LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1997 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1273 „DĖL AUKŠTAITIJOS, DZŪKIJOS IR ŽEMAITIJOS NACIONALINIŲ PARKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2004 m. birželio 16 d. Nr. 760
Vilnius
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273
(Lietuvos RespublikosVyriausybės
2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 760
redakcija)
AUKŠTAITIJOS NACIONALINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštaitijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – Nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Ministrų Tarybos 1974 m. kovo 29 d. nutarimu Nr. 124 „Dėl Lietuvos nacionalinio parko steigimo“ Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms, reprezentuojančioms Aukštaitijos etnokultūrinės srities ir jos paribio gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti.
2. Veiklą Nacionaliniame parke reglamentuoja, jo apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), kiti įstatymai, tarptautinės teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 438 „Dėl Aukštaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3754), šie nuostatai ir kiti teisės aktai.
3. Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Aukštaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 416 (Žin., 1997, Nr. 38-942). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.
4. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Nacionalinio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams grąžinami arba perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė Nacionaliniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. NACIONALINIO PARKO STEIGIMO TIKSLAI, APSAUGA IR TVARKYMAS
5. Nacionalinio parko steigimo tikslai yra:
5.1. išsaugoti unikalią trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esančią Žeimenos aukštupio ekosistemą, Ažvinčių (Gervėčių) sengirės ir Balčio ežero gamtinius kompleksus, Baluošo, Linkmeno – Ūkojo, Tauragno ir Uteno miškingų ežeruotų dubaklonių, Šiliniškių tarpežerinio gūbrio su Ladakalniu, Benediktavo (Makių) moreninio masyvo ir Kiaunos slėnio kraštovaizdį, Petriškių geomorfologinį ir Būkos, Juodupės, Švoginos, Pliaušės, Labažės, Asalnų ir Žeimenio hidrografinius kompleksus, Vilkaraisčio, Kriogžlio, Siūrių ir Pagilūtės pelkes, savitas Ažvinčių ir Minčios girių, Kretuono, Kretuonykščio, Knyčio ir Pažeimenės biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
5.2. išsaugoti Šiaurės Rytų Lietuvos XII–XV a. gynybinės linijos liekanas su Taurapilio, Ginučių, Puziniškių, Linkmenų, Vajuonio ir kitais piliakalniais, Rėkučių senovės gynybiniu pylimu, unikalų Kretuono archeologinį kompleksą, Minčios, Vyžų, Šakarvos, Palūšės, Kaltanėnų, Švento ir kitus pilkapynus ir akmens amžiaus gyvenvietes, etnografiškai vertingus Salų (II), Varniškių (II), Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų (Šariškės), Kretuonių, Benediktavo (Maknių), kitus etnografinį pobūdį ar elementus išlaikiusius kaimus, Kaltanėnų urbanistinį kompleksą, Palūšės bažnyčios architektūrinį ansamblį, parko teritorijoje esančius vandens malūnus, Stripeikių senovės bitininkystės muziejų, kitas kultūros paveldo vertybes;
5.3. išsaugoti Žeimenos aukštupio gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę;
5.5. atlikti mokslo tyrimus, rinkti ir kaupti informaciją gamtos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos, gamtos išteklių ir kitose srityse;
5.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį ir kaimo turizmą, trumpalaikį poilsiavimą tam skirtose zonose ir vietose, numatytose Nacionalinio parko planavimo schemoje;
5.7. reglamentuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, specialiuosius ir detaliuosius planus, gyvenviečių bendruosius planus, projektus ir teisės aktus;
6. Nacionalinis parkas suskirstytas į konservacinio prioriteto (gamtiniai rezervatai, kultūriniai rezervatai, gamtiniai draustiniai, kompleksiniai draustiniai, kultūriniai draustiniai), ekologinės apsaugos (apsauginio (prezervacinio) prioriteto, rekreacinio prioriteto (miško parkai, stovyklavietės ir rekreaciniai kompleksai), ūkinio (gamybinio) prioriteto ir kitos (gyvenamosios) funkcijos prioriteto zonas. Funkcinio prioriteto zonose pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir tvarkymo pobūdį nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioms taikomi naudojimo ir apsaugos reglamentai.
