LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL POŽEMINIO VANDENS NAUDOJIMO IR APSAUGOS 2002–2010 METŲ STRATEGIJOS

2002 m. sausio 25 d. Nr. 107

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategijai (pridedama).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai organizuoti 1 punkte nurodytos strategijos įgyvendinimo priemones.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                             ALGIRDAS BRAZAUSKAS

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

PRITARTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2002 m. sausio 25 d. nutarimu

Nr. 107

POŽEMINIO VANDENS NAUDOJIMO IR APSAUGOS 2002–2010 METŲ STRATEGIJA

I. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

1. Vadovaujantis šia strategija, bus siekiama aprūpinti visuomenę geros kokybės geriamuoju vandeniu ir išsaugoti jį ateities kartoms.

2. Šioje strategijoje nustatyti požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metais veiksmai, numatytos svarbiausios Lietuvos požeminio vandens naudojimo sritys ir apsaugos priemonės.

3. Ši strategija parengta atsižvelgiant į pagrindinį vandens išteklių valdymą Europos Sąjungoje reglamentuojantį norminį dokumentą, nustatantį Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus – direktyvą 2000/60/EC.

II. VEIKSMŲ KRYPTYS

4. Numatomos keturios pagrindinės veiksmų, skirtų požeminio vandens ištekliams įvertinti ir jų naudojimą bei apsaugą racionaliai valdyti, kryptys:

4.1. požeminio vandens išteklių ir jų kokybės tyrimai;

4.2. natūralios požeminio vandens saugos ir antropogeninio poveikio vertinimas;

4.3. požeminio vandens naudojimo ir apsaugos valdymo plėtra;

4.4. informacijos apie požeminio vandens išteklius ir jų apsaugą skleidimas.

III. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ IR JŲ KOKYBĖS TYRIMAI

5. Būtina ištirti regioninius gėlo požeminio vandens išteklius, laikantis balansinių hidrodinaminių sistemų principo. Bus parengti kiekvienos balansinės hidrodinaminės sistemos matematiniai modeliai, apimantys tam tikras Lietuvos teritorijos dalis. Modeliai padės praktiškai spręsti požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo uždavinius.

6. Regioninius gėlo požeminio vandens išteklius ištirti reikia tam, kad būtų nustatyti:

6.1. ištekliai požeminio vandens, kuris gali būti išgaunamas Lietuvos teritorijoje geriamojo vandens poreikiui tenkinti nedarant žalos kitų geosferų (įskaitant ir požeminę hidrosferą) būklei;

6.2. požeminio vandens kokybės kitimo tendencijos, tą kitimą lemiančios gamtinės sąlygos ir ūkinės veiklos veiksniai.

7. Požeminio vandens išteklių ir jų kokybės tyrimo rezultatas – fundamentalios informacinės bazės parengimas gėlo požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos bei valdymo uždaviniams spręsti.

8. Sprendimams dėl geriamojo vandens gavybos ir tiekimo priimti numatoma rengti šią informaciją:

8.1. Lietuvos mastu – būtiną teritorinio planavimo poreikiams, regioninėms požeminio vandens apsaugos priemonėms numatyti ir įgyvendinti, pasienio vandeningųjų sluoksnių išteklių naudojimui ir apsaugai planuoti;

8.2. apskričių, savivaldybių mastu – būtiną vandentvarkos planams rengti, vietinėms požeminio vandens išteklių apsaugos priemonėms numatyti ir įgyvendinti, laikantis šių nuostatų:

8.2.1. atsižvelgiant į tai, kad produktyvūs vandeningieji sluoksniai, dabar naudojami centralizuotam geriamojo vandens tiekimui, yra gerai ištirti, daugiausia dėmesio skirti negilių, mažiau produktyvių vandeningųjų sluoksnių ištekliams – parengti sąlygas plėtoti geriamojo vandens naudojimą, kai vis labiau linkstama decentralizuoti vandens tiekimą ir mažėja vandens suvartojimas;

8.2.2. spręsti kaimo gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu problemą. Kaimo vietovėse geriamasis vanduo gaunamas iš gruntinio vandeningojo sluoksnio, kuris dėl savo padėties silpniausiai apsaugotas nuo paviršinės taršos. Vanduo gyventojų šuliniuose yra prastos kokybės. Gerėjant Lietuvos ekonomikos būklei, kaimo gyventojai geros kokybės geriamuoju vandeniu turėtų būti aprūpinami iš gilesnių vandeningųjų sluoksnių;

8.3. būtiną upių baseinų požeminio vandens ištekliams naudoti, jų apsaugos priemonėms numatyti.

