LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJĄ, SOCIALINĖS, EDUKACINĖS IR TEISINĖS KOMPETENCIJOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. gruodžio 23 d. Nr. ISAK-2636

Vilnius

 

Įgyvendindamas Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), priedo 4.1.1.1 priemonę,

tvirtinu Subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialinės, edukacinės ir teisinės kompetencijos aprašą (pridedama).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu

Nr. ISAK-2636

 

SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJĄ, SOCIALINĖS, EDUKACINĖS IR TEISINĖS KOMPETENCIJOS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialinės, edukacinės ir teisinės kompetencijos aprašo (toliau vadinama – Aprašas) paskirtis – apibrėžti subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, socialines, edukacines ir teisines kompetencijas.

2. Aprašas yra rekomendacinio pobūdžio ir skiriamas švietimo įstaigose dirbantiems pedagogams, socialiniams pedagogams, psichologams.

3. Aprašas parengtas įgyvendinant Vaikų ir jaunimo socializacijos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 209 (Žin., 2004, Nr. 30-995), priedo 4.1.1.1 priemonę.

4. Subjektai, vykdantys vaikų ir jaunimo socializaciją, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, švietimo ir mokslo ministro teisės aktais, kitais teisės aktais ir šiuo Aprašu.

5. Pagrindinės šiame apraše vartojamos sąvokos:

Adaptacija – dvipusis procesas tarp individo ir jo aplinkos, siekiant pasikeisti pačiam arba pakeisti aplinką.

Prevencija – priemonės ir būdai, kuriais siekiama užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams atsirasti ir plėtotis.

Resocializacija – socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis ugdytiniui, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą.

Socializacija – žmogaus vystymasis per visą jo gyvenimą sąveikaujant su aplinka, socialinių normų ir kultūrinių vertybių perėmimo procesas, taip pat savęs tobulinimas ir savo galimybių atskleidimas toje visuomenėje, kuriai jis priklauso.

Socialinė aplinka – žmogų supantis socialinis pasaulis – visuomeninės (materialinės ir dvasinės) žmonių gyvenimo, jų vystymosi ir veiklos sąlygos.

Subjektai, vykdantys vaikų ir jaunimo socializaciją – valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos nevyriausybinės organizacijos, vietos bendruomenė, dalyvaujančios socializacijos procese.

Socialinė pagalba – veikla, kuria siekiama užtikrinti individualius žmogaus poreikius, reikalingus visaverčiam gyvenimui visuomenėje.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

 

II. SUBJEKTŲ, VYKDANČIŲ VAIKŲ IR JAUNIMO SOCIALIZACIJĄ, VEIKLOS PRINCIPAI

 

6. Subjektai, vykdantys vaikų ir jaunimo socializaciją, savo veikloje vadovaujasi šiais principais, kurie įvardijami kaip:

6.1. visuminis ugdymas – paisoma ugdytinio raidos ir kultūros dėsningumų, siekiama jo vertybinių nuostatų, jausmų, mąstymo ir veiksmų plėtotės, vidinio ir išorinio pasaulio dermės;

6.2. lygios galimybės – kiekvienam ugdytiniui laiduojamas socialinės pedagoginės, psichologinės, informacinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos prieinamumas;

6.3. tęstinumas – tęsiamas šeimoje pradėtas pozityvus ugdymas;

6.4. ugdymo šeimoje ir institucijoje sąveika – derinami šeimos ir institucijos interesai bei lūkesčiai, požiūris į vaiko ugdymą(-si), šeima įtraukiama į ugdymo procesą, rūpinamasi šeimos švietimu;

6.5. kompleksiškumas – pagalba teikiama įvairiomis formomis (socialine pedagogine, psichologine, informacine, specialiąja pedagogine ir specialiąja pagalba, sveikatos priežiūra bei kt.) visų švietimo įstaigos specialistų bei kitų institucijų;

6.6. veiksmingumas – remiamasi profesionalia vadyba, tinkamais ir laiku priimtais sprendimais;

6.7. individualumas – atsižvelgiama į konkretaus ugdytinio ar konkrečios institucijos problemas.

 

III. REIKALAVIMAI SOCIALINĖMS, EDUKACINĖMS IR TEISINĖMS KOMPETENCIJOMS

 

7. Socialinės kompetencijos – subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, žinios, gebėjimai ir kitos asmens savybės, lemiančios sėkmingą veiklą vykdant vaikų ir jaunimo socializaciją.

7.1. Savęs pažinimo ir saviugdos kompetencija:

7.1.1. gebėjimas apibrėžti savo socialinius poreikius ir vaidmenis institucijoje/ bendruomenėje;

7.1.2. gebėjimas parinkti adekvačias priemones socialiniams poreikiams institucijoje įgyvendinti;

7.1.3. gebėjimas tirti ir analizuoti socialinę aplinką;

7.1.4. gebėjimas apmąstyti įgytas žinias, permąstant savo turimas vertybes bei jas plėtojant socialinėje edukacinėje veikloje.

7.2. Ugdytinių pažinimo kompetencija:

7.2.1. gebėjimas atpažinti ir įvertinti ugdymo (-osi) poreikius;

7.2.2. skirtingo amžiaus tarpsnių ugdytinių psichologinės brandos ypatumų išmanymas;

7.2.3. socializacijos, vystymosi ir ugdymo (-osi) sunkumų atpažinimas;

7.2.4. ugdytinio aplinkos, psichologinių, kultūrinių, socialinių, ekonominių, politinių veiksnių poveikio individui supratimas.

7.3. Socializacijos problemų įvertinimo kompetencija: gebėjimas prognozuoti socialines problemas: išsiaiškinti ir analizuoti priežastis, sukeliančias vaikų ir jaunimo socializacijos problemas, nustatyti paramos poreikį.

7.4. Socialinės pedagoginės, psichologinės, informacinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos vaikams ir jaunimui užtikrinimo kompetencija:

7.4.1. vadovautis socialinės pedagoginės, psichologinės, informacinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos veiklos principais;

7.4.2. individualios ir grupinės pagalbos programų sudarymas ir įgyvendinimas.

7.5. Komandinio darbo kompetencija:

7.5.1. komandinio darbo išmanymas;

7.5.2. gebėjimas derinti pagalbos ugdytiniams veiksmus;

7.5.3. gebėjimas keistis informacija su įvairiomis institucijomis;

7.5.4. gebėjimas bendradarbiauti su savo bendruomenės nariais įgyvendinant įvairias socialines programas.

7.6. Sociokultūrinė kompetencija:

7.6.1. gebėjimas atlikti konsultanto, tarpininko, patarėjo vaidmenį tarp šeimos ir ugdytinių, šeimos ir institucijos, mokinių ir mokytojų;

7.6.2. gebėjimas atpažinti vietos bendruomenės socialinius-kultūrinius ypatumus;

7.6.3. gebėjimas taikyti sociokultūrinio darbo bendruomenėje principus.

8. Edukacinės kompetencijos – subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, žinios, gebėjimai ir kitos asmens savybės, lemiančios sėkmingą ugdymo procesą.

8.1. Tiriamosios veiklos kompetencija:

8.1.1. gebėjimas atpažinti pokyčių poreikį, tinkamai formuluoti socialinių tyrimų būtinumą, numatant tikslus ir uždavinius;

8.1.2. gebėjimas atlikti informacijos paiešką naudojant įvairias duomenų bazes, kritiškai vertinti, analizuoti ir apibendrinti tyrimo duomenis, formuluoti išvadas, rekomendacijas ir parengti tyrimo ataskaitą;

8.1.3. gebėjimas atpažinti ir įvertinti savo praktinę veiklą ir numatyti veiksmus jai tobulinti.

8.2. Komunikacinė kompetencija:

8.2.1. gebėjimas konceptualiai reikšti mintis naudojant įvairias komunikacines priemones skirtingomis socialinio gyvenimo situacijomis, profesinėje veikloje, asmeninėje bei visuomeninėje aplinkoje;

8.2.2. gebėjimas kurti, vartoti ir perduoti informaciją, atlikti savo profesinės veiklos stebėseną (planuoti, vertinti ir tobulinti);

8.2.3. gebėjimas savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis, idėjomis siekiant sąveikos.

8.3. Edukacinių idėjų ir technologijų taikymo kompetencija:

8.3.1. gebėjimas sukurti, įvertinti ir koreguoti psichologiškai bei fiziškai saugią, motyvuojančią, funkcionalią, dinamišką ugdymo (-osi) aplinką;

8.3.2. šiuolaikinių edukacinių technologijų ir metodų išmanymas ir gebėjimas veiksmingai taikyti vaikų ir jaunimo socializacijos procese.

8.4. Ugdytinių paramos ir motyvavimo kompetencija:

8.4.1. gebėjimas išugdyti ugdytiniams nuostatą tobulintis įvairiose srityse;

8.4.2. žinojimas ir gebėjimas praktiškai taikyti įvairius socialinius, psichologinius motyvavimo būdus ir priemones.

9. Teisinės kompetencijos – subjektų, vykdančių vaikų ir jaunimo socializaciją, žinios, gebėjimai ir kitos asmens savybės, lemiančios sėkmingą vaiko teisių apsaugą švietimo įstaigoje.

9.1. Vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo kompetencija:

9.1.1. žinojimas ir praktinis taikymas pagrindinių Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, susijusių su vaiko teisių apsaugos teisiniu reguliavimu;

9.1.2. gebėjimas atpažinti teorines ir praktines problemas vaiko teisių apsaugos srityje bei surasti formas ir metodus šioms problemoms spręsti.

9.2. Prevencinės veiklos vaiko teisių apsaugos klausimais organizavimo kompetencija: gebėjimas teikti informaciją tėvams (globėjams, rūpintojams) ir ugdytiniams jų teisių apsaugos, globos (rūpybos), įvaikinimo ir teisės pažeidimų prevencijos klausimais.

9.3. Suinteresuotų asmenų bei institucijų veiklos koordinavimo kompetencija: gebėjimas rengti pagal savo kompetenciją atitinkamoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl vaiko teisių apsaugos ir teisės pažeidimų prevencijos gerinimo.

______________