KONVENCIJA DĖL EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO AUGALŲ APSAUGOS ORGANIZACIJOS ĮKŪRIMO

 

1951 m. balandžio 18 d.

(originaliai patvirtinta ir įtraukti visi pataisymai iki 1988 09)

šie tekstai įsigaliojo 1989 metais

 

1951 metų balandžio 18 d., kuri buvo Tarybos pataisyta 1955 metų balandžio 27 dieną, 1962 metų gegužės 9 dieną, 1968 metų rugsėjo 18 dieną, 1973 metų rugsėjo 19 dieną, 1982 metų rugsėjo 23 dieną ir 1988 metų rugsėjo 21 dieną.

 

I straipsnis. Tikslai

 

Bus įkurta Europos ir Viduržemio jūros regiono augalų apsaugos organizacija (toliau vadinama Organizacija), kaip pripažinta Regioninė augalų apsaugos organizacija pagal 1951 metų gruodžio 6 dienos Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos VIII straipsnį, kurią įkūrė Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės Ūkio Organizacija (MŽŪO). Organizacijos tikslai – siekti ir vystyti tarptautinį bendradarbiavimą augalų ir augalų produktų kenkėjų kontrolės srityje ir užkirsti kelią jų plitimui, o ypač jų nacionalinių sienų peržengimui.

 

II straipsnis. Apibūdinimai

 

a. Šioje Konvencijoje terminas „augalai“ reiškia gyvus augalus ir jų dalis, tarp jų sėklas, kaip apibūdinta MŽŪO Tarptautinės augalų apsaugos konvencijos II straipsnyje, o terminas „augalų produktai“ reiškia augalinės kilmės neperdirbtą medžiagą (įskaitant ir sėklas tol, kol šios nėra įtrauktos į terminą „augalai“) ir tuos pagamintus produktus, kurie pagal savo kilmę ir perdirbimą gali sudaryti pavojų kenkėjų plitimui.

b. Šioje Konvencijoje terminas „kenkėjai“ reiškia bet kurią augalo ar gyvūno gyvenimo formą ar bet kurį patogeninį kūną, kenksmingą ar potencialiai kenksmingą augalams ar augalų produktams.

 

III straipsnis. Narystė

 

a. Organizacijos nariais gali būti tie, kurie laikosi šios Konvencijos XX straipsnio nuostatų:

1. Vyriausybės valstybių, kurios nurodytos 2 sąraše;

2. Vyriausybė bet kurios valstybės, kurią Organizacijos taryba gali nuspręsti pakviesti tapti jos nare.

b. Bet kurios teritorijos Vyriausybę, dėl kurios buvo paskelbta deklaracija pagal XXI straipsnio sąlygas, Organizacijos taryba gali priimti į narius, tačiau pasiūlius tik tam nariui, kuris paskelbė tą deklaraciją. Bet kuriam tokiam sprendimui įsigalioti reikia 2/3 visų balsų daugumos. Tokiu būdu priimtos Valstybės turi būti tos, kurios, Tarybos nuomone, gali konkrečiai ir asmeniškai prisidėti prie Organizacijos darbo.

 

IV straipsnis. Buveinė

 

a. Organizacijos buveinė bus Paryžiuje.

b. Administraciniai Organizacijos susirinkimai paprastai vyks buveinėje.

 

V straipsnis. Funkcijos

 

Organizacijos funkcijos bus šios:

a. teikti Valstybėms Narėms technines, administracines ir teisines priemones, būtinas, kad užkirstų kelią augalų ir augalų produktų kenkėjų įvežimui ir plitimui;

b. kur būtina, padėti Valstybėms Narėms įgyvendinti šias priemones;

c. kur įmanoma, koordinuoti ir skatinti tarptautines kampanijas, nukreiptas prieš augalų ir augalų produktų kenkėjus;

d. gauti informaciją iš Valstybių Narių apie augalų ir augalų produktų kenkėjų egzistavimą, protrūkį ar paplitimą ir perduoti tokią informaciją Valstybėms Narėms;

e. suteikti apsikeitimą informacija apie nacionalinius fitosanitarijos įstatymus ar kitas priemones, kurios daro poveikį laisvam augalų ir augalų produktų judėjimui;

f. ištirti galimybes, kaip supaprastinti ir suvienodinti fitosanitarijos nuostatus ir sertifikatus;

g. palengvinti bendradarbiavimą, tyrinėjant augalų ir augalų produktų kenkėjus, kontrolės metodus bei apsikeičiant svarbia moksline informacija;

h. įsteigti dokumentų tarnybą ir atitinkama forma išleisti medžiagą visuomenei arba technikos ar mokslo progreso tikslais, žiūrint kaip nuspręs Organizacija;

i. teikti rekomendacijas Valstybėms Narėms bet kuriais klausimais, kurie minimi šiame straipsnyje;

j. imtis visų būtinų ir tinkamų veiksmų, siekiant Organizacijos tikslų.

 

VI straipsnis. Valstybių Narių įsipareigojimai

 

a. Valstybės Narės privalo teikti Organizacijai, kiek tai įmanoma, tokią informaciją, kurios Organizacija gali pareikalauti, kad galėtų vykdyti savo darbą;

b. Valstybės Narės turi stengtis įgyvendinti rekomendacijas, kurias pateikė Organizacijos taryba.

 

VII straipsnis. Ryšys su kitomis Organizacijomis

 

Organizacija bendradarbiaus su MŽŪO ir kitomis panašios atsakomybės organizacijomis ir turės siekti, kad išvengtų veiksmų dubliavimosi.

 

VIII straipsnis. Organizacijos struktūra

 

Organizaciją sudarys:

a. Taryba;

b. administracija, kurią sudarys vykdomasis komitetas, generalinis direktorius ir personalas;

c. ataskaitų tikrinimo komisija;

d. tokie organai, kuriuos Taryba gali nuspręsti įkurti pagal XIII straipsnio a.5.

 

IX straipsnis. Taryba

 

a. Organizacijos Tarybą turi sudaryti Valstybių Narių atstovai. Kiekviena Valstybė Narė turi teisę paskirti vieną atstovą į Tarybą ir vieną papildomą atstovą.

Atstovus ir papildomus atstovus, kurie bus paskirti Valstybių Narių, gali lydėti partneriai ir patarėjai.

b. Kiekviena Valstybė Narė turi turėti po vieną balsą Taryboje.

 

X straipsnis. Tarybos posėdžiai

 

a. Taryba paprastai susitiks reguliariuose posėdžiuose vieną kartą metuose.

b. Neeiliniai Tarybos posėdžiai bus kviečiami bet kuriuo metu, kai to paprašys raštu mažiausiai vienas trečdalis Valstybių Narių pirmininkų.

 

XI straipsnis. Normos (taisyklės)

 

Taryba turi sukurti procedūrines ir finansines Organizacijos taisykles.

 

XII straipsnis. Stebėtojai

 

Tarybai sutikus, bet kuri Valstybė Narė ir bet kuris tarptautinis organas, kurių veikla yra susijusi su Organizacija, gali būti atstovaujamas bet kuriame Tarybos posėdyje vieno ar daugiau stebėtojų be balso teisės.

