LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VARNIŲ REGIONINIO PARKO, JO ZONŲ IR PARKO APSAUGOS ZONOS RIBŲ PATVIRTINIMO
2001 m. lapkričio 7 d. Nr. 1314
Vilnius
1. Patvirtinti Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribas pagal Aplinkos ministerijos pateiktą planą.
3. Pavesti Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo šio nutarimo įsigaliojimo pateikti Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų planą suinteresuotoms ministerijoms, kitoms valstybės institucijoms, taip pat Kelmės, Šilalės ir Telšių rajonų savivaldybėms.
4. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ (Žin., 1996, Nr. 34-842; 1998, Nr. 110-3035):
5. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 17 d. nutarimą Nr. 711 „Dėl Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Kurtuvėnų, Pagramančio, Sartų, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų ir jų zonų ribų patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 58-1385) – išbraukti nutarimo antraštėje ir 1 punkte žodį „Varnių“.
6. Iš dalies pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 1486 „Dėl naujų draustinių įsteigimo ir draustinių sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 1-9):
6.1. išbraukti iš nurodytuoju nutarimu patvirtinto valstybinių hidrografinių draustinių sąrašo Sydeklio ir Ventos ištakų hidrografinius draustinius;
6.2. išbraukti iš nurodytuoju nutarimu patvirtinto valstybinių pedologinių (dirvožemio) draustinių sąrašo Pagirgždutės pedologinį (dirvožemio) draustinį;
Pritarta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1314
I. TERITORIJOS ZONAVIMAS
II. IŠSAUGANČIOJI ZONA
2. Varnių regioninio parko išsaugančiąją zoną sudaro Stervo gamtinis rezervatas, Bilionių, Biržuvėnų, Girgždūtės, Medvėgalio, Pavandenės, Sietuvos, Šatrijos, Vembūtų ir Žąsūgalos kraštovaizdžio draustiniai, Apvaršuvos, Aukštagirės, Bėkšvės, Drujos, Jaušaičių, Kietkalnio, Medvalakio, Spingės ir Žiograkalnio geomorfologiniai draustiniai, Pagirgždūčio pedologinis draustinis, Lūksto, Minijos ištakų, Ventos ištakų ir Virvyčios hidrografiniai draustiniai, Dubulio botaninis draustinis, Biržulio botaninis–zoologinis draustinis, Ankantų, Baltežerio, Debesnos, Kauklių ir Sydeklio telmologiniai draustiniai, Pabiržulio archeologinis draustinis, Luokės ir Varnių urbanistiniai draustiniai.
3. Varnių regioninio parko rezervato ir draustinių tikslai yra šie:
3.1. Stervo gamtinio rezervato – išsaugoti Stervo ežerą su pelkėtu apyežeriu ir pelkėtą Tetervinės mišką su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.2. Bilionių kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškaus reljefo kraštovaizdį su Bilionių (Švedkalnio) piliakalniu, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
3.3. Biržuvėnų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti Virvyčios slėnio kraštovaizdį su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, Biržuvėnų dvaro sodyba, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
3.4. Girgždūtės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vieną raiškiausių Lietuvoje didelę gamtinę ir kultūrinę vertę turintį plokščiakalvių kraštovaizdį su būdingomis miško bendrijomis ir etaloniniais dirvožemiais;
3.5. Medvėgalio kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti aukščiausiai iškilusį Žemaičių vandenskyrinio kalvyno kraštovaizdį su Žemaitijai būdingomis miškų biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis;
3.6. Pavandenės kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti būdingą stambių pavienių kalvų kraštovaizdį su raiškiomis Moteraičio, Sprūdės ir Knabės kalvomis, piliakalniais, senąja Pavandenės dvarviete, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
3.7. Sietuvos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti senovinio protakinio ežeruoto duburio kraštovaizdį su natūraliu Sietuvos upeliu, apyežerių žemapelkėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis;
3.8. Šatrijos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti vieno unikaliausių ir raiškiausių Lietuvoje moreninių masyvų kraštovaizdį su būdingomis biocenozėmis, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kitomis gamtos ir kultūros vertybėmis;
3.9. Vembūtų kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškų moreninio masyvo ir ežero pakrančių kraštovaizdį su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija, kultūros vertybėmis;
3.10. Žąsūgalos kraštovaizdžio draustinio – išsaugoti raiškaus moreninio masyvo ir erozinio slėnio kraštovaizdį su piliakalniais ir kitomis kultūros vertybėmis, įspūdingu Žąsūgalos kalno šlaitu, erozinėmis formomis, būdingomis miško ir pievų bendrijomis, retų rūšių augalija bei gyvūnija;
3.12. Aukštagirės geomorfologinio draustinio – išsaugoti pavienių kalvų ir pelkėtų įlomių reljefą su raiškiu Aukštagirės kalnu;
3.13. Bėkšvės geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų, keiminių kalvų grandimis pasižymintį reljefą su būdinga tarpukalvių augalija;
3.14. Drujos geomorfologinio draustinio – išsaugoti stambiausią parke Drujos plokščiakalvę, Gūšros duburį su būdingomis biocenozėmis;
3.15. Jaušaičių geomorfologinio draustinio – išsaugoti Lūksto duburį uždarančią ir jo panoramą formuojančią moreninių darinių ruožo keterą;
3.16. Kietkalnio geomorfologinio draustinio – išsaugoti raiškų Žemaičių vandenskyrinės keteros reljefą su Kietkalnio ir Stromo viršukalvėmis;
3.17. Medvalakio geomorfologinio draustinio – išsaugoti Žemaičių vandenskyrai būdingą ozo požymius turintį gūbrį;
3.18. Spingės geomorfologinio draustinio – išsaugoti moreninių plokščiakalvių grupę su raiškia Spingės viršukalve;
3.19. Žiograkalnio geomorfologinio draustinio – išsaugoti geomorfologiškai unikalią sališkąją Žiograkalnio plokščiakalvę;
3.20. Pagirgždūčio pedologinio draustinio – išsaugoti Žemaičių aukštumos vandenskyrinio kalvyno pedologinio rajono velėninių jaurinių priemolio dirvožemių natūralų etaloną ir jam būdingą aplinką;
3.21. Lūksto hidrografinio draustinio – išsaugoti vieną iš didžiausiųjų Žemaitijos ežerų su plačiais lėkštašlaičiais atabradais ir būdingomis vandenų biocenozėmis;
3.22. Minijos ištakų hidrografinio draustinio – išsaugoti Minijos ištakas su Didovo, Kliokio, Pluotinalio ir Saloto ežerais bei protakomis, būdingomis pelkių, vandenų ir miško biocenozėmis;
3.23. Ventos ištakų hidrografinio draustinio – išsaugoti Ventos ištakas su Venių ir Medainio ežerais;
3.24. Virvyčios hidrografinio draustinio – išsaugoti raiškią hidrografinę Virvyčios aukštupio vagos struktūrą ir būdingas paupines biocenozes;
3.25. Dubulio botaninio draustinio – išsaugoti būdingas šlapių pievų ir miško bendrijas su retais ir nykstančiais augalais;
3.26. Biržulio botaninio–zoologinio draustinio – išsaugoti ekologiniu požiūriu unikalų, ypač svarbų vandens ir pelkių paukščiams perėti ir apsistoti migracijų metu gamtinį kompleksą su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis;
3.27. Ankantų telmologinio draustinio – išsaugoti savitas pelkėtų miškų ir ežerų biocenozes su retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.29. Debesnos telmologinio draustinio – išsaugoti paežerinę pelkę su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis ir kultūros vertybėmis;
3.30. Kauklių telmologinio draustinio – išsaugoti būdingą Žemaitijai miškingą pelkę su retų ir nykstančių augalų bei gyvūnų buveinėmis;
3.31. Sydeklio telmologinio draustinio – išsaugoti būdingą pelkinį duburį su užpelkėjančiu ežeru, retų ir nykstančių rūšių augalija bei gyvūnija;
3.32. Pabiržulio archeologinio draustinio – išsaugoti akmens amžiaus stovyklavietes ir kitas kultūros vertybes;
3.33. Luokės urbanistinio draustinio – išsaugoti Luokės miestelio planinę ir erdvinę struktūrą su kultūros vertybėmis;
III. APSAUGOS, REKREACINĖ, ŪKINĖ IR GYVENAMOJI ZONOS
4. Apsaugos zona – Aukštagirės, Baltininkų, Dargių, Didžiojo Palūksčio, Drobūkščių, Endrikavo, Guivėnų, Kūjainių, Kuršų, Lenkviečių, Mažųjų Vankių, Naujųjų Kalniškių, Pabiržulio, Pagirių, Rapalių, Razmų, Stūpelių, Survilų, Ungurių, Vaitkaičių ir Žaduvėnų kaimų apylinkės, Rešketos paslėnis, Virvyčios slėnio dalis, Jomantų ir Kluboko miškai, Pareškečio ir Venių miškų dalys.
5. Rekreacinė zona – Didovo ežero šiaurinė pakrantė, Lūksto ežero pakrantės, Paršežerio pakrantė prie Požerės kaimo, Pūčkežerio ežeras su apyežeriu, Pavandenės dvaras, rekreacinė teritorija prie Bilionių kaimo.
6. Ūkinė zona:
6.1. miškų ūkio zona – Biržuvėnų ir Skardamiškės miškai, Ankantų, Guivėnų, Pagirgždūčio, Pareškečių, Tarvydų ir Venių miškų dalys;
6.2. žemės ūkio zona – Janapolės ir Pavandenės miestelių, Baltlaukio, Didžiojo Palūksčio, Didžiųjų Vankių, Drobūkščių, Gatautiškės, Gegužkalnio, Gintalų, Grikienų, Gudelių, Kūjainių, Ožtakių, Razmų ir Skliausčių kaimų apylinkės;