LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTERIJOS RADIACINĖS SAUGOS CENTRO DIREKTORIUS

Į S A K Y M A S

DĖL DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ MONITORINGŲ TVARKOS ATLIKIMO

1999 m. gruodžio 31 d. Nr. 44

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485) patvirtintų Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų 36.7 punkto reikalavimais,

1. Tvirtinu Darbuotojų apšvitos ir darbo vietų monitoringų tvarką (pridedama).

2. Įsakymo vykdymo kontrolę pavedu direktoriaus pavaduotojai – skyriaus viršininkei R. M. Stasiūnaitienei.

DIREKTORIUS A. MASTAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

DARBUOTOJŲ APŠVITOS IR DARBO VIETŲ MONITORINGŲ TVARKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 10 straipsnio 6 punkto nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 05 25 nutarimu Nr. 653 (Žin., 1999, Nr. 47-1485) patvirtintų Veiklos su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais licencijavimo nuostatų 36.7 punkto reikalavimais, juridiniai asmenys ir įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, turintys licenciją veiklai su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – licencijos turėtojai), privalo atlikti darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos ir darbo vietų monitoringus.

2. Darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos ir darbo vietų monitoringo tikslas – sistemingai matuojant bei vertinant lygiavertės dozės galią, radioaktyviąją taršą (oro ir paviršiaus) ir lygiavertę bei efektinę apšvitos dozes, įvertinti darbuotojams, dirbantiems su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, taikomų radiacinės saugos priemonių efektyvumą bei padėti sukurti saugias darbo sąlygas.

3. Ši tvarka nustato darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos ir jų darbo vietų monitoringų atlikimo periodiškumą, apimtis ir vietą (1–4 priedai) pagal veikloje naudojamų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių pavojingumą (5 priedas).

4. Licencijos turėtojai, patys arba šiam tikslui sudarydami sutartis su akredituotomis (atestuotomis) dozimetrijos laboratorijomis (tarnybomis), organizuoja ir atlieka darbuotojų, dirbančių su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, apšvitos bei darbo vietų monitoringus ir šių monitoringų rezultatų pagrindu vertina gaunamą profesinę apšvitą, prognozuoja jos padarinius. Apšvitos bei darbo vietų monitoringai atliekami ne rečiau kaip nurodyta šios tvarkos 1 priede.

5. Šioje tvarkoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

apšvita – procesas, kurio metu jonizuojančiosios spinduliuotės srautas apšvitinažmogų ir (ar) aplinką;

apšvitos monitoringas (toliau – individualus monitoringas) – sistemingas ir nuolatinis darbuotojo išorinės ir vidinės apšvitos dozių stebėjimas, įvertinimas ir padarinių prognozavimas;

darbuotojas, dirbantis su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais (toliau – darbuotojas) – asmuo individualiai arba pagal darbo sutartį dirbantis su šaltiniais arba jų veikiamas ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas;

dozė – kiekybinis jonizuojančiosios spinduliuotės įvertinimas;

darbo vietų monitoringas – sistemingas ir nuolatinis lygiavertės dozės galios, radioaktyviosios taršos (oro ir paviršiaus) matavimas darbo vietose, kur darbuotojai dirba veikiami apšvitos;

efektinė dozė – audinių lygiaverčių dozių, padaugintų iš atitinkamo audinio jautrio svorinio daugiklio, suma;

fiksuota radioaktyvioji tarša – radioaktyvioji tarša, kurios negalima pašalinti deaktyvavimo būdu;

individualusis dozimetras – prietaisas, skirtas individualiųjų dozių ekvivalentui matuoti;

individualiosios dozės ekvivalentas Hp(d) – lygiavertė dozė, kurią gauna minkštieji audiniai tam tikrame gylyje džemiau nurodyto taškožmogaus kūne; skvarbiosios spinduliuotės atveju d = 10 mm (matuojamas dydis Hp(10)), neskvarbiosios – d = 0,07 mm (matuojamas dydis Hp(0,07));

ištyrimo lygis – dydžio, tokio kaip efektinė dozė, radionuklidų aktyvumas ar vienetinio ploto ar tūrio tarša, vertė, kurią viršijus turi būti išmatuoti šie ir su jais susiję dydžiai ir nustatytos ištyrimo lygio viršijimo priežastys;

jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis (toliau – šaltinis) – aparatas, radioaktyvioji medžiaga, įrenginys, gaminys arba prekė, skleidžiantys arba galintys skleisti jonizuojančiąją spinduliuotę;

komandiruotas veiklai darbuotojas – asmuo, licencijos turėtojo komandiruotas pas kitą licencijos turėtoją veiklai su šaltiniais ir veikiamas apšvitos, kurios dozės gali viršyti gyventojams nustatytas ribas;

kontroliuojamoji zona – zona, kurioje galioja apsisaugojimo nuo jonizuojančiosios spinduliuotės arba radioaktyviosios taršos specialiosios taisyklės;

licencijos turėtojas – juridinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, turintys Radiacinės saugos centro išduotą licenciją, suteikiančią teisę verstis licencijoje nurodyta veikla su šaltiniais, laikantis įstatymais ir įstatymų lydinčiaisiais teisės aktais nustatytų sąlygų bei reikalavimų, susijusių su šaltinių naudojimu;

lygiavertė dozė – organo arba audinio sugertoji dozė, padauginta iš atitinkamo svorinio spinduliuotės daugiklio;

lygiavertės dozės galia – lygiavertė dozė per vienetinį laiką;

monitoringas – sistemingas ir nuolatinis apšvitos, dozės ir (arba) taršos stebėjimas, įvertinimas ir jų padarinių prognozavimas;

nefiksuota radioaktyvioji tarša – radioaktyvioji tarša, kurią galima pašalinti;

profesinė apšvita – su šaltiniais dirbančių darbuotojų patirta apšvita;

skaitmeninis dozimetras – tiesiogiai lygiavertės dozės galią arba (ir) išorinės apšvitos dozę rodantis prietaisas;

stebimoji zona – zona, reikalinga apsisaugoti nuo jonizuojančiosios spinduliuotės, kurioje netaikomos radiacinės saugos specialiosios taisyklės;

veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais – juridinių asmenų ir įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, veikla su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais ar su radioaktyviosiomis atliekomis, kuri lemia papildomą darbuotojų ir gyventojų apšvitą arba dėl kurios padidėja apšvitintųžmonių skaičius ar jų apšvitos tikimybė.

6. Darbo vietų monitoringas atliekamas kontroliuojamojoje ir stebimojoje zonose.

7. Individualus monitoringas:

7.1. atliekamas darbuotojams, kurie nuolat arba laikinai dirba kontroliuojamoje zonoje ir gali gauti metinę efektinę išorinės apšvitos dozę, didesnę kaip 6 mSv; kai individualus monitoringas netikslingas arba neįmanomas, darbuotojų profesinė apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo ir informacijos apie darbuotojo apšvitos trukmę rezultatus arba kitų darbuotojų, dirbančių tokiomis pat sąlygomis, individualaus monitoringo rezultatus;

7.2. darbuotojų, kurie dirba stebimojoje zonoje ir tik retkarčiais įeina į kontroliuojamąją zoną ir todėl gali gauti metinę efektinę išorinės apšvitos dozę, mažesnę kaip 6 mSv, profesinė apšvita vertinama pagal darbo vietos monitoringo rezultatus; kai tiksliai negalima įvertinti, kokias apšvitos dozes gaus darbuotojai, jiems turi būti atliekamas individualus monitoringas profesinei apšvitai įvertinti ir individualaus monitoringo tikslingumui nustatyti.

8. Komandiruotiems veiklai darbuotojams, studentams, kvalifikacijos kėlimo kursų dalyviams ir kitiems laikinai kontroliuojamoje ir stebėjimo zonose dirbantiems darbuotojams, individualus ir darbo vietų monitoringas atliekamas tokia pačia tvarka, kaip ir nuolat pas licencijos turėtoją dirbantiems darbuotojams.

9. Ištyrimo lygiai:

9.1. licencijos turėtojai, remdamiesi darbo vietų ir individualaus monitoringų rezultatais, privalo nustatyti kiekvienos pareigybės darbuotojui bei kiekvienos rūšies šaltiniui ištyrimo lygius ir užtikrinti, kad juos viršijus bus nustatytos priežastys;

9.2. ištyrimo lygiai nustatomi pagal per 2–3 metus atliktų darbo vietų ir individualaus monitoringų rezultatus; pradedant veiklą su šaltiniais – pagal dirbantiems su tos pačios rūšies šaltiniu bei tokiomis pat darbo sąlygomis nustatytus ištyrimo lygius.

