LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. LAPKRIČIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 3D-495 DĖL PIENO GAMYBOS KVOTŲ SISTEMOS ADMINISTRAVIMO TAISYKLIŲ“ PAKEITIMO

 

2006 m. kovo 17 d. Nr. 3D-97

Vilnius

 

 

1. Pakeičiu Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495 „Dėl pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklių“ (Žin., 2003, Nr. 112-5037; 2004, Nr. 149-5422; 2005, Nr. 16-516, Nr. 89-3355) ir išdėstau jas nauja redakcija (pridedama).

2. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2006 m. balandžio 1 d.

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ

 

SUDERINTA

Lietuvos savivaldybių asociacijos

2006-03-16 raštu Nr. (4)-SD-159

 

SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius

Kazimieras Lukauskas

2006-03-16


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2003 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 3D-495

(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2006 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 3D-97

redakcija)

 

PIENO GAMYBOS KVOTŲ SISTEMOS ADMINISTRAVIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės (toliau – taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009) nuostatomis, 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1788/2003, nustatančiu mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2217/2004), ir 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 595/2004, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento Nr. 1788/2003 taikymo taisykles.

2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:

Bendroji nacionalinė pieno kvota – Stojimo į ES sutartyje Lietuvai nustatytas kvotos metams bendrasis pieno pateikimo į rinką kiekis, tai yra pieno pardavimo perdirbti ir pardavimo tiesiogiai vartoti kvotų suma.

Bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervas (toliau – nacionalinis rezervas) – bendrosios nacionalinės kvotos dalis, nepaskirstyta gamintojams.

Kvotos metai – 12 mėnesių laikotarpis nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 31d., per kurį tvarkoma parduodamo, ūkyje suvartojamo bei superkamo pieno ir jo produktų apskaita.

Nacionalinis nustatytasis pieno riebumas – Stojimo į ES sutartyje Lietuvai nustatytas pieno pardavimo perdirbti kvotos pieno riebumas, t. y. 3,99 proc.

Nauja kvota – gamintojui, pradedančiam pieno gamybą bei pardavimą ir atitinkančiam nustatytus reikalavimus, iš nacionalinio rezervo skiriama nauja pieno gamybos kvota ateinantiems arba einamiesiems kvotos metams.

Nustatytasis pieno riebumas – pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 ir 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 595/2004 nuostatas gamintojui nustatytas pieno pardavimo perdirbti kvotos pieno riebumas.

Papildoma kvota – gamintojui, plečiančiam pieno gamybą bei pardavimą ir atitinkančiam nustatytus reikalavimus, iš nacionalinio rezervo skiriama papildoma pieno gamybos kvota ateinantiems arba einamiesiems kvotos metams.

Pardavimo perdirbti kvota – gamintojui nustatytas pieno kiekis, kurį jis pagal šias taisykles gali parduoti supirkėjui, nemokėdamas už kvotos viršijimą mokėtinos pinigų sumos.

Pardavimo tiesiogiai vartoti kvota – gamintojui nustatytas pieno kiekis, kurį jis pagal šias taisykles gali parduoti arba nemokamai atiduoti tiesiogiai vartoti arba sunaudoti tiesiogiai vartoti parduodamų arba atiduodamų pieno produktų gamybai, nemokėdamas už kvotos viršijimą mokėtinos pinigų sumos.

Pieno gamybos kvota (toliau – kvota) – gamintojui nustatytas pieno pardavimo perdirbti ir (arba) pardavimo tiesiogiai vartoti kiekis.

Pieno ūkis (toliau – ūkis) – gamintojo nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais teisėtai valdomos pieno gamybos priemonės (nekilnojamasis turtas, mašinos, įranga, žemė) ir melžiamos karvės.

Už kvotos viršijimą mokėtina pinigų suma – Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktais nustatyta suma už pieno gamybos kvotos viršijimą, kurią privalės sumokėti gamintojas, prisidėjęs prie valstybei nustatytos tam tikrų kvotos metų pardavimo perdirbti ir (arba) pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos viršijimo.

3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1788/2003.

