Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL geresnio REGLAMENTAVIMO programos PAtvirtinimo

2008 m. vasario 13 d. Nr. 185

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 382 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Geresnio reglamentavimo programą (toliau vadinama – Programa) (pridedama).

2. Pavesti Ūkio ministerijai:

2.1. koordinuoti Programos įgyvendinimą;

2.2. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ateinančių metų Programos įgyvendinimo priemonių plano projektą iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos.

3. Rekomenduoti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pagal kompetenciją vykdančioms su geresniu reglamentavimu susijusias ir į Programos priedą neįtrauktas priemones, vadovautis Programos nuostatomis.

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

Ūkio ministras                                                                                                       Vytas Navickas

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 185

geresnio reglamentavimo programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Teisinio reguliavimo tobulinimas yra viena pagrindinių atnaujintos Lisabonos strategijos (KOM (2005) 24), kurios tikslas – užtikrinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą, įgyvendinimo krypčių. Su teisinio reguliavimo kokybe susijusios nuostatos vis labiau įtraukiamos į Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir nacionalinius ekonominės politikos dokumentus, tarp jų ir ES valstybių narių nacionalines Lisabonos strategijos įgyvendinimo programas. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Komisijos komunikate Pavasario Europos Vadovų Tarybai „Atnaujintos Lisabonos strategijos ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui įgyvendinimas“ (KOM (2006) 816 galutinis) pažymėta, kad ES valstybės narės pasiekė didelę pažangą įgyvendindamos geresnio reglamentavimo iniciatyvas. Kartu pabrėžiama, kad siekiant užtikrinti tolesnę pažangą nacionaliniu ir Europos Bendrijos lygmeniu turi būti kuriama nauja reglamentavimo kultūra.

2. Europos Komisijos užsakymu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija 2006 metais parengė reglamentavimo valdymo gebėjimų Lietuvoje ataskaitą, kurioje pirmą kartą išanalizuotas Lietuvos pasirengimas įgyvendinti geresnio reglamentavimo politiką, nurodytos silpnosios pusės ir pateiktos rekomendacijos. Geresnio reglamentavimo programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 14 d. Europos Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Geresnio reglamentavimo Europos Sąjungoje strateginė peržiūra“ (KOM (2006) 689 galutinis), taip pat kitų strateginių ES geresnio reglamentavimo srities dokumentų nuostatas.

3. Ši Programa nustato pagrindinius geresnio reglamentavimo uždavinius, šių uždavinių įgyvendinimą, apibrėžia būtinas sėkmingo šios Programos įgyvendinimo sąlygas ir pagrindinius rizikos veiksnius.

4. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Administracinė našta – išlaidos, kurias patiria fiziniai ir juridiniai asmenys ar jų filialai ir atstovybės (toliau vadinama – subjektai), vykdydami teisės aktuose nustatytus įpareigojimus pateikti informaciją (toliau vadinama – informaciniai įpareigojimai) valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms (toliau vadinama – valstybės institucijos) arba jų įgaliotiems asmenims.

Geresnis reglamentavimas – sistemingai taikomų priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti valstybės politikos efektyvumą, nuolat tobulinti teisės aktų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę, didinti jo veiksmingumą ir nuoseklumą, visuma.

5. Geresnio reglamentavimo principai yra šie: būtinumas (reguliuojama tik tada, kai tai būtina), proporcingumas (pasirinktos reguliavimo priemonės atitinka reguliavimo tikslus), skaidrumas (teisės aktų priėmimo procesas viešas, teisės aktai paprasti ir suprantami), prieinamumas (teisės aktai prieinami viešai) ir atskaitomybė (priimami sprendimai pagrįsti, ir už juos atsiskaitoma visuomenei).

6. Įgyvendinant geresnio reglamentavimo politiką, remiamasi sisteminiu požiūriu, t. y. atsižvelgiama į įvairius reguliavimo aspektus (ekonominį, socialinį, gamtosauginį ir kitus), taip pat mažų ir vidutinių įmonių, kurioms tenka neproporcingai didelė teisinio reguliavimo sukeliama našta, interesus.