10. Matavimo prietaisai bei metodai, naudojami darbo vietų ir individualiam monitoringams, turi būti įteisinti Lietuvoje, atlikta valstybinė metrologinė prietaisų patikra.

II. DARBO VIETŲ MONITORINGAS

11. Licencijos turėtojų atliekamas darbo vietų monitoringas ir jo dažnumas turi užtikrinti darbuotojų radiacinės saugos įvertinimą visose darbo vietose bei visais veiklos su šaltiniais etapais.

12. Darbo vietos monitoringas:

12.1. lygiavertės dozės galios matavimai, jų rezultatų vertinimas ir prognozavimas;

12.2. paviršiaus radioaktyviosios taršos tankio matavimai, nustatant, kokiomis radioaktyviosiomis medžiagomis užterštas paviršius ir jų fizinę būseną, matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas;

12.3. radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimai, nustatant radioaktyviąsias medžiagas ir jų fizinę būseną, matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas.

13. Licencijos turėtojai, atlikdami darbo vietų monitoringą, privalo parengti programas, kuriose nurodoma:

13.1. šaltinis ir jo aktyvumas;

13.2. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

13.3. spinduliuotės energija;

13.4. matavimų vietos;

13.5. matavimų dažnis;

13.6. matuojami dydžiai bei matavimo vienetai;

13.7. matavimo prietaisai, atitinkantys jonizuojančiosios spinduliuotės rūšį, energiją ir radionuklidų aktyvumą;

13.8. matavimus atliekantis asmuo;

13.9. matavimų metodai;

13.10. ištyrimo lygiai ir priemonės, kurias būtina taikyti juos viršijus;

13.11. matavimų rezultatų vertinimas ir prognozavimas.

14. Darbo vietų monitoringo programos turi atitikti kokybės laidavimo reikalavimus, užtikrinant, kad programoje numatytos visos būtinos procedūros ir jos vykdomos nustatytu dažnumu, o rezultatai registruojami, vertinami ir saugomi.

III. INDIVIDUALUS MONITORINGAS

15. Individualaus monitoringo tikslas – įvertinti ir užtikrinti darbuotojų radiacinę saugą darbo vietose, nustatyti darbuotojų gaunamas apšvitos metines lygiavertes ir efektines dozes ir įrodyti, kad dozių ribos neviršijamos.

16. Individualus monitoringas skirstomas į:

16.1. individualų išorinės apšvitos monitoringą;

16.2. individualų vidinės apšvitos monitoringą.

17. Individualus išorinės apšvitos monitoringas:

17.1. individualiaisiais dozimetrais (toliau- dozimetrai) matuojami darbuotojų gaunamų individualiųjų dozių ekvivalentai ir pagal juos įvertinama išorinės apšvitos efektinė dozė, odos išorinės apšvitos lygiavertė dozė, akies lęšiuko išorinės apšvitos lygiavertė dozė;

17.2. dozimetrų nešiojimo tvarka:

17.2.1. dozimetrai nešiojami ne ilgiau kaip tris mėnesius, tačiau licencijos turėtojai, atsižvelgdami į darbuotojų darbo specifiką, galimybę gauti dideles išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes, gali nustatyti vieno mėnesio trukmės ir trumpesnį (intervencinės radiologijos ir kardiologijos, atominės elektrinės ir kt. darbuotojams) jų nešiojimo laiką;

17.2.2. darbuotojas jam paskirtą dozimetrą privalo nešioti prisegtą virš individualiųjų apsaugos priemonių krūtinės srityje taip, kad detektorių laikiklyje esantys detektoriai būtų nukreipti į šaltinį; intervencinės radiologijos ir intervencinės kardiologijos darbuotojai turi nešioti po du dozimetrus, t. y. vieną po individualiosiomis apsaugos priemonėmis (juosmens ar krūtinės srityje), antrą – virš individualiųjų apsaugos priemonių (krūtinės srityje);

17.2.3. darbuotojas, dirbantis su pramoniniais (P ir M klasės (nešiojamoji, kilnojamoji)) radiografais, kartu su dozimetru turi nešioti ir skaitmeninį dozimetrą, kad būtų galima tiesiogiai įvertinti lygiavertės dozės galią arba (ir) išorinės apšvitos dozę, gaunamą darbo metu;