 

XIII straipsnis. Tarybos funkcijos

 

Taryba turės:

a. apsvarstyti ir nuspręsti:

1. dėl generalinio direktoriaus pranešimo apie Organizacijos darbą nuo paskutiniojo reguliaraus Tarybos posėdžio;

2. dėl Organizacijos veiklos kurso ir programos;

3. dėl biudžeto;

4. dėl metinių ataskaitų ir balanso;

5. dėl specialių ar laikinų organų, kurie vykdo Organizacijos darbą, įsteigimo ar paleidimo;

6. dėl tokių organų pranešimų;

7. dėl bet kokių pasiūlymų, kuriuos pateikia Vykdomasis komitetas;

b. surengti įstatymu nustatytus rinkimus;

c. paskirti generalinį direktorių tokiomis sąlygomis, kurias ji nustato.

 

XIV straipsnis. Pirmininkas ir vicepirmininkas

 

a. Taryba iš Valstybių Narių atstovų tarpo išrinks pirmininką ir vicepirmininką.

b. Pirmininkas ir vicepirmininkas bus išrinkti trejų metų laikotarpiui ir galės būti pakartotinai renkami dar vienai kadencijai.

c. Pirmininkas ir vicepirmininkas galės vykdyti tas pačias pareigas ir Taryboje, ir Vykdomajame komitete.

d. Pirmininkas ir vicepirmininkas nustos atstovauti savo šaliai rinkimų metu.

 

XV straipsnis. Vykdomasis komitetas

 

a. Vykdomasis komitetas susideda iš pirmininko, vicepirmininko ir septynių Valstybių Narių atstovų, kuriuos išrenka Taryba.

b. Vykdomojo komiteto nariai paprastai eina savo pareigas trejus metus ir gali būti pakartotinai renkami.

c. Jeigu Vykdomajame komitete atsiranda vakuojanti vieta dar nepasibaigus paskyrimo laikui, Vykdomasis komitetas turi paprašyti Valstybę Narę paskirti atstovą, kad šis užimtų vakuojančią vietą likusiam laikotarpiui.

d. Vykdomasis komitetas turi rinktis bent vieną kartą per metus.

 

XVI straipsnis. Vykdomojo komiteto funkcijos

 

Vykdomasis komitetas:

a. pateiks Tarybai pasiūlymus dėl Organizacijos kurso ir veiklos programos;

b. turės užtikrinti, jog Organizacijos veikla atitinka Tarybos sprendimus;

c. turės pateikti Tarybai biudžeto projektą, metines ataskaitas ir balansą; Vykdomasis komitetas gali patvirtinti laikiną biudžetą iki jo pateikimo svarstyti Tarybai;

d. turės imtis tokių užduočių, kurios jam gali būti paskiriamos pagal šią Konvenciją arba pavedamos Tarybos;

e. turės priimti savo procedūras.

 

XVII straipsnis. Generalinis direktorius

 

Generalinis direktorius turės:

a. būti Organizacijos sekretoriato vadovu, kuris veikia pagal savo pareigas;

b. vykdyti programą, patvirtintą Tarybos, ir tokias užduotis, kurios jam gali būti pavestos Vykdomojo komiteto;

c. pranešti reguliarių Tarybos posėdžių metu apie Organizacijos veiklą ir finansinę padėtį.

 

XVIII straipsnis. Finansai

 

a. Organizacijos išlaidos turi būti padengiamos metiniais Valstybių Narių įnašais ir kitais panašiais indėliais, kurie gali būti patvirtinti Tarybos arba Vykdomojo komiteto.

b. Kiekvienos Valstybės Narės metinio įnašo suma turi remtis įnašų skale, kaip nurodyta 1 sąraše.

c. Valstybės, kurios pirmą kartą prisijungia prie šios Konvencijos, jeigu jos yra MŽŪO narės, patenka į atitinkamą 1 sąrašo skalės kategoriją, o jeigu nėra MŽŪO narės – į kategoriją, kurią nustato Taryba.

d. Vykdomajam komitetui rekomendavus, Taryba gali nuspręsti taikyti pagrindiniam įnašui koeficientą, kuris nurodytas 1 sąraše, tam, kad pritaikytų jį prie Organizacijos veiklos arba dabartinės ekonominės situacijos. Sprendimas priimamas dviejų trečdalių dauguma dalyvaujančių ir balsuojančių Valstybių Narių.

e. Metiniai įnašai turi būti surenkami Organizacijos finansinių metų pradžioje.

f. Valstybių Narių įnašai turi būti mokami valiuta, kurią nurodys Vykdomasis komitetas, pritarus Valstybei, kuri moka įnašą.

g. Pirmieji metiniai įnašai Valstybės, kuri neseniai prisijungė prie Konvencijos, turi būti mokami už Organizacijos finansinius metus, per kuriuos įvykdomos XX straipsnio nuostatos.

h. Papildomus įnašus gali mokėti atskira Valstybė ar Valstybių grupė, kurie skirti specialiems projektams ar kontrolės kampanijoms, kurias gali surengti Organizacija tos Valstybės ar Valstybių grupės interesais.

i. Ataskaitų tikrinimo komisija, susidedanti iš trijų Valstybių Narių atstovų, turi būti išrinkta Tarybos. Komisijos nariai bus išrinkti trejų metų laikotarpiui ir nebus renkami pakartotinai per ateinančius trejus metus.

j. Vykdomasis komitetas, Tarybai pritarus, turi paskirti auditorių, kuris kiekvienais metais tikrins Organizacijos sąskaitas (ataskaitas).

k. Ataskaitų tikrinimo komisija kiekvienais metais su auditoriumi tikrins Organizacijos sąskaitas (ataskaitas) ir vadovavimą ir praneš apie tai Tarybai.

 

XIX straipsnis. Pataisos

 

a. Apie esamos Konvencijos bei 1 sąrašo (tos pačios Konvencijos) pasiūlytų pataisų tekstus generalinis direktorius turi pranešti Valstybėms Narėms mažiausiai prieš tris mėnesius iki jų svarstymo Taryboje.

b. Konvencijos pataisos įsigalioja tuomet, kai jos priimamos dviem trečdaliais dalyvaujančių ir balsuojančių Tarybos narių su sąlyga, kad pataisos dėl naujų įpareigojimų Valstybėms Narėms, išskyrus pataisas 1 sąrašui, minimas c paragrafe žemiau, įsigalios tik jas priėmus kiekvienai tokiai Valstybei.

c. Pataisos 1 sąrašui turi būti priimtos Tarybos dviejų trečdalių Valstybių Narių dauguma.

d. Pataisų priėmimą turi saugoti Prancūzijos Vyriausybė, kuri informuos visas Valstybes Nares apie pataisų priėmimą ir jų įsigaliojimą.

 

XX straipsnis. Pasirašymas ir priėmimas

 

a. Šią Konvenciją gali pasirašyti ir pasinaudoti tos Valstybės, kurios nori tapti jos šalimis, sutinkamai su III straipsnio nuostatomis, tokiomis sąlygomis:

1. pasirašant be išlygų dėl ratifikavimo, priėmimo ar pritarimo;

2. pasirašant, o po to seka ratifikacija, priėmimas ar pritarimas;

3. įstojant.

b. Susitarimą dėl ratifikacijos, priėmimo ar pritarimo, ar įstojimo saugos Prancūzijos Vyriausybė. Ji ir informuos visas Valstybes Nares apie datas, kada jos pasirašė arba kada priėmė saugojimui.

 

XXI straipsnis. Teritorinis taikymas

 

a. Bet kuri Valstybė gali bet kuriuo metu pareikšti, jog jos dalyvavimas šioje Konvencijoje apima visą jos teritoriją arba bet kurią jos dalį, už kurios tarptautinius santykius ji atsakinga. Tokią deklaraciją saugos Prancūzijos Vyriausybė.

b. Bet kuri deklaracija, kurią paskelbia Valstybė Narė pagal ankstesnįjį paragrafą, įsigalios praėjus trisdešimčiai dienų po to, kai Prancūzijos Vyriausybė ją gaus.

c. Prancūzijos Vyriausybė tuoj pat turi pranešti visoms Valstybėms šios Konvencijos šalims apie deklaracijas, kurios padarytos pagal šį straipsnį.

 

XXII straipsnis. Pasitraukimas

 

a. Bet kuri Valstybė Narė bet kuriuo metu po dvejų metų narystės gali pasitraukti iš šios Konvencijos, pranešusi raštu apie tai Prancūzijos Vyriausybei. Pasitraukimas įsigalios praėjus vieneriems metams nuo pranešimo gavimo.

b. Dviejų iš eilės metinių įnašų nemokėjimas, esant normalioms sąlygoms, reikš pasitraukimą iš šios Konvencijos Valstybės Narės, kuri nevykdo finansinių įsipareigojimų.

c. Konvencijos taikymą teritorijai ar teritorijoms pagal XXI straipsnį dalyvaujančioji Valstybė, kuri atsakinga už tarptautinius tokios teritorijos ar teritorijų ryšius, gali apriboti raštišku pranešimu Prancūzijos Vyriausybei. Pranešimas įsigalios praėjus vieneriems metams nuo jo gavimo.

d. Prancūzijos Vyriausybė turi nedelsdama informuoti visas dalyvaujančias Valstybes apie pranešimus, kurie gauti pagal šį straipsnį.

 

XXIII straipsnis. Įsigaliojimas

 

a. Ši Konvencija įsigalios tuomet, kai penkios Valstybės taps jos šalimis sutinkamai su XX straipsnio nuostatomis.

b. Prancūzijos Vyriausybė turi nedelsdama pranešti visoms Valstybėms, kurios pasirašė arba priėmė šią Konvenciją apie dieną, kada ji įsigalioja.

c. Konvencija dėl kiekvienos Valstybės, kuri įteikė saugoti savo susitarimą dėl ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo arba įstojimo po to, kai Konvencija įsigaliojo pagal šio straipsnio a. paragrafą, įsigalios nuo tos dienos, kai tokia Valstybė įteikia saugoti savo susitarimą dėl ratifikavimo, priėmimo ar pritarimo arba įstojimo.

______________


1 SĄRAŠAS

 

METINIŲ ĮNAŠŲ SKALĖ

 

Išreikšta Prancūzijos frankais ir nustatoma pagal skalę, kai Taryba 1968 metų rugsėjo 18 dieną patvirtino svarais, ir, remiantis dalimis, kurias moka MŽŪO Valstybės Narės į MŽŪO biudžetą 1966–1967 metais.

 

(žr. XVIII straipsnį)

 

Kategorija

Procentai, mokami MŽŪO

Metinis įnašas Prancūzijos frankais

Valstybė Narė

1

mažiau negu 0.01

4590

-

2

0.01–0.15

9180

Alžyras

Kipras

Gernsis

Džersis

Liuksemburgas

Malta

Marokas

Tunisas

3

0.16–0.45

13770

Bulgarija

Graikija

Vengrija

Airija

Izraelis

Portugalija

4

0.46–0.75

18360

Austrija

Suomija

Norvegija

Rumunija

Turkija

Jugoslavija

5

0.76–1.35

22950

Čekoslovakija

Danija

Vokietijos Demokratinė Respublika

Ispanija

Šveicarija

6

1.36–2.00

27540

Belgija

Olandija

Lenkija

Švedija

7

2.01–2.50

32130

-

8

2.51–5.00

36720

Italija

9

5.01–7.50

41310

-

10

7.51–10.00

45900

Vokietijos Federalinė Respublika

Prancūzija

Jungtinė Karalystė

TSRS

______________


2 SĄRAŠAS

 

EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO VALSTYBĖS, PAKVIESTOS PRISIJUNGTI PRIE ŠIOS KONVENCIJOS 1951 METAIS

 

Albanija

Lichtenšteinas

Austrija

Liuksemburgas

Belgija

Monakas

Baltarusijos Tarybų Socialistinė Respublika

 

Olandija

Bulgarija

Norvegija

Čekoslovakija

Lenkija

Danija

Portugalija

Egiptas

Rumunija

Vokietijos Federalinė Respublika

San Marinas

Suomija

Ispanija

Prancūzija

Švedija

(taip pat už Alžyrą, Tunisą, Maroką)

Šveicarija

Graikija

Sirija

Vengrija

Turkija

Islandija

Ukrainos Tarybų Socialistinė Respublika

Airija

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga

Izraelis

Jungtinė Karalystė

Italija

Jugoslavija

Libanas

 

______________


ORIGINALO SIGNATARAI

 

Patvirtindami tai parašu, Valstybėms įgaliojus, pasirašėme šią Konvenciją ir jos sąrašus.

PASIRAŠYTA PARYŽIUJE 1951 metų balandžio 18 dieną viename egzemplioriuje, kuris bus saugomas Prancūzijos valstybės archyvuose (*).

 

Danijos vardu

Halvor Skov P. Bovien

Belgijos vardu

Guillaume H. Van Orshoven

Ispanijos vardu

Miguel Benlloch

Prancūzijos

R. Protin

Airijos

D. Delaney

Italijos

A. Melis

Liuksemburgo

E. Wirion

Olandijos

C. J. Briejer

Portugalijos

Francis co Aranha

Vokietijos Federalinės Respublikos

H. Drees

Jungtinės Karalystės

J. Hensley

Šveicarijos

A. Chaponnier

Jugoslavijos

G. Nonveiller

Austrijos

F. Beran

Graikijos

D. Koulopoulos

Patvirtinta tiksli originalaus dokumento kopija saugoma Prancūzijos valstybės archyvuose.

                                                                                                        Edouard de la Chauviniere

______________


EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO AUGALŲ APSAUGOS ORGANIZACIJOS PROCEDŪRINĖS TAISYKLĖS

 

(patvirtintos Taryboje 1952 metų posėdyje ir apimančios visas pataisas, padarytas iki 1989 09)

 

I DALIS

 

ORGANIZACIJA KAIP VISUMA

 

1 straipsnis. Delegatai į Organizaciją

1. Pagal šias taisykles žodis „delegatas“ turi panašią reikšmę kaip „Valstybės Narės atstovas“ Konvencijoje. Žodis „delegacija“ taikomas visiems asmenims, kuriuos Valstybė Narė paskiria dalyvauti Tarybos posėdyje, t. y. atstovui, papildomam atstovui, ekspertams ir patarėjams.

