LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.09.02:1998 „ŠILDYMAS, VĖDINIMAS IR ORO KONDICIONAVIMAS“ IR STATYBOS TAISYKLIŲ ST 8860237.02:1998 „KIETOJO KURO ŠILDYMO KROSNIŲ PASTATUOSE ĮRENGIMO TAISYKLĖS“ DALINIO PAKEITIMO

 

2002 m. balandžio 4 d. Nr. 151

Vilnius

 

Vadovaudamasis Aplinkos ministerijos nuostatų 6.49 punktu (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766):

1. Iš dalies keičiu statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintą aplinkos ministro 1999 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. 19 „Dėl STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ patvirtinimo ir 1998 08 31 įsakymo Nr. 162 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 13-333):

1.1. keičiu 2.10 punktą, išdėstydamas jį taip:

„2.10. ST 8860237.02:1998.

Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės (Žin., 1998, Nr. 78-2212).“;

1.2. keičiu 2.12 punktą, išdėstydamas jį taip:

„2.12. STR 2.08.01:2000.

Dujų sistemos pastatuose (Žin., 2000, Nr. 28-786).“;

1.3. keičiu 5.2.1.10 punktą, išdėstydamas jį taip:

„Kietojo kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti mažuose vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) – paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų. Reikalavimai šioms krosnims išdėstyti „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse“ [2.10]. Neatsižvelgiant į jau eksploatuojamų pastatų aukštų skaičių, leidžiama naudotis juose esančiomis krosnimis, įrengtomis iki atitinkamų, krosnimis šildomų namų aukštingumą ribojančių norminių aktų įsigaliojimo, jei jos atitinka šių Taisyklių reikalavimus. Skystojo kuro buitinių šilumos generatorių reikalavimai nustatyti statybos normose RSN 87-84 „Skysto kuro įrenginių gyvenamuosiuose namuose įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės“ [2.11], dujinių šilumos generatorių reikalavimai (tarp jų – dujinių šildymo konvektorių) – statybos techniniame reglamente STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“ [2.12].“;

1.4. keičiu 7.7.1.5 punktą, išdėstydamas jį taip:

 

„Patalpas, kurių plotas didesnis kaip 1600 m2, būtina suskirstyti į dūmų zonas, įvertinant, kad gaisras gali kilti vienoje iš jų. Kiekvieną dūmų zoną reikia atskirti stacionariomis arba nusileidžiančiomis ištisinėmis nedegiomis, ne mažesnio nei 0,25 val. atsparumo ugniai dūmų užuolaidomis. Dūmų užuolaidos aukštis turi būti ne mažesnis kaip pusė patalpos aukščio, tačiau jos turi nusileisti ne žemiau kaip 2,5 m iki grindų lygio. Jei nėra galimybės įvykdyti anksčiau minėtas sąlygas (denginio konstruktyviniai sprendiniai, objekto technologiniai ypatumai, prekių sandėliavimas aukštuminiuose stelažuose ar pan.), žemiausias dūmų lygis skaičiuojamas pagal formulę:

 

Ykor=0,5h + 0,25h [(Ar – 1600)/1600];

 

kur: Ykor – pakoreguotas žemiausias dūmų lygis (m), kuris negali būti mažesnis už Y (K priedas privalomasis);

h – patalpos aukštis (m);

Ar – dūmų rezervuaro plotas; šiuo atveju jis turi būti 1600 m2 ≤ Ar ≤ 3200 m2 ribose.“;

1.5. 7.7.1.7 punkto pirmą pastraipą, išdėstydamas ją taip:

„Dūmai iš vienaaukščių pastatų šalinami natūralios traukos sistemomis, naudojant įrengtus dūmų šachtose dūmų vožtuvus arba atidaromus stoglangius. Būtinas atidaromų stoglangių angų plotas paskaičiuojamas pagal privalomąjį priedą M.“;

1.6. keičiu 7.8.1.2 punktą, išdėstydamas jį taip:

„Pastatuose ir patalpose, kuriose įrengiamos automatinės dūmų šalinimo sistemos, turi būti įrengiama automatinė gaisrinė signalizacija arba automatinė gaisro gesinimo sistema.“;

1.7. keičiu 7.8.1.3 punktą, išdėstydamas jį taip:

„Patalpose, kuriose įrengta automatinė gaisro gesinimo sistema arba automatinė gaisrinė signalizacija, vėdinimo ir dūmų šalinimo sistemų elektros imtuvai (išskyrus elektros imtuvus, prijungtus prie vienfazio šviesos tinklo) yra blokuojami su šiais įrenginiais, kad būtų galima:

– atjungti vėdinimo sistemas (išskyrus oro tiekimo į A ir B kategorijų patalpų tambūrus šliuzus sistemas);

– įjungti priešdūminio vėdinimo sistemas (išskyrus 7.7.2.3 p. nurodytas sistemas);

– atidaryti dūmų vožtuvus patalpoje, kurioje kilo gaisras, ir uždaryti elektromechaninius ugnies vožtuvus.