17.2.4. tais atvejais, išskyrus numatytus 17.2.3 punkte, kai dėl darbo pobūdžio lygiavertės dozės galia gali kisti daugiau kaip 10 kartų ir yra tikimybė gauti dideles išorinės apšvitos lygiavertę ir efektinę dozes per trumpą laiką, kartu su dozimetru turi būti nešiojamas skaitmeninis dozimetras; skaitmeninį dozimetrą galima naudoti matuojant kontroliuojamosios ir stebimosios zonų lankytojų išorinės apšvitos efektines dozes;

17.2.5. esant netolygiai apšvitai, suderinus su asmeniu, atsakingu už radiacinę saugą, dozimetrą reikia nešioti toje kūno pusėje (priekyje, šone, ant nugaros), kuri gali gauti didžiausią išorinės apšvitos efektinę dozę, nurodant tikslią dozimetro nešiojimo vietą;

17.3. galūnių ir akių individualios apšvitos monitoringas:

17.3.1. licencijos turėtojai privalo atlikti galūnių ir akių individualųjį išorinės apšvitos monitoringą tais atvejais, kai išorinė apšvita gali sudaryti 3/10 metinės lygiavertės apšvitos dozės galūnėms arba akims, arba darbuotojui pradėjus taikyti naujus metodus, kurie gali nulemti didelę galūnių ir akių apšvitą; kai dirbama tais pačiais darbo metodais, naudojamos įprastinės darbo procedūros, galūnių ir akių išorinės apšvitos lygiavertės dozės matuojamos vieną mėnesį per metus; pagal gautus rezultatus nustatomos ir prognozuojamos metinės išorinės apšvitos lygiavertės dozės;

17.3.2. dozimetras, skirtas galūnių išorinės apšvitos lygiavertei dozei matuoti, nešiojamas pritvirtintas taip, kad būtų galima matuoti didžiausią gaunamą išorinės apšvitos lygiavertę dozę;

17.3.3. dozimetras, skirtas akių išorinės apšvitos lygiavertei dozei matuoti, nešiojamas pritvirtintas prie kepurės ar kaktos, akių lygyje;

17.4. nešiojant papildomus dozimetrus, turi būti nurodyta tiksli jų nešiojimo vieta;

17.6. įtarus, kad dėl tam tikrų priežasčių (avarinė situacija ir kt.) darbuotojas gavo išorinės apšvitos lygiavertę ar efektinę dozę, viršijančią ištyrimo lygį, dozimetro parodymai turi būti nuskaitomi nelaukiant jų nešiojimo pabaigos;

17.7. darbuotojai pranešus apie nėštumą, turi būti pradėtas papildomas individualus išorinės apšvitos monitoringas, nustatoma lygiavertė dozė, tenkanti juosmens sričiai, nešiojant dozimetrą po individualiosiomis apsaugos priemonėmis;

17.8. duomenų teikimas Radiacinės saugos centro tvarkomam Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui (toliau – Registras):

17.8.1. darbuotojui pradėjus dirbti su šaltiniais arba baigus (perėjus į kitą darbą, nutraukus darbo sutartį ir kt.), licencijos turėtojas per 10 darbo dienų pateikia duomenis apie jį pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 07 20 įsakymu Nr. 335 patvirtintos Informacijos apie jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinius bei duomenų apie darbuotojus, dirbančius su jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, pateikimo Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių ir darbuotojų apšvitos registrui teikimo tvarkos ir darbuotojų apšvitos registrui teikimo tvarkos (toliau – Tvarkos) (Žin., 1999, Nr. 65-2103) 7 priedą;

17.8.2. duomenys apie darbuotojo per kalendorinius metus gautas apšvitos efektines ir lygiavertes dozės (jas išmatavus ne Radiacinės saugos centre) Registrui pateikiami ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo matavimų rezultatų pagal Tvarkos 6 priedą gavimo.