7. Nacionalinis parkas turi apsaugos (buferinę) zoną, nustatytą už jo ribų. Jos tikslas – apsaugoti Nacionalinio parko gamtinę ekosistemą nuo galimos ūkinės taršos, o kraštovaizdį – nuo neigiamo vizualinio poveikio, reguliuojant buferinės apsaugos zonos naudojimą, ribojant statinių aukštingumą, užstatymo plotą ir intensyvumą.
8. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kitokia veikla Nacionaliniame parke negali prieštarauti jo steigimo tikslams, darkyti tradicinio kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros. Ūkinės ir kitokios veiklos priemonės reglamentuojamos, taikomi Nacionalinio parko planavimo schemoje nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų naudojimo ir apsaugos reglamentai.
9. Specialieji, detalieji planai, gyvenviečių bendrieji planai, statinių, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų, statybos techninių normatyvinių dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jų specialieji sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Statybos (rekonstravimo) ir griovimo darbai Nacionaliniame parke atliekami tik turint apskrities viršininko administracijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) leidimą.
10. Organizuoti kaimo turizmo ir kitą komercinę rekreacinę veiklą Nacionaliniame parke leidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Gidų paslaugas Nacionaliniame parke gali teikti atitinkami Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, kiti fiziniai asmenys, turintys Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2001 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 2 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų gido kategorijai bei gido ir kelionių vadovo pažymėjimams gauti ir pažymėjimo išdavimo (panaikinimo) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-220) nustatyta tvarka išduotą gido pažymėjimą.
III. NACIONALINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
12. Veiklą Nacionaliniame parke organizuoja biudžetinė įstaiga Nacionalinio parko direkcija (toliau vadinama – Direkcija). Direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia Tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka. Direkcijoje gali būti kraštotvarkos, gamtos, kultūros paveldo, finansų, kiti skyriai. Direkcijos nuostatus ir pareigybių sąrašą tvirtina Tarnybos direktorius.
14. Veiklą Nacionaliniame parke gali organizuoti ir vykdyti Direkcija ir Jungtinė taryba (toliau vadinama – Taryba). Taryba koordinuoja santykius tarp Direkcijos ir savivaldybių institucijų. Tarybos nariai yra Nacionalinio parko direktorius, jo pavaduotojai, skiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybių atstovai. Į Tarybą gali būti įtraukti ir į posėdžius kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai.
15. Prie Direkcijos gali būti sudaromos mokslinės konsultavimo tarybos, atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos organizavimo, socialinės ir ekonominės srities specialistų.
16. Kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir Nacionalinio parko lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose ir Nacionalinio parko planavimo dokumentų sprendiniuose, laikymosi priežiūrą užtikrina valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai tarnyboje turi teisę dėvėti Tarnybos patvirtintą uniformą.
17. Valstybinę gamtos išteklių, kultūros vertybių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Nacionaliniame parke pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros pareigūnai, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.
IV. NACIONALINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
18. Nacionalinio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Direkcijos finansinius išteklius sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos teisėtai įgytos lėšos, taip pat gali būti skiriamos Ignalinos, Švenčionių ir Utenos rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šių savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšos.
20. Direkcijos finansiniai ištekliai naudojami:
20.2. Nacionaliniam parkui tvarkyti, gamtiniams ir kultūriniams teritoriniams kompleksams ir objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) išsaugoti;
20.5. švietėjiškai ir auklėjamajai veiklai, pažintiniam turizmui plėtoti, Nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybėms, jų apsaugai populiarinti, Nacionaliniam parkui reklamuoti ir reprezentuoti;
20.6. ypatingoms priemonėms (stichinių nelaimių padariniams šalinti, valstybinės reikšmės renginiams organizuoti ir kitkam);
V. DIREKCIJOS, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ TEISĖS IR
PAREIGOS
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos.
22. Nacionaliniame parke žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio ir kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Nacionaliniame parke gyvenantys asmenys turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą.
24. Nacionalinio parko draustiniuose, taip pat rekreacinėse zonose esančius iki 5 hektarų valstybinės žemės sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų, pirmumo teisę įsigyti ir išsinuomoti turi besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai.
25. Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams.