2. Tarybos posėdžio delegatų, delegacijų narių ir tarptautinių organizacijų atstovų įgaliojamieji raštai turi būti paduoti saugoti, jei įmanoma, bent 15 dienų prieš posėdį. Pirmininkas, vicepirmininkas ir generalinis direktorius turi išstudijuoti įgaliojamuosius raštus ir pranešti apie tai Tarybai, kuri nutars dėl jų galiojimo.

3. Delegatai į Tarybos posėdį išlaikys savo statusą iki kito posėdžio, išskyrus tuos atvejus, kai Valstybės Narės pranešė Organizacijai apie priešingą dalyką.

 

2 straipsnis. Naujų narių priėmimas

1. Prašymai dėl priėmimo į Organizaciją tų šalių, kurios nėra išvardytos Konvencijos 2 sąraše, turi būti išsiųsti generaliniam direktoriui, kuris turi nedelsdamas informuoti Valstybes Nares.

2. Apie Tarybos sprendimą generalinis direktorius praneš Valstybėms, kurios kreipėsi dėl narystės.

3. Narystė įsigalios, kai bus įvykdytos Konvencijos XX b. ir XXIII b. straipsnių sąlygos.

 

3 straipsnis. Pataisos Konvencijai

Pasiūlymai dėl pataisų Konvencijai (XIX straipsnis) ir jos sąrašams gali būti pateikti arba Vykdomojo komiteto, arba Valstybės Narės.

 

4 straipsnis. Oficialios kalbos

1. Anglų ir prancūzų kalbos bus oficialios Organizacijos kalbos.

2. Vertimas į rusų (ir kitas kalbas) Tarybos posėdžių ir Vykdomojo komiteto susirinkimų metu gali būti atliekamas generalinio direktoriaus nuožiūra.

3. Techniniuose posėdžiuose (šių taisyklių 20 straipsnis) generalinis direktorius gali leisti naudoti rusų ar kitas kalbas, jeigu tai leidžia galimybės.

 

5 straipsnis. Organizacijos darbas

Organizacijos darbą vykdys šie organai (Konvencijos VIII straipsnis):

a) Taryba;

b) administracija, kurią sudaro Vykdomasis komitetas, generalinis direktorius ir personalas;

c) techniniai organai;

d) ataskaitų tikrinimo komisija.

 

II DALIS

 

TARYBA

 

6 straipsnis. Reguliarūs Tarybos posėdžiai

1. Pagal Konvencijos IV ir X straipsnius reguliarūs posėdžiai turi vykti Organizacijos buveinėje arba Tarybos sprendimu kitoje vietoje. Išimtiniais atvejais Vykdomasis komitetas gali nuspręsti dėl susirinkimo vietos.

2. Generalinis direktorius turi sušaukti Tarybą bent 60 dienų prieš susirinkimą ir informuoti organizacijas, kurios numatytos Konvencijos XII straipsniu. Pranešimas turi būti įteiktas laišku ir jame turi būti pridėta laikina dienotvarkė.

 

7 straipsnis. Neeiliniai Tarybos posėdžiai

Vykdomasis komitetas turi nuspręsti dėl tokių posėdžių dienos ir vietos per 90 dienų po to, kai pateikiamas saugoti prašymas pagal Konvencijos X b. straipsnį. Pranešimas turi būti įteikiamas taip, kaip numato šių Taisyklių 6 straipsnis.

 

8 straipsnis. Tarybos posėdžių lankymas

Tarybos posėdžius gali lankyti delegacijų nariai, o Tarybai sutikus, bet kuri Valstybė ne Narė ir bet kuris tarptautinis organas, kurio tikslai panašūs į Organizacijos tikslus, ir bet kurie personalo nariai, kuriuos generalinis direktorius gali paskirti.

 

9 straipsnis. Kvorumas ir balsavimas

1. Išskyrus tuos atvejus, kai Konvencijoje ar šiose Taisyklėse yra numatyta kitaip, kvorumas yra tuomet, kai bent vienas trečdalis valstybių atstovaujamos posėdyje.

2. Išskyrus tuos atvejus, kai Konvencijoje ar šiose Taisyklėse yra numatyta kitaip, sprendimai turi būti priimami dalyvaujančių ir balsuojančių narių dauguma.

3. Esant vienodam balsų skaičiui, sprendimas laikomas nepriimtu.

4. Delegato pateiktas pasiūlymas turi būti paremtas kito delegato, kad būtų galima pateikti balsavimui. Siūlytojas tokį pasiūlymą gali atsiimti bet kuriuo metu iki balsavimo.

5. Jeigu tuo pačiu klausimu pateikiami keli atskiri pasiūlymai, Taryba, nebent nusprendžiama kitaip, privalo balsuoti tokia tvarka, kokia šie pasiūlymai buvo pateikti. Po kiekvieno balsavimo Taryba gali nuspręsti, ar ji nori balsuoti dėl kito pasiūlymo.

6. Paprastai balsavimas turi vykti rankų pakėlimu, tačiau galimas ir šaukimo pagal sąrašą būdas (alfabetine tvarka), jeigu tokį būdą siūlo kuris nors delegatas ar toks yra pirmininko sprendimas. Tarybai nutarus, balsavimas gali vykti slaptu būdu. Tuo atveju, kai balsuojama šaukiant pagal sąrašą, pirmininkas skelbia kiekvieną šalį, o atstovas privalo atsakyti „taip“, „ne“ arba „susilaiko“. Balsavimo rezultatai turi būti įregistruoti.

 

10 straipsnis. Pagreitinta procedūra

1. Kai būtina priimti skubų sprendimą tarp Tarybos posėdžių, Vykdomasis komitetas gali nuspręsti su nariais pasitarti per laiškus.

2. Tokie sprendimai yra priimami dviejų trečdalių balsų dauguma, kurie gaunami per laiškus Organizacijos buveinėje per nustatytą laiko tarpą. Turi būti leistas ne mažesnis kaip 30 dienų laikotarpis.

3. Generalinis direktorius įregistruos balsus. Jis išsiųs konsultacijų protokolą delegatams ir pateiks ataskaitą Vykdomajam komitetui ir Tarybai kitų posėdžių metu.

 

11 straipsnis. Taisyklių pataisos

1. Priedus ir pataisas šioms Taisyklėms gali siūlyti Vykdomasis komitetas ir delegatai į Tarybą. Pastaruoju atveju Vykdomojo komiteto nuomonė bus pateikta Tarybai.

2. Priedai ir pataisos šioms Taisyklėms įsigalios, kai du trečdaliai dalyvaujančių ir balsuojančių Tarybos narių balsuos už jas, su sąlyga, kad pasiūlymas Tarybos delegatams buvo pateiktas kartu su posėdžio dienotvarke.

