LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO
S P R E N D I M A S
DĖL pareiškėjo – LIETUVOS Respublikos seimo narių grupės PRAŠYMO ištirti, ar LIETUVOS Respublikos seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis ir lietuvos respublikos seimo statuto 22 straipsnio 1, 3 dalys neprieštarauja lietuvos respublikos konstitucijai
2013 m. gegužės 2 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Egidijaus Bieliūno, Tomos Birmontienės, Prano Kuconio, Gedimino Mesonio, Ramutės Ruškytės, Egidijaus Šileikio, Algirdo Taminsko, Romualdo Kęstučio Urbaičio, Dainiaus Žalimo,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
Konstitucinio Teismo tvarkomajame posėdyje apsvarstė pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (Nr. 1B-7/2013) „ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo šeštojo skirsnio 49 straipsnio 1 dalis bei Lietuvos Respublikos Seimo statuto I dalies ketvirtojo skirsnio 22 straipsnio 1, 3 dalys ta apimtimi, kuria nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams, o pagal reguliavimo apimtį – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams“.
Konstitucinis Teismas
n u s t a t ė:
Konstituciniame Teisme 2013 m. kovo 26 d. gautas Seimo narių grupės prašymas (Nr. 1B-7/2013) ištirti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 1, 3 dalių tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Konstitucinis Teismas
k o n s t a t u o j a:
1. Pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštarauja Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio (2010 m. gegužės 18 d. redakcija) 1 dalis, Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 22 straipsnio 1, 3 dalys.
2. Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio „Kandidato į Seimo narius neliečiamybė“ (2010 m. gegužės 18 d. redakcija) 1 dalyje nustatyta: „Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatus ir kandidatų sąrašus, taip pat iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio (po pakartotinių arba naujų rinkimų – iki Seimo nario priesaikos) kandidatas į Seimo narius be Vyriausiosios rinkimų komisijos sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip varžoma jo laisvė.“
3. Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 22 straipsnio „Seimo nario asmens neliečiamybė“ 1, 3 dalyse nustatyta:
„3. Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą (in flagranti). Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.“
4. Pareiškėjas ginčija šių Seimo rinkimų įstatymo ir Seimo statuto nuostatų atitiktį Konstitucijai tiek, kiek, pasak jo, „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“.
Pareiškėjo teigimu, minėtos Seimo rinkimų įstatymo ir Seimo statuto nuostatos „suteikia imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės kandidatui į Seimo narius ir Seimo nariui, tačiau nenumato imuniteto tokiai politinei partijai, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinei partijai, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“. Pareiškėjo nuomone, tokioms politinėms partijoms (kaip ir kandidatams į Seimo narius ir Seimo nariams) turėtų būti suteikiamas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Taigi pareiškėjas ginčija ne Seimo rinkimų įstatymo ir Seimo statuto nustatytą teisinį reguliavimą, o tai, kad jame nėra nustatyta tai, kas, jo nuomone, turėtų būti nustatyta – „politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“. Vadinasi, pareiškėjo prašyme yra keliamas legislatyvinės omisijos, t. y. tokios teisinio reguliavimo spragos, kurią draudžia Konstitucija, klausimas.
5. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime konstatuota: „<...> jeigu įstatymuose ar kituose žemesnės galios teisės aktuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, Konstitucinis Teismas turi konstitucinius įgaliojimus pripažinti tuos įstatymus ar kitus teisės aktus (jų dalis) prieštaraujančiais Konstitucijai ar kitiems aukštesnės galios teisės aktams tais atvejais, kai dėl to, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tiriamuosiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose (būtent tiriamosiose jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos, kitų aukštesnės galios teisės aktų nuostatos.“
Konstitucinis Teismas, savo baigiamuosiuose aktuose (inter alia tokiuose aktuose, kuriuose buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjų prašymus, kuriuose pareiškėjai kėlė legislatyvinės omisijos klausimą) atskleisdamas legislatyvinės omisijos sampratą, yra konstatavęs, kad teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tam tikrame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimai, 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. birželio 22 d., 2009 m. gruodžio 11 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).
Vadinasi, legislatyvinės omisijos atveju teisinis reguliavimas turi būti nustatytas konkrečiame įstatyme (konkrečioje jo dalyje), kai to reikalaujama pačioje Konstitucijoje.
6. Minėta, kad pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Seimo statuto (1998 m. gruodžio 22 d. redakcija) 22 straipsnio 1, 3 dalys tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Minėta, kad legislatyvinės omisijos atveju teisinis reguliavimas, atsižvelgiant į atitinkamų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas konkrečiame teisės akte (konkrečioje jo dalyje).
Konstitucijos 76 straipsnyje inter alia nustatyta: „Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas.“
Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“
Konstitucijos 59 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai.“
Taigi pagal Konstituciją Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo statutas, Seimą sudaro Seimo nariai, kurie išrinkti visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai.
Vadinasi, Seimo statutas, kuris nustato Seimo narių, išrinktų ir prisiekusių Lietuvos Respublikai, darbo tvarką, nėra skirtas rinkimų į Seimą santykiams, inter alia santykiams, susijusiems su politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose“, taip pat politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“.
Taigi pareiškėjas ginčija Seimo statuto, kuriame pagal Konstituciją neturi būti reglamentuojami rinkimų į Seimą santykiai, inter alia santykiai, susiję su politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose“, taip pat politine partija, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“, atitiktį Konstitucijai.
Konstatuotina, kad pagal Konstituciją Seimo statute neturi būti nustatytas pareiškėjo nurodytas teisinis reguliavimas – „politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog tais atvejais, kai pareiškėjas ginčija tai, kad jo nurodytame įstatyme ar kitame ginčijamame teisės akte (jo dalyje) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, bet tas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją (o jeigu yra ginčijamas Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento poįstatyminis teisės aktas (jo dalis) – ir pagal įstatymus) neprivalo būti nustatytas būtent tame ginčijamame teisės akte (jo dalyje), Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad byloje dėl pareiškėjo prašymo nėra tyrimo dalyko (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d., 2010 m. liepos 2 d. sprendimai, 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas).
Konstatavus, kad Seimo statute nenustatytas teisinis reguliavimas pagal Konstituciją neturi būti nustatytas, konstatuotina, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko.
Tai, kad pareiškėjo prašyme nėra tyrimo dalyko, reiškia, kad prašymas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2003 m. gegužės 13 d. sprendimai, 2004 m. gegužės 13 d. nutarimas, 2006 m. rugpjūčio 8 d., 2008 m. lapkričio 5 d. sprendimai).
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies 2 punktą Konstitucinis Teismas savo sprendimu atsisako nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašymo nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad yra pagrindas atsisakyti nagrinėti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo statuto 22 straipsnio 1, 3 dalys tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
7. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punktą prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir tos pozicijos juridinis pagrindimas su nuorodomis į įstatymus.
Aiškindamas šį Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies punktą Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad „pareiškėjo pozicija dėl teisės akto (jo dalies) atitikties Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, prašyme turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Vadinasi, prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį turi būti aiškiai nurodyti konkretūs teisės akto straipsniai (jų dalys), punktai, kurių atitiktimi Konstitucijai pareiškėjas abejoja, taip pat konkrečios Konstitucijos nuostatos – normos ir (arba) principai, kuriems, pareiškėjo nuomone, prieštarauja konkrečiai nurodyti ginčijamo teisės akto straipsniai ar punktai. Prašyme ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį taip pat turi būti aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.“
Jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.
8. Minėta, kad pareiškėjas – Seimo narių grupė prašo ištirti, ar inter alia Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
8.1. Pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) inter alia Konstitucijos 1 straipsniui.
Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika.“
Pareiškėjas teigia, kad „toks teisinis reguliavimas, koks yra atskleistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos politinių partijų įstatymo preambulėje“, jo nuomone, „išskiria politines partijas iš kitų juridinių asmenų, taip pat suponuoja valstybės pareigą apsaugoti politines partijas nuo neteisėto ir / ar neproporcingo kėsinimosi į politinių partijų veiklą“.
Pareiškėjas abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies prieštaravimo (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijos 1 straipsniui pirmiausia grindžia Politinių partijų įstatymo preambule, vertina jos atitiktį Konstitucijos 1 straipsniui ir daro išvadą, kad tokia atitiktis yra.
Tokie pareiškėjo svarstymai niekaip nepagrindžia, kaip konkrečiai Konstitucijos 1 straipsnyje reikalaujama, kad, pareiškėjo teigimu, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų nustatytas politinei partijai, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose“, taip pat politinei partijai, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“.
Pareiškėjo nuorodos į Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatas dėl politinių partijų vaidmens užsienio valstybių teismų praktikoje, Seimo rinkimų įstatymo nuostatas dėl mišrios rinkimų sistemos taip pat negali būti laikomos teisiniais argumentais, pagrindžiančiais pareiškėjo abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies prieštaravimo (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijos 1 straipsniui.
8.2. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) inter alia Konstitucijos 5 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas.“
Pareiškėjas teigia, kad „politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų viena iš efektyvių garantijų, suteikiančių prielaidą užtikrinti realų valdžių pasidalijimo principą“, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai „politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės yra susijęs su valdžių padalijimo principu ir kodėl nenustačius šio imuniteto yra pažeidžiama Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis.
Pareiškėjo teiginys „dalinis imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės yra ne savitikslis institutas, kuris leistų asmenims nepagrįstai išvengti baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinių bausmių tais atvejais, kai priimami ir įsiteisėja kompetentingų teismų apkaltinamieji nuosprendžiai ar nutartys, o viena iš konstitucinių garantijų, kad aukščiausius valstybės postus atitinkamose valdžios šakose užimantys asmenys nepatirtų nepagrįsto ar neproporcingo persekiojimo tiek iš tos pačios valdžios šakos, tiek iš gretimų valdžios šakų“ nepaaiškina politinių partijų imuniteto nuo baudžiamosios atsakomybės būtinumo, nes šiuo teiginiu pareiškėjas bando pagrįsti tam tikras pareigas užimančių fizinių asmenų imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės.
8.3. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) inter alia Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.“
Pareiškėjo teigimu, „toks teisinis reguliavimas, kuris suteikia imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės kandidatui į Seimo narius ir Seimo nariui, tačiau nenumato imuniteto tokiai politinei partijai, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinei partijai, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, t. y. surinkusiai daugiau nei 5 procentus rinkėjų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą“.
Grįsdamas savo abejones dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitikties (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai pareiškėjas cituoja inter alia oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatą, kad visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas, tačiau nepagrindžia, kodėl, jo manymu, politinės partijos yra tos pačios kategorijos subjektai, kaip kandidatai į Seimo narius, Seimo nariai, t. y. fiziniai asmenys.
Pareiškėjas teigia, kad „asmenų lygybės prieš įstatymą principas suponuoja įstatymų leidėjo pareigą užtikrinti politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, realų nepriklausomumą, kadangi tik toks nepriklausomumas gali užtikrinti tų parlamentarų, kurie kandidatuoja į Lietuvos Respublikos Seimą ir kurie pateko į Lietuvos Respublikos Seimą gavę mandatus būtent daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, laisvo mandato principą“.
Pareiškėjas nepaaiškina, kodėl, jo manymu, Seimo nariui, išrinktam daugiamandatėje rinkimų apygardoje, Konstitucijoje nustatytas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės nesuteikia pakankamos apsaugos, kuri užtikrintų Seimo nario laisvo mandato principą, ir kodėl tokia apsauga Seimo nariui būtų suteikta tik imunitetą nuo baudžiamosios atsakomybės nustačius dar ir politinei partijai, kurios kandidatų sąraše esantys kandidatai pateko į „Seimą gavę mandatus būtent daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje“. Neaišku ir tai, kodėl, pareiškėjo nuomone, tokia papildoma apsauga turi būti suteikta tik daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui.
Šiame kontekste pažymėtina, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. lapkričio 10 d. išvadoje yra konstatavęs, kad konstitucinis visų Seimo narių statusas yra vienodas, nepaisant to, ar jie išrinkti taikant vieną (proporcinę arba mažoritarinę) rinkimų sistemą, ar skirtingas rinkimų sistemas (įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą).
Pareiškėjo abejonių dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitikties (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai nepagrindžia ir jo teiginys, kad „politinė partija, gavusi Seimo narių mandatų daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, visuomet turės daugiau nei vieną Seimo nario mandatą“.
8.4. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) inter alia Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai.
Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą.“
Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams.“
Taigi Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje ir 35 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos atitinkamos piliečių, o ne politinių partijų teisės.
Pareiškėjas teigia, kad „įstatymų leidėjas, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatyme įtvirtinęs mišrią Seimo rinkimų sistemą, privalo užtikrinti tokias Lietuvos Respublikos piliečių, dalyvaujančių Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose aktyvia rinkimų teise, garantijas, kad tokios Konstitucijoje garantuotos teisės inter alia dalyvauti valdant šalį per išrinktus atstovus bei vienytis ir dalyvauti politinių partijų veikloje nebūtų pažeidžiamos“, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai dėl to, kad politinei partijai, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose“, taip pat politinei partijai, kurios „kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus“, nesuteikiamas imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra pažeidžiama piliečių teisė dalyvauti valdant šalį per išrinktus atstovus, vienytis ir dalyvauti politinių partijų veikloje. Taigi pareiškėjas nepagrindžia savo abejonių dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitikties (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijos 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai.
