LIETUVOS RESPUBLIKOS

Į S T A T Y M A S

DĖL LAIKINŲJŲ PRIEMONIŲ TSRS VYKDOMOS EKONOMINĖS BLOKADOS SĄLYGOMIS

 

1990 m. balandžio 25 d. Nr. I-160

Vilnius

 

TSRS vadovybė, laužydama TSRS Aukščiausiosios Tarybos priimtus ūkio įstatymus ir jų pagrindu sudarytas ūkines sutartis, pradėjo ir plėtoja Lietuvos Respublikos ekonominę blokadą. Todėl Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba, siekdama užtikrinti Lietuvos gyventojų gyvybinius poreikius ekonominės blokados sąlygomis, nutaria:

1. Suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisę:

1) keisti valstybinių ir kooperatinių įmonių ir organizacijų gamybos ir produkcijos tiekimo planus, panaikinti arba sustabdyti ūkines sutartis atleidžiant nuo sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nustatyti reikalingą šių įmonių, įstaigų ir organizacijų apsaugos ir darbo režimą;

2) apriboti darbuotojų atleidimą iš darbo, spręsti jų įdarbinimo, socialinės rūpybos bei kitus klausimus; asmenims, nukentėjusiems nuo ekonominės blokados, teikti materialinę pagalbą ir nenumatytą iki šiol galiojusių įstatymų;

3) centralizuotai panaudoti vietos savivaldybių, valstybinių ir valstybinių - kooperatinių įmonių, įstaigų ir organizacijų materialinius ir finansinius (tarp jų ir valiutinius) resursus;

4) įvesti normuotą būtiniausių prekių pardavimą, tarp jų ir pagal korteles;

5) prireikus, laikinai perkelti asmenis į kitą darbą ir taikyti jiems Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 36 straipsnyje nustatytas sąlygas;

6) skirti ir atleisti iš pareigų valstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovus;

7) numatytų Vyriausybės priemonių vykdymo kontrolei skirti Vyriausybės įgaliotinius vietos savivaldybių valdymo organuose, taip pat įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

2. Uždrausti be Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo išvežti už Lietuvos ribų produkciją ir žaliavas.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė atskirais pavedimais gali perduoti šio įstatymo pirmajame ir antrajame straipsniuose nustatytų teisių įgyvendinimą vietos savivaldybėms.

4. Uždrausti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, valstybinėms, valstybinėms-kooperatinėms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, išskyrus valstybines žemės ūkio įmones, parduoti ar kitokiu būdu perleisti nuosavybės teise fiziniams asmenims, kooperatyvams ir privačioms įmonėms nekilnojamą turtą ir pagrindines gamybos priemones.

Visus žaliavų realizavimo klausimus pavesti Vyriausybės kompetencijai.

5. Valstybinės priešblokadinių priemonių komisijos sprendimus įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

6. Šio įstatymo galiojimo laikotarpiu:

1) sustabdomas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos pagrindų įstatymo 27 straipsnio 5 punkto galiojimas ir suteikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisė panaikinti aukštesniosios pakopos savivaldybės Tarybų ir jų sudaromų organų sprendimus;

2) Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171 straipsnyje (Neteisėtas benzino ar kitokių degalų bei tepalų išdavimas arba įsigijimas) numatyti pažeidimai užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki aštuonių šimtų rublių su neteisėtai įgytų benzino, kitokių degalų ar tepalų konfiskavimu;

3) nustatyti, kad asmenys, padarę veikas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163 straipsnyje (Prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų pažeidimas prekybos taisyklių) ir 171 straipsnyje (Neteisėtas benzino ar kitokių degalų bei tepalų išdavimas arba įsigijimas), atleidžiami iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymų kodekso 287 straipsnį (Papildomi pagrindai kai kurių kategorijų darbininkų ir tarnautojų darbo sutarčiai pasibaigti, esant tam tikroms sąlygoms) be išankstinio profsąjungos komiteto sutikimo;

4) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 160(4) (Neteisėtas benzino ar kitų degalų ir tepalų išdavimas) straipsnio pirmojoje dalyje numatytas nusikaltimas baudžiamas pataisos darbais iki dvejų metų arba bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių rublių su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.

Šio straipsnio antrojoje dalyje numatyti veiksmai baudžiami laisvės atėmimu iki trejų metų arba bauda nuo vieno iki dešimties tūkstančių rublių su atėmimu teisės eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą.

7. Nustatyti, kad šio Įstatymo antrajame straipsnyje numatytais atvejais išvežama produkcija ir žaliavos neatlygintinai paimamos valstybės nuosavybėn.

8. Išaiškinti, kad tyčinis kliudymas įgyvendinti šio Įstatymo pirmajame ir trečiajame straipsniuose nustatytas priemones kvalifikuotinas kaip kenkimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnį (Kenkimas).

9. Šio Įstatymo pažeidimai, užtraukiantys administracinę ar baudžiamąją atsakomybę, laikytini padaryti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

10. Nustatyti, kad šis Įstatymas galioja nuo jo priėmimo dienos iki atskiro Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos sprendimo.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                                          V. LANDSBERGIS

______________