LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL lietuvos higienos normos hn 33:2011 „TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI GYVENAMUOSIUOSE IR VISUOMENINĖS PASKIRTIES PASTATUOSE BEI JŲ APLINKOJE“ patvirtinimo
2011 m. birželio 13 d. Nr. V-604
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 164-5971) 7 straipsnio 2 punktu, įgyvendindamas 2002 m. birželio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 101) nuostatas dėl triukšmo strateginiam kartografavimui taikomų metodų ir triukšmo įvertinimo rodiklių ir siekdamas užtikrinti triukšmo neigiamo poveikio žmonių sveikatai valdymą:
1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-555 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2990).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604
LIETUVOS HIGIENOS NORMA HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai GYVENAMuosiuose IR visuomeninės paskirties pastatuose bei jų APLINKOJE“
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai.
2. Triukšmo ribiniai dydžiai taikomi gyvenamuosiuose pastatuose, visuomeninės paskirties pastatuose bei šių pastatų, išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus, aplinkoje, apimančioje žemės sklypų, kuriuose pastatyti nurodytieji pastatai, ribas ne didesniu nei 40 m atstumu nuo pastatų sienų.
3. Ši higienos norma yra privaloma Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kitam fiziniam asmeniui, kuris naudojasi Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktų jam suteiktomis judėjimo Lietuvos Respublikoje ar kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėmis, Lietuvos Respublikoje įsteigtam juridiniam asmeniui, kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridiniam asmeniui, organizacijai ar jų filialams, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ar kitose užsienio valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar organizacijų registruotiems filialams Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis, juridinis asmuo ar filialas), turintiems teisę rengti teritorijų planavimo dokumentus, projektuoti bei statyti statinius, planuojantiems arba vykdantiems ūkinę komercinę veiklą, turintiems nuosavybės teise jiems priklausančius automobilių ir geležinkelių kelius, taip pat institucijoms, vykdančioms triukšmo stebėjimus ir kontrolę, sudarančioms triukšmo strateginius žemėlapius ir rengiančioms triukšmo prevencijos veiksmų planus.
II. NUORODOS
5. Teisės aktai ir dokumentai, į kuriuos pateiktos nuorodos šioje higienos normoje:
5.1. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 164-5971);
5.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105);
5.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 350 „Dėl Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo, Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų aprašo ir Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 42-1514);
5.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymas Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
5.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymas Nr. 289 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);
5.6. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 m. spalio 31 d. įsakymas Nr. DĮ-226 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 119-4877);
5.7. Lietuvos standartas LST ISO 1996-1:2005 „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas, matavimas ir įvertinimas. 1 dalis. Pagrindiniai dydžiai ir įvertinimo tvarka“ (tapatus ISO 1996-1:2003);
III. sąvokos IR jų APIBRĖŽIMAI
6. Šioje higienos normoje vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:
buitiniai įrenginiai (prietaisai) – statinių inžinerinėms sistemoms nepriskiriami nestacionarūs įrenginiai (prietaisai) ar jų sudėtinės dalys, skirti pagelbėti name gyvenantiems žmonėms tenkinti jų būtiniausias nuolatines reikmes;
maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax) – didžiausiasis garso slėgio lygis [5.7], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis, o standartinė laiko svertis yra F svertis;
ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT) – ekvivalentinis nuolatinis garso slėgio lygis [5.7], kai standartinė dažninė svertis yra A svertis;
garso sklidimo laisvojo lauko sąlygos – garso sklidimo laisvajame lauke virš žemės paviršiaus sąlygos, kai nevertinami jokie pastatų fasadų ar kitų pastatų elementų, esančių už mikrofono (triukšmo skaičiavimo taško), atspindžiai, jei tokie yra;
gyvenamasis pastatas (namas) – pastatas, kaip apibrėžiama statybos techniniame reglamente STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ [5.5];
impulsinis garsas – garsas, susidedantis iš trumpų garso slėgio pliūpsnių [5.7];
kurortas – kaip apibrėžiamas Kurorto statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų apraše [5.3];
kurortinė teritorija – kaip apibrėžiama Kurortinės teritorijos statuso suteikimo gyvenamosioms vietovėms reikalavimų apraše [5.3];
nepastovus triukšmas – triukšmas, kuris nuolat kinta, pertrūksta arba pulsuoja ir kurio garso slėgio lygio pokytis didesnis kaip 5 dBA;
pastovus triukšmas – triukšmas, kurio garso slėgio lygio pokytis ne didesnis nei 5 dBA;
pramoninė veikla – ūkinė veikla ir objektai, įrašyti į Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių [5.4] 1 ir 2 priedus arba Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo [5.2] 1 arba 2 priedus;
statinio inžinerinės sistemos – statinio patalpų inžinerinės sistemos (jų dalys), skirtos statinio naudojimo ir priežiūros tikslams, statinyje gyvenančių, dirbančių ar jį kitaip naudojančių žmonių poreikiams tenkinti: vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo, šiukšlių šalinimo, žmonėms vežti skirtų liftų ir kitos sistemos;
toninis garsas – garsas, kuriame be visuminio garso yra girdimas vieno dažnio sandas arba siaurajuostis sandas [5.7];
transporto sukeliamas triukšmas – transporto priemonių (kelių, geležinkelių, orlaivių) eismo sukeliamas nuolatinis arba daugelio kartotinių pavienių garso įvykių triukšmas;
ūkinė komercinė veikla – ūkinė komercinė veikla, įtraukta į Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių [5.6], ir pramoninė veikla;
visuomeninės paskirties pastatas – pastatas, skirtas visuomenės poreikiams tenkinti ir atsižvelgiant į statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ [5.5] nuostatas priklausantis viešbučių, maitinimo, kultūros, mokslo (išskyrus mokslinio tyrimo institutus, observatorijas, meteorologijos stotis, laboratorijas), gydymo (stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos), poilsio ar specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu, pogrupiui.
Kitos sąvokos ir jų apibrėžimai turi tą pačią reikšmę kaip ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatyme [5.1].
IV. TRIUKŠMO RIBINIAI DYDŽIAI
7. Triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje įvertinamas matavimo ir (ar) modeliavimo būdu, gautus rezultatus palyginant su atitinkamais šios higienos normos 1 ir 2 lentelėje pateikiamais didžiausiais leidžiamais triukšmo ribiniais dydžiais gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje.
8. Nepastovus triukšmas gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį ir maksimalų garso slėgio lygį, o pastovus – pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį. Prognozuojamas planuojamos ūkinės veiklos triukšmas vertinamas pagal ekvivalentinį garso slėgio lygį arba pagal Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodiklius.
1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Paros laikas, val. |
Ekvivalentinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA |
Maksimalus garso slėgio lygis (LAFmax), dBA |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
| 1. |
Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos |
6–18 18–22 22–6 |
45 40 35 |
55 50 45 |
| 2. |
Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas |
|
45
|
55
|
| 3. |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo |
6–18 18–22 22–6 |
65 60 55 |
70 65 60 |
| 4. |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą |
6–18 18–22 22–6 |
55 50 45 |
60 55 50 |
| 5. |
Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu |
|
80 |
85 |
| 6. |
Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu |
6–18 18–22 22–6 |
85 80 55 |
90 85 60 |
2 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai, naudojami triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams įvertinti
| Eil. Nr. |
Objekto pavadinimas |
Ldvn, dBA |
Ldienos, dBA |
Lvakaro, dBA |
Lnakties, dBA |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
| 1 |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo |
65 |
65 |
60 |
55 |
| 2 |
Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje pramoninės veiklos (išskyrus transportą) stacionarių triukšmo šaltinių sukeliamo triukšmo |
55 |
55 |
50 |
45 |
9. Asmenims, vykdantiems ūkinę komercinę ar pramoninę veiklą statiniuose, kurių statybai statybos leidimas (statybą leidžiantis dokumentas) pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) buvo išduotas iki šios higienos normos įsigaliojimo datos, šios higienos normos 1 lentelės 4 punkte nustatyti didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai iki 2016 m. lapkričio 1 d. gali būti viršijami, bet ne daugiau kaip 10 dB.
V. TRIUKŠMO vertinimo BENDRIEJI REIKALAVIMAI
11. Šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse nurodytų triukšmo rodiklių tiesioginiai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos standartu LST ISO 1996-1:2005 [5.7] ir Lietuvos standartu LST ISO 1996-2:2008 [5.8].
12. Šios higienos normos 1 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių matavimo trukmė priklauso nuo garso šaltinio (-ių) ir yra nurodoma matavimo metoduose arba standartuose. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytų triukšmo rodiklių įvertinimo laiko tarpsnis (ilgalaikė trukmė) yra vieni metai.
13. Triukšmo matavimai ir (ar) modeliavimas gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų aplinkoje atliekami garso sklidimo laisvojo lauko sąlygomis. Atliekant triukšmo matavimo procedūras pastatų išorės aplinkoje bei taikant pataisas esant skirtingiems mikrofono įrengimo atvejams, turi būti vadovaujamasi Lietuvos standartuose LST ISO 1996-1:2005 [5.7] ir LST ISO 1996-2:2008 [5.8] pateiktais nurodymais.
14. Statinių statybos užbaigimo procedūrų metu vertinant statinių inžinerinių sistemų keliamą triukšmą, šių sistemų veikimo sąlygos turi atitikti Lietuvos standarto LST EN ISO 16032:2004 „Akustika. Statinių inžinerinės įrangos garso slėgio lygių matavimas. Ekspertinis metodas“ (tapatus ISO 16032:2004) nuostatas.
VI. TRIUKŠMO STRATEGINIO KARTOGRAFAVIMO BENDRIEJI REIKALAVIMAI
16. Rengiant ir tikslinant triukšmo strateginius žemėlapius, taikomi Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodikliai. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties triukšmo rodiklių ribiniai dydžiai triukšmo strateginio kartografavimo rezultatams vertinti pateikiami šios higienos normos 2 lentelėje.
17. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertes galima nustatyti skaičiavimais arba matavimais (vertinimo vietoje). Prognozės sudaromos tik skaičiavimais.
18. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertės skaičiavimais nustatomos taikant šias su 2003 m. rugpjūčio 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/613/EB dėl gairių pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelių transporto keliamo triukšmo patikslintiems tarpiniams skaičiavimo metodams ir su emisija susijusių duomenų (OL 2003 L 212, p. 49) suderintas metodikas:
18.1. Pramoninės veiklos triukšmas: Lietuvos standartas LST ISO 9613-2:2004 „Akustika. Atviroje erdvėje sklindančio garso silpninimas. 2 dalis. Bendrasis skaičiavimo metodas“ (tapatus ISO 9613-2:1996);
18.2. Orlaivių triukšmas: ECAC. CEAC Dok. 29 „Triukšmo kontūrų aplink civilinius oro uostus standartinio skaičiavimo metodo ataskaita“, 1997 m. Iš skirtingų skrydžio trajektorijų modeliavimo būdų bus naudojama ECAC. CEAC Dok. 29 7.5 punkte aprašyta segmentacijos metodika;
18.3. Kelių transporto triukšmas: Prancūzijos nacionalinė skaičiavimo metodika „NMPB-Routes-96“ (SETRA-CERTU-LCPC-CSTB), nurodyta Prancūzijos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. gegužės 5 d. įsakyme dėl kelių infrastruktūros triukšmo. Oficialus leidinys, 1995 m. gegužės 10 d., 6 straipsnis („Arr?té du 5 mai 1995 relatif au bruit des infrastructures routi?res, Journal Officiel du 10 mai 1995, Article 6“), ir Prancūzijos standartas „XPS 31-133“. Šiuose dokumentuose spinduliuojamojo triukšmo įvesties duomenys gaunami vadovaujantis „Sausumos transporto triukšmo vadovas, triukšmo lygių prognozavimas, CETUR 1980“ („Guide du bruit des transports terrestres, fascicule prévision des niveaux sonores, CETUR 1980“) nurodymais;
18.4. Geležinkelių transporto triukšmas: Olandijos nacionalinė skaičiavimo metodika „Geležinkelio transporto triukšmo apskaičiavimo ir matavimo rekomendacijos“, Nyderlandų karalystės būsto, teritorijų planavimo ir aplinkos ministerija, 1996 m. lapkričio 20 d. („Reken- en Meetvoorschrift Railverkeerslawaai ’96, Ministerie Volkshuisvesting, Ruimtelijke Ordening en Milieubeheer, 20 November 1996“).
19. Šios higienos normos 18.1 punkte nurodytai pramoninės veiklos triukšmo skaičiavimo metodikai tinkamus duomenis apie spinduliuojamąjį triukšmą (įvesties duomenis) galima gauti atlikus matavimus pagal vieną iš tokių metodikų:
19.1. Lietuvos standartas LST ISO 8297:2004 „Akustika. Pramoninių įrenginių su daugeliu garso šaltinių garso galios lygių nustatymas aplinkos triukšmo garso slėgio lygiams įvertinti. Ekspertinis metodas“ (tapatus ISO 8297:1994);
19.2. Lietuvos standartas LST EN ISO 3744:2010 „Akustika. Triukšmo šaltinių garso galios lygių nustatymas matuojant garso slėgį. Ekspertinis metodas, taikomas beveik laisvo lauko virš atspindinčiosios plokštumos sąlygomis“ (tapatus ISO 3744:1994);
20. Kelių transporto triukšmo Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties vertės skaičiavimais gali būti nustatomos taikant Lietuvos sąlygoms pritaikytą Šiaurės šalių kelių transporto sąlygojamo triukšmo prognozavimo metodą (Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, NPM), trečias leidimas, 1996; TemaNord 1996:525. Šiame punkte minima metodika turi būti suderinta su Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties apibrėžimais ir šios higienos normos 21–23 punktų nuostatomis. Sudarant triukšmo strateginius žemėlapius pagal šiame punkte nurodytą metodiką, turi būti įrodyta, kad gauti rezultatai prilygsta rezultatams, kurie būtų gauti taikant šios higienos normos 18.3 punkte nurodytą metodiką.
21. Sudarant triukšmo strateginį žemėlapį nustatomas metinis vidurkis. Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas.
22. Sudarant triukšmo strateginį žemėlapį, kuriame vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą, tai reiškia, kad neatsižvelgiama į garsą, atsispindėjusį nuo pastato fasado (paprastai manoma, kad matuojant tai sudaro 3 dB pataisą rezultatuose).
23. Ldvn, Ldienos, Lvakaro ir Lnakties įvertinimo taško aukštis priklauso nuo triukšmo įvertinimo paskirties:
23.1. kai skaičiuojama sudarinėjant triukšmo strateginį žemėlapį, kuriame vaizduojamas triukšmo poveikis pastatuose ir greta jų, įvertinimo taškai turi būti 4,0 ± 0,2 m (nuo 3,8 m iki 4,2 m) aukštyje virš žemės paviršiaus ties „triukšmingiausiu“ fasadu; „triukšmingiausias“ fasadas yra arčiausiai į konkretų triukšmo šaltinį atsukta išorinė pastato siena; kitais tikslais galima pasirinkti kitaip;