8.5. Minėta, kad pareiškėjas prašo ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) inter alia konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Pareiškėjas teigia, kad konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą inter alia „gerbti teisėtus lūkesčius, tarp jų ir asmenų politines teises ir laisves, kurios ginčijamu teisiniu reguliavimu nėra apsaugotos ir gali būti pažeistos“, tačiau nenurodo, kokie (ir kieno) konkrečiai teisėti lūkesčiai buvo (yra) pažeisti, iš kokio Konstitucijos straipsnio, kito teisės akto (jo dalies) šie lūkesčiai kilo.
Nors pareiškėjas cituoja Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, kurioje atskleistas konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų turinys, tačiau nepaaiškina, kaip konkrečiai šie konstituciniai principai pažeidžiami pagal ginčijamą Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalį (pareiškėjo nurodyta apimtimi).
9. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas – Seimo narių grupė, ginčydama inter alia Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijai, neatsižvelgė į visuminį imunitetus įtvirtinantį konstitucinį teisinį reguliavimą ir jo turinį atskleidžiančią oficialiąją konstitucinę doktriną.
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog Respublikos Prezidentui, Seimo nariams, Vyriausybės nariams ir teisėjams tam, kad galėtų vykdyti jiems Konstitucijoje nustatytas funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, Konstitucijoje yra nustatytas ypatingas teisinis statusas, inter alia yra expressis verbis įtvirtinti imunitetai (Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime pabrėžė, kad jokie kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, pagal Konstituciją neturi minėtų imunitetų.
Apibendrinant pareiškėjo – Seimo narių grupės prašyme išdėstytus teiginius konstatuotina, kad nei iš atskirų pareiškėjų teiginių, nei iš jų visumos neaišku, kuo grindžiama pareiškėjo pozicija dėl Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, atitikties Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
10. Vadinasi, pareiškėjas neišdėstė aiškių teisinių motyvų, kodėl jis ginčija Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, atitiktį Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
11. Minėta, kad prašyme ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, kuriuo kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti inter alia aiškiai nurodyti teisiniai motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę dėl kiekvieno konkrečiai nurodyto ginčijamo teisės akto (jo dalies) straipsnio (jo dalies) ar punkto, kurio atitiktimi konkrečiai nurodytoms Konstitucijos nuostatoms pareiškėjas abejoja. Priešingu atveju prašymas ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai pagal normų turinį ir (arba) reguliavimo apimtį laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio reikalavimų.
Minėta ir tai, kad jei prašymas (jo dalis) neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsnį jis yra grąžinamas pareiškėjui.
12. Konstatuotina, kad pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymas ištirti Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalies atitiktį (pareiškėjo nurodyta apimtimi) Konstitucijai neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 66 straipsnio 1 dalies 8 punkto reikalavimų ir pagal šio įstatymo 70 straipsnį grąžintinas pareiškėjui.
13. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad yra pagrindas grąžinti pareiškėjo – Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnio 3, 4 dalimis, 28 straipsniu, 66 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 69 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 70 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
n u s p r e n d ž i a:
1. Grąžinti pareiškėjui – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupei prašymą (Nr. 1B-7/2013) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 49 straipsnio 1 dalis tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
2. Atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymą (1B-7/2013) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Seimo statuto 22 straipsnio 1, 3 dalys tiek, kiek „nėra numatytas politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja rinkimuose, taip pat politinės partijos, kurios kandidatų sąrašas dalyvauja skirstant mandatus, imunitetas nuo baudžiamosios atsakomybės“, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsniui, 5 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 33 straipsnio 1 daliai, 35 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.
Šis Konstitucinio Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.
Sprendimas skelbiamas Lietuvos Respublikos vardu.
| Konstitucinio Teismo teisėjai: |
Egidijus Bieliūnas |
|
|
Toma Birmontienė |
|
|
Pranas Kuconis |
|
|
Gediminas Mesonis |
|
|
Ramutė Ruškytė |
|
|
Egidijus Šileikis |
|
|
Algirdas Taminskas |
|
|
Romualdas Kęstutis Urbaitis |
|
|
Dainius Žalimas |