 

12 straipsnis. Dienotvarkė

1. Į reguliarių Tarybos posėdžių dienotvarkę turi būti įtraukta:

a) bet kurių prašymų dėl stebėtojų priėmimo į Tarybos posėdį (Konvencijos XII straipsnis) ištyrimai;

b) ataskaita apie delegatų ir atstovų įgaliojamųjų raštų ištyrimą pagal šių Taisyklių 1 straipsnį;

c) generalinio direktoriaus ataskaita, kurią priėmė Vykdomasis komitetas, apie Organizacijos darbą per praėjusius metus;

d) Vykdomojo komiteto pasiūlymai dėl būsimos Organizacijos veiklos, įtraukiant techninių tarnybų posėdžius;

e) metų biudžetas, kurį pristato Vykdomasis komitetas;

f) patikrintų ataskaitų ir praėjusių metų balanso pateikimas, kurį jau išstudijavo Ataskaitų tikrinimo komisija, įskaitant ataskaitą apie įnašų mokėjimą;

g) techninių tarnybų ataskaitų ištyrimas (šių Taisyklių 20 straipsnis) ir veiksmai, kurių bus imtasi pagal jų išvadas ir rekomendacijas;

h) pasiūlymai dėl pakvietimo prisijungti prie Organizacijos, kurie bus išsiuntinėti Valstybėms ar teritorijoms ne Narėms;

i) pasiūlymai, jeigu tokie yra, dėl priėmimo į Organizaciją;

j) pasiūlymai, jeigu tokie yra, dėl Konvencijos pataisymo;

k) įstatymu numatyti rinkimai ir paskyrimai.

2. Neeilinio Tarybos posėdžio dienotvarkę turi sudaryti Vykdomasis komitetas.

3. Valstybė Narė gali pateikti pasiūlymus dėl būsimo posėdžio dienotvarkės. Tokius pasiūlymus apsvarstys Vykdomasis komitetas ir jo nuomonė bus pateikta Tarybai.

4. Valstybės Narės ir kiti, kurie pakviesti dalyvauti posėdyje, turi gauti galutinę dienotvarkę bent 30 dienų iki posėdžio pradžios.

5. Taryba gali priimti sprendimus tik tais klausimais, kurie įtraukti į dienotvarkę.

6. Tarybos posėdžio protokolą prancūzų ir anglų kalbomis saugos generalinis direktorius, kuris pasirašys jį kartu su pirmininku.

 

13 straipsnis. Pirmininkas ir vicepirmininkas

1. Be tų funkcijų, kurias numato šios Taisyklės, pirmininkas turi vesti posėdžius, užtikrinti Konvencijos ir Taisyklių laikymąsi, spręsti klausimus, susijusius su tvarka, ir prižiūrėti visus Tarybos posėdžius ir Vykdomojo komiteto susirinkimus.

2. Vicepirmininkas turi eiti pirmininko pareigas kol jo nėra, turėdamas tokias pačias pareigas.

 

III DALIS

 

ADMINISTRACIJA

 

14 straipsnis. Vykdomasis komitetas

1. Vykdomąjį komitetą turi išrinkti dauguma delegatų į Tarybą, kurie dalyvauja ir balsuoja. Renkama Valstybių Narių, kurios iškelia savo atstovus Komitete. Valstybė Narė negali turėti daugiau negu vieną atstovą Vykdomajame komitete.

2. Komitetas teiks pasiūlymus dėl savo sudėties Tarybai ir gali siūlyti, kad viena ar daugiau Valstybių Narių, kurios(-ių) kadencija baigiasi, nebūtų nedelsiant perrinktos, o vakuojanti ar vakuojančios vietos turėtų būti užimamos kitos nustatytos Valstybės Narės ar Valstybių Narių, kad užtikrintų, jog metų eigoje visos Valstybės Narės dalyvautų Organizacijos reikalų tvarkyme.

3. Tam, kad būtų laikoma, jog svarbu išlaikyti kurso tęstinumą ir užtikrinti tinkamą Organizacijos darbą, Komitetas išimtiniais atvejais gali pasiūlyti, kad viena ar daugiau Valstybių Narių (maksimaliai trys) būtų paprašytos tęsti savo pareigas toliau dar vienerius ar dvejus metus po to, kai pasibaigia jų mandatai.

4. Komitetas taip pat teiks pasiūlymus Tarybai dėl Organizacijos pirmininko ir vicepirmininko perrinkimo rinkimų.

 

15 straipsnis. Vykdomojo komiteto darbas

1. Išskyrus tuomet, kai Taryba nutaria kitaip, be savo pareigų pagal Konvenciją ir šias Taisykles, Vykdomasis komitetas yra atsakingas už Organizacijos reikalų tvarkymą.

2. Jis turi:

a) nuspręsti dėl datos, o ypatingais atvejais dėl Tarybos posėdžio vietos bei Vykdomojo komiteto ir techninių tarnybų susirinkimų datos ir vietos ir imtis visų būtinų veiksmų, kad palengvintų jų darbą;

b) patvirtinti Tarybos posėdžio dienotvarkę;

c) prižiūrėti ir koordinuoti techninių tarnybų darbą;

d) patvirtinti personalo skaičių ir algas pagal šių Taisyklių 19 straipsnį;

e) sukurti ir pateikti Tarybai įstatymu numatytų rinkimų ir paskyrimų tvarką.

 

16 straipsnis. Vykdomojo komiteto susirinkimai

1. Vykdomasis komitetas rinksis tuomet, kai pirmininkas mano, jog tai yra būtina arba bent keturiems jo nariams prašant. Turėtų įvykti bent po vieną susirinkimą per metus.

2. Vykdomojo komiteto pranešimas turėtų pasiekti narius bent 30 dienų iki susirinkimo pradžios ir turi būti pridėta dienotvarkė.

3. Kvorumas sudaromas iš pirmininko arba vicepirmininko ir keturių narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių narių dauguma. Tuo atveju, kai balsų skaičius lygus, sprendimas laikomas nepriimtu.

4. Išskyrus tuos atvejus, kai dalyvaujantys nariai nusprendžia vienbalsiai, Vykdomasis komitetas gali aptarti tik tuos klausimus, kurie įtraukti į dienotvarkę.

5. Posėdžių protokolai anglų ir prancūzų kalbomis bus saugomi pas generalinį direktorių, kuris juos pasirašys kartu su pirmininku. Protokolų kopijos bus išsiuntinėtos Vykdomojo komiteto nariams per vieną mėnesį po posėdžio.

6. Generalinis direktorius ar jo atstovas lankys Vykdomojo komiteto susirinkimus kaip patarėjas. Vykdomajam komitetui pritarus, jį gali lydėti personalo nariai.

 

17 straipsnis. Atlyginimai

1. Vykdomojo komiteto nariams, išskyrus tuos, kurie minimi šio straipsnio 2 paragrafe, kurie atvyksta į posėdžius, Organizacija turės padengti pragyvenimo ir kelionės išlaidas, kaip yra numatyta personalui UNESCO personalo taisyklėse ir nuostatuose, kurie pritaikyti Organizacijos poreikiams (šių Taisyklių 19 straipsnis).

2. Kai Vykdomojo komiteto susirinkimas sutampa su Tarybos posėdžiu, Organizacija padengs pragyvenimo išlaidas tol, kol vyksta Vykdomojo komiteto susirinkimas.

 

18 straipsnis. Generalinis direktorius

1. Taryba, Vykdomajam komitetui rekomendavus, paskirs generalinį direktorių laikotarpiui, ne ilgesniam kaip penkeri metai, ir nurodys paskyrimo kontrakto sąlygas, tarp jų atlyginimą ir išlaidų padengimą, pridėtą prie jo, bei direktoriaus teises ir pareigas. Generalinis direktorius gali būti pakartotinai paskiriamas kitai kadencijai.

