LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠTESNIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO 2000 M. SAUSIO 21 D. SPRENDIMAS, PRIIMTAS ADMINISTRACINĖJE BYLOJE NR. I6-59/2000
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2000 m. sausio 21 d. Nr.
Vilnius
kolegijos teisėjų: B. Janavičiūtės ir N. Piškinaitės,
sekretoriaujant L. Lemeševai,
dalyvaujant atsakovo atstovui A. Jakučiui,
trečiajam suinteresuotam asmeniui S. Urbonui,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apygardos administracinio teismo prašymą ištirti ir patikrinti, ar Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 įsakymu Nr. 99 patvirtintos „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos“ 106.4 punktas atitinka bei neprieštarauja atitinkamoms ATPK normoms.
Išnagrinėjęs bylą, teismas
nustatė:
Pareiškėjas – Kauno apygardos administracinis teismas viešame teismo posėdyje nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo Sauliaus Urbono prašymą atsakovui Kauno miesto VPK Kelių policijai dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo. Teismas nutartimi šios bylos nagrinėjimą sustabdė ir kreipėsi į Aukštesnįjį administracinį teismą prašydamas ištirti ir patikrinti, ar Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 įsakymu Nr. 99 patvirtintos „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos“ (toliau ji vadinama ginčijama instrukcija) 106.4 punktas atitinka bei neprieštarauja atitinkamoms ATPK normoms.
Pareiškėjas nurodo, kad S. Urbonas per vienerius metus tris kartus pažeidė Kelių eismo taisykles, tuo padarydamas tris administracinius teisės pažeidimus. Už visus tris administracinius teisės pažeidimus buvo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai, S. Urbonas už šiuos pažeidimus yra nubaustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, įvertinant pažeidimus balais. Paskyrus administracinę nuobaudą už trečiąjį pažeidimą, S. Urbonas tą pačią dieną dar vienu nutarimu pagal LR ATPK 130-2 str. buvo nubaustas administracine nuobauda – atėmimu teisės vairuoti transporto priemones vieneriems metams už sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Prašyme pareiškėjas nurodo, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda (LR ATPK 22 str. 2 d.), o pagal bendruosius teisės principus asmuo už vieną ir tą patį pažeidimą negali būti baudžiamas du kartus. Pareigūnas, papildomai surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, pakartotinai patraukia asmenį administracinėn atsakomybėn. Vėliau šią administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjęs dvidešimt pirmajame skirsnyje nustatyta tvarka, priima nutarimą, pakartotinai išspręsdamas klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo. Tokiu būdu galima daryti išvadą, kad asmuo už tuos pačius administracinius teisės pažeidimus traukiamas administracinėn atsakomybėn bei baudžiamas administracine nuobauda antrą kartą.
Pareiškėjas taip pat suabejojo, ar aukščiau minėtos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 įsakymu Nr. 99 patvirtintos „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos“ 106.4 punktas atitinka ir neprieštarauja LR ATPK 7 str., kadangi pagal LR ATPK 7 str. niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pareiškėjo nuomone, konstatavus, kad pažeidėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinįjį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti asmeniui turėtų būti surašomas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvardijant jame abiejų, t.y. pažeidėjo padaryto paskutiniojo ir LR ATPK 1302 str. numatyto, administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Vėliau, nagrinėjant tokią administracinio teisės pažeidimo bylą, taikytinas LR ATPK 33 str., skiriant pažeidėjui nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.