26. Nacionalinio parko žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų šių nuostatų 2 punkte išvardytuose teisės aktuose.
27. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.
28. Parduodamą privačią žemę Nacionalinio parko konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, taip pat teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, pirmumo teisę pirkti tomis pačiomis sąlygomis už pardavėjo ir pirkėjo sutartą kainą turi valstybė.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 760
redakcija)
DZŪKIJOS NACIONALINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Dzūkijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – Nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (Žin., 1991, Nr. 13-332) Varėnos, Alytaus ir Lazdijų rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms, reprezentuojantiems Dzūkijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti.
2. Veiklą Nacionaliniame parke reglamentuoja, jo apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), kiti įstatymai, tarptautinės teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 437 „Dėl Dzūkijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 86-3736), šie nuostatai ir kiti teisės aktai.
3. Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Dzūkijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 419 (Žin., 1997, Nr. 40-972). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.
4. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Nacionalinio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams grąžinami arba perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė Nacionaliniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. NACIONALINIO PARKO STEIGIMO TIKSLAI, APSAUGA
IR TVARKYMAS
5. Nacionalinio parko steigimo tikslai yra:
5.1. išsaugoti unikalų Dainavos krašto santakinio upyno hidrografinį tinklą ir Nemuno – Merkio – Ūlos – Grūdos – Skroblaus slėnius – būdingus augalų ir gyvūnų migracijos kelius, didelės mokslinės vertės Skroblaus vidurupio, Musteikos ir Povilnio upelių aplinkos gamtinius kompleksus, raiškius Dainavos girios kontinentinių kopų masyvus, Liškiavos, Straujos, Uciekos ir Pakrykštės erozinius geomorfologinius kompleksus, Merkinės moreninį volą, Netiesų, Glyno ir Ežeryno hidrografinius objektus, Imiškių, Didžbalės, Bakanauskų ir Dėlyno pelkes, Dzūkijai būdingas miškų biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
5.2. išsaugoti ypač vertingus Merkinės ir Liškiavos istorinius archeologinius ir architektūrinius urbanistinius kompleksus, etnokultūrines girinių ir panemunių dzūkų kaimų (Musteikos, Zervynų, Žiogelių, Dubininko, Margionių, Kašėtų, Lynežerio ir kitų) vertybes, Glyno apyežerio senovines stovyklavietes, Subartonių memorialinį kraštovaizdžio kompleksą, kitas kultūros paveldo vertybes;
5.5. atlikti mokslo tyrimus, rinkti ir kaupti informaciją gamtos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos, gamtos išteklių ir kitose srityse;
5.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį ir kaimo turizmą, trumpalaikį poilsiavimą tam skirtose zonose ir vietose, numatytose Nacionalinio parko planavimo schemoje;
5.7. reglamentuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, specialiuosius ir detaliuosius planus, gyvenviečių bendruosius planus, projektus ir teisės aktus;
6. Nacionalinis parkas suskirstytas į konservacinio prioriteto (gamtiniai rezervatai, gamtiniai draustiniai, kompleksiniai draustiniai, kultūriniai draustiniai), ekologinės apsaugos (apsauginio (prezervacinio) prioriteto, rekreacinio prioriteto (miško parkai, stovyklavietės ir rekreaciniai kompleksai), ūkinės (miškų ūkio, žemės ūkio, vandens ūkio) ir kitos (gyvenamosios) funkcijos prioriteto zonas. Funkcinio prioriteto zonose pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir tvarkymo pobūdį nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioms taikomi naudojimo ir apsaugos reglamentai.
7. Nacionalinis parkas turi apsaugos (buferinę) zoną, nustatytą už jo ribų. Jos tikslas – apsaugoti Nacionalinio parko gamtinę ekosistemą nuo galimos ūkinės taršos, o kraštovaizdį – nuo neigiamo vizualinio poveikio, reguliuojant buferinės apsaugos zonos naudojimą, ribojant statinių aukštingumą, užstatymo plotą ir intensyvumą.
8. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kitokia veikla Nacionaliniame parke negali prieštarauti jo steigimo tikslams, darkyti tradicinio kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros. Ūkinės ir kitokios veiklos priemonės reglamentuojamos, taikomi Nacionalinio parko planavimo schemoje nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų naudojimo ir apsaugos reglamentai.