9. Svarbiausiasis uždavinys mineralinio vandens naudojimo ir apsaugos srityje – parengti informacinę bazę Lietuvos mineralinio vandens išteklių naudojimo plėtrai užtikrinti šiuolaikinėmis rinkos ekonomikos sąlygomis. Numatoma vykdyti šiuos darbus:

9.1. ištirti mineralinio vandens išteklius pagrindiniuose Lietuvos kurortuose, spręsti mineralinio vandens telkinių apsaugos klausimus, įskaitant monitoringo optimizavimą mineralinio vandens telkiniuose, mineralinio vandens vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymą ir ūkinės veiklos reguliavimą;

9.2. kartografuoti mineralinio vandens išteklius (mastelis 1:200000), atsižvelgiant į mineralinio vandens gavybos galimybes, ir parengti racionalaus išteklių naudojimo rekomendacijas.

10. Požeminio vandens išteklių naudojimas pramoniniais, energetikos ir kitokiais tikslais – nauja sritis tyrimų, kurių pagrindiniai uždaviniai yra:

10.1. rengti atitinkamą informacijos apie požeminio vandens išteklius, tinkamus pramoniniam naudojimui, bazę;

10.2. nustatyti, ar įmanoma požeminėje hidrosferoje laidoti skystas atliekas (laidoti skystas nuotekas giliuose vandeninguose sluoksniuose, kurių vanduo netinkamas gerti ir buities reikmėms).

IV. NATŪRALIOS POŽEMINIO VANDENS SAUGOS IR ANTROPOGENINIO

POVEIKIO VERTINIMAS

11. Regioniniai ir teritoriniai natūralios požeminio vandens saugos tyrimai atliekami siekiant nustatyti:

11.1. regionines natūralios požeminio vandens saugos sąlygas;

11.2. klimatinių ir antropogeninių faktorių poveikį skirtingomis natūralios požeminio vandens saugos sąlygomis;

11.3. natūralios saugos sąlygas specifinėse teritorijose (karstiniame regione, miestuose, jautriose ekosistemose).

12. Lokalūs požeminio vandens apsaugos organizavimo ir valdymo uždaviniai yra:

12.1. baigti inventorizuoti užterštas teritorijas ir kitus galimus taršos židinius, nustatyti jų poveikį aplinkai ir požeminiam vandeniui, parengti šių teritorijų tvarkymo programą;

12.2. siekiant išvengti požeminio vandens taršos, baigti inventorizuoti nenaudojamus ir techniškai netvarkingus gręžinius, parengti jų tvarkymo programą;

12.3. nustatyti vandenviečių sanitarines apsaugos zonas ir tobulinti apsaugą, atsižvelgiant į natūralios požeminio vandens saugos sąlygas.

13. Labai svarbu optimizuoti požeminio vandens monitoringo sistemą, pritaikyti ją prie baseininio požeminio vandens naudojimo ir apsaugos valdymo struktūros. Turi būti nustatytos požeminio ir paviršinio vandens monitoringo sistemų sąsajos. Būtina plėsti valstybinį požeminio vandens monitoringą – įtraukti į jį užkonservuotus stebėjimo gręžinius ir vandenvietes, sukurti specialų regioninį stebėjimo tinklą nitratų monitoringui vykdyti.