 

II. ATSAKINGOS INSTITUCIJOS IR JŲ FUNKCIJOS

 

4. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Agentūra):

4.1. nustato gamintojams ateinančių ar einamųjų kvotos metų kvotos dydį ir nustatytąjį riebumą ir perduoda informaciją savivaldybėms arba tiesiogiai gamintojams ir supirkėjams apie pasikeitimus, susijusius su gamintojams nustatytomis kvotomis;

4.2. tvirtina supirkėjus, jei jie atitinka ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir pasirašo su Agentūra bendradarbiavimo sutartį:

4.2.1. patvirtintų supirkėjų sąrašus nedelsiant paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“;

4.2.2. gali sustabdyti supirkėjo patvirtinimą arba taikyti kitokią atsakomybę, jei supirkėjas nevykdo ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytų reikalavimų arba jei supirkėjas nepateikė valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui (toliau – Centras) ir Agentūrai reikiamų ataskaitų. Apie supirkėjo patvirtinimo sustabdymą paskelbiama „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Gamintojai, parduodantys pieną šiam supirkėjui, ir savivaldybės informuojami prieš 15 dienų iki sustabdymo įsigaliojimo;

4.3. atsako už pateiktų supirkėjų ataskaitų bei gamintojų deklaracijų ir paraiškų vertinimą ir tvirtinimą Kvotų administravimo informacijos sistemoje (toliau – KVAIS), duomenų kontrolinę patikrą ir duomenų apie praėjusio mėnesio gamintojų kvotos vykdymą iki mėnesio 30 d., pateikimą supirkėjams;

4.4. tikrina supirkėjus ir gamintojus pagal ES ir nacionaliniais teisės aktais nustatytus reikalavimus;

4.5. vadovaudamasi ES bei nacionalinių teisės aktų nuostatomis, pagal kompetenciją taiko atsakomybę už padarytus pažeidimus, nustatytų reikalavimų nevykdymą, taip pat ir už klaidingų duomenų supirkėjų mėnesinėse ir metinėse ataskaitose bei gamintojų pieno gamybos ir realizavimo metinėse deklaracijose (toliau – deklaracijose) pateikimą;

4.6. apskaičiuoja už kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą ir surenka per supirkėjus ar tiesiogiai iš gamintojų;

4.7. teikia atsakingoms ES institucijoms ataskaitas, numatytas ES teisės aktuose;

4.8. teikia VĮ „Pieno tyrimai“ supirkėjų mėnesinėse ir metinėse ataskaitose nurodytus gamintojų asmens duomenis ir gautus palyginimo duomenis naudoja supirkėjų ataskaitų kontrolės tikslams;

4.9. teikia Lietuvos Respublikos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai duomenis pagal jos kompetenciją apie gamintojų ir supirkėjų tikrinimo metu nustatytus pažeidimus;

4.10. teikia Valstybinei metrologijos tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos duomenis pagal jos kompetenciją apie supirkėjų tikrinimo metu nustatytus pažeidimus;

4.11. teikia Centrui gamintojų ir supirkėjų duomenis, kaupiamus KVAIS.

5. Centras:

5.1. spausdina ir pateikia savivaldybėms kvotų sistemos paraiškų ir deklaracijų formas;

5.2. surenka gamintojų deklaracijas ir paraiškas, jų duomenis suveda į KVAIS, sutikrina su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo bei Gyvulių registrų duomenimis. Jei duomenys neatitinka, juos tikslina, o nesant galimybės patikslinti atmeta gamintojų deklaracijas bei paraiškas ir perduoda informaciją savivaldybėms;

5.3. suveda supirkėjų ataskaitų duomenis į KVAIS;

5.4. perduoda duomenis Agentūrai;

5.5. perduoda informaciją savivaldybėms apie kvotos metais gamintojų turimas kvotas.

6. Savivaldybės:

6.1. surenka ir registruoja gamintojų deklaracijas, paraiškas bei skundus, tikrina pirminius duomenis. Tinkamai užpildytas deklaracijas ir paraiškas įregistruoja, netinkamai užpildytas atmeta ir apie tai informuoja gamintojus;

6.2. kas savaitę ir ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po paskutinės deklaracijų bei paraiškų pateikimo dienos perduoda jas Centrui;

6.3. gavę informaciją iš Agentūros arba Centro, per 10 darbo dienų informuoja gamintojus apie kvotų dydžio pasikeitimą bei perduoda kitą Centro ir Agentūros pateiktą informaciją;

6.4. pateikia gamintojams Centro ir Agentūros parengtas paraiškų ir deklaracijų formas;

6.5. teikia išvadas Agentūrai ar Centrui dėl gamintojų prašomos iš rezervo kvotos dydžio ir pateiktų pagal šių taisyklių 49 punktą įrodymų pagrįstumo;

6.6. administruodamos gamintojų paraiškas bei deklaracijas ir teikdamos 6.5 punkte minimas išvadas, vadovaujasi šių taisyklių bei kitų teisės aktų nuostatomis.

7. VĮ „Pieno tyrimai“ teisės aktų nustatyta tvarka teikia Agentūrai gamintojų, kurių pienas tiriamas įmonėje, asmens duomenis.

8. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pagal kompetenciją informuoja Agentūrą apie gamintojams ir supirkėjams pritaikytą atsakomybę už Agentūros nustatytus pažeidimus.

9. VšĮ Žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų darbuotojai konsultuoja gamintojus paraiškų ir deklaracijų pildymo bei kitais kvotų sistemos klausimais.

 

III. REIKALAVIMAI GAMINTOJAMS IR SUPIRKĖJAMS

 

10. Gamintojas privalo:

10.1. būti žemės ūkio ir kaimo valdos (toliau – valda) valdytojas arba partneris;

10.2. turėti melžiamų karvių, įregistruotų Gyvulių registre savo vardu. Jų skaičius turi pagrįsti pagaminto ir parduoto perdirbti ir (arba) tiesiogiai vartoti pieno kiekį (pagal bandos ar vidutinį kontroliuojamų karvių produktyvumą šalyje);

10.3. tvarkyti gyvulių apskaitą pagal Gyvulių registravimo ir identifikavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 (Žin., 2003, Nr. 60-2734);

10.4. parduoti pieną tik Agentūros patvirtintiems supirkėjams;

10.5. leisti įgaliotoms institucijoms savo ūkyje atlikti kontrolę ir pateikti prašomus dokumentus;

10.6. sumokėti Agentūros apskaičiuotą už kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą;

10.7. deklaruoti pagaminto, sunaudoto ūkyje bei parduoto ir (arba) nemokamai atiduoto tiesiogiai vartoti pieno ir (arba) pieno produktų kiekius, jei pieną parduoda ar nemokamai atiduoda tiesiogiai vartoti.

11. Valdoje gali būti tik vieno gamintojo vardu registruota kvota.

12. Gamintojas kvotą gali turėti tik vienoje valdoje.

13. Gamintojas parduoti perdirbti ar tiesiogiai vartoti gali tik jo vardu registruotų karvių pieną ar pieno produktus. Jei gamintojas parduoda ne savo vardu registruotų karvių pieną ar pieno produktus, be reikalavimų gamintojui, jis turi atitikti ir supirkėjui keliamus reikalavimus.

14. Gamintojai pieno pardavimą supirkėjui pagrindžiančius dokumentus (pieno supirkimo ir priskaitymo knygeles, jeigu pieną pristato į stacionarų supirkimo punktą, važtaraščius, jeigu pienas superkamas tiesiogiai iš gamintojo ūkio, PVM sąskaitas faktūras ar sąskaitas faktūras), pieno ar pieno produktų pardavimą tiesiogiai vartoti pagrindžiančius dokumentus, nurodytus šių taisyklių 15 punkte, turi saugoti ne trumpiau kaip trejus metus nuo metų, kuriais jie buvo sudaryti, pabaigos.

15. Gamintojai, parduodantys pieną tiesiogiai vartoti, privalo kiekvieną dieną tvarkyti pieno apskaitą ir suvesti kiekvieno mėnesio ir metų balansus:

15.1. primelžto, suvartoto ūkyje (maistui ir/ar gyvuliams šerti), sunaikinto ūkyje, parduoto perdirbti, parduoto ar nemokamai atiduoto tiesiogiai vartoti žmonių maistui (pvz., turguose, kaimynams ir kt.) ir/ar gyvuliams šerti bei sunaudoto pieno produktų, skirtų parduoti ar nemokamai atiduoti, gamybai – pagal kiekį;

15.2. pieno ar pieno produktų, parduotų prekybos įmonėms, viešojo maitinimo, vaikų švietimo, globos ir gydymo įstaigoms, kitiems ūkiams gyvuliams šerti – pagal kiekį, nurodant kiekvieno gavėjo pavardę/įmonės pavadinimą, adresą/ buveinę. Pardavimas šiame punkte nurodytiems vartotojams turi būti pagrindžiamas pardavimo dokumentais.

16. Perskaičiuojant parduotus ar nemokamai atiduotus pieno produktus į pieno ekvivalentą, taikomi šie koeficientai (kg pieno/1 kg produkto pagaminti):

16.1. litrui pieno – 1,028;

16.2. sviesto – 22,5;

16.3. grietinėlės – 0,263 kg pieno x grietinėlės riebumo %, išreikšto masės vienetais;

16.4. šviežio (nenokinto) sūrio – 8;

16.5. varškės sūrio – 7,5;

16.6. varškės – 6,5;

16.7. rūgpienio (jogurto) – 1,0;

16.8. vaisinio jogurto – 0,8.

17. Iš gamintojų supirkti pieną gali tik Agentūros patvirtinti supirkėjai.

18. Supirkėjas privalo:

18.1. turėti kompiuterinę įrangą ir techninę bazę superkamo pieno apskaitai tvarkyti;

18.2. užtikrinti duomenų perdavimą Centrui ir Agentūrai jų nustatytu laiku ir formatu;

18.3. iki mėnesio 10 d. informuoti gamintojus apie užpraėjusį mėnesį gamintojo panaudotą kvotą bei gamintojo turimos kvotos vykdymą pagal Agentūros pateiktus duomenis;

18.4. leisti įgaliotoms institucijoms savo įmonėje atlikti kontrolę ir pateikti prašomus dokumentus.

19. Supirkėjo patvirtinimas sustabdomas, jei jis vienerius metus nevykdo pieno supirkimo iš gamintojų veiklos.

 

IV. SUPIRKĖJŲ ATASKAITŲ BEI GAMINTOJŲ DEKLARACIJŲ TEIKIMAS

 

20. Supirkėjai iki kiekvieno mėnesio 14 dienos pateikia Centrui mėnesinę ataskaitą pagal Agentūros patvirtintą formą apie iš kiekvieno gamintojo per praėjusį mėnesį supirkto pieno kiekį, vidutinį riebumą ir kitą informaciją, kurios reikalaus Centras ar Agentūra.

21. Supirkėjai, kiekvieniems kvotos metams pasibaigus, iki gegužės 14 d. pateikia Centrui metinę ataskaitą pagal Agentūros patvirtintą formą apie praėjusiais kvotos metais supirktą bendrą pieno kiekį, vidutinį riebumą bei iš kiekvieno gamintojo supirktą pieno kiekį, vidutinį riebumą ir kitą informaciją, kurios reikalaus Centras ar Agentūra.

22. Gamintojai, parduodantys ar atiduodantys pieną ar pieno produktus tiesiogiai vartoti, kiekvieniems kvotos metams pasibaigus, iki gegužės 14 d. už praėjusius kvotos metus pateikia savivaldybėms Agentūros nustatytos formos deklaraciją apie tais kvotos metais pagaminto, suvartoto ūkyje bei parduoto tiesiogiai vartoti pieno kiekį.

23. Gamintojai, turintys pieno pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, tačiau visus kvotos metus nepardavę ar nemokamai neatidavę pieno ar pieno produktų, taip pat privalo pateikti deklaraciją, pieno pardavimo tiesiogiai vartoti skiltyse įrašydami nulį.

24. Jei gamintojas, turintis pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, nepateikia deklaracijos už praėjusius kvotos metus iki liepos 1 d., ši kvota paimama į nacionalinį rezervą.

25. Supirkėjams, pavėlavusiems pateikti supirkėjo metinę ataskaitą, taip pat gamintojams, parduodantiems pieną tiesiogiai vartoti, pavėlavusiems pateikti deklaraciją arba pateikus neteisingą deklaraciją, atsakomybė taikoma vadovaujantis 2004 m. kovo 30 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 595/2004 bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis.

26. Supirkėjų ataskaitose bei gamintojų deklaracijose pateikiami suapvalinti skaičiai: pieno kiekis – iki dešimtųjų kilogramo dalių, riebalų kiekis – iki šimtųjų procento dalių.

 

V. NACIONALINIS REZERVAS

 

27. Nacionalinį rezervą sudaro bendrasis, nedalijamas ir specialusis rezervai.

28. Bendrasis rezervas sudaromas iš kvotų:

28.1. paimtų iš gamintojų, pasitraukusių iš prekinės žemės ūkio gamybos pagal Kaimo plėtros 2004-2006 metų plano priemonės „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“ administravimo taisykles, patvirtintas žemės ūkio ministro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 3D-423 (Žin., 2004, Nr. 114-4272; 2005, Nr. 42-1338) (toliau – KPP priemonė);

28.2. neperduotų/neperimtų perduodant/perimant ūkį;

28.3. atskaičiuotų į bendrąjį rezervą perduodant kvotą kartu su perduodamu ūkiu;

28.4. paimtų iš gamintojų pagal šių taisyklių 48 punktą;

28.5. paimtų iš gamintojų pagal šių taisyklių 24 punktą;

28.6. paimtų iš gamintojų, nevykdžiusių įsipareigojimų, prisiimtų paraiškoje kvotai iš rezervo gauti;

28.7. paimtų iš gamintojų pagal šių taisyklių 50 punktą.

29. Bendrasis rezervas naudojamas tokia eile:

29.1. nedalijamo rezervo papildymui;

29.2. skirti papildomas ar naujas kvotas gamintojams, kurie perima ūkį pagal KPP priemonę;

29.3. skirti papildomas ir naujas kvotas kitiems gamintojams.

30. Nedalijamas rezervas – tai 3 proc. nuo bendrosios nacionalinės pieno kvotos proporcingai pagal kvotos rūšis.

31. Nedalijamas rezervas naudojamas:

31.1. kvotos viršijimui padengti šalies mastu;

31.2. kvotoms skirti pagal pagrįstus skundus.

32. Specialusis rezervas sudaromas iš kvotų:

32.1. paimtų iš gamintojų pagal šių taisyklių 47 punktą;

32.2. paimtų iš gamintojų pagal šių taisyklių 49 punktą.

33. Specialusis rezervas naudojamas:

33.1. kvotoms grąžinti šių taisyklių 47 punkte paminėtiems gamintojams, kurie atnaujino pieno gamybą ir pardavimą ir (arba) įregistravo valdą arba įsiregistravo valdoje partneriu pagal šių taisyklių 11 punkto reikalavimą;

33.2. kvotoms grąžinti pagal šių taisyklių 49 punktą;

33.3. bendrajam rezervui papildyti, kai baigiasi gamintojų kvotų saugojimo specialiajame rezerve laikas.

34. Papildomai kvotai iš bendrojo rezervo gauti gamintojas turi atitikti šių taisyklių 10 punkte nurodytus bei šiuos reikalavimus:

34.1. turėti kvotą;

34.2. dešimčiai tonų kvotos (įskaičiuojant ir turimą kvotą) turėti ir/arba nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų;

34.3. paskutinius trejus kvotos metus būti neperdavus kvotos ar jos dalies kitam gamintojui arba į nacionalinį rezervą.

35. Naujai kvotai iš bendrojo rezervo gauti gamintojas turi atitikti reikalavimą, numatytą 34.3 punkte, ir įsipareigoti per 4 mėn. nuo kvotos įsigaliojimo pradėti pieno gamybą ir pardavimą bei atitikti reikalavimą, numatytą 34.2 punkte.

36. Jei gamintojas, gavęs papildomą ar naują kvotą, dalyvauja KPP priemonėje, jis negali gauti paramos, numatytos šioje priemonėje, už gautą iš rezervo kvotos dalį.

37. Kvotai iš bendrojo rezervo gauti paraiškų rinkimo laikotarpis ir kvotų iš šio rezervo skyrimo laikotarpis nustatomas atskiru Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

38. Teikdamas paraišką kvotai iš bendrojo rezervo gauti, gamintojas turi pateikti savivaldybei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir užpildytą Agentūros nustatytos formos paraišką. Papildomai kvotai gauti pateikia dar ir šiuos dokumentus:

38.1. žemės teisėto valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) faktą patvirtinančius dokumentus arba einamųjų metų paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopiją tuo atveju, kai praėjusių metų paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti buvo deklaruotas didesnis arba mažesnis žemės ūkio naudmenų plotas arba ji iš viso nebuvo pateikta, arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto nepakanka kvotai iš bendrojo rezervo gauti;

38.2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą, kad ūkis atitinka / atitiks sanitarijos ir veterinarijos reikalavimus nuo 2007 m.;

38.3. galvijų apskaitos žurnalą (parodyti);

38.4. parduoto ar nemokamai atiduoto tiesiogiai vartoti pieno apskaitos žurnalą (gamintojams, parduodantiems pieną tiesiogiai vartoti) (parodyti).

39. Gamintojas, gavęs naują kvotą, 38 punkte nurodytus dokumentus savivaldybei turi pateikti per 4 mėn. nuo kvotos įsigaliojimo dienos. Jei dokumentai nepateikiami, gauta kvota paimama į bendrąjį rezervą.

40. Gamintojas, kuris perima ūkį pagal KPP priemonę, kvotai iš bendrojo rezervo gauti per 3 mėn. nuo perėmėjo patvirtinimo dienos pateikia savivaldybei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, pranešimo dėl perėmėjo patvirtinimo kopiją, užpildytą Agentūros nustatytos formos paraišką bei dokumentus, nurodytus 38 punkte.

41. Paraiškoje prašomos kvotos dydis turi būti ne didesnis nei ūkio perleidėjo grąžintos į rezervą kvotos dydis. Jei perleidėjas buvo smulkaus pieno ūkio savininkas pagal KPP priemonę ir gavęs kvotą iš rezervo, tuomet paraiškoje kvota turi būti nurodoma be gautos iš rezervo kvotos dalies.

42. Paraiška atmetama, jei gamintojas neatitinka šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų, pavėluotai pateikia paraišką arba nepateikia visų reikalingų dokumentų per Agentūros ar Centro nustatytą terminą.

43. Agentūra apskaičiuoja gamintojo papildomos arba naujos kvotos dydį. Jei rezervo nepakanka paraiškoms patenkinti, papildomos ir naujos kvotos dydis apskaičiuojamas, proporcingai sumažinus gamintojų prašomus dydžius, atsižvelgiant į prioritetinius balus:

43.1. gamintojams, teikusiems paraišką ankstesnių paraiškų priėmimo metu ir negavusiems kvotos arba gavusiems iš nacionalinio rezervo mažiau nei pusę prašyto dydžio – 30 balų;

43.2. gamintojams, investavusiems į ūkio kūrimą ir modernizavimą bei galintiems tai įrodyti ir (arba) dalyvavusiems ar dalyvaujantiems valstybės remiamose pieno ūkių investicijų paramos programose (Specialioji žemės ūkio ir kaimo plėtros programa (SAPARD), KPP, Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumentas) – 30 balų;

43.3. jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų amžiaus) – 10 balų;

43.4. gamintojams, ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse – 10 balų;

43.5. gamintojams, gaminantiems ar numatantiems gaminti ekologinę pieno produkciją (ekologinis arba pereinamojo laikotarpio ūkis) ir/arba turintiems Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pažymėjimą, suteikiantį teisę pieną žymėti atpažinimo žyma – 10 balų;

43.6. gamintojams – pieno gamybos, supirkimo ar paslaugų, susijusių su pieno sektoriumi, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams (narystė ne trumpesnė kaip vieneri metai) – 10 balų.

44. Gamintojui, kuris perima ūkį pagal KPP priemonę, skiriamas kvotos dydis turi atitikti paraiškoje nurodytą kvotos dydį.

45. Iš bendrojo rezervo gali būti skiriama ne mažesnė nei 1500 kg papildoma ar nauja kvota.

46. Gamintojas, gavęs iš rezervo naują ar papildomą kvotą, negalės jos perduoti trejus metus, išskyrus atvejus, kai kvota perduodama gamintojui – tos pačios valdos valdytojui arba partneriui arba šeimos nariui, ūkio paveldėjimo, santuokos nutraukimo ir ūkių reorganizavimo atvejais.

47. Gamintojo, kuris per praėjusius kvotos metus negamino ir nepardavė pieno ir (arba) visus kvotos metus nebuvo valdos valdytojas arba partneris pagal 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003 15 straipsnio 1 punktą, kvota paimama į specialųjį rezervą pasibaigus einamiesiems kvotos metams, jeigu jis iki tų kvotos metų pabaigos neatnaujino pieno gamybos ir pardavimo ir (arba) nebuvo įregistruotas valdos valdytoju arba partneriu.

48. Jei gamintojas per kvotos metus panaudoja mažiau nei 70 proc. turimos pieno pardavimo perdirbti ar pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos (panaudojimas skaičiuojamas kiekvienai kvotos rūšiai atskirai), nepanaudota kvota paimama į bendrąjį rezervą.

49. Jei gamintojas per kvotos metus panaudojo mažiau nei 70 proc. turimos pieno pardavimo perdirbti ar pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos (panaudojimas skaičiuojamas kiekvienai kvotos rūšiai atskirai), iki kvotos metų kovo 31d. gali teikti savivaldybei laisvos formos paraišką, kurioje būtų pateikti pieno ūkio plėtros (bent dvejiems kvotos metams) įrodymai (melžiamų karvių skaičius, žemės ūkio naudmenų plotas, karvių laikymo vietų skaičius ir kita).

Žemės ūkio ministro įsakymu sudaryta komisija iki rugpjūčio 1 d. išnagrinėja gamintojų pateiktas paraiškas ir jei paaiškėja, kad gamintojas yra pajėgus jau einamaisiais kvotos metais arba jei dalyvauja valstybės remiamose investicinėse programose (SAPARD, KPP, BPD projektuose), per projekto įgyvendinimo laikotarpį panaudoti visą ar dalį kvotos, kurios nepanaudojo praėjusiais kvotos metais ir kuri turėtų būti paimta į nacionalinį rezervą, nepanaudota kvota ar jos dalis į nacionalinį rezervą nepaimama. Jei paraiškos nagrinėjimo metu gamintojų pateiktų įrodymų nepakanka, kvota paimama į specialųjį rezervą.

Jeigu gamintojas sekančiais ir vėlesniais kvotos metais (iki tol, kol paimta kvota saugoma specialiajame rezerve) pateikia pieno ūkio plėtros įrodymus, kvota iš specialiojo rezervo gamintojui grąžinama tiems kvotos metams, kuriems jis pateikė įrodymus.

Gamintojo kvota specialiajame rezerve saugoma nuo tų kvotos metų, kuriais ji buvo paimta į rezervą, pradžios ne ilgiau kaip dvejus kvotos metus, o jei gamintojas dalyvauja SAPARD, KPP ar BPD projektuose – ne ilgiau kaip vienerius kvotos metus po projekto įgyvendinimo pabaigos.

PASTABA. Gamintojams, gavusiems kvotą iš rezervo 2004—2005 kvotos metams ir pateikusiems iki 2005 m. kovo 1 d. paraiškas dėl kvotos nepaėmimo į rezervą, paimta į nacionalinį rezervą kvota perkeliama į specialųjį rezervą nuo 2006 m. balandžio 1 d. Šie gamintojai įrodymus dėl ūkio perspektyvų ir plėtros gali pateikti iki 2006 m. gegužės 1 d. Šių gamintojų, taip pat ir gamintojų, kurie iš rezervo kvotą gavo 2005-2006 kvotos metams ir pateikė paraiškas iki 2006 m. kovo 1 d. dėl kvotos nepaėmimo į rezervą, paraiškas komisija nagrinėja bendra tvarka ir priima sprendimus dėl kvotos ar jos dalies iš specialiojo rezervo grąžinimo ar paėmimo į šį rezervą nuo 2006 m. balandžio 1 d.

50. Gamintojas turimos kvotos ar jos dalies gali atsisakyti, pateikdamas Agentūrai laisvos formos paraišką. Tačiau atsisakydamas dalies kvotos privalo pasilikti ne mažiau kaip 1500 kg, išskyrus atvejus, kai atsisako visos gautos iš rezervo kvotos. Atsisakydamas pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos, taip pat turi pateikti ir deklaraciją.

 

VI. KVOTOS RŪŠIES KEITIMAS

 

51. Gamintojas gali pieno pardavimo perdirbti ar pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą arba jos dalį pakeisti į kitos rūšies kvotą arba jos dalį, pateikdamas savivaldybei Agentūros nustatytos formos paraišką:

51.1. nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 30 d. – jei norima keisti einamųjų kvotos metų kvotą;

51.2. nuo balandžio 1 d. iki kitų metų vasario 1 d. – jei norima keisti ateinančiųjų kvotos metų kvotą.

 

VII. KVOTOS PERDAVIMAS IŠ VIENO GAMINTOJO KITAM

 

52. Gamintojui (kvotos perdavėjui) perduodant (perleidžiant, dovanojant, parduodant) pastatus ir/arba žemę, naudojamus pieno gamybai, ir/arba melžiamas karves kitam gamintojui (kvotos perėmėjui), gali būti perduodama tik visa perdavėjo turima kvota, išskyrus santuokos nutraukimo, paveldėjimo ir ūkio reorganizavimo atvejus.

53. Perdavėjas kartu su perėmėju nuo balandžio 1 d. iki kitų metų kovo 1 d. per 6 savaites nuo pastatų ir/arba žemės, naudojamų pieno gamybai, ir/arba melžiamų karvių perdavimo įteisinimo pateikia savivaldybei Agentūros nustatytos formos paraišką dėl kvotos perdavimo ir žemės teisėto valdymo (nuosavybės, nuomos ar kitais pagrindais) faktą patvirtinančius dokumentus arba einamųjų metų paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti kopiją tuo atveju, kai praėjusių metų paraiškoje tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti buvo deklaruotas didesnis arba mažesnis žemės ūkio naudmenų plotas arba ji iš viso nebuvo pateikta, arba Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nurodyto žemės ūkio naudmenų ploto nepakanka kvotai perimti.

Santuokos nutraukimo ir ūkių reorganizavimo atveju, jei kvotą norima pasidalinti, pateikiamas laisvos formos raštiškas susitarimas dėl kvotos padalijimo, dėl įsipareigojimų, susijusių su turėta kvota, ir šių taisyklių 14 punkte paminėtų dokumentų, pasidalijimo ar perdavimo. Pastatai ir/arba žemė, naudojami pieno gamybai, ir/arba melžiamos karvės, su kuriais perduodama kvota, paraiškos pateikimo dieną turi būti registruoti perėmėjo vardu.

54. Perduodant kvotą nuo kvotos perėmėjo atskaičiuojami 5 proc. perduodamos kvotos į nacionalinį rezervą, išskyrus atvejus, kai kvotos perėmėjas yra tos pačios valdos valdytojas arba partneris, kvotos perdavėjo šeimos narys arba paveldėtojas arba gamybos, supirkimo ar paslaugų, susijusių su pieno sektoriumi, to paties kaip ir kvotos perdavėjas kooperatyvo narys.

55. Mirus gamintojui, turėjusiam kvotą, įpėdinis, kuriam paveldėjimo teise pereina ūkis kartu su kvota, turi per tris mėnesius nuo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo persiregistruoti melžiamas karves savo vardu, informuoti apie tai supirkėją bei pateikti savivaldybei Agentūros nustatytos formos paraišką dėl kvotos perėmimo/perdavimo. Pienas superkamas įpėdinio vardu ir tai nurodoma Agentūrai bei Centrui siunčiamose ataskaitose.