2. Kiekvieną kartą, kai generalinio direktoriaus vieta tampa vakuojančia arba numatoma, kad artimiausioje ateityje ši vieta bus užimama, pasekėjo paskyrimo klausimas bus įtrauktas į Tarybos kito posėdžio dienotvarkę. Jeigu būtina, Vykdomasis komitetas gali be jokio galutinio įsipareigojimo paskirti einantį generalinio direktoriaus pareigas iki kito Tarybos posėdžio.

3. Generalinis direktorius vadovaus Organizacijos veiklai pagal šias Taisykles ir, vadovaujant Tarybai bei Vykdomajam komitetui, kuriam jis atsakingas, Organizacijos vardu vykdys Tarybos ir Vykdomojo komiteto sprendimus, dėl kurių tikslų jis yra teisiniu Organizacijos atstovu santykyje su visa jos valdžia ir visose eilinėse transakcijose.

Bendros generalinio direktoriaus pareigos bus šios:

a) užtikrinti Organizacijos darbo tęstinumą;

b) palaikyti ryšius su kitomis organizacijomis, turinčiomis panašią veiklą;

c) tęsti kvalifikuotų kadrų rinkimą, organizuoti darbą ir užtikrinti jo teisingą tąsą;

d) vykdyti visas kitas funkcijas, kylančias iš šių Taisyklių, formuoti Tarybos ir Vykdomojo komiteto sprendimus ir iš bet kurio įstatymo ar Taisyklių, kurios gali įsigalioti.

 

19 straipsnis. Personalas

Personalo tarnybos sąlygos bus nustatytos Personalo nuostatomis ir UNESCO taisyklėmis, kurios pritaikytos Organizacijos poreikiams ir patvirtintos Vykdomojo komiteto.

 

IV DALIS

 

TECHNINĖS TARNYBOS

 

20 straipsnis. Apibūdinimai ir darbas

1. Techninės tarnybos yra moksliniai Organizacijos organai, paskirti su konkrečia užduotimi pranešti, komentuoti ir teikti rekomendacijas Vykdomajam komitetui ir Tarybai. Į technines tarnybas įeina darbo grupės, pastovios komisijos, specialios komisijos ir bet kurios kitos tarnybos, įkurtos pagal Konvencijos XIII straipsnį.

2. Darbo grupės ir pastovios komisijos yra sukuriamos ir paleidžiamos Tarybos. Išskyrus tuomet, kai Taryba nusprendžia kitaip, specialios komisijos sukuriamos ir paleidžiamos suinteresuotos darbo grupės.

3. Išskyrus tuomet, kai Taryba nusprendžia kitaip, Vykdomasis komitetas turi nurodyti kiekvienos techninės tarnybos darbą ir aiškiai apibrėžti jos kompetencijos ribas.

4. Išskyrus tuomet, kai Taryba nusprendžia kitaip, komisijos turės informuoti darbo grupes, kurios savo ruožtu turės pranešti Vykdomajam komitetui ir Tarybai apie komisijos darbą.

 

21 straipsnis. Sudėtis ir taisyklės

1. Darbo grupes sudaro tų Valstybių Narių atstovai, kuriuos Taryba nusprendžia laikyti pastoviais atstovais. Bet kuri Valstybė Narė gali atstovauti jų pačių nuožiūra. Pastovios komisijos susideda iš asmenų, kuriuos paskiria Vykdomasis komitetas. Išskyrus tuos atvejus, kai Vykdomasis komitetas nusprendžia kitaip, specialios komisijos yra sudarytos iš asmenų, kuriuos paskiria suinteresuota darbo grupė. Visų komisijų narystei turi pritarti suinteresuotos Valstybės.

2. Darbo grupės yra sukviečiamos generalinio direktoriaus sutinkamai su Tarybos patvirtinta programa. Komisijos yra sukviečiamos generalinio direktoriaus sutinkamai su suinteresuotos darbo grupės veiklos programa.

3. Darbo grupės nustato savas procedūrines taisykles, o komisijos – savo. Joms paprastai pirmininkaus generalinis direktorius. Generalinis direktorius arba jo atstovas turi dalyvauti visuose techninių tarnybų susirinkimuose.

 

22 straipsnis. Atlyginimai

1. Generalinis direktorius kartu su Vykdomuoju komitetu nusprendžia kiekvienu atveju atskirai ir kokiu laipsniu turi būti taikomos finansinės taisyklės, minimos šių Taisyklių 17/1 straipsnyje, ekspertams, kuriuos kviečia Organizacija.

2. Ypatingais atvejais Vykdomasis komitetas gali leisti papildomų išlaidų padengimą be tų, kurios minimos šių taisyklių 22/1 straipsnyje, kurias išmoka Organizacija. Taryba turi būti nuolat informuojama.

3. Tarptautinių konferencijų dalyvių išlaidas padengia jų Valstybės, o ne Organizacija.

 

V DALIS

 

ATASKAITŲ TIKRINIMO KOMISIJA

 

23 straipsnis. Ataskaitų tikrinimo komisija

1. Kiekvienais metais turi būti tikrinamas Organizacijos lėšų panaudojimas Ataskaitų tikrinimo komisijos, kurią sudaro trys nariai (Konvencijos XVIII i. ir k. straipsnis), kurie yra iš skirtingų Valstybių Narių, atstovaujančių Vykdomajame komitete.

2. Komisijos narystė paprastai turi trukti trejus metus (Konvencijos XVIII i. straipsnis), tačiau išimtiniais atvejais vieno nario tarnybos laikas gali būti sutrumpintas arba prailgintas vieneriais metais, kad užtikrintų, jog kiekvienais metais bent vienas narys būtų pakeistas.

3. Taryba taip pat išrinks dvi Valstybes Nares papildomais atstovais. Jų rinkimo sąlygos turi būti tokios pat, kaip ir narių.

4. Komisija turi susitikti prieš reguliarų Tarybos posėdį ir išanalizuoti praėjusių metų sąskaitas. Ji turi pranešti Tarybai.

5. Jeigu narys negali dalyvauti Komisijos susirinkime, generalinis direktorius gali savo nuožiūra kreiptis į papildomai išrinktą atstovą pakeisti narį.

6. Šios pareigos yra neapmokamos ir Komisijos nariai neturi teisės gauti jokio užmokesčio iš Organizacijos už savo tarnybą, tačiau jiems bus mokamos papildomos išmokos, būtinos dalyvavimui Komisijos posėdyje, sutinkamai su šių Taisyklių 17 straipsniu.

______________


EUROPOS IR VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO AUGALŲ APSAUGOS ORGANIZACIJOS FINANSINĖS TAISYKLĖS

 

(patvirtintos Tarybos 1989 09)

 

Atsižvelgus į 11 straipsnį.

 

1 straipsnis. Kompetencija (apimtis)

Šios Taisyklės reglamentuoja finansinę Organizacijos veiklą.

 

2 straipsnis. Finansiniai metai

Finansiniai metai – vieneri kalendoriniai metai (01 01–12 31).