7. Geresnio reglamentavimo politikai sėkmingai įgyvendinti būtina aiški, nuosekli ir ilgalaikė politinė parama ir šios Programos įgyvendinimui koordinuoti tinkama institucinė sistema, turinti pakankamus žmogiškuosius ir finansinius išteklius.

8. Siekiant tinkamai derinti valstybės, piliečių ir verslo interesus, geresnis reglamentavimas turi tapti neatsiejama vykdomų valstybės reformų dalimi. Aiškiai formuluojama ir nuolat tobulinama valstybės politika, pagrįsti, proporcingi ir suprantami teisės aktų reikalavimai, nesukeliantys didelių šių teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudų ir nedidinantys administracinės naštos subjektams, – svarbi konkurencingos verslo ir investicijų aplinkos kūrimo sąlyga. Geresnis reglamentavimas, skirtingai nuo daugelio ekonominės politikos priemonių, kurioms taikomi įvairūs su makroekonominio stabilumo išlaikymu ir tarptautiniais įsipareigojimais susiję apribojimai, palieka Lietuvos Respublikos Vyriausybei dideles pasirinkimo galimybes priimti sprendimus.

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

9. Europos Komisija nustatė keturias prioritetines kryptis, kuriomis turėtų būti koncentruojamos geresnio reglamentavimo siekiančių ES valstybių narių pastangos: konsultacijų su interesų grupėmis mechanizmo tobulinimas ir efektyvus įgyvendinimas, sistemingas sprendimų poveikio vertinimas užtikrinant vertinimo rezultatų skaidrumą, teisės aktų supaprastinimo programų parengimas ir įgyvendinimas, geresnis Europos Bendrijos teisės taikymas. 2007 m. kovo 8–9 d. Europos Vadovų Taryba pritarė Europos Komisijos pasiūlymui iki 2012 metų 25 procentais sumažinti su ES teisės aktais susijusią administracinę naštą. Europos Vadovų Taryba taip pat paprašė, kad ES valstybės narės 2008 metais nusistatytų į Europos Komisijos administracinės naštos mažinimo tikslą panašius nacionalinius tikslus.

10. Vykdydama 2007 m. kovo 8–9 d. įvykusios Europos Vadovų Tarybos sprendimą dėl ES teisės aktų administracinės naštos mažinimo, Europos Komisija kartu su ES valstybėmis narėmis 2007 metų liepą pradėjo įgyvendinti ES administracinės naštos mažinimo veiksmų planą. ES valstybėse narėse paskirti administracinės naštos mažinimo nacionaliniai koordinatoriai bus atsakingi už bendradarbiavimą su Europos Komisija, ES teisės aktų administracinės naštos skaičiavimo ES valstybėje narėje koordinavimą ir priežiūrą. Kiekvienoje ES valstybėje narėje taip pat bus sukurtas valstybės institucijų, dalyvausiančių mažinant ES teisės aktų sukuriamą administracinę naštą, bendradarbiavimo tinklas.

11. ES valstybių narių geresnio reglamentavimo pažanga įgyvendinant Lisabonos strategiją 2006 metais buvo vertinama remiantis šiais kriterijais: aiškios geresnio reglamentavimo strategijos suformulavimas ir įgyvendinimas, už geresnį reglamentavimą atsakingos institucinės sistemos sukūrimas, sprendimų poveikio vertinimo sistemos ir konsultacijų su interesų grupėmis efektyvumas, teisės aktų supaprastinimo planų parengimas ir įgyvendinimas, administracinės naštos apskaičiavimo ir mažinimo priemonių įgyvendinimas. Europos Komisijos vertinimu, geresnio reglamentavimo srityje Lietuvoje pasiekta tam tikra pradinė pažanga. 2007 metais Lietuvos pažanga įgyvendinant Lisabonos strategiją geresnio reglamentavimo srityje įvertinta kaip ribota ir nurodyta, kad reikėtų nusistatyti nacionalinį administracinės naštos mažinimo rodiklį, parengti supaprastinimo planus, tobulinti sprendimų poveikio vertinimo ir konsultacijų su interesų grupėmis priemones.

