoringą vykdyti tik šiltuoju metų laiku.
50.9. Atsižvelgiant į tai, kad, sausinant gruntinį vandeningąjį sluoksnį drenažiniais grioviais, požeminio vandens filtracijos režimas stabilizuojasi, rekomenduotina ciklinė monitoringo vykdymo tvarka. Monitoringas planuojamas visiems metams. Atliekama monitoringo rezultatų analizė ir įvertinimas. Jeigu iš rezultatų analizės matyti, kad gruntinio vandens filtracija vyksta stacionaraus režimo sąlygomis, kitas monitoringo ciklas kartojamas po 5 metų. Naujas monitoringo ciklas kartojamas kiekvieną kartą, kai rekonstruojama drenažinė sistema.
IV. Monitoringo duomenų analizė ir įvertinimas
60. Metinėje monitoringo ataskaitoje kartu su faktiniais stebėjimų duomenimis pateikiama trumpa monitoringo duomenų analizė. Įvertinami gauti ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo rezultatai ir palyginami su atitinkamomis ribinėmis vertėmis, įvertinamas bei prognozuojamas vykdomos veiklos poveikis gamtinės aplinkos kokybei, gauti duomenys palyginami su ankstesnių metų monitoringo duomenimis, pateikiami charakteringų parametrų kaitos grafikai.
61. Monitoringo duomenis apibendrinančioji ataskaita rengiama kas 5 metai arba kai kitais šios Tvarkos 10 p. numatytais atvejais keičiama monitoringo programa. Ataskaitoje pateikiama kompleksinė monitoringo duomenų analizė, pagal šios analizės rezultatus rengiama nauja monitoringo programa.
Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo tvarkos
2 priedas
(Ūkio subjekto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programos santraukos forma)
Ūkio subjekto poveikio požeminiam vandeniui monitoringas
1. Ūkio subjekto teisinė forma, pavadinimas ir adresas (jeigu Monitoringo programa rengiama tik požeminiam vandeniui):
2. Trumpas vykdomos veiklos aprašymas, nurodant taršos šaltinius, jų galimo poveikio požeminiam vandeniui pobūdį.
3. Sąlygos, reikalaujančios vykdyti požeminio vandens monitoringą (pagal Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų II skyriaus reikalavimus).
Pastabos:
* Žemės gelmių registro numeris.
** Nurodomos ribinės, siektinos arba kitos norminės vertės, su kuriomis bus lyginami matavimų rezultatai (atitinkamoms veikloms taikant teisės aktus: Cheminėmis medžiagomis užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai (Žin., 2008, Nr. 53-1987), Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimai, LAND 9-2009 (Žin., 2009, Nr. 140-6174), Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606; 2007, Nr. 127-5194).
*** Nurodomas galiojantis teisės aktas, kuriuo įteisintas matavimo metodas, galiojančio standarto žymuo ar kitas metodas.
Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui
monitoringo tvarkos
3 priedas
(Ūkio subjekto poveikio požeminiam vandeniui monitoringo metinės ataskaitos forma)
I. BENDROJI DALIS
II. poveikio aplinkos kokybei (POŽEMINIAM VANDENIUI) monitoringas
1 lentelė. Poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys
| Eil. Nr. |
Stebėjimo objektas (Gręž. Nr.) |
Nustatomas parametras |
Vertinimo kriterijus |
Matavimo atlikimo data ir laikas |
Matavimų rezultatas |
Matavimo metodas* |
Laboratorija, atliekanti matavimus, leidimo Nr., data |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
III. duomenų analizė ir išvados apie Ūkio Subjekto veiklos poveikį aplinkai
4. Pateikiama monitoringo duomenų analizė, kurioje įvertinami gauti ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo rezultatai ir palyginami su atitinkamomis teršalų vertėmis, įvertinamas bei prognozuojamas vykdomos veiklos poveikis požeminio vandens kokybei, gauti duomenys palyginami su ankstesnių metų monitoringo duomenimis, pateikiami charakteringų rodiklių kaitos grafikai.
Ataskaitą parengė _______________________________________
(Vardas ir pavardė, telefonas)
| (Ūkio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens pareigos) |
|
(parašas) |
|
(Vardas ir pavardė) |
(Data) A.V.
Ūkio subjektų poveikio požeminiam
vandeniui monitoringo tvarkos
4 priedas
Žmogaus ūkinės veiklos įtakos požeminiam vandeniui indikatoriai
|
Ūkinės veiklos tipas
(pramonės ar taršos šaltinio rūšis) |
Taršos požymiai (taršos rodikliai) |
||
| Fizinių ir cheminių vandens savybių pokyčiai. Pagrindinių jonų koncentracijų didėjimas, specifinių medžiagų požeminiame vandenyje atsiradimas |
Padidintos mikroelementų koncentracijos; naujų mikroelementų susidarymas vandenyje |
||
| Chemijos pramonė |
Labai diferencijuoti ir priklauso nuo gaminamos produkcijos savybių, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, taikomų technologijų, produkcijos sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t. |
||
| Pvz.: bendrosios mineralizacijos, bendrojo kietumo, vandens agresyvumo ir savitojo el. laidžio, oksidacinių savybių didėjimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, BDS ir ChDS augimas. SO42+, Cl-, HCO3-, CO32-, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Fe3+, azoto ir fosforo junginių kiekio didėjimas, detergentų, formaldehidų, chlororganinių junginių, H2S ir kt. atsiradimas. |
Pvz.: plastmasinių dirbinių gamyba: Cd, Li, Se, Sn. Detergentų gamyba: Cd, Li. Trąšų gamyba: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Gumos pramonė: Cu, B, Ba, Cd, Cr, Cu, Hg, Sr, Zn, bei Br, J, Mn, Tl, Pb, Sb, V. Vaistų pramonė: As, Br, Co, Cu, J, Sr, W, Zn. |
||
| Medžio apdirbimo pramonė |
Labai pastebimas vandens mineralizacijos padidėjimas, jo nuspalvinimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, padidintos ChDS reikšmės, auga pH. CO32-, HCO3-, Na+, K+, Cl-, padidintos azotinių junginių reikšmės, SO42+. Organinių specifinių medžiagų, pvz.: terpenų, organinių rūgščių, cukrų, aldehidų, alkoholio, metano, be to, fenolių, formaldehidų, metanolio, timolio, fufurolio ir kt. |
Ba, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Sn, Zn. |
|
| Maisto pramonė |
Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodikų ir t. t. Galimi padidinti detergentų, chlororganinių junginių kiekiai. |
||
| Vandens mineralizacijos ir deguonies kiekio didėjimas, organoleptinių savybių pokyčiai didesni BDS ir ChDS dydžiai. Padidinti SO42+, HCO3-, Cl-, azoto ir fosforo junginių, Na, K ir Fe kiekiai. Organinių rūgščių, aldehidų, alkoholio, NH3, H2S atsiradimas. |
Gausus mikrokomponentų kompleksas priklauso nuo jų susikaupimo perdirbamose medžiagose. |
||
| Nerūdinių naudingųjų iškasenų perdirbimo pramonė |
Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t.t. |
||
| Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, organoleptinių savybių pasikeitimas, didesni HCO3-, Ca2+, Mg2+, Fe3+, Mn2+, azoto ir fosforo, sieros junginių, fenolių kiekiai, organinių medžiagų atsiradimas ir t. t. |
Stiklo pramonė: B, Ba, Pb, Sr, taip pat As, Bi, Co, F, Ni, Se, Tl. Keramikos pramonė: B, Ba, Bi, Co, F, Ni, Sr. |
||
| Žemės ūkis (intensyvi žemdirbystė, gyvulininkystės kompleksai ir t. t.) |
Labai diferencijuota, priklauso nuo naudojamų organinių, mineralinių ir cheminių medžiagų; auginamų techninių kultūrų amžiaus, rūšies; žemdirbystės ir gyvulininkystės intensyvumo; hidrogeologinių rajono sąlygų. |
||
