LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL REIKALAVIMŲ JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ NUSTATYMUI DVIGELDŽIUOSE MOLIUSKUOSE, DYGIAODŽIUOSE, GAUBTAGYVIUOSE IR JŪRINIUOSE PILVAKOJUOSE MOLIUSKUOSE PATVIRTINIMO
2003 m. birželio 16 d. Nr. B1-544
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė ACQUIS priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir ACQUIS įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtintą Teisės derinimo priemonių 2003 metų planą (priemonės kodas 3.7.4.1-T64):
1. Tvirtinu pridedamus Reikalavimus jūrinių biotoksinų nustatymui dvigeldžiuose moliuskuose, dygiaodžiuose, gaubtagyviuose ir jūriniuose pilvakojuose moliuskuose.
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2003 m. birželio 16 d.
įsakymu Nr. B1-544
REIKALAVIMAI JŪRINIŲ BIOTOKSINŲ NUSTATYMUI DVIGELDŽIUOSE MOLIUSKUOSE, DYGIAODŽIUOSE, GAUBTAGYVIUOSE IR JŪRINIUOSE PILVAKOJUOSE MOLIUSKUOSE
Reikalavimai jūrinių biotoksinų nustatymui dvigeldžiuose moliuskuose, dygiaodžiuose, gaubtagyviuose ir jūriniuose pilvakojuose moliuskuose (toliau – Reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir įgyvendina 2002 m. kovo 15 d. Komisijos sprendimą 2002/225/EB, nustatantį 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvos 91/492/EEB dėl maksimalaus leistino kiekio ir jūrinių biotoksinų tyrimo metodų dvigeldžiuose moliuskuose, dygiaodžiuose, gaubtagyviuose ir jūriniuose pilvakojuose moliuskuose įgyvendinimo taisykles.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – nustatyti maksimalų leistiną jūrinių biotoksinų (diarėjinio kiautuotųjų vėžiagyvių apsinuodijimo komplekso (DSP), jesotoksinų, pektenotoksinų ir azaspiracidų) kiekį ir tyrimo metodus jiems nustatyti. Reikalavimai taikomi dvigeldžiams moliuskams, dygiaodžiams, gaubtagyviams ir jūriniams pilvakojams moliuskams, kurie naudojami žmonių maistui neperdirbti arba perdirbti prieš naudojimą.
2. Maksimalus okadainės rūgšties, dinofisistoksinų ir pektenotoksinų kiekis gyvūnuose (visas kūnas arba bet kuri valgoma kūno dalis), nurodytuose 1 punkte, turi būti 160 µg okadainės rūgšties ekvivalentų/kg. Tyrimo metodai nurodyti 6–12 punktuose.
3. Maksimalus kiekis jesotoksinų gyvūnuose (visas kūnas arba bet kuri valgoma kūno dalis), nurodytuose 1 punkte, turi būti 1 mg jesotoksino ekvivalentų/kg. Tyrimo metodai nurodyti 6–12 punktuose.
4. Maksimalus kiekis azaspiracidų gyvūnuose (visas kūnas arba bet kuri valgoma kūno dalis), nurodytuose 1 punkte, turi būti 160 µg azaspiracido ekvivalentų/kg. Tyrimo metodai nurodyti 6–12 punktuose.
II. BIOLOGINIS TYRIMO METODAS
6. Biotoksinų, nurodytų 1 punkte, nustatymui naudojamas pelės biologinio tyrimo metodas. Tyrimui gali būti naudojamos 1 punkte nurodytų gyvūnų kepenys ir kasa arba visi kūno audiniai ir įvairūs tirpikliai. Tyrimo jautrumas ir biotoksinų rūšies nustatymas priklauso nuo pasirinktų tirpiklių.
7. Pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant acetoną ekstrakcijai, gali būti naudojamas okadainei rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir jesotoksinams nustatyti. Norint pašalinti paklaidas, tyrimas gali būti papildytas skysčių/skysčių atskyrimo etilo acetatu/vandeniu arba dichlorometanu/vandeniu procedūra. Azaspiracidams nustatyti turi būti naudojami visi kūno audiniai.
8. Kiekvienam tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, turi būti laikoma, kad tyrimas yra teigiamas dėl vieno arba daugiau toksinų, nurodytų 1 punkte, kurių koncentracija viršija 2–4 punktuose nurodytą kiekį.
9. Pelės biologinio tyrimo metodas, naudojant acetoną ekstrakcijai, po kurios seka skysčių/skysčių atskyrimas dietilo eteriu, gali būti naudojamas okadainei rūgščiai, dinofisistoksinams, pektenotoksinams ir azaspiracidams nustatyti, bet jis negali būti naudojamas jesotoksinams nustatyti, nes, atliekant skysčių atskyrimo procedūrą, šie toksinai prarandami. Tyrimui turi būti naudojamos trys pelės. Jei per 24 valandas nugaišta dvi iš trijų pelių, kurių kiekvienai buvo suleistas ekstraktas, tolygus 5 g kepenų ir kasos arba 25 g visų kūno audinių, turi būti laikoma, kad tyrimas yra teigiamas dėl okadainės rūgšties, dinofisistoksinų, pektenotoksinų ir azaspiracidų, kurių koncentracija viršija 2 ir 4 punktuose nurodytą kiekį.
10. Žiurkės biologinio tyrimo metodu galima nustatyti okadainę rūgštį, dinofisistoksinus ir azaspiracidus. Tyrimui turi būti naudojamos trys žiurkės. Jei bet kuri iš trijų žiurkių pradeda viduriuoti, laikoma, kad gauta teigiama reakcija dėl okadainės rūgšties, dinofisistoksinų, pektenotoksinų ir azaspiracidų, kurių koncentracija viršija 2 ir 4 punktuose nurodytą kiekį.
III. ALTERNATYVŪS TYRIMO METODAI
11. Skysčių chromatografija su fluorimetrine detekcija, skysčių chromatografija ir masės spektrometrija, imunologiniai ir funkciniai tyrimai, pvz., fosfatazės inhibicijos tyrimas, gali būti naudojami kaip alternatyvūs arba papildomi tyrimo metodai, siekiant nustatyti:
11.1. okadainę rūgštį ir dinofisistoksinus (DTX3 nustatyti gali būti reikalinga hidrolizės procedūra);
12. Tyrimui gali būti naudojami nauji tyrimo metodai. Tyrimo standartai paruošiami prieš pradedant tyrimą. Bendras toksiškumas apskaičiuojamas naudojant perskaičiavimo vienetus, paremtus toksiškumo duomenimis kiekvienam toksinui. Metodų tyrimo parametrai nustatomi įteisinus protokolus.
______________