9. Specialieji, detalieji planai, gyvenviečių bendrieji planai, statinių, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų, statybos techninių normatyvinių dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemai. Statybos (rekonstravimo) ir griovimo darbai Nacionaliniame parke atliekami tik turint apskrities viršininko administracijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) leidimą.
10. Organizuoti kaimo turizmo ir kitą komercinę rekreacinę veiklą Nacionaliniame parke leidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Gidų paslaugas Nacionaliniame parke gali teikti atitinkami Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, kiti fiziniai asmenys, turintys Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2001 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 2 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų gido kategorijai bei gido ir kelionių vadovo pažymėjimams gauti ir pažymėjimo išdavimo (panaikinimo) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-220) nustatyta tvarka išduotą gido pažymėjimą.
III. NACIONALINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS
ORGANIZAVIMAS
12. Veiklą Nacionaliniame parke organizuoja biudžetinė įstaiga Nacionalinio parko direkcija (toliau vadinama – Direkcija). Direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia Tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka. Direkcijoje gali būti kraštotvarkos, gamtos, kultūros paveldo, finansų, kiti skyriai. Direkcijos nuostatus ir pareigybių sąrašą tvirtina Tarnybos direktorius.
14. Veiklą Nacionaliniame parke gali organizuoti ir vykdyti Direkcija ir Jungtinė taryba (toliau vadinama – Taryba). Taryba koordinuoja santykius tarp Direkcijos ir savivaldybių institucijų. Tarybos nariai yra Nacionalinio parko direktorius, jo pavaduotojai, skiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybių atstovai. Į Tarybą gali būti įtraukti ir į posėdžius kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai.
15. Prie Direkcijos gali būti sudaromos mokslinės konsultavimo tarybos, atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos organizavimo, socialinės ir ekonominės srities specialistų.
16. Kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir Nacionalinio parko lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose ir Nacionalinio parko planavimo dokumentų sprendiniuose, laikymosi priežiūrą užtikrina valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai tarnyboje turi teisę dėvėti Tarnybos patvirtintą uniformą.
17. Valstybinę gamtos išteklių, kultūros vertybių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Nacionaliniame parke pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros pareigūnai, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.
IV. NACIONALINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
18. Nacionalinio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Direkcijos finansinius išteklius sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos teisėtai įgytos lėšos, taip pat gali būti skiriamos Varėnos, Alytaus, Lazdijų rajonų ir Druskininkų savivaldybių biudžetų lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šių savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšos.
20. Direkcijos finansiniai ištekliai naudojami:
20.2. Nacionaliniam parkui tvarkyti, gamtiniams ir kultūriniams teritoriniams kompleksams ir objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) išsaugoti;
20.5. švietėjiškai ir auklėjamajai veiklai, pažintiniam turizmui plėtoti, Nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybėms, jų apsaugai populiarinti, Nacionaliniam parkui reklamuoti ir reprezentuoti;
20.6. ypatingoms priemonėms (stichinių nelaimių padariniams šalinti, valstybinės reikšmės renginiams organizuoti ir kitkam);
V. DIREKCIJOS, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS IR PAREIGOS
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos.
22. Nacionaliniame parke žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio ir kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Nacionaliniame parke gyvenantys asmenys turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą.
24. Nacionalinio parko draustiniuose, taip pat rekreacinėse zonose esančius iki 5 hektarų valstybinės žemės sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų, pirmumo teisę įsigyti ir išsinuomoti turi besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai.
25. Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams.
26. Nacionalinio parko žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų šių nuostatų 2 punkte išvardytuose teisės aktuose.
27. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.
28. Parduodamą privačią žemę Nacionalinio parko konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, taip pat teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, pirmumo teisę pirkti tomis pačiomis sąlygomis už pardavėjo ir pirkėjo sutartą kainą turi valstybė.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1273
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. birželio 16 d. nutarimo Nr. 760
redakcija)
ŽEMAITIJOS NACIONALINIO PARKO NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žemaitijos nacionalinis parkas (toliau vadinama – Nacionalinis parkas) įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl Dzūkijos, Kuršių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir Viešvilės valstybinio rezervato įsteigimo“ (Žin., 1991, Nr. 13-332) Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių administruojamų teritorijų dalyse ir skirtas nacionalinės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir antropoekosistemoms, reprezentuojančioms Žemaitijos etnokultūrinės srities gamtos ir kultūros savitumus, saugoti, tvarkyti ir jų naudojimui reguliuoti.
2. Veiklą Nacionaliniame parke reglamentuoja, jo apsaugos ir naudojimo režimą nustato Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 3-37), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos miškų įstatymas (Žin., 1994, Nr. 96-1872l; 2001, Nr. 35-1161), Lietuvos Respublikos vandens įstatymas (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507), kiti įstatymai, tarptautinės teisės aktai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652), aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymas Nr. 440 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamento patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 87-3756), šie nuostatai ir kiti teisės aktai.
3. Nacionalinis parkas tvarkomas pagal Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos sprendinius, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 415 (Žin., 1997, Nr. 38-941). Valstybiniuose parkuose esantys miestai ir miesteliai tvarkomi pagal parengtus ir patvirtintus jų bendruosius ir detaliuosius planus, kurių sprendiniai neprieštarauja Nacionalinio parko planavimo schemos sprendiniams. Kiti objektai, esantys Nacionaliniame parke, tvarkomi pagal nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo, miškotvarkos, žemėtvarkos, vandentvarkos, rekreacijos, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitus specialiojo planavimo dokumentus arba saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus.
4. Atkuriant nuosavybės teises pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (Žin., 1997, Nr. 65-1558), Nacionalinio parko žemė, vandens telkiniai ir miškai savininkams grąžinami arba perduodami nuosavybėn ribotam tiksliniam naudojimui. Žemė Nacionaliniame parke parduodama ar nuomojama Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
II. NACIONALINIO PARKO STEIGIMO TIKSLAI, APSAUGA
IR TVARKYMAS
5. Nacionalinio parko steigimo tikslai yra:
5.1. išsaugoti didžiausią Žemaitijoje ežeringą miškingą gamtinį kompleksą, mokslui ypač vertingus miškingus Plokštinės ir Rukundžių pelkynus, Platelių ežero, Laumalenkos ir Šilinės hidrografinius kompleksus, raiškaus moreninio (Mikytų, Pučkorių) ir keiminio (Šarnelės, Jazdauskiškių, Grigaičių) kraštovaizdžio etalonus, Gardų ozą, Medsėdžių ir Liepijos limnokeimus, Babrungo ir Mergupio slėnius, Paburgės, Siberijos, Pakastuvos, Užpelkių, Ertenio ir Paparčių pelkes, savitas Paplatelės, Šeirės ir Pailgio miškų, Juodupio pelkėtų pievų biocenozes, retus ir nykstančius augalus ir gyvūnus, kitus gamtinius teritorinius kompleksus ir objektus;
5.2. išsaugoti ypač vertingą ir sudėtingą Šiaurės Žemaitijos archeologinį kompleksą su Mikytų, Šarnelės, Pučkorių, Gegrėnų, Pagardenio ir kitais piliakalniais ir alkakalniais, Šventorkalnio senovinę gyvenvietę ir piliavietę, Žemaičių Kalvarijos (Gardų) urbanistinį kompleksą ir sakralinės architektūros ansamblį, Platelių dvaro ir parko kompleksą, etnokultūrinės vertės požymius išlaikiusius Beržoro, Stirbaičių ir Visvainių kaimus, kitas kultūros paveldo vertybes;
5.3. išsaugoti Šiaurvakarių Žemaitijos vandenskyros gamtinės ekosistemos stabilumą, biotos komponentus ir jų įvairovę;
5.5. atlikti mokslo tyrimus, rinkti ir kaupti informaciją gamtos apsaugos, kultūros vertybių apsaugos, gamtos išteklių ir kitose srityse;
5.6. sudaryti sąlygas plėtoti rekreacinę veiklą, pirmiausia pažintinį ir kaimo turizmą, trumpalaikį poilsiavimą tam skirtose zonose ir vietose, numatytose Nacionalinio parko planavimo schemoje;
5.7. reglamentuoti ūkinę veiklą ir užstatymo plėtotę pagal Nacionalinio parko planavimo schemą, specialiuosius ir detaliuosius planus, gyvenviečių bendruosius planus, projektus ir teisės aktus;
6. Nacionalinis parkas pagal gamtos ir kultūros vertybes, jų pobūdį, apsaugos būdus ir naudojimo galimybes skirstomas į konservacinio prioriteto (gamtiniai rezervatai, gamtiniai draustiniai, kompleksiniai draustiniai, kultūriniai rezervatai-muziejai, kultūriniai draustiniai), ekologinės apsaugos (apsauginio (prezervacinio) prioriteto, rekreacinio prioriteto (miško parkai, stovyklavietės ir rekreaciniai kompleksai), ūkinio (gamybinio) prioriteto ir kitos (gyvenamosios) funkcijos prioriteto zonas. Funkcinio prioriteto zonose pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir tvarkymo pobūdį nustatytos kraštovaizdžio tvarkymo zonos, kurioms taikomi naudojimo ir apsaugos reglamentai.
7. Nacionalinis parkas turi apsaugos (buferinę) zoną, nustatytą už jo ribų. Jos tikslas – apsaugoti Nacionalinio parko gamtinę ekosistemą nuo galimos ūkinės taršos, o kraštovaizdį – nuo neigiamo vizualinio poveikio, reguliuojant buferinės apsaugos zonos naudojimą, ribojant statinių aukštingumą, užstatymo plotą ir intensyvumą.
8. Bet kokia ūkinė, rekreacinė ar kitokia veikla Nacionaliniame parke negali prieštarauti jo steigimo tikslams, darkyti tradicinio kraštovaizdžio, teršti aplinkos, pažeisti ekologinės pusiausvyros. Ūkinės ir kitokios veiklos priemonės reglamentuojamos, taikomi Nacionalinio parko planavimo schemoje nustatyti kraštovaizdžio tvarkymo zonų naudojimo ir apsaugos reglamentai.
9. Specialieji, detalieji planai, gyvenviečių bendrieji planai, statinių, kelių, inžinerinių komunikacijų ir kitų objektų statybos projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, kitų įstatymų, statybos techninių normatyvinių dokumentų, kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Jų sprendiniai neturi prieštarauti Nacionalinio parko planavimo schemai. Statybos (rekonstravimo) ir griovimo darbai Nacionaliniame parke atliekami tik turint apskrities viršininko administracijos ar savivaldybės administracijos direktoriaus (jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo) leidimą.
10. Organizuoti kaimo turizmo ir kitą komercinę rekreacinę veiklą Nacionaliniame parke leidžiama įstatymų nustatyta tvarka. Gidų paslaugas Nacionaliniame parke gali teikti atitinkami Nacionalinio parko direkcijos darbuotojai, kiti fiziniai asmenys, turintys Valstybinio turizmo departamento direktoriaus 2001 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. 2 „Dėl Kvalifikacinių reikalavimų gido kategorijai bei gido ir kelionių vadovo pažymėjimams gauti ir pažymėjimo išdavimo (panaikinimo) tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 7-220) nustatyta tvarka išduotą gido pažymėjimą.
III. NACIONALINIO PARKO VALDYMAS IR VEIKLOS
ORGANIZAVIMAS
12. Veiklą Nacionaliniame parke organizuoja biudžetinė įstaiga Nacionalinio parko direkcija (toliau vadinama – Direkcija). Direkcijos steigėjo funkcijas vykdo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau vadinama – Tarnyba). Direkcija yra juridinis asmuo, turi antspaudą su savo pavadinimu ir sąskaitas banke.
13. Direkcijai vadovauja direktorius, kurį skiria ir atleidžia Tarnybos direktorius Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2130; 2002, Nr. 45-1708) nustatyta tvarka. Direkcijoje gali būti kraštotvarkos, gamtos, kultūros paveldo, finansų ir kiti skyriai. Direkcijos nuostatus ir pareigybių sąrašą tvirtina Tarnybos direktorius.
14. Veiklą Nacionaliniame parke gali organizuoti ir vykdyti Direkcija ir Jungtinė taryba (toliau vadinama – Taryba). Taryba koordinuoja santykius tarp Direkcijos ir savivaldybių institucijų. Tarybos nariai yra Nacionalinio parko direktorius, jo pavaduotojai, skiriami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, taip pat savivaldybių merai ir (ar) merų pavaduotojai jų sutikimu arba kiti savivaldybės tarybos skiriami savivaldybių atstovai. Į Tarybą gali būti įtraukti ir į posėdžius kviečiami kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atstovai.
15. Prie Nacionalinio parko direkcijos gali būti sudaromos mokslinės konsultavimo tarybos, atstovaujamos kraštovaizdžio, biologinės įvairovės ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos organizavimo, socialinės ir ekonominės srities specialistų.
16. Kraštovaizdžio ekologinės pusiausvyros, gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos ir Nacionalinio parko lankymo reikalavimų, nustatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose ir Nacionalinio parko planavimo dokumentų sprendiniuose, laikymosi priežiūrą užtikrina valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai. Valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai tarnyboje turi teisę dėvėti Tarnybos patvirtintą uniformą.
17. Valstybinę gamtos išteklių, kultūros vertybių naudojimo ir aplinkos apsaugos kontrolę Nacionaliniame parke pagal kompetenciją vykdo valstybiniai aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnai, valstybiniai miškų pareigūnai, valstybiniai žemės tarnybų pareigūnai, teritorijų planavimo ir statybos priežiūros pareigūnai, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugos pareigūnai.
IV. NACIONALINIO PARKO VEIKLOS EKONOMINIAI PAGRINDAI
18. Nacionalinio parko žemė valdoma ir naudojama Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Direkcijos finansinius išteklius sudaro Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir kitos teisėtai įgytos lėšos, taip pat gali būti skiriamos Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių biudžetų lėšos, Aplinkos apsaugos rėmimo programos, šių savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiųjų programų lėšos.
20. Direkcijos finansiniai ištekliai naudojami:
20.2. Nacionaliniam parkui tvarkyti, gamtiniams ir kultūriniams teritoriniams kompleksams ir objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) išsaugoti;
20.5. švietėjiškai ir auklėjamajai veiklai, pažintiniam turizmui plėtoti, Nacionalinio parko gamtos ir kultūros vertybėms, jų apsaugai populiarinti, Nacionaliniam parkui reklamuoti ir reprezentuoti;
20.6. ypatingoms priemonėms (stichinių nelaimių padariniams šalinti, valstybinės reikšmės renginiams organizuoti ir kitkam);
V. DIREKCIJOS, KITŲ FIZINIŲ IR JURIDINIŲ ASMENŲ
TEISĖS IR PAREIGOS
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą, išmokamos kompensacijos.
22. Nacionaliniame parke žemės savininkams ir valdytojams gali būti teikiamos žemės mokesčio ir kitos lengvatos įstatymų nustatytais atvejais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
23. Nacionaliniame parke gyvenantys asmenys turi teisę gauti finansinę ir kitokią paramą už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) priežiūrą.
24. Nacionalinio parko draustiniuose, taip pat rekreacinėse zonose esančius iki 5 hektarų valstybinės žemės sklypus, įsiterpusius į žemės ūkio naudmenas ir esančius tarp privačios žemės valdų, pirmumo teisę įsigyti ir išsinuomoti turi besiribojančių sklypų savininkai ir valdytojai.
25. Nacionaliniame parke fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę verstis veikla, neprieštaraujančia Nacionalinio parko steigimo tikslams.
26. Nacionalinio parko žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo laikytis ūkinės veiklos apribojimų, nustatytų šių nuostatų 2 punkte išvardytuose teisės aktuose.
27. Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai negali trukdyti įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais tikslais lankyti arba tvarkyti saugomų kompleksų ir objektų (vertybių), poilsiaviečių, takų, regyklų, kitų rekreacinių objektų.
28. Parduodamą privačią žemę Nacionalinio parko konservacinio, ekologinės apsaugos ir rekreacinio prioriteto zonose, taip pat teritorijose, kurioms suteiktas „Natura 2000“ statusas, pirmumo teisę pirkti tomis pačiomis sąlygomis už pardavėjo ir pirkėjo sutartą kainą turi valstybė.