| Didesnė bendroji mineralizacija, kietumas, didesni azoto, fosforo, sieros junginių, magnio ir kalcio oksidų, kalcio hidrokarbonato, geležies kiekiai, BDS, ChDS ir t. t. |
Pvz.: augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės: As, Br, Cd, Hg, Pb, Sn, Tl, Zn. Dirbtinės trąšos: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Komposto duobės: Cd, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Zn. |
||
| Energetikos pramonė |
šiluminės elektrinės |
Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, didesni SO42+ ir NO3-, azoto junginių, Mg2+, Ca2+, Fe2+, Mn2+ jonų kiekiai. Mažesnės pH reikšmės. |
Elementų sąrašas priklauso nuo šioje pramonėje naudojamos žaliavos. Dažniausiai pastebimi Ag, As, Be, Br, Cd, Cr, F, Fe, Hg, Mo, Ni, Pb, Se, Sb, V, Zn. |
| kuro saugyklos; degalinės |
Didesnė bendroji mineralizacija, vandens organoleptinių savybių pasikeitimas. Pastebimas SO42+ jonų, azoto junginių kiekio padidėjimas; naftos produktų vandenyje, fenolių, angliavandenilių ir aldehidų atsiradimas. Didesnės ChDS ir mažesnės pH reikšmės. |
Dažniausiai pastebimi: As, B, Ba, Br, Cd, Cr, Cu, Kg, Mn, Ni, Pb, Sn, V, Zn ir kt. |
|
| atominė elektrinė |
Radionuklidų: tričio (H-3), radioaktyviosios anglies (Crad), cezio-137 (Cs-137), kobalto-60 (Co-60) tyrimai. Kai kurių jonų: K+, NH4+, SO42-, Cl- koncentracijų, azoto junginių didesni kiekiai; naftos produktų vandenyje atsiradimas, didesnės ChDS reikšmės. |
Kai kurių mikroelementų, susijusių su galvanika, didesni kiekiai vandenyje: Pb, Hg, Zn, Cu, Al, Cd. |
|
Ūkio subjektų poveikio požeminiam
vandeniui monitoringo tvarkos
5 priedas
Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas
| Analičių grupė |
Rodikliai |
Analitė |
| 1 |
Rodikliai nustatomi mėginio paėmimo metu |
pH, savitasis elektros laidis, ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūra. |
| Pagrindiniai jonai |
Ca, Mg, Na, K, Cl, NH4, NO2, NO3, HCO3, SO4, PO4, permanganato skaičius (bendra organinė anglis). |
|
| 2 |
Metalai |
As, Hg, Cd, Pb, Cr, Fe, Mn, Zn, Cu, Ni, Al, F, CN. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. |
| Organiniai junginiai |
Aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai, fenoliai, chlorfenoliai. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, esančioms urbanizuotose teritorijose ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. |
|
| Pesticidai |
Tiriamų analičių sąrašas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. |
|
| Papildomi rodikliai |
Mikrobiniai rodikliai. Pasirinkimas priklauso nuo lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį. |
Vandenviečių privalomojo monitoringo atveju monitoringo programose turėtų būti numatytas 1 ir 2 grupių analičių, paryškintų lentelėje, stebėjimas. Išplėstinio, o ir privalomojo monitoringo atvejais, kitų analičių tyrimai turi būti numatomi priklausomai nuo žemėnaudos, taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje ir nuo vandenvietės saugos laipsnio.
Ūkio subjektų poveikio požeminiam
vandeniui monitoringo tvarkos
6 priedas
VANDENS LYGIO MATAVIMO ŽURNALAS
Požeminio vandens lygio matavimo žurnalas
Objektas________________
Data___________
Objekto tipas ___________________________
Adresas _______________________________
Gręžinio Nr. _______________ Žemės paviršiaus abs. aukštis _________ m
Matavimo taško aukštis virš žemės paviršiaus _______________m
| Data |
Gylis nuo matavimo vietos iki vandens, m |
Pastabos |
|
|
|
|
Stebėtojas _____________________________
Patikrino ______________________________
Data _____________