V. POŽEMINIO VANDENS NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALDYMO PLĖTRA

14. Būtina tobulinti įstatymus ir kitus teisės aktus:

14.1. patikslinti įstatymuose vartojamas sąvokas, reikalingas požeminės hidrosferos struktūrai apibrėžti;

14.2. papildyti Lietuvos Respublikos vandens įstatymą dalimi, reglamentuojančia požeminio vandens naudojimą ir apsaugą. Turi būti įteisintas upių baseinų požeminio vandens naudojimas ir apsauga, tarptautinių vandeningųjų horizontų nustatymo būtinybė, nitratais pažeidžiamų teritorijų nustatymas, programų, ataskaitų Europos Sąjungai rengimas ir kita. Vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reikia papildyti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą, Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą, Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymą, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą;

14.3. parengti norminius teisės aktus, reglamentuojančius savivaldybių ir ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo sąveiką pagal Europos Sąjungos reikalavimus vandens srityje, parengti monitoringo vykdymo metodines rekomendacijas;

14.4. parengti dokumentus, kurių reikia įvairaus lygio vandentvarkos planams rengti ir kitiems regioniniams ir teritoriniams darbams, skirtiems požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymui, atlikti;

14.5. parengti norminius teisės aktus, nustatančius požeminio vandens būklę, reglamentuojančius antropogeninio poveikio įvertinimo metodiką ir požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarką.

VI. INFORMACIJOS APIE POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIUS IR JŲ APSAUGĄ

SKLEIDIMAS

15. Būtina nuolat supažindinti valstybės institucijas ir įstaigas, visuomenę su požeminio vandens naudojimo ir apsaugos problemomis. Numatoma leisti daug geologijos ir hidrogeologijos leidinių, pasakojančių apie požeminio vandens kokybę, jo saugą. Aplinkosaugos tyrimus ir kontrolę vykdančios institucijos turėtų leisti informacinius lankstinukus (lapelius), skirtus valstybės institucijoms ir įstaigoms, visuomenei (taip pat mokykloms, ikimokyklinėms įstaigoms). Skleisti informaciją Lietuvoje ir užsienyje numatoma internete – specialiai sukurtame tinklalapyje.

VII. STRATEGIJĄ ĮGYVENDINANČIOS INSTITUCIJOS

16. Siekiant įgyvendinti šios strategijos nuostatas, būtina suderinti visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kurios nustatytąja tvarka prisideda prie požeminio vandens naudojimo ir apsaugos organizavimo ir valdymo, veiksmus.

17. Aplinkos ministerija vykdo aplinkos apsaugos valdymą ir valstybinį gamtos išteklių (ir požeminio vandens) naudojimo reguliavimą. Jai priskirta ir požeminio vandens apsaugos priemonių įgyvendinimo šalies ir vietiniu lygiu kontrolė.

18. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos tiria požeminio vandens išteklius, jų susidarymo ir saugos sąlygas, teikia tyrimų duomenis valdymo reikmėms, vykdo valstybinį požeminio vandens monitoringą, rengia metodinius nurodymus ir rekomendacijas, užtikrina informacijos skelbimą.

19. Aplinkos ministerija, remdamasi tyrimų išvadomis ir rezultatais, tikslina požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymo struktūrą, teikdama pasiūlymus dėl įstatymų tobulinimo, leisdama norminius teisės aktus.

20. Kitos ministerijos, kurių veikla susijusi su požeminio vandens išteklių naudojimu ar apsauga, pagal savo kompetenciją priima sprendimus, remdamosi Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų rezultatais ir išvadomis.

21. Savivaldybių institucijos turėtų tapti pagrindine praktinių požeminio gėlo vandens naudojimo ir apsaugos veiksmų įgyvendinimo grandimi. Tuo tikslu turi būti plečiamos jų funkcijos, didinami įgaliojimai ir atsakomybė. Jos turi būti aprūpinamos visa praktiniams sprendimams priimti reikalinga informacija, laiku gauti metodinę paramą.