12. Geresnio reglamentavimo politika apima Lietuvos Respublikos teisėkūros tobulinimo metmenis, patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. X-933 (Žin., 2006, Nr. 134-5066), ir Lietuvos Respublikos teisėkūros proceso pagrindų įstatymo projektą. Valstybinio reguliavimo mažinimo strateginėse kryptyse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1333 (Žin., 2006, Nr. 144-5477), apibrėžtas geresnio reglamentavimo politikos vaidmuo mažinant valstybinį reguliavimą. Viešojo administravimo plėtros iki 2010 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 488 (Žin., 2004, Nr. 69-2399), Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 625 (Žin., 2005, Nr. 73-2649), Elektroninės valdžios koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 2115 (Žin., 2003, Nr. 2-54), ir kitų Lietuvos teisės aktų įgyvendinimas leido pasiekti nemažą pažangą įgyvendinant e. valdžios ir „vieno langelio“ principą, tobulinant viešąjį administravimą, plačiau taikant informacines technologijas ir vykdant kitas su geresniu reglamentavimu susijusias priemones.

13. Esama Lietuvos institucinė sistema nėra pakankamai pasirengusi įgyvendinti geresnio reglamentavimo politikos: iki šiol nepaskirta už geresnio reglamentavimo politikos formavimą ir įgyvendinimo koordinavimą atsakinga institucija, valstybės institucijose nepaskirti už geresnį reglamentavimą atsakingi atstovai, nesukurta tarpinstitucinio koordinavimo sistema. Už geresnį reglamentavimą atsakingos institucinės sistemos sukūrimas taip pat turi apimti atitinkamas už geresnio reglamentavimo įgyvendinimo koordinavimą atsakingos institucijos struktūrines pertvarkas, aprūpinimą reikiamais žmogiškaisiais ir finansiniais ištekliais.

14. Kai kurios geresnio reglamentavimo priemonės apibrėžtos Lietuvos teisės aktuose ir taikomos praktiškai, tačiau planuojamos ir įgyvendinamos nenuosekliai, išsklaidytos įvairiuose programiniuose ir kituose teisės aktuose, už jų parengimą ir įgyvendinimą atsakingos skirtingos institucijos: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryti Valstybės valdymo sistemos tobulinimo komisija ir Investicijų skatinimo ir verslo sąlygų gerinimo komitetas. Lietuvos Respublikos pozicijas ES institucijose nagrinėjamais geresnio reglamentavimo klausimais darbo tvarka rengia, derina ir pristato Ūkio ministerija, kai kuriais atvejais – Finansų ministerija.

15. Lietuvoje neskaičiuojama teisės aktų sukeliama administracinė našta, nenumatytos priemonės administracinei naštai mažinti. Vadovaujantis Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodika, patvirtinta ūkio ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-152 (Žin., 2006, Nr. 51-1896), atliktas administracinės naštos apskaičiavimo kaimo turizmo ir viešojo maitinimo srityse bandomasis projektas, kuris atskleidė, kad valstybės institucijos ir patys subjektai per menkai pasirengę atlikti tokius skaičiavimus.

16. Lietuvoje neparengta tam tikrų sričių supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo programų, nenustatyti administracinės naštos mažinimo prioritetai, vykdomos tik pavienės, tarpusavyje ne visada suderintos ad hoc teisės aktų ir procedūrų, susijusių su licencijų, leidimų ir kitų dokumentų išdavimu, supaprastinimo priemonės.

17. Galiojančių teisės aktų efektyvumas vertinamas palyginti nesistemingai, trūksta informacijos ir empirinių duomenų apie jų įgyvendinimo efektyvumą. Už tam tikrų sričių valstybės politikos įgyvendinimą atsakingos valstybės institucijos nerengia valstybės politikos efektyvumo ataskaitų.

