HAGOS TARPTAUTINĖS PRIVATINĖS TEISĖS KONFERENCIJOS STATUTAS

 

(Įsigaliojo 1955 metų liepos 15 dieną)

 

Toliau išvardytų valstybių Vyriausybės:

Austrijos, Belgijos, Danijos, Liuksemburgo, Ispanijos, Italijos, Japonijos, Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Norvegijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Suomijos, Švedijos, Šveicarijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos,

atsižvelgdamos į Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nuolatinį pobūdį;

norėdamos pabrėžti šį pobūdį;

šiuo tikslu pageidaudamos nustatyti Konferencijos taisykles;

susitarė dėl šių nuostatų:

 

1 straipsnis

 

Hagos konferencijos tikslas yra palaipsniui suvienodinti tarptautinės privatinės teisės normas.

 

2 straipsnis

 

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos narės yra valstybės, kurios dalyvavo vienoje arba keliose Konferencijos sesijose ir priima šį Statutą.

Jos narėmis gali tapti bet kurios kitos valstybės, kurių dalyvavimas yra svarbus Konferencijos darbui teisiniu požiūriu. Sprendimą dėl naujų narių priėmimo balsų dauguma priima dalyvaujančiųjų valstybių Vyriausybės, vienos ar kelių iš jų siūlymu, per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai gauna šį pasiūlymą.

Suinteresuotoji valstybė tampa tikrąja nare, kai priima šį Statutą.

 

3 straipsnis

 

Konferencijos funkcionavimą užtikrina Nyderlandų valstybinė komisija, įsteigta 1897 m. vasario 20 d. karališkuoju dekretu, siekiant skatinti tarptautinės privatinės teisės kodifikaciją.

Komisijos veiklą užtikrina jos vadovaujamas Nuolatinis biuras.

Komisija nagrinėja visus Konferencijos darbotvarkei teikiamus pasiūlymus. Ji turi teisę priimti sprendimą dėl šių pasiūlymų tolesnio nagrinėjimo.

Valstybinė komisija, suderinusi su Konferencijos narėmis, nustato sesijų laiką ir darbotvarkę.

Norėdama sušaukti Konferencijos nares, ji kreipiasi į Nyderlandų Vyriausybę.

Konferencijos eilinės sesijos paprastai vyksta kas ketveri metai.

Prireikus Valstybinė komisija, pritarus Konferencijos narėms, gali pateikti Nyderlandų Vyriausybei prašymą sušaukti neeilinę Konferencijos sesiją.

 

4 straipsnis

 

Nuolatinio biuro būstinė yra Hagoje. Ją sudaro skirtingų pilietybių generalinis sekretorius ir du sekretoriai, kuriuos Valstybinės komisijos teikimu skiria Nyderlandų Vyriausybė.

Generalinis sekretorius ir sekretoriai privalo turėti atitinkamas teisines žinias ir praktinio darbo patirtį.

Sekretorių skaičius gali būti didinamas suderinus su Konferencijos narėmis.

 

5 straipsnis

 

Vadovaujant Valstybinei komisijai, Nuolatinis biuras:

a) rengia ir organizuoja Hagos konferencijos sesijas, taip pat specialiųjų komisijų susirinkimus;

b) užtikrina minėtų sesijų ir susirinkimų sekretoriato darbą;

c) atlieka visus darbus, kurie įeina į sekretoriato veiklą.

 

6 straipsnis

 

Konferencijos narių ir Nuolatinio biuro ryšiams palengvinti kiekvienos narės Vyriausybė turi paskirti nacionalinę instituciją.

Nuolatinis biuras gali palaikyti ryšius su kiekviena paskirta nacionaline institucija ir su kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.

 

7 straipsnis

 

Konferencija, o tarp sesijų – Valstybinė komisija, gali įsteigti specialiąsias komisijas rengti konvencijos projektus bei nagrinėti visus su Konferencijos tikslais susijusius tarptautinės privatinės teisės klausimus.

 

8 straipsnis

 

Nuolatinio biuro ir specialiųjų komisijų veiklos bei išlaikymo išlaidos yra paskirstomos Konferencijos narėms, išskyrus specialiųjų komisijų delegatų kelionės bei pragyvenimo išlaidas, kurias padengia atstovaujamos Vyriausybės.

 

9 straipsnis

 

Nuolatinio biuro ir specialiųjų komisijų biudžetas kiekvienais metais pateikiamas tvirtinti narių diplomatiniams atstovams Hagoje.

Šie atstovai tvirtina biudžeto išlaidų paskirstymą Konferencijos narėms.

Šiuo tikslu susirinkusiems atstovams pirmininkauja Nyderlandų užsienio reikalų ministras.

 

10 straipsnis

 

Išlaidas, susijusias su Konferencijos eilinėmis sesijomis, apmoka Nyderlandų Vyriausybė.

Vykstant neeilinei sesijai, išlaidos paskirstomos šioje sesijoje atstovautoms Konferencijos narėms.

Bet kuriuo atveju delegatų kelionės bei pragyvenimo išlaidas apmoka jų atstovaujamų valstybių Vyriausybės.

 

11 straipsnis

 

Susiformavusios Konferencijos paprotinės normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Statutui ar reglamentui.

 

12 straipsnis

 

Šis Statutas gali būti keičiamas, jei tam pritaria du trečdaliai Konferencijos narių.

 

13 straipsnis

 

Siekiant užtikrinti šio Statuto nuostatų vykdymą, jos papildomos reglamentu. Šį reglamentą parengia Nuolatinis biuras ir pateikia narių Vyriausybių tvirtinimui.

 

14 straipsnis

 

Šis Statutas pateikiamas tvirtinti valstybių, dalyvavusių vienoje ar keliose Konferencijos sesijose, Vyriausybėms. Statutas įsigalioja, kai jį patvirtina dauguma valstybių, atstovautų Septintojoje sesijoje.

Pareiškimas dėl priėmimo deponuojamas Nyderlandų Vyriausybei, kuri apie jį praneša Vyriausybėms, nurodytoms šio straipsnio pirmoje dalyje.

Ta pati tvarka taikoma ir naujos valstybės priėmimo atveju, kai pateikiamas šios valstybės pareiškimas dėl priėmimo.

 

15 straipsnis

 

Kiekviena Konferencijos narė gali denonsuoti šį Statutą praėjus penkeriems metams nuo jo įsigaliojimo 14 straipsnio pirmoje dalyje nustatyta tvarka.

Apie denonsavimą turi būti pranešta Nyderlandų Karalystės užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki Konferencijos biudžetinių metų pabaigos, jis įsigalioja šiems metams pasibaigus, bet tik tai narei, kuri apie jį pranešė.

______________