22. Šios strategijos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

______________

Požeminio vandens naudojimo

ir apsaugos

2002–2010 metų strategijos

priedas

POŽEMINIO VANDENS NAUDOJIMO IR APSAUGOS 2002–2010 METŲ

STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Priemonės pobūdis	Atsakingos institucijos	Įvykdymo terminas
I. POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ IR JŲ KOKYBĖS TYRIMAI
1. Įvertinti regioninius gėlo požeminio vandens išteklius ir parengti regioninį matematinį modelį	įvertinti gėlo požeminio vandens išteklius Lietuvos teritorijoje, atsižvelgiant į ekonomines jų naudojimo sąlygas ir Europos Sąjungos valstybėse taikomą metodiką	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2007 metai
2. Atlikti ekohidrogeologinį pasienio teritorijų kartografavimą	parengti valstybinio geologinio teritorijos kartografavimo ekohidrogeologinius pasienio teritorijų žemėlapius (M 1:50000)	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2010 metai
3. Parengti gėlo požeminio vandens išteklius teritoriniam planavimui ir vandentvarkos planams rengti	sudaryti gėlo požeminio vandens išteklių pasiskirstymo apskričių ir savivaldybių teritorijose žemėlapius – pagrindą vandentvarkos planams rengti	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės	2003–2010 metai
4. Ištirti galimybes aprūpinti kaimo tipo gyvenvietes geros kokybės geriamuoju vandeniu	atsižvelgiant į geriamojo vandens kokybę ir ją sąlygojančius veiksnius ir remiantis parengta informacija apie vietovės požeminio vandens išteklius, rengti vandentvarkos planus (M 1:50000)	savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2003–2010 metai
5. Kartografuoti mineralinio vandens išteklius	sudaryti mineralinio vandens, tinkamo gerti, paplitimo Lietuvos teritorijoje žemėlapius (M 1:200000), nustatyti jų išteklius ir kokybę, parengti informaciją apie mineralinio vandens gavybos galimybes	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003–2004 metai
6. Ištirti naudojamų mineralinio vandens telkinių būklę, vandens kokybę, nustatyti jų perspektyvas	ištirti naudojamų mineralinio vandens telkinių būklę, parengti jų apsaugos planus, nustatyti plėtros perspektyvas	Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2004 metai
7. Nustatyti didelės mineralizacijos vandens (sūrymų) išteklių pramoninio naudojimo perspektyvas	parengti vertingų cheminių elementų ir medžiagų paplitimo didelės mineralizacijos požeminiame vandenyje studiją, nustatyti jų gavybos perspektyvas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2004 metai
8. Parengti aukštos ir žemos temperatūrų požeminio vandens naudojimo šiluminei energijai išgauti galimybių studiją	parengti apžvalginį darbą apie aukštų ir žemų  temperatūrų požeminio vandens naudojimo šiluminei energijai išgauti sąlygas ir perspektyvas, taip pat projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl geoterminės energijos naudojimo skatinimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės paramos ekologiškai šilumos siurblių sistemai įdiegti	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003–2004 metai
II. NATŪRALIOS POŽEMINIO VANDENS SAUGOS TYRIMAI
9. Ištirti natūralios požeminio vandens saugos sąlygas Lietuvoje	parengti Lietuvos teritorijos suskirstymą rajonais pagal natūralios požeminio vandens saugos sąlygas, kuriuo būtų remiamasi numatant ir įgyvendinant regionines apsaugos priemones	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003–2004 metai
10. Ištirti galimybes ir perspektyvas pavojingas atliekas laidoti giliuose vandeninguosiuose sluoksniuose	nustatyti vandeninguosius sluoksnius ir kompleksus pramoninėms atliekoms utilizuoti (ES direktyvose iš principo nedraudžiama pavojingas atliekas laidoti vandeninguosiuose sluoksniuose, netinkamuose geriamojo vandens gavybai)	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Ūkio ministerija	2004 metai
11. Nustatyti globalinių klimato pokyčių įtaką požeminio vandens išteklių formavimuisi	remiantis ilgalaikiais stebėjimais, įvertinti atsinaujinančio požeminio vandens pokyčius ir jų įtaką vandens kokybei	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2003 metai
12. Įvertinti integruotą aplinkos poveikį požeminio vandens išteklių kokybei	įvertinti išsklaidytos regioninės taršos poveikį požeminio vandens kokybei skirtinguose Lietuvos regionuose, kokybės kitimo tendencijas, identifikuoti natūralios saugos sąlygas požeminio vandens mitybos ir iškrovos srityse	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2004–2005 metai