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

18. Šios Programos tikslas – užtikrinti nuolatinį teisinio reguliavimo tobulinimą gerinant verslo ir investicijų aplinką, mažinant administracinę naštą, teikiant viešąsias paslaugas.

19. Šios Programos uždaviniai:

19.1. sukurti geresnio reglamentavimo politiką įgyvendinančią institucinę sistemą, stiprinti šios srities administracinius gebėjimus ir skleisti visuomenei informaciją apie geresnį reglamentavimą;

19.2. formuoti vientisą geresnio reglamentavimo politiką, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę ir efektyvumą – kurti ir naudoti kompleksines priemones, užtikrinti teisės aktų stebėseną;

19.3. mažinti administracinę naštą ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudas.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI IR VERTINIMO KRITERIJAI

20. Numatomi šios Programos įgyvendinimo rezultatai:

20.1. patrauklesnė verslo ir investicijų aplinka;

20.2. skaidrus teisėkūros procesas;

20.3. efektyvus teisės aktų įgyvendinimas;

20.4. mažesnė administracinė našta subjektams, paprastesnės ir trumpesnės su licencijų, leidimų ir kitų dokumentų išdavimu susijusios procedūros;

20.5. skaidrus ES direktyvų perkėlimas į nacionalinę teisę;

20.6. platesnis informacinių technologijų naudojimas viešosioms paslaugoms teikti;

20.7. mažesnė korupcija.

21. Šios Programos įgyvendinimas vertinamas pagal tokius kriterijus, pasirinktus atsižvelgiant į ataskaitiniu laikotarpiu vykdytų priemonių pobūdį:

21.1. konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis, sprendimų projektų poveikio vertinimo rodikliai (konsultacijų skaičius, poveikio vertinimų skaičius ir panašiai);

21.2. administracinės naštos sumažėjimas (iš viso arba tam tikruose ūkio sektoriuose ar srityse, įvairių procedūrų, ypač susijusių su licencijų ir leidimų išdavimu, supaprastinimas, perkėlimas į internetą ir kita);

21.3. teisės aktų supaprastinimo rodikliai (konsoliduotų, kodifikuotų, išdėstytų nauja redakcija, panaikintų ir panašiai teisės aktų skaičius);

21.4. subjektų nuomonė apie geresnio reglamentavimo politiką (remiantis įmonių ir piliečių apklausų duomenimis).

V. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

22. Pirmaujančių ES valstybių narių patirtis rodo, kad efektyvios institucinės sistemos sukūrimas, pasirengimas įgyvendinti tam tikras geresnio reglamentavimo priemones ir jų įgyvendinimas paprastai trunka kelerius metus (pavyzdžiui, administracinei naštai apskaičiuoti reikėtų skirti iki 2 metų).

23. Įgyvendinant šią Programą, bus pereinama nuo pavienių geresnio reglamentavimo priemonių taikymo rengiamiems naujiems teisės aktams prie nuoseklaus jų įtraukimo į valstybės politikos formavimo, įgyvendinimo ir tobulinimo procesus visose už sprendimų rengimą, priėmimą ir įgyvendinimą atsakingose valstybės institucijose.

24. Bus sukurta tinkama šios Programos įgyvendinimo institucinė sistema, tobulinamos geresnio reglamentavimo priemonės, peržiūrimi paslaugų srities teisės aktai, didinama valstybės tarnautojų kompetencija, visuomenei skleidžiama informacija apie geresnį reglamentavimą, ypač kompleksišką geresnio reglamentavimo priemonių tobulinimą rengiant, priimant ir įgyvendinant naujus teisės aktus. Bus peržiūrimi galiojantys teisės aktai, vertinamas kai kurių sričių politikos efektyvumas, rengiamos ir įgyvendinamos sistemingos tam tikrų sričių administracinės naštos mažinimo priemonės.

25. Už šios Programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga institucija (toliau vadinama – koordinuojančioji institucija) rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei naujus šios Programos įgyvendinimo priemonių planų projektus (toliau vadinama – priemonių planai), taip pat rengia metodologines ir kitas rekomendacijas, kurių reikia šiai Programai įgyvendinti, vertina šios Programos įgyvendinimo institucinę sistemą ir prireikus teikia pasiūlymus dėl jos tobulinimo.

26. Priemonių planai rengiami remiantis valstybės institucijų, koordinuojančiosios institucijos, verslo, mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir kitų visuomenės grupių pasiūlymais.

27. Kartu su nacionalinėmis geresnio reglamentavimo priemonėmis bus įgyvendinamos ir su ES geresnio reglamentavimo iniciatyvomis susijusios priemonės, pirmiausia ES teisės aktų supaprastinimo, konsolidavimo ir administracinės naštos mažinimo. Vienas svarbiausių šios srities darbų – nacionalinių teisės aktų peržiūra ir supaprastinimas, licencijų ir leidimų būtinumo įvertinimas, su licencijų, leidimų ir kitų dokumentų išdavimu susijusių procedūrų perkėlimas į internetą, „vieno langelio“ principo taikymas įgyvendinant 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) nuostatas. Kitas didelis darbas – dalyvavimas vertinant ES teisės aktų sukuriamą administracinę naštą verslui.

28. Būtina sėkmingo šios Programos įgyvendinimo sąlyga – visuomenės parama, kuri gali būti užtikrinama tik nuolat bendraujant su įvairiomis visuomenės grupėmis, verslo, mokslo, nevyriausybinėmis organizacijomis ir įtraukiant jas į šios Programos įgyvendinimo procesą.

29. Svarbiausi rizikos veiksniai, susiję su šios Programos įgyvendinimu:

29.1. per maža ir nenuosekli politinė parama;

29.2. neturinti pakankamų įgaliojimų, ištekliais neaprūpinama koordinuojančioji institucija, nepajėgianti teikti metodologinės paramos, centralizuotai koordinuoti šios Programos įgyvendinimo ir inicijuoti tolesnių geresnio reglamentavimo reformų;

29.3. informacijos apie geresnį reglamentavimą stoka ir nepakankamas geresnio reglamentavimo potencialo įvertinimas;

29.4. įgyvendinimo rezultatų priklausomybė nuo daugelio valstybės institucijų suderintų pastangų, vyraujančios teisinės kultūros inertiškumas, valstybės institucijų pasipriešinimas pokyčiams ir formalus požiūris į geresnio reglamentavimo politikos įgyvendinimą;

29.5. bandymas greitai pasiekti rezultatus, neatsižvelgiant į tinkamą pasirengimą ir veiksmų nuoseklumą;

29.6. sunkiai kiekybiškai įvertinami šios Programos įgyvendinimo rezultatai.

VI. ATSKAITOMYBĖ IR FINANSAVIMAS

30. Atsakingi šios Programos vykdytojai koordinuojančiajai institucijai jos nustatytais terminais kasmet pateikia informaciją. Koordinuojančioji institucija iki einamųjų metų kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei šios Programos įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita skelbiama viešai atskiru leidiniu ir koordinuojančiosios institucijos interneto svetainėje.

31. Šios Programos priede (ir vėlesniuose priemonių planuose) nurodytų priemonių įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir (ar) savivaldybių biudžetuose atsakingiems vykdytojams patvirtintų bendrųjų asignavimų. Priemonės, atitinkančios Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos ir ją įgyvendinančių veiksmų programų tikslus, gali būti finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.

_________________

Geresnio reglamentavimo programos

priedas

geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo 2008 mETŲ PriemonIŲ PLANAS

Uždaviniai	Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Atsakingi vykdytojai
1. Sukurti geresnio reglamentavimo politiką įgyvendinančią institucinę sistemą, stiprinti šios srities administracinius gebėjimus	1.1. Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimo dėl Geresnio reglamentavimo programos įgyvendinimo analizės ir priežiūros komisijos sudarymo projektą	2008 metų II ketvirtis	Ūkio ministerija
	1.2. Rengti konferenciją (seminarą) geresnio reglamentavimo klausimais	2008 metų II ketvirtis	Ūkio ministerija
	1.3. Inicijuoti valstybės tarnautojų mokymo programos geresnio reglamentavimo politikos ir jos įgyvendinimo klausimais parengimą	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija,  Vidaus reikalų ministerija
2. Formuoti vientisą geresnio reglamentavimo politiką, gerinti teisinio reglamentavimo kokybę ir efektyvumą	2.1. Pavesti visoms ministerijoms pagal jų valdymo sritį peržiūrėti teisės aktus ir nustatyti, kurių sričių teisinis reguliavimas gali būti supaprastintas, ir parengti teisės aktų, kuriuos reikia supaprastinti, sąrašą	2008 metų III ketvirtis	Teisingumo ministerija ir kitos ministerijos
	2.2. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 118 „Dėl įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų skelbimo „Interneto“ tinkle“ (Žin., 1999, Nr. 15-389) ir 2003 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1739; 2006, Nr. 115-4376) pakeitimo projektus – numatyti viešą visų Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų poveikio vertinimo ir konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis rezultatų skelbimą	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija
	2.3. Atlikti taikomąjį mokslinio tyrimo darbą, siekiant išanalizuoti priimamų sprendimų poveikio vertinimo kokybę, konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis būdus ir efektyvumą, taip pat pasiūlyti sprendimus dėl konsultacijų su visuomene ir interesų grupėmis ir sprendimų poveikio vertinimo kokybės kontrolės	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija
	2.4. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 276 „Dėl Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo ir įgyvendinimo“ (Žin., 2003, Nr. 23-975) pakeitimo projektą – nustatyti pareigą valstybės institucijoms ir įstaigoms konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
3. Mažinti administracinę naštą ir nepagrįstas teisės aktų reikalavimų vykdymo sąnaudas	3.1. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti administracinės naštos Lietuvos Respublikos piliečiams ir kitiems asmenims mažinimo priemonių planą	2008 metų I ketvirtis	Vidaus reikalų ministerija
	3.2. Atlikti teisės aktų peržiūrą pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL 2006 L 376, p. 36) reikalavimus, vadovaujantis geresnio reglamentavimo principais, ir prireikus parengti atitinkamus teisės aktų pakeitimų projektus	2008 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija, kitos ministerijos, valstybės institucijos ir įstaigos, atsakingos už paslaugų sektoriaus reglamentavimą
	3.3. Atlikti taikomąjį mokslinio tyrimo darbą, siekiant parengti teisės aktuose nustatytų informacinių įpareigojimų verslui sąrašą	2008 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
	3.4. Parengti Administracinės naštos verslui nustatymo ir įvertinimo metodikos, patvirtintos ūkio ministro 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4-152 (Žin., 2006, Nr. 51-1896), pakeitimo projektą – palengvinti jos taikymą	2008 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
	3.5. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti nacionalinės administracinės naštos verslui skaičiavimo prioritetų ir kiekybinių jos mažinimo įsipareigojimų sąrašo projektą	2008 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
	3.6. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti administracinės naštos verslui mažinimo prioritetinių sričių teisės aktų sąrašą	2008 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija
	3.7. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2003, Nr. 23-975), pakeitimo projektą – numatyti teisės aktų projektų administracinės naštos piliečiams vertinimą	2008 metų IV ketvirtis	Vidaus reikalų ministerija, Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija
	3.8. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Sprendimų projektų poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, pakeitimo projektą – numatyti teisės aktų projektų administracinės naštos verslui vertinimą	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija
	3.9. Parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų perkėlimą į nacionalinę teisę, pakeitimo projektus – nustatyti į nacionalinę teisę perkeliamų Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų nepagrįsto sugriežtinimo vertinimo mechanizmą	2008 metų IV ketvirtis	Ūkio ministerija, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos

_________________