Atsakovo atstovas prašo pripažinti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 įsakymu Nr. 99 patvirtintos „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos“ 106.4 punktas atitinka bei neprieštarauja atitinkamoms ATPK normoms, ir paaiškino, kad kelių policininkas, sustabdęs pažeidėją, negali žinoti, kiek pažeidėjas turi balų. Paaiškino, kad visais atvejais vertinant taip, kaip vertina pareiškėjas, išeitų, kad pažeidėjui neteisėtai surašytas ne tik trečiasis, bet ir pirmasis bei antrasis protokolai, nes surašius ketvirtąjį protokolą administracinė nuobauda skiriama už sistemingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, t.y. už visus tris pažeidimus. Atsakovo atstovo nuomone, dar vienas protokolas užpildytas teisėtai, kadangi, surašant ketvirtąjį administracinių teisės pažeidimų protokolą, nuobauda pritaikyta už savarankišką, t.y. sistemingą, pažeidimą.
Aukštesnysis administracinis teismas
konstatuoja:
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. 1–3 d. nustatyta: „Niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.“
Įstatymuose, t.y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 22 str. 2 d., nustatyta, kad už vieną administracinį teisės pažeidimą gali būti paskirta pagrindinė arba pagrindinė ir papildomoji nuobauda.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 22 str. 1 d. bauda gali būti skiriama tik kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali būti skiriama kaip pagrindinė ir kaip papildomoji administracinė nuobauda. ATPK 1302 str. teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip pagrindinė administracinė nuobauda.
Ginčijamos instrukcijos 106.4 punktas numato, kad Kelių policijos pareigūnas, nustatęs kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti asmeniui papildomai surašo protokolą, kuriame nurodo per vienerius metus padarytus ir įvertintus balais taisyklių pažeidimus ir taiko 1302 straipsnyje numatytą sankciją.
Pareiškėjas Kauno apygardos administracinis teismas teisingai nurodo, jog konstatavus, kad pažeidėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, jeigu balų už tris (ar daugiau) taisyklių pažeidimus (įskaitant paskutinį) suma yra 10 ar daugiau, turinčiam teisę vairuoti asmeniui turėtų būti surašomas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas, įvardijant jame abiejų, t.y. pažeidėjo padaryto paskutiniojo ir LR ATPK 1302 str. numatyto, administracinių teisės pažeidimų sudėtis.
Pareiškėjo teiginys, kad vėliau, nagrinėjant tokią administracinio teisės pažeidimo bylą, taikytinas LR ATPK 33 str., skiriant pažeidėjui nuobaudą sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, nėra tikslus.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai pareiškėjas padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, ir balų suma (įskaitant šį pažeidimą) yra 10 ar daugiau, negalima laikyti, kad pareiškėjas padarė daugiau nei vieną pažeidimą. Pažeidėjas, pasiekęs dešimties balų ribą ar ją viršijęs, surašant vieną administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodomas paskutinis padarytas pažeidimas, drauge turi būti įvertintas kaip sistemingai pažeidinėjantis kelių eismo taisykles. Tokiam pažeidėjui turi būti taikomas ATPK 1302 str. numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Kritiškai vertintinas atsakovo atstovo teiginys, kad kelių policininkai negali žinoti, kiek pažeidėjas turi surinkęs balų, todėl negali pažeidimo vietoje nustatyti, ar pažeidėjui jau turėtų būti taikomas ATPK 1302 str. numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, ir todėl būtina pažeidimo vietoje surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o vėliau paaiškėjus, kad pažeidėjo surinktų balų suma yra 10 ar daugiau, jam turi būti surašomas dar vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Pažymėtina, kad prieš surašydami administracinio teisės pažeidimo protokolą už kelių eismo taisyklių pažeidimą, įvertinamą balais, pažeidėjo jau turimų balų skaičių kelių policininkai gali sužinoti pasinaudoję ryšio priemonėmis.
Vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 1 str. 2 p., 49–50 str., CPK 222 str., teismas
nusprendė:
Pripažinti, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 03 26 įsakymu Nr. 99 patvirtintos „Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų tvarkymo ir teisės aktų taikymo instrukcijos“ 106.4. punktas prieštarauja ATPK 7 str., 22 str. 2 d., 1302 str.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliacinio teismo administracinių bylų skyriui per Aukštesnįjį administracinį teismą.