18. Individualus vidinės apšvitos monitoringas:

18.1. licencijos turėtojai privalo identifikuoti darbuotojus, kuriems gresia vidinė apšvita, ir jiems organizuoti individualų monitoringą vidinei apšvitai įvertinti;

18.2. individualus vidinės apšvitos monitoringas turi būti atliekamas, kai į organizmą patekusių radionuklidų kiekis viršija (ar gali viršyti) 1/10 metinės patekimo ribos; įvairių radionuklidų ir jų junginių metinė patekimo riba apskaičiuojama pagal HN 73:1997 B priedą;

18.3. tais atvejais, kai nežinoma patekusio į darbuotojo organizmą radionuklidų mišinio sudėtis, metinei radionuklidų patekimo ribai apskaičiuoti naudojama labiausiai radiotoksiško radionuklido ar junginio, kuris gali būti radionuklidų mišinyje, metinės patekimo ribos reikšmė;

18.4. pagal individualaus vidinės apšvitos monitoringo rezultatus vertinamos bei prognozuojamos kaupiamosios lygiavertė ir efektinė dozės; šis monitoringas atliekamas:

18.4.1. tiesiogiai matuojant kūne ar atskiruose jo organuose esančių gama radionuklidų aktyvumą;

18.4.2. matuojant biologiniuose bandiniuose (žmogaus išskyrose) esančių radionuklidų aktyvumą;

18.4.3. matuojant radionuklidų tūrinį aktyvumą ore.

19. Turi būti atliekamas darbuotojų, dirbančių su atviraisiais jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniais, odos užterštumo radioaktyviosiomis medžiagomis tyrimas ir gaunamos odos lygiavertės dozės įvertinimas bei prognozavimas.

V. DARBO VIETŲ IR INDIVIDUALAUS MONITORINGŲ DUOMENŲ REGISTRAVIMAS IR SAUGOJiMAS

20. Licencijos turėtojai turi registruoti darbo vietų ir individualaus monitoringų duomenis, su jais tiesiogiai arba per atstovus (asmenis, atsakingus už radiacinę saugą) supažindinti darbuotojus ir pildyti Darbuotojo profesinės apšvitos dozių pasą.

21. Registruojami duomenys atspindi darbuotojų darbo sąlygas ir padeda įvertinti jų gautą apšvitą.

22. Tam tikslui licencijos turėtojai privalo paskirti asmenį, atsakingą už darbo vietų ir individualaus monitoringų duomenų registravimą, vertinimą, saugojimą ir darbuotojų supažindinimą su jais.

23. Darbo vietų monitoringo duomenų registracija ir saugojimas:

23.1. turi būti registruojami šie darbo vietų monitoringo duomenys:

23.1.1. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

23.1.2. šaltinio aktyvumas;

23.1.3. jonizuojančiosios spinduliuotės rūšis;

23.1.4. spinduliuotės energija;

23.1.5. matavimų vietos;

23.1.6. matavimų data (laikas);

23.1.7. matavimų prietaisai;

23.1.8. matavimų metodai;

23.1.9. išmatuoti dydžiai;

23.1.10. matavimo rezultatų įvertinimas ir prognozavimas;

23.1.11. matavimus atlikusio asmens vardas, pavardė, parašas;

23.2. darbo vietų monitoringo duomenys saugomi 5 metus; duomenys, pagal kuriuos vertinamos darbuotojo gaunamos apšvitos lygiavertės ir efektinės dozės, saugomi visą jų darbo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus; darbo vietų monitoringo duomenys, pagal kuriuos nustatomos kontroliuojamosios zonos ribos, saugomi, kol jos nepakeičiamos.

24. Individualaus monitoringo duomenų ir rezultatų registracija, saugojimas:

24.1. turi būti registruojami šie darbuotojų individualiojo monitoringo duomenys:

24.1.1. duomenys apie darbuotoją:

24.1.1.1. darbuotojo vardas, pavardė (ankstesnės pavardės);

24.1.1.2. asmens kodas;

24.1.1.3. lytis;

24.1.1.4. gimimo data;

24.1.1.5. pareigos;

24.1.1.6. data, nuo kurios darbuotojas dirba su šaltiniais;

24.1.1.7. buvusios darbovietės, kuriose darbuotojas dirbo su šaltiniais;

24.1.1.8. šaltinio pavadinimas ir tipas (nurodyti radionuklidus, jeigu jie įeina į šaltinio sudėtį);

24.1.2. duomenys apie apšvitą:

24.1.2.1. apšvitos rūšis;

24.1.2.2. išmatuoti išorinės apšvitos dydžiai:

a) Hp(10) – skirtas skvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei matuoti;

b) Hp(0,07) – skirtas neskvarbiajai jonizuojančiajai spinduliuotei matuoti;

c) Hp(3) – skirtas akių apšvitai matuoti;

d) Hp(n) – neutronų apšvitai matuoti;

e) gautos išorinės apšvitos lygiavertė ir efektinė dozės;

f) matavimo rezultatų vertinimas ir prognozavimas;

24.1.2.3. vidinės apšvitos:

a) matavimo metodas;

b) matavimo laikas;

c) išmatuoti dydžiai;

d) gautos lygiavertė ir efektinė kaupiamosios dozės;

24.1.2.4. gautos metinės efektinė ir lygiavertė dozės;

24.2. darbuotojo, kuris veiklos su šaltiniais metu yra veikiamas išorinės ir vidinės apšvitos, gautą metinę efektinę dozę sudaro išorinės apšvitos efektinės dozės ir kaupiamosios efektinės dozės suma;

24.3. darbuotojui pametus dozimetrą, sugadinus arba kai dėl kitų priežasčių nėra duomenų apie išmatuotas išorinės apšvitos lygiavertes ir efektines dozes, skaičiuojama per paskutinius keturis ketvirčius gauta išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė; jeigu tokių duomenų nėra, skaičiuojama išorinės apšvitos vidutinė efektinė dozė, kurią gauna tą patį darbą dirbantys darbuotojai;

24.4. licencijos turėtojas, komandiruojantis darbuotoją veiklai pas kitą licencijos turėtoją, taip pat privalo registruoti savo darbuotojo individualaus monitoringo rezultatus, gautus jiems vykdant veiklą pas kitą licencijos turėtoją;

24.5. darbuotojui pakeitus darbovietę, licencijos turėtojas naujam licencijos turėtojui pateikia duomenis apie darbuotojo ankstesnėje darbovietėje gautas metines efektines ir lygiavertes apšvitos dozes;

24.6. individualaus monitoringo duomenys saugomi visą darbuotojo darbo veiklos laikotarpį ir jam pasibaigus – iki tol, kol darbuotojui sukaks (arba turi sukakti) 75 metai, taip pat – ne mažiau kaip 30 metų, baigus dirbti su profesine apšvita susijusius darbus.

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

1 priedas

Jonizuojančiosios spinduliuotės

šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia (mSv/sek)

Paviršinė tarša(Bq/cm²)

IDK^*

Radioaktyviųjų medžiagų tūrinis aktyvumas ore

Darbuotojų skydliaukės aktyvumas (dirbant su jodu)

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Išorinės apšvitos

Vidinės apšvitos

Darbo vietose

Šaltinių saugyklose

Radioaktyviųjų atliekų saugyklose

Šaltinių fasavimo patalpose

Procedūrinėje

Šaltinių priėmimo patalpose

Palatose

Plovyklose

Pacientų patalynė

Transportavimo (saugojimo) konteinerių

Patalpų, indų, traukos spintų, boksų, darbinių paviršių

Individualiųjų apsaugos priemonių, rankų

Išnešamų, išvežamų daiktų, įrenginių

Darbuotojų spec. aprangos, avalynės

Transportavimo (saugojimo) konteinerių

Patalpų

Daiktų

1. Branduolinė medicina (gydymas)

priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

priėmus šaltinius

1 kartą per savaitę

baigus darbą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant į skalbyklą

gavus ir grąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

baigus darbą

gavus ir grąžinant tiekėjui

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

1 kartą per metus

2 kartus per metus kontroliuojamoje zonoje

2 kartus per metus

2. Branduolinė medicina (diagnostika)

priimant ir išduodant šaltinius, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

baigus darbą

priėmus šaltinius

1 kartą per savaitę

baigus darbą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant į skalbyklą

gavus ir gąžinant tiekėjui

1 kartą per mėnesį

baigus darbą

išnešant, išvežant iš kontroliuojamosios zonos

baigus darbą

gavus ir grąžinant tiekėjui

1 kartą per ketvirtį

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

1 kartą per metus

2 kartus per metus kontroliuojamoje zonoje

2 kartus per metus

3. Branduolinė medicina

(IN VITRO)

1 kartą per metus

baigus darbą

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

4. Atviri jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, naudojami moksle, pramonėje ir kitose srityse

baigus darbą, bet ne rečiau kaip 1 kartą per mėnesį

atiduodant ir priimant šaltinius, bet ne rečiau kaip

1 kartą per ketvirtį

atiduodant ir priimant atliekas, bet ne rečiau kaip

1 kartą per ketvirtį

baigus darbą

priėmus šaltinius

po kiekvienos procedūros, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

grąžinant tiekėjui

1 kartą per ketvirtį

baigus darbą

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

1 kartą per metus

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

2 priedas

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia (mSv/sek)

Paviršinė tarša (Bq/cm²)

IDK*(išorinės apšvitos)

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Šaltinių**

Radžio šaltinių****

Šaltinių įvedimo įrenginių**

Šaltinių ruošimo procedūroms įrankių

Transportavimo ir saugojimo konteinerių

Prie šaltinio paviršiaus

(5 cm)

1 m atstumu nuo šaltinio

Palatose**

Šaltinių saugyklose**

Procedūrinėje***

1. Spindulinė terapija (tame tarpe rentgeno terapija ³150 kV)

1 kartą per metus

2 kartus per metus

po kiekvienos procedūros

1 kartą per ketvirtį

po kiekvienos

procedūros

1 kartą per metus

po kiekvienos sterilizacijos, bet ne rečiau kaip 1 kartą per metus

1 kartą per

2 mėnesius

po kiekvienos procedūros

2 kartus per metus

po kiekvienos procedūros ir grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

3 priedas

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių

paskirtis

Matuojami dydžiai

Lygiavertės dozės galia (mSv / sek)

Paviršinė tarša (Bq / cm²)

IDK* (išorinės apšvitos)

Kontroliuojamoji zona

Stebimoji zona

Šaltinių keitimo įrangos

Šaltinių

Šaltinių keitimo patalpų

Šaltinių saugyklų

Darbo vietų

Transporto konteinerių

Darbo vietose

Prie šaltinio paviršiaus

(5 cm)

1 m atstumu nuo šaltinio

Šaltinių keitimo patalpoje

Šaltinių saugykloje

Transportavimo priemonių

1. Atominė elektrinė·

Pagal atskirai patvirtintą programą

2. Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklos (kapinynai)·

Pagal atskirai patvirtintą programą

3. Pramoninė sterilizacijos įranga

Pagal atskirai patvirtintą programą

4. Neutroninė radiografija

Pagal atskirai patvirtintą programą

5. Beta radiografija

Pagal atskirai patvirtintą programą

6. Pramoninė gama radiografija (F klasė (stacionari))

2 kartus per metus

grąžinant šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

1 kartą per metus

2 kartus per metus

grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

7. Pramoninė gama radiografija P ir M klasės ((nešiojami ir kilnojami))

nustatant kontroliuojamosios zonos ribas ir grąžinant šaltinį į nedarbo padėtį

pakeitus šaltinį

grąžinant šaltinį, bet ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį

išvežant ir grąžinant šaltinius

nustatant jos ribas

pakeitus šaltinį

nustačius, kad užteršta keitimo įranga¨¨

nustačius, kad užteršta keitimo įranga

2 kartus per metus

nustačius, kad užteršta keitimo įranga ir grąžinant tiekėjui

keičiant dozimetrus kas

3 mėnesius

8. Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai

(³185 MBq)

1 kartą per ketvirtį

1 kartą per metus

1 kartą per ketvirtį

1 kartą per metus

2 kartą per metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

9. Kalibraciniai šaltiniai (<185 MBq)

1 kartą per 2 metus

1 kartą per metus (naudojant atvirus šaltinius)

