LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO 2001 M. GRUODŽIO 22 D. ĮSAKYMO NR. 666 „DĖL LIETUVOS HIGIENOS NORMOS HN 107:2001 „SPECIALIOS PASKIRTIES MAISTO PRODUKTAI“ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2003 m. rugsėjo 30 d. Nr. V-572

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos maisto įstatymo (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574) 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei vykdydamas Teisės derinimo priemonių 2003 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2003, Nr. 25-1019), 3.1.6-T32 priemonę:

1. Pakeičiu Lietuvos higienos normą HN 107:2001 „Specialios paskirties maisto produktai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 666 (Žin., 2002, Nr. 5-199; 2003, Nr. 12-447):

1.1. Išdėstau 4 punktą taip:

„4. Šioje higienos normoje yra nuorodos į tokius dokumentus.

4.1. Lietuvos Respublikos maisto įstatymas (Žin., 2000, Nr. 32-893; 2002, Nr. 64-2574).

4.2. Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 64-1937).

4.3. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 170 (Žin., 2002, Nr. 50-1927).

4.4. Specialios paskirties maisto produktų ar maisto priedų registravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 328 (Žin., 1998, Nr. 57-1610).

4.5. Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 (Žin., 1999, Nr. 102-2936).

4.6. Lietuvos higienos norma HN 15:2003 „Maisto higiena“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-392 (Žin., 2003, Nr. 70-3205).

4.7. Lietuvos higienos norma HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 680 (Žin., 2002, Nr. 28-1010).

4.8. Lietuvos higienos norma HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir maisto produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 646 (Žin., 1998, Nr. 99-2753; 1999, Nr. 50-1603).

4.9. Lietuvos higienos norma HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 794 (Žin., 1999, Nr. 3-76; 2001, Nr. 22-739).

4.10. Lietuvos higienos norma HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 681 (Žin., 2002, Nr. 34 (1)-1269; Nr. 34 (2)-1270).

4.11. Lietuvos higienos norma HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 682 (Žin., 2001, Nr. 24-891).

4.12. Lietuvos higienos norma HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530, Nr. 60-2741).

4.13. Įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. B1-722 (Žin., 2003, Nr. 87-3971)“.

1.2. Išdėstau 10 punktą taip:

„10. Specialios paskirties maisto produktai šioje normoje grupuojami į šias pagrindines grupes:

10.1. mišiniai kūdikiams;

10.2. perdirbti grūdiniai maisto produktai ir maistas kūdikiams bei mažiems vaikams;

10.3. maisto produktai, skirti svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms;

10.4. specialios medicininės paskirties maisto produktai;

10.5. maisto produktai sportininkams (įskaitant ir maisto produktus, skirtus raumenų masei didinti);

10.6. maisto produktai diabetikams;

10.7. šios higienos normos 10.5, 10.6 punktuose minėtoms maisto produktų grupėms, taip pat ir mažai natrio turintiems maisto produktams (įskaitant ir mažai natrio turinčią ar natrio neturinčią druską), maisto produktams be gluteno ir kitiems specialios paskirties maisto produktams reikalavimai bus nustatyti įsigaliojus atitinkamoms Europos Sąjungos direktyvoms dėl šių produktų“.

1.3. Išdėstau 11 punktą taip:

„11. Specialios paskirties maisto produktų ženklinimas turi atitikti Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių ir Lietuvos higienos normos HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ reikalavimus [4.3, 4.12]“.

1.4. Išdėstau 16 punktą taip:

„16. Specialios paskirties maisto produktai turi atitikti Lietuvos higienos normų HN 26:1998 „Maisto žaliavos ir produktai. Didžiausias leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis“, HN 53:1998 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, HN 53-1:2001 „Leidžiami vartoti maisto priedai. Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“, HN 54:2001 „Maisto produktai. Didžiausios leidžiamos teršalų ir pesticidų likučių koncentracijos“ reikalavimus [4.8, 4.9, 4.10, 4.11], o gaminamų Lietuvoje – ir HN 15:2003 „Maisto higiena“ reikalavimus [4.6].

1.5. Išdėstau 17 punktą taip:

„17. Specialios paskirties maisto produktų fasavimo ir pakavimo medžiagos turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 16:2001 „Medžiagos ir gaminiai, besiliečiantys su maisto produktais“ reikalavimus [4.7]“.

1.6. Išdėstau 21.7 punktą taip:

„21.7. Mišiniuose kūdikiams neturi būti tokio medžiagos kiekio, kuris galėtų pakenkti kūdikių ir mažų vaikų sveikatai“.

1.7. Išdėstau 21.8 punktą taip:

„21.8. Paruošiant vartoti mišinius kūdikiams, neturi būti reikalaujama nieko kito, tik įpilti mišinių, skirtų kūdikiams, ruošimui tinkamo vandens“.

1.8. Išdėstau 22.1.3 punktą taip:

„22.1.3. mišinių kūdikiams etiketėse turi būti užrašas apie produkto energinę vertę, išreikštą kJ ir kcal, ir baltymų, riebalų bei angliavandenių kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; turi būti pažymėtas vidutinis kiekvienos mineralinės medžiagos ir kiekvieno vitamino, paminėtų B ir C PRIEDUOSE, kiekis ir, jei yra, cholino, inozitolio, karnitino ir taurino kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto; taip pat turi būti pateikta tinkamo paruošimo instrukcija ir perspėjimas apie pavojų sveikatai, jeigu jie bus paruošti netinkamai“.

1.9. Papildau 22.1 punktą šiais 22.1.6 ir 22.1.7 papunkčiais:

„22.1.6. mišinių kūdikiams etiketėse turi būti pažymėtas vidutinis maistinių medžiagų, paminėtų D PRIEDE, kiekis 100 ml paruošto vartoti produkto, jei šių maistinių medžiagų kiekiai nepažymėti pagal 22.1.3 punkto reikalavimus;

22.1.7. mišinių, skirtų vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus kūdikiams, etiketėse, be pažymėtų vitaminų ir mineralų kiekių 100 ml paruošto vartoti produkto, turi būti papildomai pažymėta, kokį tai sudaro rekomenduojamo N PRIEDE vitamino ar mineralo kiekio procentą 100 ml paruošto vartoti produkto, jei šis procentas nėra mažesnis kaip 15 proc. rekomenduojamo N PRIEDE kiekio“.

1.10. Išdėstau B PRIEDO B.2 punktą taip:

„B.2. Baltymų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio

Baltymų kiekis skaičiuojamas: baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,38 (karvės pieno baltymams); baltymų kiekis = azoto kiekis x 6,25 (sojų baltymų izoliatams ir iš dalies hidrolizuotiems baltymams).

Cheminis indeksas – tiriamojo baltymo kiekvienos esminės aminorūgšties kiekio ir kontrolinio baltymo kiekvienos atitinkamos aminorūgšties kiekio mažiausias santykis“.

1.11. Išdėstau B PRIEDO B.2.1 punktą taip:

„B.2.1. Baltymų kiekis mišiniuose, pagamintuose iš karvės pieno baltymų:

Minimumas                        Maksimumas

0,45 g/100 kJ                     0,7 g/100 kJ

(1,8 g/100 kcal)                 (3 g/100 kcal)

Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, mišinys turi turėti bent jau tokį nepakeičiamų ir iš dalies pakeičiamų aminorūgščių kiekį, koks yra kontroliniame baltyme (F PRIEDAS), tačiau apskaičiuojant metioninas ir cistinas gali būti sudedami kartu.

1.12. Išdėstau B PRIEDO B.2.2 punktą taip:

„B.2.2. Baltymų kiekis mišiniuose, pagamintuose iš dalies hidrolizuotų baltymų:

Minimumas                        Maksimumas

0,56 g/100 kJ                     0,7 g/100 kJ

(2,25 g/100 kcal)               (3 g/100 kcal)

Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, mišinys turi turėti bent jau tokį nepakeičiamų ir iš dalies pakeičiamų aminorūgščių kiekį, koks yra kontroliniame baltyme (F PRIEDAS); tačiau apskaičiuojant metioninas ir cistinas gali būti sudedami kartu.

Baltymo efektyvumo koeficientas ir bendras baltymo panaudojimas turi būti ne mažesnis kaip kazeino šie rodikliai.

Taurino turi būti ne mažiau kaip 10 μmol/100 kJ (42 μmol/100 kcal) ir L-karnitino turi būti ne mažiau kaip 1,8 μmol/100 kJ (7,5 μmol/100 kcal)“.

1.13. Išdėstau B PRIEDO B.3 punktą taip:

„B.3. Riebalų kiekis g/100 kJ arba g/100 kcal mišinio

Minimumas                        Maksimumas

1,05 g/100 kJ                     1,5 g/100 kJ

(4,4 g/100 kcal)                 (6,5 g/100 kcal)“.

1.14. Laikau netekusiu galios B PRIEDO B.3.1.3 punktą.

1.15. Papildau B PRIEDO B.3 punktą šiais B.3.5, B.3.6, B.3.7 ir B.3.8 papunkčiais:

„B.3.5. Alfa linoleno rūgšties turi būti ne mažiau kaip 12 mg/100 kJ (50 mg/100 kcal).

Linolo rūgšties ir alfa linoleno rūgšties santykis turi būti ne mažesnis kaip 5 ir ne didesnis kaip 15.

B.3.6. Transriebalų rūgščių turi būti ne daugiau kaip 4 proc. bendro riebalų kiekio.

B.3.7. Eruko rūgšties turi būti ne daugiau kaip 1 proc. bendro riebalų kiekio.

B.3.8. Gali būti pridėta ilgagrandinių (20 ir 22 anglies atomai) polinesočiųjų riebalų rūgščių (LCP).

Ilgagrandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių n-3 LCP turi būti ne daugiau kaip 1 proc. bendro riebalų kiekio, n-6 LCP – ne daugiau kaip 2 proc. bendro riebalų kiekio (arachidono rūgšties – 1 proc. bendro riebalų kiekio).

Eikozapentaeno rūgšties (20:5 n-3) kiekis neturi viršyti dokozaheksaeno rūgšties (22:6 n-6) kiekio“.

1.16. Papildau B PRIEDO B.5.1 punkto lentelę šia 11 eilute:

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

100 kJ

100 kcal

Minimumas

Maksimumas

Minimumas

Maksimumas

11. Selenas, μg 2)

–

0,7

–

3

2) Reikšmės pateiktos mišiniams, kai pridėta seleno“.

 

1.17. B PRIEDO B.6 punkto lentelės 5 eilutę išdėstau taip:

 

Vitamino pavadinimas

100 kJ

100 kcal

Minimumas

Maksimumas

Minimumas

Maksimumas

5. Niacinas, μg–NE3)

0,2

–

0,8

–

1.18. Papildau B PRIEDĄ šiuo B.7 punktu:

„B.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:

 

Nukleotido pavadinimas

Maksimumas1)

mg/100 kJ

mg/100 kcal

1. Citidino 5‘-monofosfatas

0,60

2,50

2. Uridino 5‘-monofosfatas

0,42

1,75

3. Adenozino 5‘-monofosfatas

0,36

1,50

4. Guanozino 5‘-monofosfatas

0,12

0,50

5. Inozino 5‘-monofosfatas

0,24

1,00

1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal)“.

1.19. Išdėstau C PRIEDO C.2 punkto 2 pastraipą taip:

„Cheminis baltymų indeksas turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. nurodyto baltymo (kazeino arba motinos pieno, kaip nurodyta G PRIEDE) kiekio“.

1.20. Papildau C PRIEDO C.2 punktą taip:

„Siekiant gauti reikiamą energijos kiekį, mišinys turi turėti bent jau tokį metionino kiekį, koks yra kontrolinio baltymo kiekyje (F PRIEDAS)“.

1.21. Laikau netekusiu galios C PRIEDO C.3.1.3 punktą.

1.22. Išdėstau C PRIEDO C.3.4 punktą taip:

„C.3.4. Linolo rūgšties (gliceridų = linolatų pavidalu) kiekis mg/100 kJ arba mg/100 kcal mišinio

Minimumas                        Maksimumas

70 mg/100 kJ                     285 mg/100 kJ

(300 mg/100 kcal)             (1200 mg/100 kcal)“.

1.23. Papildau C PRIEDO C.3 punktą šiais C.3.5 ir C.3.6 papunkčiais:

„C.3.5. Transriebalų rūgščių turi būti ne daugiau kaip 4 proc. bendro riebalų kiekio.

C.3.6. Eruko rūgšties turi būti ne daugiau kaip 1 proc. bendro riebalų kiekio“.

1.24. Papildau C PRIEDĄ C.7 punktu:

„C.7. Gali būti pridėta nukleotidų. Nukleotidų kiekiai:

 

Nukleotido pavadinimas

Maksimumas1)

mg/100 kJ

mg/100 kcal

1. Citidino 5‘-monofosfatas

0,60

2,50

2. Uridino 5‘-monofosfatas

0,42

1,75

3. Adenozino 5‘-monofosfatas

0,36

1,50

4. Guanozino 5‘-monofosfatas

0,12

0,50

5. Inozino 5‘-monofosfatas

0,24

1,00

1) Bendras nukleotidų kiekis neturi būti didesnis kaip 1,2 mg/100 kJ (5 mg/100 kcal)“.

1.25. Papildau D PRIEDO D.2 punkto lentelę šia 10 eilute:

 

Mineralinės medžiagos pavadinimas

Leidžiamos naudoti mišinių kūdikiams gamyboje mineralinės druskos pavadinimas

„10. Selenas (Se)

Natrio selenatas

 

Natrio selenitas“.

1.26. Papildau D PRIEDĄ šiuo D.5 punktu:

„D.5. Turi būti pridėta nukleotidų:

D.5.1. citidino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.2. uridino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.3. adenozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.4. guanozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų;

D.5.5. inozino 5‘-monofosfato ir jo natrio druskų“.

1.27. Papildau E PRIEDO lentelę 7 eilute:

 

Mišinio charakteristika Kai kurie sudėties reikalavimai

 

7. Hipoalerginiai mišiniai (mažesnė alergijos rizika pieno baltymams)

Mišiniai turi atitikti šios higienos normos B PRIEDO B.2.2 punkto reikalavimus. Imunoreaktyvių baltymų kiekis, nustatytas patvirtintais metodais, turi būti ne mažesnis kaip 1 proc. azoto turinčių junginių, esančių mišinyje.Etiketėje turi būti nurodyta, kad mišinys gali būti vartojamas kūdikių mitybai, jei yra kliniškai patvirtinta, kad mišinyje esantys hidrolizuoti baltymai nėra alergiški daugiau kaip 90 proc. kūdikių. Objektyvūs ir moksliškai patvirtinti tyrimai turi būti visiems

prieinami ir nurodyti etiketėse.

1.28. Papildau K PRIEDO K.1 punktą šiais K.1.6, K.1.7, K.1.8 papunkčiais:

„K.1.6. Jeigu sūris aštraus užkandžio pavadinime minimas kartu su kitais ingredientais, tai pieno produktų baltymai turi sudaryti ne mažiau kaip 0,5 g/100 kJ (2,2 g /100 kcal), bendras visų produkto ingredientų baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 g/100 kJ (3 g/100 kcal).

K.1.7. Padažams, pateikiamiems kaip priedas prie maisto, netaikomi K.1.1–K.1.4 punktuose nurodyti reikalavimai.

K.1.8. Jeigu saldėsiai pieno produkto pavadinime minimi pirmiausia arba kaip vieninteliai ingredientai, produkte pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,2 g/100 kcal. Visiems kitiems saldėsiams netaikomi K.1.1–K.1.4 punktuose nurodyti reikalavimai“.

1.29. Papildau higienos normą naujais T ir U PRIEDAIS ir juos išdėstau taip:

 

T PRIEDAS

 

DIDŽIAUSI VITAMINŲ, MINERALŲ IR MIKROELEMENTŲ KIEKIAI PERDIRBTUOSE GRŪDINIUOSE MAISTO PRODUKTUOSE IR MAISTE KŪDIKIAMS IR MAŽIEMS VAIKAMS

 

Maistinės medžiagos pavadinimas

Maksimumas 100-ui kcal

1. Vitaminas A, μg RE

180 1)

2. Vitaminas E, mg ά-TE

3

3. Vitaminas C, mg

12,5/252)/1253)

4. Tiaminas, mg

0,25/0,54)

5. Riboflavinas, mg

0,4

6. Niacinas, mg NE

4,5

7. Vitaminas B6, mg

0,35

8. Folio rūgštis, μg

50

9. Vitaminas B12, μg

0,35

10. Pantoteno rūgštis, mg

1,5

11. Biotinas, μg

10

12. Kalis, mg

160

13. Kalcis, mg

80/1805)/1006)

14. Magnis, mg

40

15. Geležis, mg

3

16. Cinkas, mg

2

17. Varis, μg

40

18. Jodas, μg

35

19. Manganas, mg

0,6

1) Pagal B ir C PRIEDŲ nuostatas

2) Vertės taikomos produktams, kai pridėta geležies

3) Vertės taikomos vaisių patiekalams, vaisių sultims, nektarams ir daržovių sultims

4) Vertės taikomos perdirbtiems grūdiniams produktams

5) Vertės taikomos produktams, minimiems 24.2.1 ir 24.2.2 punktuose

6) Vertės taikomos produktams, minimiems 24.2.4 punkte

PASTABA. Pateikiamos gatavų arba paruoštų pagal gamintojo instrukcijas produktų vertės.

______________

U PRIEDAS

 

EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, KURIŲ NUOSTATOS ĮGYVENDINAMOS

ŠIA HIGIENOS NORMA

 

1. 1989 m. gegužės 3 d. Tarybos direktyva 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

2. 1991 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyva 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus.

3. 1992 m. birželio 18 d. Tarybos direktyva 92/52/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus, skirtų eksportuoti į trečiąsias šalis.

4. 1996 m. vasario 16 d. Komisijos direktyva 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto produktų kūdikiams bei mažiems vaikams.

5. 1996 m. vasario 26 d. Komisijos direktyva 96/8/EB dėl maisto produktų, skirtų svorį mažinančioms sumažinto energijos kiekio dietoms.

6. 1996 m. gegužės 14 d. Komisijos direktyva 96/4/EB, papildanti direktyvą 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus.

7. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 96/84/EB, papildanti direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

8. 1999 m. gegužės 6 d. Komisijos direktyva 1999/39/EB, papildanti direktyvą 96/5/EB dėl perdirbtų grūdinių maisto produktų ir maisto produktų kūdikiams bei mažiems vaikams.

9. 1999 m. gegužės 25 d. Komisijos direktyva 1999/50/EB, papildanti direktyvą 91/321/EEB dėl mišinių kūdikiams iki 4–6 mėn. ir mišinių kūdikiams, vyresniems kaip 4 mėn. amžiaus.

10. 1999 m. birželio 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/41/EB, papildanti direktyvą 89/398/EEB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su specialios paskirties maisto produktais.

11. 2001 m. vasario 15 d. Komisijos direktyva 2001/15/EB dėl medžiagų, leidžiamų naudoti specialios paskirties maisto produktų gamyboje“.

2. Pavedu ministerijos sekretoriui Eduardui Bartkevičiui įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                            JUOZAS OLEKAS