III. INFORMACIJOS, KURIOS REIKIA POŽEMINIO VANDENS IŠTEKLIŲ NAUDOJIMUI IR APSAUGAI VALDYTI, PARENGIMAS
13. Parengti teritorinio planavimo ir vandentvarkos tikslams požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos schemas	rengti informaciją apie požeminio vandens išteklius ir jų natūralios saugos sąlygas, kurios reikia sprendimams dėl teritorinio planavimo ir vandentvarkos priimti apskričių ir savivaldybių lygiu	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, savivaldybės	2005–2010 metai
14. Skirstyti teritoriją rajonais pagal jautrumą taršai nitratais	pagal Europos Sąjungos direktyvos reikalavimus parengti teritorijos suskirstymo rajonais žemėlapius – nitratų monitoringo tinklo planavimo ir monitoringo vykdymo pagrindą; parengti ir įgyvendinti veiksmų programas, skirtas jautrioms zonoms	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija	2003–2005 metai
15. Ištirti, kokią įtaką nitratų kaupimuisi Lietuvos upėse ir Baltijos jūroje daro požeminis nuotėkis	nustatyti, kiek nitratų patenka į upes ir Baltijos jūrą, parengti situacijos kontrolės ir gerinimo rekomendacijas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija	2004–2006 metai
16. Tvarkyti žemės gelmių registrą	nuolatos kaupti duomenis, užtikrinti informacijos teikimą institucijoms ir visuomenei	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	nuolat
IV. POŽEMINIO VANDENS APSAUGA
17. Parengti regionines požeminio vandens išteklių apsaugos schemas	suskirsčius Lietuvos teritoriją rajonais pagal natūralias požeminio vandens saugos sąlygas, reglamentuoti ūkinę veiklą, sukeliančią išsklaidytą paviršiaus taršą, parengti vietinių apsaugos priemonių taikymo rekomendacijas, atsižvelgiant į natūralios saugos sąlygas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2004–2005 metai
18. Vykdyti valstybinį požeminio vandens monitoringą	vykdyti valstybinį požeminio vandens monitoringą pagal penkerių metų programas (2005 metų programoje numatyti monitoringo sistemą, suderintą su Europos Sąjungos monitoringo nuostatomis)	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	pagal permanentinę programą
19. Vykdyti savivaldybės lygio požeminio vandens monitoringą	pasiekti, kad visose savivaldybėse būtų vykdomas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme nustatytas savivaldybės lygio monitoringas (pagrindinė šio lygio veiksmų programa turi būti skirta geriamojo vandens šaltinių apsaugai)	savivaldybės, Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2010 metai
20. Vykdyti tarpvalstybinį bendrai naudojamų vandeningųjų sluoksnių monitoringą	organizuoti ir vykdyti požeminio vandens išteklių naudojimo ir vandens kokybės monitoringą: su Latvija ir Baltarusija (Šventosios–Upninkų ir permo–viršutinio devono vandeninguosiuose sluoksniuose), su Rusija (Kaliningrado sritimi) – kreidos vandeningajame sluoksnyje	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2010 metai
21. Rengti ir tvarkyti geologinės aplinkos taršos židinių registrą	parengti geologinės aplinkos taršos židinių registro schemą, kaupti informaciją	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentas, savivaldybės	2002–2006 metai
22. Inventorizuoti taršos židinius, vykdyti jų monitoringą, nustatyti renatūralizacijos prioritetus, rengti programas, inicijuoti prioritetinių teritorijų valymą	parengti ilgalaikę kompleksinę programą, apimančią įstatyminės bazės tobulinimą ir praktinius veiksmus (iš pradžių parengti ilgalaikę veiksmų programą)	Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės	2002–2010 metai
23. Organizuoti ir vykdyti nebenaudojamų gręžinių apskaitą ir sutvarkymą	parengti ilgalaikę gręžinių, kurie pasikeitus ūkio sanklodai nenaudojami geriamajam vandeniui tiekti, sutvarkymo programą	savivaldybės, Aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentas, apskričių viršininkai, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2007 metai
24. Nustatyti ir sutvarkyti vandenviečių sanitarines apsaugos zonas	pasiekti, kad visose vandenvietėse, tiekiančiose geriamąjį vandenį, būtų nustatytos ir sutvarkytos sanitarinės apsaugos zonos	savivaldybės, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2002–2007 metai
V. POŽEMINIO VANDENS NAUDOJIMO IR APSAUGOS VALDYMAS
25. Tobulinti įstatyminę bazę požeminio vandens naudojimo ir apsaugos srityje	suderinti įstatymus su Europos Sąjungos teise	Aplinkos ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2004 metai