Dūmų vožtuvai, stoglangiai, viršlangiai ir langai dūmams šalinti privalo turėti automatinį, distancinį ir vietinį (žmogaus pagalba jų įrengimo vietoje) valdymą, o patalpose, kurių uždūminimo laikas (nustatomas pagal K privalomąjį priedą) ilgesnis už saugios žmonių evakuacijos iš šių patalpų laiką (išskyrus A ir B kategorijų patalpas), stoglangiai, viršlangiai ir langai dūmams šalinti gali turėti tik autonominį (nepriklausomą nuo kitų sužadinimo sistemų bei žmogaus tiesioginio įsikišimo) ir vietinį valdymus (7.7.1.1 punkte nurodytose patalpose). Ugnies vožtuvai, sumontuoti ne mažesnio kaip 2,5 val. atsparumo ugniai priešgaisrinėse sienose ar C kategorijos pastatų priešgaisrinėse perdangose bei aukštuminiuose pastatuose, ortakių iš įvairių aukštų prijungimo prie vertikalaus kolektoriaus vietose privalo turėti automatinį ir vietinį valdymus, o elektromechaniniai – ir distancinį. Šie vožtuvai turi tenkinti atsparumo ugniai vientisumo ir sandarumo kriterijus. Kitais anksčiau nepaminėtais atvejais ugnies vožtuvai gali turėti tik autonominį ir vietinį valdymus (išskyrus A ir B kategorijos patalpas). Į budėtojo postą turi būti perduoti signalai, informuojantys apie elektromechaninio ugnies vožtuvo padėtį.

Distancinio paleidimo įtaisai A, B ir C kategorijų pastatuose įrengiami prie evakuacinių išėjimo durų aptarnaujamos patalpos viduje arba išorėje. Kituose pastatuose šie įtaisai turi būti lengvai prieinamose vietose, gaisrinių čiaupų spintelėse.“;

1.8. keičiu K privalomojo priedo 6 punkto pirmą pastraipą, išdėstydamas ją taip:

„Gaisro metu šalinamų iš koridoriaus arba holo dūmų kiekis G1, kg/h, nustatomas pagal formulę:“;

1.9. papildau statybos techninį reglamentą STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“ M priedu (privalomuoju), išdėstydamas jį taip:

 

„M priedas (privalomasis)

 

būtinas atidaromų stoglangių angų plotas Dūmams šalinti

 

1. Skaičiuojamąjį degimo plotą bei jį atitinkančią matmenų grupę lemia gaisro plitimo greitis ir tikėtina degimo plitimo trukmė. Skaičiuojamąjį degimo plotą atitinkanti matmenų grupė imama iš 1 lentelės. Bendruoju atveju imamos 1 lentelės 4 stulpelio reikšmės. Gaisro plitimo greičiui esant ypač mažam (patalpoje laikomos ar naudojamos nedegios medžiagos degioje pakuotėje ir panašiai), imamos 1 lentelės 3 stulpelio reikšmės. Gaisro plitimo greičiui esant ypač dideliam (laikomos ar naudojamos lengvai užsiliepsnojančios medžiagos), imamos 1 lentelės 5 stulpelio reikšmės.

 

1 lentelė. Matmenų grupės nustatymas

 

Eil.

Nr.

Tikėtina gaisro plitimo trukmė, min.

Gaisro plitimo greitis

 

Ypač mažas

Vidutinis

Ypač didelis

 

 

Išmatavimų grupė

1

< 5

1

2

3

2

< 10

2

3

4

3

< 15

3

4

5

4

< 20

4

5

6

5

< 25

5

6

7

 

PASTABOS:

1) Tikėtina gaisro plitimo trukmė apima laiko tarpą nuo gaisro įsiliepsnojimo iki gesinimo pradžios. Laikas nuo gaisro pradžios iki pranešimo apie gaisrą priimamas lygiu 5 min., neatsižvelgiant į pastate esančias automatinės gaisrinės signalizacijos ar kitas pranešimo apie gaisrą sistemas.

2) Vidutinis laikas iki ugniagesių gelbėtojų atvykimo ir gesinimo pradžios priimamas lygiu 10 min. Esant palankioms aplinkybėms (pvz., ugniagesių gelbėtojų komanda yra mažesniu nei 1 km atstumu iki objekto ar pan.), ugniagesių gelbėtojų atvykimo ir gesinimo pradžios vidutinis laikas gali būti sumažintas iki 5 min., esant nepalankioms sąlygoms (ugniagesių gelbėtojų komanda yra nuo 1 iki 3 km atstumu iki objekto ar pan.), – padidintas iki 15 min., o esant ypač nepalankioms aplinkybėms (ugniagesių gelbėtojų komanda yra daugiau nei 3 km atstumu iki objekto ar pan.), – iki 20 min.

3) Pirmoje ir antroje pastabose nurodytų dydžių suma yra tikėtina gaisro plitimo trukmė.

4) Jei objekte yra priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, objekto apsaugai tikėtina gaisro plitimo trukmė bus 5 min.

2. Dūmų rezervuaro būtinas aerodinamiškai veiksmingų angų plotas, išreikštas procentais nuo rezervuaro ploto, apskaičiuojamas pagal 2 lentelės duomenis.

 

2 lentelė. Duomenys dūmų rezervuaro aerodinamiškai veiksmingų angų plotui nustatyti

 

Žemiausias dūmų lygis

Ykor

Dūmų rezervuaro aerodinamiškai veiksmingas angų plotas Aw, % nuo

rezervuaro ploto

 

Matmenų grupė

1

2

3

4

5

6

7

1

0,5 h

0,3

0,4

0,6

0,8

1,0

1,2

1,4

2

0,55 h

0,35

0,5

0,7

1,0

1,2

1,5

1,7

3

0,6 h

0,4

0,6

0,9

1,2

1,5

1,8

2,1

4

0,65 h

0,5

0,7

1,0

1,5

1,8

2,2

2,5

5

0,7 h

0,7

0,9

1,3

1,8

2,2

2,7

3,0

6

0,75 h

0,85

1,1

1,5

2,1

2,6

3,2

3,6

 

čia h – patalpos aukštis.

PASTABA. Tarpinės reikšmės nustatomos tiesinės interpoliacijos būdu.“

 

2. Iš dalies keičiu statybos taisykles ST 8860237.02:1998 „Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklės“, patvirtintas aplinkos ministro 1998 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 162 „Dėl statybos taisyklių įregistravimo“ (Žin., 1998, Nr. 78-2212; 1999, Nr. 13-333):

2.1. keičiu 1 lentelės pastabos tekstą, išdėstydamas jį taip:

„Pastaba. Neatsižvelgiant į eksploatuojamų pastatų aukštų skaičių, leidžiama naudotis juose esančiomis krosnimis, jei jos įrengtos iki atitinkamų krosnimis apšildomų namų aukštingumą ribojančių norminių aktų įsigaliojimo ir jei jos atitinka šių Taisyklių reikalavimus.“;

2.2. keičiu 2 lentelę ir ją išdėstau taip:

„2 lentelė. Pastatai, kuriuose leidžiama įrengti kietojo kuro atvirojo degimo krosnis (židinius)

 

Pastatų paskirtis

Didžiausias aukštų skaičius

Didžiausias vietų skaičius

Gyvenamieji namai

5

–

Paslaugų ir viešojo maitinimo pastatai

5

–

Sporto ir administraciniai pastatai

1

–

Poilsio ir viešbučių pastatai

1

50

 

2.3. keičiu 4.12 punktą ir jį išdėstau taip:

„4.12. Dūmtraukiai (kaminai) projektuojami vertikalūs, be pakopų. Molio plytų kaminų sienelės turi būti ne plonesnės kaip 120 mm, karščiui atsparaus betono – 60 mm, ketinių ir plieninių vamzdžių – 4 mm.

Metalinius dūmtraukius būtina izoliuoti nedegia, karščiui atsparia medžiaga, kurios tūrio masė ne mažesnė kaip 100 kg/m3 ir lydymosi temperatūra ne žemesnė kaip 900 0C. Iš išorės šiluminė izoliacija turi būti apjuosta apvalkalu, pagamintu iš 0,5 mm storio skardos lakšto ar kitos nedegios medžiagos. Apvalkalo paviršiaus temperatūra turi neviršyti 70 0C, tačiau šiluminės izoliacijos sluoksnio storis negali būti mažesnis kaip 50 mm.

Uždarojo degimo krosnių dūmtraukiams (kaminams) valyti jų apačioje turi būti įrengtos valymo angos, užtaisomos plytomis su molio skiediniu, arba angos su durelėmis.

Dūmtraukiai (kaminai) gali būti pasvirę nuo vertikalios krypties ne didesniu kaip 300 kampu, o viršutinės dalies pasvirimas horizontalia kryptimi – ne didesnis kaip 1 m. Pasvirusios dalies dūmtraukio (kamino) vidinis paviršius turi būti lygus, jo skersinio pjūvio plotas – ne mažesnis už vertikalios dalies skersinio pjūvio plotą.

Dūmtraukiams (kaminams) valyti iš viršaus, ant stogo prie jo turi būti numatytas saugus priėjimas.“;

2.4. keičiu 4.22 punktą ir jį išdėstau taip:

„4.22. Atstumas nuo dūmtraukių (kaminų) išorinio paviršiaus iki degių arba sunkiai degių stogo konstrukcijų turi būti:

130 mm – nuo plytinių ir betoninių dūmtraukių (kaminų);

250 mm – nuo neizoliuotų keraminių dūmtraukių (kaminų);

130 mm – nuo izoliuotų keraminių ir metalinių dūmtraukių (kaminų). Tarpą tarp dūmtraukio (kamino) ir degios arba sunkiai degios stogo konstrukcijos reikia uždengti nedegia stogo danga.“

3. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais „reglamentas“, „statyba“.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas