LIETUVOS RESPUBLIKOS

MUITŲ TARIFŲ

Į S T A T Y M A S

1998 m. vasario 19 d. Nr. VIII-633

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikoje taikomų muitų rūšis, muitų taikymo atvejus, muitų tarifų importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir eksportuojamoms iš jos prekėms sudarymo, tvirtinimo ir taikymo tvarką.

2. Šis įstatymas taikomas visų juridinių ir fizinių asmenų vykdomam prekių importui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ir eksportui iš jos.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Muitas – mokestis (piniginė prievolė valstybei), kurį reikia sumokėti dėl to, kad prekės yra importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją arba iš jos eksportuojamos.

2. Prekė – visoks kilnojamasis turtas, galintis būti užsienio prekybos objektu.

3. Importo muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją.

4. Eksporto muitas – muitas, renkamas (sumokamas) už prekes, eksportuojamas iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos.

5. Muito norma – parametras, naudojamas muito dydžiui apskaičiuoti.

6. Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų, kurie taikomi importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms, normų rinkinys.

ANTRASIS SKIRSNIS

MUITŲ RŪŠYS

3 straipsnis. Muitų rūšys

1. Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje gali būti taikomi šių rūšių muitai:

1) bendrieji – taikomi siekiant reguliuoti Lietuvos Respublikos užsienio prekybą ir gauti pajamų į valstybės biudžetą;

2) specialieji – taikytini kaip atsakomoji priemonė prieš diskriminacinius kitų valstybių ar jų grupių veiksmus Lietuvos Respublikos atžvilgiu. Specialiųjų muitų normas ir mokėjimo sąlygas nustato įstatymai;

3) antidempingo – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių eksporto kainos mažesnės už panašių prekių kainas, mokamas įprastomis verslo sąlygomis eksportuojančios valstybės rinkoje, ir dėl to atsiranda materialinė žala Lietuvos vietinei pramonei, tokios žalos vietinei pramonei grėsmė arba reali kliūtis kurti vietinę pramonę. Antidempingo muitų įvedimą ir taikymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos antidempingo įstatymas;

4) kompensaciniai – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės, kurių gamybai arba eksportui tiesiogiai ar netiesiogiai buvo naudojama užsienio valstybės subsidija, jeigu jas importuojant gali būti padaryta žalos Lietuvos Respublikos interesams. Kompensacinis muitas neturi viršyti nustatyto subsidijų dydžio. Kompensaciniai muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą;

5) protekciniai (apsaugos) – taikytini, kai į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamos prekės ir dėl to vietiniai gamintojai patiria juos žlugdančią užsienio įmonių konkurenciją. Protekciniai (apsaugos) muitai gali būti įvedami priėmus šių muitų įvedimą ir taikymą reglamentuojantį įstatymą.

2. Importuojamoms ar eksportuojamoms prekėms vienu metu gali būti taikomi kelių šio straipsnio 1 dalyje nustatytų rūšių muitai. Kiekvienas iš šių muitų apskaičiuojamas neatsižvelgiant į kitus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose, nenustato kitaip.

4 straipsnis. Muitų grupės pagal muitų taikymo pobūdį

1. Pagal muitų taikymo pobūdį muitai gali būti:

1) nuolatiniai – mokami už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes, laikantis nuo metų laikotarpio nepriklausančios muito normos;

2) sezoniniai – mokami už prekes, tam tikrą metų laikotarpį importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos.

2. Sezoniniai gali būti tik bendrieji ir specialieji muitai.

TREČIASIS SKIRSNIS

MUITŲ TAIKYMAS

5 straipsnis. Muito taikymo objektas

Muitas renkamas (sumokamas) už visas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją importuojamas ir eksportuojamas iš jos prekes, išskyrus atvejus, kai atleidžiama nuo muitų pagal šio įstatymo 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos muitinės kodekso nustatytus neapmokestinimo muitais atvejus bei atvejus, kai prekėms muito norma nenustatyta.

6 straipsnis. Atleidimas nuo muitų

1. Nuo muitų atleidžiama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais nuo muitų atleidžiamų prekių reikalavimais bei reikalavimais šias prekes importuojantiems ar eksportuojantiems asmenims, kitomis Vyriausybės nustatytomis sąlygomis ir apribojimais.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, sąlygas ir apribojimus Vyriausybė nustato pagal šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus atleidimo nuo muitų atvejus bei Europos Sąjungos teisės aktus.

3. Nuo importo muitų atleidžiama:

1) nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką fizinių asmenų asmeninis turtas;

2) vedybų atveju importuojami daiktai;

3) paveldėjimo būdu įgytas asmeninis turtas;

4) buitiniai daiktai, skirti antraeilei gyvenamajai vietai apstatyti;

5) besimokančiojo drabužiai, mokymosi reikmenys ir kiti jo kambariui apstatyti reikalingi daiktai;

6) nedidelės vertės siuntos;

7) nekomercinio pobūdžio mažos siuntos;

8) gamybos priemonės ir kita įranga, importuojama, kai įmonė nutraukia savo veiklą kitoje valstybėje ir perkelia ją į Lietuvos Respubliką;

9) žemės ūkio produktai, importuojami Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie juos gavo (išaugino) savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir besiribojančiuose su Lietuvos Respublika;

10) sėkla, trąšos ir dirvai bei derliui apdoroti skirti produktai, importuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, įvežami naudoti savo naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikoje ir besiribojančiuose su ta užsienio valstybe;

11) nekomercinio pobūdžio daiktai keleivių asmeniniame bagaže;

12) švietimo, mokslo ir kultūros medžiaga (knygos, spaudiniai, kitos informacijos, vaizdo ir garso laikmenos), mokslo reikmenys ir įranga;

13) bandomieji gyvūnai ir moksliniams tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos;

14) žmogaus kilmės terapinės medžiagos ir kraujo grupių bei audinių tipų nustatymo reagentai, transplantacijai skirti žmogaus kūno organai;

15) tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistinės medžiagos;

16) labdaros ir paramos siuntos, taip pat daiktai, skirti neįgaliesiems asmenims, nukentėjusiesiems nuo nelaimių bei pasipriešinimo okupacijoms (rezistencijos) dalyviams ir nuo okupacijų nukentėjusiems asmenims;

17) garbės apdovanojimai;

18) ryšium su tarptautiniais santykiais gautos dovanos ir dovanoti skirti daiktai;

19) monarchams ar valstybių vadovams naudotis skirti daiktai;

20) prekybos skatinimo tikslams importuojami daiktai (mažos vertės prekių pavyzdžiai, spaudiniai ir reklaminė medžiaga, mugėse ar panašiuose renginiuose naudojami ar suvartojami daiktai);

21) ištyrimui, analizei ar išbandymui importuojamos prekės;

22) siuntos autorines teises ir pramonines bei komercines patentines teises ginančioms organizacijoms;

23) turizmo informacinė literatūra;

24) įvairūs dokumentai ir informacijai ar vaizdui perduoti naudojamos laikmenos;

25) papildoma medžiaga, reikalinga prekių apsaugai jų sandėliavimo ir transportavimo metu;

26) kraikas ir pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu;

27) kuras ir tepalai, esantys automobilių transporto priemonėse, reikalingi tų priemonių eksploatavimui;

28) karo, genocido ir okupacinių režimų represijų aukų paminklų, memorialų ir kapinių statybai, priežiūrai ir puošimui skirtos medžiagos;

29) karstai bei laidojimo urnos su mirusiųjų palaikais ir laidojimo puošalais;

30) instrumentai ir įranga, skirti medicininiams tyrimams, diagnostikai bei gydymui, dovanojami sveikatos apsaugos įstaigoms ar institucijoms arba šių įstaigų ar institucijų nupirkti iš dovanotų lėšų;

31) palyginamosios medžiagos, skirtos medicinos produktų kokybės kontrolei.