10. Matuokliai

1 kartą per metus ir nustatant kontroliuojamosios zonos ribas

1 kartą per metus¨

1 kartą per metus

keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius

11. Statinės elektros srovės neutralizavimo įrenginiai

1 kartą per 2 metus

2 kartus per metus

12. Technologinių procesų reguliavimo ir kontrolės prietaisai

1 kartą per 2 metus

13. Dūminiai jutikliai

1 kartą per 2 metus

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

4 priedas

Jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių paskirtis	Matuojami dydžiai
	Lygiavertės dozės galia (mSv/sek)						IDK^* (išorinės apšvitos)
	Kontroliuojamoji zona					Stebimoji zona
	Darbo vietose	Prie šaltinio paviršiaus (5 cm)	1 m. atstumu nuo šaltinio paviršiaus	Už staciona-rių ir ne-staciona-rių saugos priemonių	Šalia švinuotos gumos užuolaidų	Stebimoji zona
1	2	3	4	5	6	7	8
1. Rentgeno terapija (<150 kV)	1 kartą per 2 metus					1 kartą per 2 metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
2. Rentgeno diagnostika	1 kartą per 2 metus			1 kartą per 2 metus		1 kartą per 2 metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
3. Pramoninė rentgeno radiografija (F klasė (stacionarioji))	1 kartą per metus					1 kartą per metus	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
4. Pramoninė rentgeno radiografija (P ir M klasės (nešiojami, kilnojami))	nustatant kontroliuo-jamosios zonos ribas					nustatant ribas	keičiant dozimetrus kas 3 mėnesius
5. Rentgeno optika	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
6. Bagažo saugumo kontrolės prietaisai	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus	1 kartą per 2 metus		1 kartą per 2 metus
7. Šalutinės rentgeno spinduliuotės generavimo prietaisai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus
8. Analitiniai prietaisai	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus	1 kartą per 3 metus

1 PASTABA.

IDK* – individuali dozimetrinė kontrolė;

** – brachiterapija;

*** – matavimai atliekami naudojant uždarus šaltinius, jiems esant konteineriuose;

**** – gali būti matuojamas radono tūrinis aktyvumas šaltinių saugyklose;

¨ – atliekamas ir matuoklių, kurių aktyvumas < 750 MBq, darbo vietų monitoringas;

¨¨ – gama radiografams su ¹³⁷Cs, paviršiaus radioaktyviosios taršos tankio matavimai atliekami 2 kartus per metus;

· – objektuose atliekami ir radioaktyviųjų medžiagų tūrinio aktyvumo ore matavimai.

2 PASTABA. Lygiavertės dozės galios matavimai nepriklausomai nuo nustatyto darbo vietų monitoringo dažnio papildomai atliekami:

1. Pakeitus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį.

2. Perkėlus jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinį į kitą vietą.

3. Atlikus remontą.

4. Rekonstravus patalpas.

5. Pakeitus apsaugą arba kurį nors jos elementą.

______________

PATVIRTINTA

Radiacinės saugos centro direktoriaus

1999 12 31 įsakymu Nr. 44

5 priedas

JONIZUOJANČIOSIOS SPINDULIUOTĖS ŠALTINIŲ (OBJEKTŲ) PAVOJINGUMO KATEGORIJOS

I PAVOJINGUMO KATEGORIJA (LABAI PAVOJINGI)

Atominė elektrinė

Radioaktyviųjų atliekų ir panaudoto branduolinio kuro laikino ir galutinio saugojimo saugyklos (kapinynai)

Pramoninė sterilizacijos įranga

II PAVOJINGUMO KATEGORIJA (PAVOJINGI)

Branduolinė medicina (gydymas)

Spindulinė terapija (tame tarpe rentgeno terapija ³150 kV)

Pramoninė gama ir rentgeno radiografija(nešiojamoji, kilnojamoji)

Neutroninė radiografija

Etaloniniai (kalibraciniai) šaltiniai (³185 MBq)

Matuokliai (³750 MBq)

III PAVOJINGUMO KATEGORIJA (VIDUTINIO PAVOJINGUMO)

Rentgeno diagnostika (>75 kV)

Branduolinė medicina (diagnostika)

Pramoninė gama ir rentgeno radiografija (stacionarioji)

Rentgeno terapija (<150 kV)

Beta radiografija

IV PAVOJINGUMO KATEGORIJA (MAŽAI PAVOJINGI)

Branduolinė medicina (in vitro)

Atvirieji jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, naudojami moksle, pramonėje ir kt. srityse

Rentgeno diagnostika (£75 kV)

Dūminiai jutikliai (>35 kBq)

Matuokliai (< 750 MBq)

Technologinių procesų reguliavimo ir kontrolės prietaisai

V PAVOJINGUMO KATEGORIJA (LABAI MAŽAI PAVOJINGI)

Bagažo saugumo kontrolės prietaisai

Rentgeno optika

Šalutinę rentgeno spinduliuotę generuojantys prietaisai

Analitiniai prietaisai

Statinės elektros srovės neutralizavimo prietaisai

Dūminiai jutikliai (£35 kBq)

Kalibraciniai šaltiniai (<185 MBq)

______________