Kai ūkį paveldi ne vienas įpėdinis, taip pat pateikiamas raštiškas suinteresuotų asmenų susitarimas dėl kvotos padalijimo arba dėl kvotos perleidimo vienam įpėdiniui, jei nusprendžiama kvotą atiduoti vienam įpėdiniui, taip pat įsipareigojimų, susijusių su turėta kvota, ir šių taisyklių 14 punkte paminėtų dokumentų, pasidalijimo ar perdavimo. Tuo atveju, jei paveldint valdoje atsirastų daugiau nei viena kvota, paveldimoji kvota pagal raštišką įpėdinio sutikimą turi būti prijungta prie valdoje esančios kvotos arba įpėdinis, norintis persirašyti kvotą savo vardu, turi registruoti kitą valdą.

Įpėdinis kvotą perima nuo tų kvotos metų, kuriais mirė kvotą turėjęs gamintojas.

56. Kvotos perėmėjas, perėmęs kvotą pagal šių taisyklių 53 ar 55 punktą, perima ir įsipareigojimus, susijusius su perimtos kvotos realizavimu ir visais finansiniais įsipareigojimais Agentūrai.

57. Kvotos perėmėjas turi atitikti šių taisyklių 10 punkte nurodytus reikalavimus bei turėti ir/arba nuomos ar panaudos sutarčių pagrindu valdyti ne mažiau kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų dešimčiai tonų kvotos (kartu įskaitant perimtą ir turėtą kvotą).

58. Kvotos perėmėjas trejus metus nuo kvotos perėmimo perimtos kvotos negali perduoti kitam gamintojui (išskyrus kvotos perdavimą gamintojui – tos pačios valdos valdytojui arba partneriui arba šeimos nariui bei kvotos perėmimą, kai paveldimas ūkis).

 

VIII. UŽ KVOTOS VIRŠIJIMĄ MOKĖTINOS PINIGŲ SUMOS SURINKIMAS

 

59. Jei viršijama bendroji nacionalinė pieno kvota, Agentūra pagal ES teisės aktų nuostatas apskaičiuoja kvotas viršijusiems gamintojams (parduoto perdirbti pieno kiekį perskaičiavus pagal nustatytąjį riebumą) už kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą. Ši suma skaičiuojama už tą viršytą nacionalinės kvotos dalį, kuri lieka atėmus kitų gamintojų neišnaudotą kvotų dalį ir nacionaliniame rezerve esančią kvotos dalį.

60. Agentūra iki birželio 15 d. informuoja supirkėjus apie gamintojams apskaičiuotą už pieno pardavimo perdirbti kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą.

61. Supirkėjai iki rugpjūčio 25 d. surenka apskaičiuotą už pardavimo perdirbti kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą iš Agentūros nurodytų gamintojų ir perveda į Agentūros nurodytą sąskaitą.

62. Agentūra iki liepos 1 d. informuoja gamintojus, viršijusius pardavimo tiesiogiai vartoti kvotą, apie jiems apskaičiuotą už pardavimo tiesiogiai vartoti kvotos viršijimą mokėtiną pinigų sumą. Šie gamintojai iki rugpjūčio 20 d. privalo sumokėti šią sumą į Agentūros nurodytą sąskaitą.

63. Jei supirkėjas nutraukia veiklą ir apskaičiuotos už pardavimo perdirbti kvotos viršijimą mokėtinos pinigų sumos nebuvo surinktos, Agentūra surenka šią sumą iš gamintojų tiesiogiai, išsiųsdama pranešimą pervesti ją į Agentūros nurodytą sąskaitą.

64. Gamintojas, parduodantis pieną keliems supirkėjams, nurodo supirkėją, atsakingą už pardavimo perdirbti kvotos viršijimą mokėtinos pinigų sumos surinkimą, pateikdamas Agentūros nustatytos formos paraišką savivaldybei per 5 darbo dienas po sutarties su kitu supirkėju sudarymo.

 

IX. GAMINTOJŲ PRAŠYMŲ IR SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

 

65. Gamintojai per savivaldybę arba tiesiogiai Agentūrai gali pateikti laisvos formos prašymus/skundus:

65.1. dėl apskaičiuotos už kvotos viršijimą mokėtinos pinigų sumos dydžio – iki kiekvienų metų liepos 15 d.;

65.2. dėl nenustatyto arba neteisingai nustatyto kvotos dydžio ir riebumo – per 20 darbo dienų nuo pranešimo gavimo;

65.3. dėl pieno supirkėjų įsipareigojimų nevykdymo – per visus kvotos metus;

65.4. dėl savivaldybių ar Agentūros darbo trūkumų ir padarytų klaidų – per visus kvotos metus.

66. Agentūra išnagrinėja prašymą ar skundą ir apie priimtą sprendimą informuoja gamintoją.

67. Gamintojas Agentūros sprendimą gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.

_________________