 

3 straipsnis. Biudžetas

1. Generalinis direktorius turi paruošti biudžeto prognozes ateinantiems finansiniams metams.

2. Prognozės turi apimti metines įplaukas ir išmokas ir turi būti išreikštos Prancūzijos frankais.

3. Generalinis direktorius turi užtikrinti, kad biudžeto prognozės ateinantiems finansiniams metams būtų Vykdomojo komiteto patikrintos mažiausiai likus trims mėnesiams iki einamųjų metų Tarybos posėdžio pradžios.

4. Vykdomasis komitetas turi ištirti biudžeto prognozes dėl įplaukų ir išmokų, kurias paruošia generalinis direktorius ir turi jas pateikti Tarybai metinio posėdžio metu kartu su Valstybių Narių kasmetinių įnašų korekcijos koeficiento pasiūlymu, kuris sudarytas sutinkamai su XVIII straipsnio d. nuostatomis ir Konvencijos 1 sąrašu. Biudžeto prognozės kartu su atitinkamais paaiškinimais ir siūlomu korekcijos koeficientu turi būti išsiuntinėtos visoms Valstybėms Narėms bent šešiasdešimt dienų iki metinio Tarybos posėdžio pradžios, kad jas galėtų išstudijuoti suinteresuoti pareigūnai.

5. Tinkamai išstudijavus prognozes, Taryba turi balsuoti dėl ateinančių finansinių metų biudžeto sutinkamai su Konvencijos XIII straipsnio nuostatomis. Biudžetas turi būti išsiuntinėtas visoms Valstybėms Narėms per šešiasdešimt dienų nuo metinio Tarybos posėdžio pabaigos.

6. Generalinis direktorius gali išimtiniais atvejais pateikti papildomą biužetą, susijusį su normalia Organizacijos veikla, jei papildomos išlaidos yra neišvengiamos ir negalėjo būti numatytos, kai buvo tvirtinamas biudžetas.

Papildomą biudžetą turi patikrinti Vykdomasis komitetas ir jis turi būti pateikiamas tokiu pat būdu, kaip biudžeto prognozės ateinantiems finansiniams metams.

 

4 straipsnis. Kreditai

1. Balsuojant dėl kreditų kitiems finansiniams metams, Taryba įgalioja generalinį direktorių daryti išlaidas ir įmokas sutinkamai su tikslais ir ribose kreditų, dėl kurių buvo balsuota.

Jeigu balsavimas dėl ateinančių metų biudžeto nėra įvykęs praėjusių metų pabaigoje, generalinis direktorius yra įgaliotas padengti visas išlaidas, susijusias su veikla, kurios yra būtinos tinkamam Organizacijos darbui ir su sąlyga, kad jų suma neviršytų penkiasdešimt procentų kreditų, dėl kurių buvo balsuojama, kurie buvo numatyti veiklos išlaidoms padengti praėjusių metų biudžete.

2. Generalinis direktorius gali daryti kredito pervedimus toje pačioje biudžeto grafoje.

Generalinis direktorius gali daryti kredito pervedimus ir tarp skirtingų biudžeto grafų, po antraštėmis I arba II su sąlyga, kad jie neviršija 6 procentų bendram biudžete numatytų išlaidų. Tokie perkėlimai neturi liesti antraštės III.

Generalinis direktorius gali panaudoti visą arba dalį kredito, kuris buvo nubalsuotas biudžete, kad padengtų bet kokias nenumatytas išlaidas, būtinas tinkamai Organizacijos veiklai. Jis turi gauti pirmininko pritarimą ir apie tai pranešti Vykdomajam komitetui.

3. Finansinių metų eigoje generalinis direktorius gali paprašyti pakeisti biudžetą, paverčiant kredito perkėlimus didesniais negu 6 procentų riba, kurią nustato 4 straipsnio 2., arba pridedant vieną ar kelias biudžeto grafas papildomų kreditų, kurie susidaro lėšose, išvardytose šių Taisyklių 6 straipsnio 1. b–d. Apie pakeitimus sprendžia Vykdomasis komitetas, kuris praneša Tarybai.

 

5 straipsnis. Normalios lėšos

1. Normalios Organizacijos lėšos – tai metiniai Valstybių Narių, kurios išvardytos Konvencijos 1 sąraše, įnašai, suderinti pagal XVIII straipsnio d.

Šių įnašų korekcijos koeficientas kiekvienais metais turi būti priimamas Tarybos reguliariuose posėdžiuose dėl ateinančių finansinių metų.

2. Po posėdžio, kuriame Taryba patvirtino ateinančių finansinių metų biudžetą, generalinis direktorius turi per šešiasdešimt dienų informuoti kiekvieną Valstybę Narę apie jos įnašą.

Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje generalinis direktorius turi priminti Valstybėms Narėms apie jų metinių įnašų dydį ateinantiems kalendoriniams metams.

3. Įnašas yra mokamas kaip atskira suma kiekvienų metų pradžioje.

4. Metiniai įnašai apskaičiuojami Prancūzijos frankais ir turi būti išmokami ta valiuta, nebent sekretoriatas sutaria su duota valstybe priimti iš jos įnašą kita valiuta arba Vykdomasis komitetas taip nusprendžia pagal Konvencijos XVIII straipsnio f. dalį.

5. Sutinkamai su Procedūrinių taisyklių 12 straipsnio 1. f., generalinis direktorius turi pateikti Tarybai pranešimą apie įnašo gavimą.

6. Tikimasi, kad naujos Valstybės Narės užmokės visą įnašą už tuos metus, kuriais jos tampa narėmis (Konvencijos XVIII straipsnio g. dalis).

 

6 straipsnis. Kitos lėšos

1. Į kitas Organizacijos lėšas įeina:

a) papildomi biudžetiniai įnašai, kaip apibūdinta šių Taisyklių 3 straipsnio 6. dalyje;

b) tam tikrų Valstybių Narių savanoriški įnašai;

c) subsidijos, dovanos ir bet kokio pobūdžio palikimai;

d) papildomi įnašai, susiję su normalia Organizacijos veikla (leidinių pardavimas, bankų palūkanos ir t. t.).

2. Generalinis direktorius gali priimti subsidijas, dovanas ir palikimus pagal anksčiau minėtą 6.1 straipsnį, ar šie būtų grynaisiais pinigais ar kitaip su sąlyga, kad jie siūlomi tikslu, kuris suderintas su Organizacijos principais, tikslais ir veikla. Jeigu šių subsidijų, dovanų ar palikimų gavimas numato, kad Organizacija turi įsitraukti į specialią veiklą, tuomet turi būti atidaryta speciali sąskaita, kad sektų šias finansines operacijas, susijusias su šia veikla (šių Taisyklių 7.3 straipsnis).

 

7 straipsnis. Lėšų tvarkymas

1. Organizacija turi turėti bendrą sąskaitą, kuri padengtų visas išlaidas. Valstybių Narių metiniai įnašai, papildomos įmokos, subsidijos, dovanos ir palikimai turi būti pervedami į šią bendrą sąskaitą, nebent būtų apibrėžta kitaip.

2. Organizacija turi turėti rezervinį fondą, kurio tikslas – užtikrinti Organizacijos darbo tęstinumą. Tam, kad pasinaudotų rezerviniu fondu, generalinis direktorius turi gauti išankstinį pirmininko pritarimą, išskyrus tuomet, kai yra absoliutaus suvaržymo aplinkybės. Tokiu atveju jis turi pranešti apie fondo panaudojimą Vykdomajam komitetui ir Tarybai.

Rezervinis fondas gali būti panaudotas aplinkybėmis, kurios apibrėžtos ankstesniame paragrafe, kad padengtų administracines išlaidas, kaip numatyta šių Taisyklių 4.1 (2 paragrafas) straipsnyje.

3. Generalinis direktorius, Vykdomajam komitetui pritarus, gali įsteigti specialius fondus ir sąskaitas. Jis turi tiksliai apibrėžti kiekvieno iš jų tikslus ir sąlygas. Išlaidos iš tokių specialių fondų ir sąskaitų turi būti aiškiai nurodytos finansinėje ataskaitoje. Generalinis direktorius gali, jei tai daroma specialios sąskaitos tikslais, sukurti Ypatingas finansines taisykles, reglamentuojančias jos tvarkymą. Tokie fondai ir sąskaitos turi būti tvarkomos pagal dabartines Finansines taisykles, nebent Vykdomasis komitetas numato kitaip.

 

8 straipsnis. Lėšų saugojimas

Generalinis direktorius turi pasirinkti banką ar bankus, kuriuose Organizacijos lėšos yra saugomos, ir turi aiškiai nurodyti tą instituciją (-as) finansinėje ataskaitoje.

 

9 straipsnis. Lėšų investavimas

1. Generalinis direktorius yra įpareigotas investuoti tas lėšas, kurios šiuo metu nereikalingos Organizacijos darbui su sąlyga, kad jis atidžiai pasirenka investicijas ir neturi nei tiesioginio, nei netiesioginio intereso tuose objektuose.

2. Generalinis direktorius apie tokias investicijas turi pranešti finansinėje ataskaitoje, kuri pateikiama Vykdomajam komitetui ir Tarybai.

 

10 straipsnis. Generalinio direktoriaus įgaliojimai

1. Generalinis direktorius turi išdėstyti taisykles ir metodus, kuriais reiktų vadovautis, kad užtikrintų ekonominę ir veiksmingą finansinę veiklą, ypač:

a) jis turi apibrėžti tvarką, kurios reikia laikytis išleidžiant ar gaunant lėšas;

b) reikalauti, kad už visus atliktus mokėjimus būtų pateikti svarbūs dokumentai, liudijantys, jog paslaugos ar prekės, kurios yra mokėjimų objektai, buvo teisingai gauti ir kad už juos nebuvo apmokėta anksčiau;

c) įvardyti įgaliotus personalo narius, kurie jo atsakomybe gali priimti lėšas, daryti išlaidas ir mokėjimus Organizacijos vardu.

2. Generalinis direktorius turi nustatyti (apibrėžti) taisykles, kurios apsprendžia įrangos ir kitokio turto laikymą bei įsigijimą, ar susiję su patarnavimais, kas Organizacijai gali būti reikalinga, o ypač tenderių (konkursų) organizavimo taisykles.

Apie tas taisykles turi būti pranešta Vykdomajam komitetui.

 

11 straipsnis. Buhalterija

1. Pagal Konvencijos XIII a.4 straipsnį generalinis direktorius turi užtikrinti, kad ataskaitos būtų tinkamai tvarkomos ir metinės ataskaitos būtų pateikiamos už kiekvienus finansinius metus, ypač įtraukiant:

a) įplaukas ir išlaidas;

b) kreditų, dėl kurių buvo balsuojama, naudojimą;

c) finansinę situaciją, t. y. sumas, kurios gaunamos ir gali būti imamos iš vienos pusės, iš kitos – skolas.

Šios ataskaitos turi sudaryti finansinį pranešimą, kuris pateikiamas Vykdomajam komitetui ir Tarybai.

2. Organizacijos ataskaitos turi būti pateikiamos Prancūzijos frankais.

 

12 straipsnis. Ataskaitų tikrinimas

1. Pagal Konvencijos XVIII j. straipsnį Vykdomasis komitetas turi, Tarybai pritarus, paskirti auditorių, kuris vykdytų metinį ataskaitų patikrinimą ir užtikrintų, jog yra laikomasi Finansinių taisyklių. Auditorius turi būti skiriamas vieneriems finansiniams metams. Jo mandatas turi būti atnaujinamas.

2. Auditorius turi turėti visus titulus ir kvalifikaciją, atitinkančią jo tautybę, kuri būtina jo užduoties įvykdymui.

3. Ataskaitų tikrinimas turi būti atliekamas pagal bendruosius principus, priimtus tarptautinių organizacijų užsienio tikrinimams.

Auditorius turi ypač tikrinti visų ataskaitų dokumentus Organizacijos buveinėje, kuriuos jis laiko būtinais, kad galėtų patvirtinti:

a) jo finansinė ataskaita, kurią paruošė generalinis direktorius, yra teisinga ir sutampa su Organizacijos knygomis ir kvitais;

b) kad finansinės operacijos, kurios nurodytos dokumentuose, buvo vykdomos pagal atitinkamas nuostatas ir buvo gerbiami biudžeto kreditai;

c) kad vertybiniai popieriai ir lėšos, saugomos banke ar laikomos grynaisiais, atitinka sumas, nurodytas pažymėjimuose, gautuose iš saugyklų;

d) kad akcijos ir įrengimai atitinka aprašus.

4. Pagal Konvencijos XVIII k. straipsnį auditorius turi parašyti ataskaitą, kurioje išdėstytų tuos savo stebėjimus, kuriuos jis laiko būtinais, sudarant ataskaitas ir jas pateikiant. Ataskaita turi būti perduota Vykdomajam komitetui ir Tarybai kartu su finansine ataskaita po to, kai ji jau buvo pateikta Ataskaitų tikrinimo komisijai.

 

13 straipsnis. Įgaliojimų perdavimas

Generalinis direktorius gali perduoti Organizacijos pareigūnams tokius įgaliojimus, kokius jis laiko būtinus, tam, kad galėtų tinkamai taikyti šias Taisykles.

 

14 straipsnis. Generalinio direktoriaus mandato perdavimas

Tuo atveju, kai generalinis direktorius pakeičia savo pareigas, mandato perdavimas turėtų įvykti tarp paliekančio generalinio direktoriaus ir naujojo generalinio direktoriaus pagal išdėstytas Tarybos sąlygas.

 

15 straipsnis. Bendrieji susitarimai

1. Dabartinės Finansinės taisyklės turėtų būti taikomos, pritarus Tarybai, pagal Konvencijos XI straipsnį. Generalinis direktorius turi informuoti Valstybes Nares apie taikymo datą.

2. Šių Finansinių taisyklių susitarimas gali būti užbaigtas arba pataisytas pagal procedūras, panašias į tas, kurios numatytos Procedūrinių taisyklių 11 straipsnyje.

______________

 



(*) Kiekvieno pataisyto Konvencijos teksto leidimo išspausdintos kopijos, įskaitant pataisas, kurias priėmė Organizacijos Taryba 1955 m. balandžio 27 d., 1962 m. gegužės 9 d., 1968 m. rugsėjo 18 d., 1973 m. rugsėjo 19 d., 1982 m. rugsėjo 23 d. ir 1988 m. rugsėjo 21 d., taip pat įteikiamos saugoti Prancūzijos Vyriausybei.