4. Nuo eksporto muitų atleidžiama:

1) nedidelės vertės siuntos;

2) naminiai gyvūnai, eksportuojami, kai Lietuvos Respublikos žemės ūkio produkcijos gamintojai nutraukia savo veiklą Lietuvos Respublikoje ir ją perkelia į kitą valstybę;

3) žemės ūkio produktai, eksportuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje, gauti (išauginti) šių gamintojų naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje ir besiribojančiuose su ta užsienio valstybe;

4) sėkla, eksportuojama žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, skirta naudoti savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėje ir besiribojančiuose su Lietuvos Respublikos teritorija;

5) pašarai, reikalingi gyvūnams jų pervežimo metu.

5. Nuo importo ar eksporto muitų atleidžiama:

1) užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai;

2) atsargos laivams ir orlaiviams, vežantiems krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais, ir tarptautinio susisiekimo traukinių atsargos;

3) į neapmuitinamas parduotuves pristatomos prekės;

4) prekės, importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamos iš jos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

MUITŲ NORMOS

7 straipsnis. Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metodą

1. Muitų normos pagal muito apskaičiavimo metodą gali būti vertybinės (advaliorinės), specifinės (kiekybinės) ir mišriosios. Muitai pagal šias muitų normas skaičiuojami taip, kaip nustatyta šio įstatymo 13 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse.

2. Vertybinė (advaliorinė) muito norma nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės.

3. Specifinė (kiekybinė) muito norma nurodoma kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

4. Mišriosios muito normos viena dalis nurodoma procentais nuo prekės muitinės vertės, o kita dalis – kaip pinigų suma, tenkanti prekės natūriniam matavimo vienetui, įvertinant kitas su šiuo vienetu susijusias prekės fizines charakteristikas arba jų neįvertinant.

8 straipsnis. Kombinuotoji muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūra

Nustatant muitų normas, prekės klasifikuojamos pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą, sudaromą pagal Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos tarptautinę konvenciją, priimtą 1983 m. birželio 14 d. Briuselyje, šios konvencijos 1986 m. birželio 24 d. Protokolą ir Europos Sąjungoje prekėms klasifikuoti taikomą kombinuotąją muitų tarifų ir statistikos nomenklatūrą.

PENKTASIS SKIRSNIS

MUITŲ TARIFAI

9 straipsnis. Muitų tarifų nustatymas

1. Lietuvos Respublikos muitų tarifai sudaromi pagal šią struktūrą:

1) prekės kodas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

2) prekės aprašas pagal kombinuotąją muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūrą;

3) prekės natūrinis matavimo vienetas;

4) autonominė importo muito norma;

5) konvencinė importo muito norma;

6) preferencinės importo muito normos;

7) eksporto muito norma.

2. Visos bendrųjų muitų normos gali būti pateiktos keliuose muitų tarifuose, kurių kiekvienas atitinka kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros dalį.

3. Muitų tarifuose bendrųjų muitų normos nustatomos kiekvienai kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros pozicijos daliai atskirai.

4. Muitų tarifai bei jų pakeitimai rengiami pagal šį įstatymą ir Vyriausybės nustatytą tvarką. Muitų tarifus tvirtina, keičia ir panaikina Vyriausybė.

10 straipsnis. Muitų normos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės

1. Muitų tarifuose importo muitų normos nustatomos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės.

2. Valstybė, iš kurios yra kilusios importuojamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekės, nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso ir tarptautinių sutarčių nuostatomis.

3. Importo muito norma, atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti:

1) autonominė – taikoma, kai prekės yra kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi tarptautinių sutarčių, nustatančių didžiausio palankumo prekybos statusą, ar nėra nustačiusi kito prekybos režimo, arba kai prekių kilmė, suteikianti teisę taikyti kitą importo muito normą, neįrodyta;

2) konvencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias didžiausio palankumo prekybos statusą;

3) preferencinė – taikoma, kai pateikiamas įrodymas, kad prekės kilusios iš valstybių ar jų grupių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautines sutartis, nustatančias laisvos prekybos režimą. Muitų tarifuose preferencinė muito norma nurodoma atskirai kiekvienai valstybei ar jų grupei, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, nustatančią laisvos prekybos režimą.

4. Autonominė norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimus, tačiau kurioms nėra nustatyta konvencinė muito norma ar nustatyta konvencinė muito norma yra didesnė už autonominę muito normą.

5. Vyriausybės nutarimu konvencinė muito norma taip pat taikoma apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios neatitinka šio straipsnio 3 dalies 2 punkto reikalavimų, jeigu šios muitų normos taikymą sąlygoja Lietuvos Respublikos muitų politikos interesai arba jeigu valstybė, iš kurios kilusios prekės yra importuojamos, vienašališkai taiko prekių importui iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos lengvatines muitų normas.

6. Jeigu preferencinė muito norma didesnė už autonominę ar konvencinę muito normą, apskaičiuojant muitą už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios atitinka šio straipsnio 3 dalies 3 punkto reikalavimus, taikoma mažiausia muito norma.

7. Valstybių, iš kurių kilusioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos, sąrašus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, tvirtina ir keičia Vyriausybė. Į šiuos sąrašus įtraukiamos ir valstybės, iš kurių kilusioms prekėms konvencinės muitų normos taikomos Vyriausybės nutarimu. Šiuo atveju nurodoma, kokioms prekėms taikomos konvencinės muitų normos.

11 straipsnis. Tarifinės kvotos

1. Jeigu neviršijamos tarifinės kvotos, prekes per tam tikrą laikotarpį leidžiama importuoti į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuoti iš jos taikant mažesnę palyginti su nustatytąja muitų tarife arba nulinę bendrojo muito normą.

2. Tarifinės kvotos importuojamoms į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamoms iš jos prekėms, šių tarifinių kvotų taikymo sąlygos nustatomos Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba Vyriausybės nutarimuose.

12 straipsnis. Integruotas tarifas

1. Muitinė, taikydama nustatytus muitus, kitus importo ir eksporto mokesčius, importo, eksporto bei tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Integruotą tarifą. Integruotas tarifas yra oficialus informacijos rinkinys.

2. Integruotas tarifas sudaromas kombinuotosios muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūros ir muitų tarifų pagrindu. Integruoto tarifo struktūrą, taip pat jo rengimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės institucija.

3. Integruotą tarifą tvarko Ūkio ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MUITŲ APSKAIČIAVIMAS, MOKĖJIMAS, IŠIEŠKOJIMAS, GRĄŽINIMAS IR ATSAKOMYBĖ UŽ MUITŲ NESUMOKĖJIMĄ

13 straipsnis. Muito dydis

1. Muitas už importuojamas į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamas iš jos prekes apskaičiuojamas taikant vertybinį (advaliorinį), specifinį (kiekybinį) arba mišrųjį muitų apskaičiavimo metodą.

2. Taikytinas muitų apskaičiavimo metodas nustatomas, pateikiant atitinkamai vertybinę (advaliorinę), specifinę (kiekybinę) ar mišriąją muito normą, tarptautinėse sutartyse, muitų tarifuose ar kituose Vyriausybės priimtuose bendrųjų muitų normas nustatančiuose teisės aktuose, šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4, 5 punktuose nurodytuose įstatymuose bei jų pagrindu priimtuose teisės aktuose.

3. Taikant vertybinį (advaliorinį) muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas importuojamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamų iš jos prekių muitinę vertę dauginant iš šioms prekėms taikomos muito normos.

4. Taikant specifinį (kiekybinį) muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas importuojamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamų iš jos prekių kiekį dauginant iš šių prekių natūriniam matavimo vienetui taikomos muito normos.

5. Taikant mišrųjį muitų apskaičiavimo metodą, muito dydis apskaičiuojamas derinant vertybinį (advaliorinį) ir specifinį (kiekybinį) muitų apskaičiavimo metodus. Atsižvelgiant į mišriosios muito normos nustatymo būdą, muito pagal vertybinį (advaliorinį) apskaičiavimo metodą skaičiuojama dalis ir pagal specifinį (kiekybinį) apskaičiavimo metodą skaičiuojama dalis yra sudedamos arba taikoma didesnioji dalis.

6. Importuojamų į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją ar eksportuojamų iš jos prekių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis Muitinės kodekso nuostatomis.

14 straipsnis. Muitams apskaičiuoti taikomos muitų normos

Muitai skaičiuojami pagal importo arba eksporto muitų normas, galiojančias skolos muitinei atsiradimo dieną, jei Muitinės kodeksas nenustato kitaip.

15 straipsnis. Muitų mokėjimas

1. Muitai mokami Muitinės kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Visos surinktos muitų ir delspinigių sumos (išskyrus grąžinamus muitus ir delspinigius) pervedamos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą.

16 straipsnis. Muitų išieškojimas

Nesumokėtą muito ir delspinigių sumą muitinė išieško Muitinės kodekso nustatyta tvarka už einamuosius ir penkerius praėjusius metus.

17 straipsnis. Muitų grąžinimas

1. Muitų grąžinimo ar atsisakymo juos išieškoti atvejus nustato Muitinės kodeksas bei atitinkamų rūšių muitus reglamentuojantys įstatymai.

2. Prašymai grąžinti nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus pateikiami teritorinei muitinei ne vėliau kaip per dvejus metus nuo šių muitų sumokėjimo (išieškojimo) dienos.

3. Skundai dėl muitinės sprendimų atsisakyti patenkinti prašymus dėl nepagrįstai apskaičiuotų muitų perskaičiavimo, nepagrįstai sumokėtų (išieškotų) muitų grąžinimo gali būti pateikti ne vėliau kaip po 3 mėnesių nuo prašymą pateikusio asmens informavimo apie atitinkamą muitinės sprendimą. Jeigu prašymą pateikęs asmuo nėra informuojamas apie priimtą sprendimą Muitinės kodekso nustatyta tvarka, skundas gali būti pateiktas ne anksčiau kaip po 2 mėnesių ir ne vėliau kaip po 5 mėnesių nuo prašymo pateikimo dienos.

4. Nepagrįstai sumokėtus (išieškotus) muitus ir su jais susijusius delspinigius teritorinė muitinė grąžina Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka.

18 straipsnis. Delspinigiai

1. Nesumokėjus muitų arba jų nesumokėjus laiku, skaičiuojami delspinigiai.

2. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus mokėjimo bei skaičiavimo tvarką nustato finansų ministras.

3. Delspinigių už nesumokėtus arba laiku nesumokėtus muitus dydį nustato finansų ministras, atsižvelgdamas į vidutinę praėjusio kalendorinio ketvirčio metinę palūkanų, mokamų už valstybės ne ilgiau kaip vieneriems metams išleistas obligacijas, normą. Finansų ministras šią normą padidina, bet ne daugiau kaip 10 punktų.

4. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai muitas turėjo būti sumokėtas, ir baigiami skaičiuoti muito sumokėjimo dieną įskaitytinai, neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių muitai buvo nesumokėti arba laiku nesumokėti.

5. Iš asmens, nemokančio delspinigių nustatyta tvarka, delspinigiai išieškomi tokia pat tvarka, kaip ir nesumokėti muitai.

6. Delspinigių sumokėjimas neatleidžia nuo muitų mokėjimo.

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

19 straipsnis. Tarptautinės sutartys

Jeigu Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotose tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios taisyklės, negu nustato šis įstatymas, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

20 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 m. liepos 1 d.

2. Įsigaliojus Muitų tarifų įstatymui, Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymą Nr. I-138, priimtą 1993 m. balandžio 27 d. (Žin., 1993, Nr. 15-375; 1994, Nr. 58-1130; 1996, Nr. 30-732, Nr. 35-864, Nr. 55-1295; 1997, Nr. 39-953), pripažinti netekusiu galios.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė:

1) parengia ir patvirtina Integruoto tarifo struktūrą, taip pat jo rengimo ir naudojimo tvarką arba įgalioja tai padaryti kitą valstybės instituciją;

2) priima arba įgalioja kitą valstybės instituciją priimti kitus Muitų tarifų įstatymui taikyti būtinus poįstatyminius aktus. Šie poįstatyminiai aktai priimami iki 1998 m. liepos 1 d.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 71 straipsnio antrąja dalimi, skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS