TOLESNIS PAPILDOMAS PROTOKOLAS PRIE NATO VALSTYBIŲ IR „PARTNERYSTĖs TAIKOS LABUI“ PROGRAMOJE DALYVAUJANČIŲ KITŲ VALSTYBIŲ SUSITARIMO DĖL JŲ KARINIŲ PAJĖGŲ STATUSO

 

Atsižvelgdamos į „NATO valstybių ir programoje „Partnerystė taikos labui“ dalyvaujančių kitų valstybių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso“ ir į šį Susitarimą papildantį protokolą, kurie pasirašyti 1995 m. liepos 19 d. Briuselyje;

Atsižvelgdamos į būtinybę parengti ir nustatyti NATO karinių vadaviečių, įsikūrusių „Partnerystės taikos labui“ programoje dalyvaujančių valstybių teritorijoje ir šiose vadavietėse dirbančio personalo statusą, tam, kad būtų palengvintas bendradarbiavimas su šios partnerystės skirtingų valstybių karinėmis pajėgomis;

Atsižvelgdamos į būtinybę numatyti atitinkamą valstybių partnerių karinių pajėgų personalo, vykdančio atašė arba atstovo funkcijas prie NATO karinių vadaviečių statusą;

Kadangi, atsižvelgiant į kai kurių NATO aljanso narių ar kai kurių valstybių partnerių specifines aplinkybes, gali būti pageidaujama atitikti reikalavimus, kurie toliau išvardyti šiame protokole;

ŠIUO PROTOKOLU ŠALYS SUSITARĖ:

 

1 straipsnis

 

Šiame protokole vartojamos sąvokos:

1) „Paryžiaus protokolas“ – protokolas dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įkurtų atsižvelgiant į Šiaurės Atlanto sutartį, pasirašytas 1952 m. rugpjūčio 28 d. Paryžiuje;

a. „Susitarimas“ – kiekvieną kartą, kai šis žodis vartojamas Paryžiaus protokole, jis reiškia Šiaurės Atlanto sutarties valstybių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso, kuris taikomas „NATO valstybių ir programoje „Partnerystė taikos labui“ dalyvaujančių kitų valstybių susitarimu dėl jų karinių pajėgų statuso“, pasirašytu 1995 m. birželio 19 d. Briuselyje;

b. sąvokos „karinės pajėgos“ ir „civiliai tarnautojai“, vartojamos Paryžiaus protokole, turi tokią prasmę, kokią joms suteikė Paryžiaus protokolo 3 straipsnis, ir taikomos taip pat kitų, šį protokolą pasirašiusių valstybių, dalyvaujančių „Partnerystėje taikos labui“ piliečiams, kurie NATO karinėse vadavietėse vykdo atašė arba atstovų funkcijas;

c. sąvoka „išlaikytinis“, vartojama Paryžiaus protokole, reiškia karinių pajėgų nario ar jų civilio tarnautojo, apibrėžtų šio straipsnio 1 dalies b punkte, sutuoktinį arba vaikus, kurie yra materialiai nuo jų priklausomi.

2) Sąvoka „PfP SOFA“, vartojama šiame protokole, reiškia „Šiaurės Atlanto sutarties valstybių ir programoje „Partnerystė taikos labui“ dalyvaujančių kitų valstybių susitarimą dėl jų karinių pajėgų statuso“, pasirašytą 1995 m. birželio 19 d. Briuselyje.

3) „NATO“ reiškia Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.

4) Sąvoka „NATO karinės vadavietės“ reiškia jungtines vadavietes ir kitas tarptautines vadavietes ar organizacijas, apibrėžtas Paryžiaus protokolo 1 ir 14 straipsniuose.

 

2 straipsnis

 

Nepažeisdamos NATO aljanso ar „Partnerystėje taikos labui“ dalyvaujančių, tačiau šio protokolo nepasirašiusių valstybių teisių, šio protokolo susitariančiosios šalys taiko Paryžiaus protokolui identiškas nuostatas, išskyrus pakeitimus, kurie padaryti šiame Protokole dėl NATO karinių vadaviečių ir jų civilio ar karinio personalo veiklos, vykdomos šį protokolą pasirašiusios valstybės teritorijoje.

 

3 straipsnis

 

1) Be regiono, kuriame galioja Paryžiaus protokolas, šis protokolas dar bus taikomas jį pasirašiusių valstybių teritorijoje pagal PfP SOFA 2 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2) Šiame protokole kiekviena Paryžiaus protokolo nuoroda į Šiaurės Atlanto sutarties galiojimo zoną turėtų būti taip pat taikoma ir teritorijoms, nurodytoms šio straipsnio 1 dalyje.

 

4 straipsnis

 

Tam, kad šis protokolas būtų taikomas valstybėms partnerėms, Paryžiaus protokolo nuostatos, kurios numato, kad ginčytini klausimai pateikiami spręsti Šiaurės Atlanto Tarybai, turi būti aiškinamos, jog dėl ginčytinų klausimų suinteresuotos šalys turi tartis tarpusavyje, nesikreipdamos su prašymu į jokią kitą instituciją.

 

5 straipsnis

 

1) Šis protokolas bus teikiamas pasirašyti kiekvienai valstybei PfP SOFA signatarei.

2) Šis protokolas turi būti ratifikuojamas, prie jo turi būti prisijungiama arba jam turi būti pritariama. Ratifikavimo, prisijungimo ar pritarimo dokumentai deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri apie tokį deponavimą praneša kiekvienai valstybei, šio protokolo signatarei.

3) Mažiausiai dviem valstybėms signatarėms deponavus ratifikavimo, prisijungimo ar pritarimo dokumentus, šis protokolas įsigalioja šioms valstybėms. Kiekvienai kitai šio protokolo signatarei jis įsigalioja nuo ratifikavimo, prisijungimo ar pritarimo dokumentų deponavimo dienos.

 

6 straipsnis

 

Kiekviena signatarė gali denonsuoti šį protokolą, pateikdama raštišką denonsavimo pranešimą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri apie kiekvieną tokį pranešimą informuoja visas kitas šio protokolo signatares. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė gavo tokį pranešimą. Pasibaigus šiam vienerių metų terminui, šis protokolas netenka galios jį denonsavusiai susitariančiajai šaliai, išskyrus iki šio protokolo denonsavimo įsigaliojimo iškilusių ginčytinų klausimų reglamentavimo nuostatas, tačiau jis lieka galioti likusioms susitariančiosioms šalims.

 

Tai patvirtindami, žemiau pasirašiusieji, atitinkamai savo vyriausybių įgalioti, pasirašė šį protokolą.

 

Sudaryta 1997 m. gruodžio mėn. 19 d. Briuselyje, prancūzų ir anglų kalbomis. Abu tekstai turi vienodą galią ir sudaro vieną egzempliorių, kuris turi būti saugomas Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė turi pasiųsti kiekvienai valstybei signatarei patvirtintus nuorašus.

______________