26. Parengti savivaldybės lygio požeminio vandens monitoringo vykdymo metodines rekomendacijas	parengti metodines rekomendacijas, kuriose būtų nustatyti monitoringo tikslai ir uždaviniai, monitoringo tinklo organizavimo principai, pateikta monitoringo vykdymo metodika	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002 metai
27. Parengti ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo metodines rekomendacijas	parengti požeminio vandens monitoringo projektavimo principus skirtingoms ūkio subjektų grupėms pagal veiklos pobūdį ir pavojingumą aplinkai	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003 metai
28. Parengti taršos židinių tyrimo ir monitoringo metodines rekomendacijas	parengti tyrimų ir monitoringo skirtingo pobūdžio požeminės hidrosferos taršos židiniuose ir pavojingų medžiagų monitoringo metodinius nurodymus (pagal 76/464/EEC direktyvos rekomendacijas)	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2003 metai
29. Nustatyti didžiausius leidžiamus taršos lygius grunte ir požeminiame vandenyje	parengti atitinkamą normatyvinį dokumentą	Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2003 metai
30. Parengti gėlo ir mineralinio vandens vandenviečių apsaugos planų rengimo metodines rekomendacijas	parengti metodines rekomendacijas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002 metai
31. Parengti teritorinio planavimo ir vandentvarkos planų rengimo (požeminio vandens naudojimas ir apsauga) metodinius nurodymus	parengti metodines rekomendacijas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003 metai
32. Parengti geriamojo požeminio vandens gavybos strategiją	parengti gyventojų aprūpinimo geros kokybės geriamuoju vandeniu strategiją	Aplinkos ministerija, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002 metai
VI. INTEGRUOTO BASEININIO VANDENŲ VALDYMO PRINCIPO ĮGYVENDINIMAS
33. Paskirstyti požeminio vandens išteklius pagal teisės aktuose nustatytus upių baseinus	nustatyti požeminio vandens išteklių pasiskirstymą ir naudojimo limitus, ištirti vandens kokybę	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002–2005 metai
34. Kompleksiškai įvertinti antropogeninę taršą (išsklaidytą ir koncentruotą) teisės aktuose nustatytuose upių baseinuose	kompleksiškai ištirti antropogeninės taršos lygį, nustatyti jos keliamą pavojų požeminio vandens kokybei	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija, Aplinkos ministerijos Regionų aplinkos apsaugos departamentas	2003–2006 metai
35. Parengti kompleksines požeminio ir paviršinio vandens monitoringo programas	parengti kompleksines paviršinio ir požeminio vandens monitoringo programas, skirtas teisės aktuose nustatytiems upių baseinams, atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas ir vietos gamtines sąlygas	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Aplinkos ministerija	2004–2007 metai
VII. INFORMACIJOS SKLEIDIMAS IR VISUOMENĖS ŠVIETIMAS
36. Parengti hidrogeologijos terminų žodyną		Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002 metai
37. Parengti Lietuvos požeminio vandens išteklių atlasą	parengti komplektą žemėlapių su informacija apie požeminio vandens išteklių pasiskirstymą ir kokybę, skirtą sprendimams priimti regioniniu lygiu ir visuomenei šviesti	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2003–2008 metai
38. Leisti teminę seriją „Apskričių hidrogeologija“	pateikti susistemintą informaciją apie požeminio vandens išteklius, jų kokybę, natūralios saugos sąlygas ir naudojimą, kuria vadovaujantis būtų priimami sprendimai požeminio vandens naudojimo ir apsaugos klausimais apskričių lygiu ir kuri būtų naudojama visuomenei šviesti	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, apskričių viršininkai	2003–2010 metai
39. Leisti teminę seriją „Požeminio vandens kokybė ir apsauga“	pateikti susistemintą informaciją apie požeminio vandens išteklius, jų kokybę, natūralios saugos sąlygas, naudojimo geriamajam vandeniui tiekti galimybes, sprendimams priimti savivaldybių lygiu	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos, savivaldybės	2003–2010 metai
40. Leisti informacinį biuletenį „Požeminės hidrosferos monitoringas“	pateikti informaciją apie valstybinio požeminio vandens monitoringo rezultatus	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	kasmet
41. Parengti interneto puslapį	teikti informaciją apie požeminio vandens monitoringą	Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos	2002 metai

______________