Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1262

Vilnius

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), II dalies „Mikroekonominės politikos įgyvendinimas“ 4 uždavinio nuostatas ir vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), 21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. spalio 22 d. posėdžio protokolą Nr. TE-34, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą (pridedama).

2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai patvirtinti:

2.1. iki 2009 m. vasario 17 d. – Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ laboratorijų įrangos aprašą;

2.2. iki 2009 m. kovo 2 d. – Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros koordinavimo veiksmų planą.

3. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Aplinkos ministerijai, Finansų ministerijai ir Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).

4. Rekomenduoti Vilniaus universitetui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, viešajai įstaigai „Saulėtekio slėnis“, Vilniaus miesto savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankui, Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociacijai ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ iniciatorių įkurtai asociacijai dalyvauti įgyvendinant Programą.

L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                                GEDIMINAS KIRKILAS

L. E. ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO PAREIGAS      ALGIRDAS MONKEVIČIUS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. lapkričio 24 d.

nutarimu Nr. 1262

INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „SAULĖTEKIS“ PLĖTROS programa

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis - racionaliai išdėstyti ir sukoncentruoti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių ir technologijos mokslų ir civilinės inžinerijos mokslo potencialą ir sudaryti tolesnės jo plėtros sąlygas – sukurti tarptautinio lygio mokslo, studijų ir žinioms imlaus verslo centrą. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“ (toliau vadinama – Slėnis) turi sudaryti sąlygas atsirasti naujoms nurodytųjų sričių žinioms ir technologijoms, jas skleisti, kurti ir diegti naujų aukštųjų technologijų produktus, kurti naujas paslaugas, pritraukti tiesioginių užsienio investicijų į aukštąsias technologijas. Slėnio vieta – Vilnius, Saulėtekio alėja, Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ mokslo ir technologijų parko (toliau vadinama – MTP) teritorijos.

2. Slėnio mokslinių tyrimų ir jais besinaudojančio verslo pagrindinės kryptys atitinka Slėnyje sukauptą aukščiausio tarptautinio lygio mokslinį potencialą, technologijų kompetenciją ir yra šios:

2.1. lazeriai ir šviesos technologijos;

2.2. medžiagotyra ir nanotechnologijos;

2.3. puslaidininkių fizika ir elektronika;

2.4. civilinė inžinerija.

3. Programos koordinatoriai – Slėnio dalyvių įkurta asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Programos priemonių vykdytojai, nurodyti priede.

4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), Bendrąją nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036), ir Bendrąją nacionalinę kompleksinę programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641).

5. Programa parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 metų Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos (patvirtinta 2007 m. rugsėjo 24 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)4475) trečiajame prioritete „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“, Ekonomikos augimo veiksmų programos (patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)3740) pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytus tikslus, prioritetus, uždavinius, kurie įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, patvirtintą 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu K(2007)1808.

6. Pavienes Programos priemones įgyvendinantys projektai privalo atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), ir Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), taip pat kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Pagal Programos nuostatas Slėnio sukurtą ekonominę naudą galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis Slėnio infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

8. Slėnyje įsteigti mokslo centrai turi užtikrinti atvirą prieigą prie turimos įrangos visiems suinteresuotiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atviros prieigos centrų steigimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

II. APLINKOS ANALIZĖ

9. Europos Komisijos tyrimų direktoratas yra paskelbęs dokumentą „Inovacijos BP 6 programose“, kuriame sakoma: „viešojo sektoriaus finansuojami tyrimai neturi baigtis vien tik naujų žinių sukūrimu ir sklaida, o turi būti naudojami“. Toks požiūris yra esminis siekiant įveikti Europos paradoksą, kad egzistuoja stiprus fundamentinis mokslas, bet silpna inovacinė veikla. Inovacinė veikla šiame Europos Komisijos dokumente suprantama „kaip bet kokie veiksmai, nukreipti skatinti ne tik sklaidą, bet ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau vadinama – MTEP) veikloje sukurtų rezultatų naudojimą“. Taigi, ES direktyva skirta taikomųjų technologinių tyrimų plėtrai skatinti, nes „technologijos sąvoka siejasi su galutiniu mokslinių tyrimų ir plėtros produktu, pateiktu kaip išradimai ar „know-how“, kurie savo ruožtu naudojami kaip priemonės ar procesai kurti naujus kokybiškesnius produktus ar paslaugas rinkos poreikiams“.

10. Lietuvos mokslo ir studijų potencialo išskaidymas, kritinės masės nebuvimas – svarbiausios priežastys, dėl kurių MTEP nepakankamai efektyvi, o universitetinių studijų veikla dar mažai grindžiama moksliniais tyrimais. Europos Komisijos pasiūlytų Europos mokslinių tyrimų erdvės stiprinimo principų įgyvendinimas ypač svarbus ir gali iš esmės prisidėti prie Lietuvos mokslo ir studijų sistemos stiprinimo, mokslo institutų tinklo pertvarkos. Lietuvoje būtina suburti žmones, dirbančius MTEP srityje, telkti ir kurti MTEP infrastruktūrą tose institucijose, kuriose dirba kompetentingiausi tyrėjai ir įranga gali būti naudojama efektyviausiai. Kartu būtų sudarytos sąlygos Lietuvos mokslo ir studijų institucijoms įsitraukti į kuriamą Europos mokslinių tyrimų erdvės mokslinių tyrimų infrastruktūros tinklą.

11. Mokslo ir studijų sistema dar nėra labai patraukli intelektualiausiems specialistams. Sutelkus Lietuvoje turimą intelekto potencialą, sudarius sąlygas racionaliau naudoti mokslinei infrastruktūrai skiriamas lėšas, atnaujinus mokslinius tyrimus vykdančių institucijų įrangą, kompetentingi tyrėjai galėtų geriau realizuoti gebėjimus spręsdami MTEP uždavinius, rengdami aukščiausios kompetencijos specialistus. Šios institucijos taptų pastebimos tarptautiniu mastu, įsitrauktų į tarptautines organizacijas, sprendžiančias Lietuvai svarbias MTEP problemas ir galėtų geriau pasinaudoti Europos mokslinių tyrimų erdvės teikiamomis galimybėmis.

12. Verslo investicijų į MTEP laipsnį daugiausia lemia Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima ganėtinai mažą dalį. Lietuvoje 2007 metais verslo MTEP išlaidos sudarė vos 28,5 procento visų šalies MTEP išlaidų. Ryškią takoskyrą tarp verslo subjektų ir mokslo ir studijų institucijų daugiausia lemia tai, kad maži, siauros specializacijos mokslo institutai gali pasiūlyti menką paslaugų spektrą verslo įmonėms, kai reikia spręsti joms kylančias MTEP problemas. Taigi institutai nepajėgia steigti ir išlaikyti mokslo rezultatų komercinimo padalinių. Tai taip pat neprisideda prie naujų mokslui imlaus verslo įmonių steigimo. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, Lietuvoje užimtumas aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonėje sumažėjo vidutiniškai nuo 3,03 procento 2003 metais iki 2,48 procento 2006 metais.

13. Lietuva – nedidelė ir neįstengia kurti naujų visų mokslo krypčių žinių, taigi pirmiausia turi orientuotis į tas kryptis, kuriose veržliausias mokslinis potencialas ir galima tikėtis geriausių rezultatų. Slėnyje koncentruojamos mokslo institucijos turi didžiausią mokslinį potencialą tokiose kryptyse – lazeriai ir šviesos technologijos, medžiagotyra ir nanotechnologijos, elektronika ir optoelektronika, civilinė inžinerija. Šioms kryptims prognozuojama tolesnė pasaulinė plėtra, todėl jos – perspektyvios ir čia galima tikėtis proveržio, jeigu Slėnyje bus sudarytos reikiamos sąlygos.

14. Lazeriai ir lazerinės technologijos – viena iš Lietuvos mokslo ir technologijų prioritetinių krypčių, minimų strateginiuose dokumentuose ir Aukštųjų technologijų plėtros programoje. Ji turi trijų dešimtmečių tradicijas, garsėja moksliniais laimėjimais ir tarptautiniu pripažinimu. Lazerinės technologijos Lietuvoje plėtojamos jau daugiau kaip 10 metų, jos vis konkurencingesnės, jų indėlis į pasaulinę lazerių rinką nuolat didėja. Lietuvos lazerių bendrovės vienintelės Lietuvoje jau dabar gamina pasaulinio lygio mokslinę tyrimų įrangą (lazerines sistemas, netiesinės optikos prietaisus). Lietuvos lazerių įmonių (dalyvaujančių Lazerių ir šviesos mokslo ir technologijų asociacijos veikloje) pardavimai paskutinius kelerius metus didėjo po 20 procentų kasmet ir 2007 metais pasiekė 64 mln. litų, eksportuota už 55 mln. litų. Eksportuojama į visus žemynus. Per paskutinį dešimtmetį Lietuvos lazerininkams pavyko užimti apie 6 procentus pasaulinės mokslinių lazerių rinkos, todėl dabar Lietuvos lazerių pramonė siekia papildomai įsitvirtinti bent 10 kartų didesnėje industrinių lazerių rinkoje. Šio sektoriaus rinkos potencialo augimą rodo ir tai, kad 2006–2007 metais Lietuvoje įsteigtos 6 naujos lazerių ir šviesos technologijų įmonės. Tokią sparčią plėtrą užtikrinti gali tik glaudus verslo ir mokslo bendradarbiavimas, kuris paskutinius kelerius metus intensyviausiai plėtojamas per Fizikos instituto ir uždarosios akcinės bendrovės „Ekspla“ įsteigtą Taikomųjų tyrimų laboratoriją ir bendras Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro ir uždarųjų akcinių bendrovių „Altechna“, „Šviesos konversija“ ir „Standa“ laboratorijas, kuriose vykdomi bendri Aukštųjų technologijų plėtros programos projektai ar užsakomieji bendrovių darbai. 2007 metais Vilniaus universiteto ir lazerių verslo fizikams suteikta Nacionalinės pažangos premija už Lietuvos lazerių mokslo ir pramonės sutelkimą proveržiui į pasaulines rinkas.

15. Medžiagotyros ir nanotechnologijų srities mokslininkai sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo metalų korozijos, mikrobiologinio medžiagų degradavimo, nanostruktūrizuotų paviršinių darinių, elektrokatalizės srityse. Chemijos institute kuriamos aplinkai draugiškos technologijos, skirtos daugiakomponentei nanostruktūrizuotai dangai, pasižyminčiai atsparumu agresyvioms ir aukštos temperatūros terpėms ir kitomis naudingomis savybėmis, gaminti. Gauti produktai naudojami detektoriams, jutikliams, nanoprietaisams gaminti. Mokslininkai sėkmingai bendradarbiauja ir su mūsų šalies, ir su užsienio pramonės įmonėmis („Toyota Motor Co.“ (Japonija), „Ebara Udylite Co. Ltd“ (Japonija), akcinė bendrovė „Achema“, uždarąja akcine bendrove „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, valstybės įmone Lietuvos monetų kalykla). Šios sėkmingos veiklos rezultatas – naujos įmonės uždarosios akcinės bendrovės „Chromtech“ ir „Chemeta“. Vilniaus universitete ir Fizikos institute sėkmingai plėtojami nanostruktūrinių darinių sintezės ir daugiafunkcių medžiagų (joninių skysčių ir feroelektrikų, feroikų, relaksorių, feroelektrinių keramikų, plonųjų sluoksnių ir nanodarinių bei jų kompozitų) savybių tyrimai. Šią veiklą plačiai remia įvairios ES mokslinės programos (BP, COST) Alexander von Humboldt fondas (Vokietija), dvišalė Lietuvos ir Ukrainos mokslinė programa, Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas. Palaikomi glaudūs ryšiai su aukštųjų technologijų pramonės įmone „Aixtron AG“ (Vokietija).

16. Puslaidininkių fizika ir elektronika – daugiau nei keturių dešimtmečių mokslines tradicijas turinčios Lietuvos mokslo kryptys, sutelktos Puslaidininkių fizikos institute, Fizikos institute, Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, Vilniaus universiteto Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų institute ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Puslaidininkių fizikos tyrimai pasižymi kompleksiškumu ir tematikos įvairove. Iš jos išsirutuliojo gausybė įvairių krypčių – naujų neorganinių ir organinių medžiagų, puslaidininkinių sandarų ir mikroelektronikos, optoelektronikos, radiacijos detektorių prietaisų kūrimas ir charakterizavimas taikant optinius, elektrinius, mikrobangų, triukšmų metodus, – kurių mokslininkai pripažinti pasaulinio lygio ekspertais. Jie taip pat žinomi kaip elektros ir elektroninių sistemų, informacinių ir komunikacijų technologijų, fizinių procesų modeliavimo metodų kūrėjai. Gerų rezultatų pasiekta puslaidininkinės optoelektronikos, ultrasparčiosios puslaidininkių spektroskopijos, terahercinės fotonikos bei kietakūnio apšvietimo kryptyse. Šių krypčių darbai atliekami pagal daugelį Lietuvos ir tarptautinių projektų, uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, bendrovių „Baltics Scientific Instruments Ltd. 3M“, „Imation“ ir „Samsung Electronics“ užsakymu. Puslaidininkių fizikos ir elektronikos krypčių mokslininkai įsteigę keletą „pumpurinių“ įmonių (uždarosios akcinės bendrovės „OPS“, „Teravil“, „Hortiled“, „Tikslioji sintezė“). Šių krypčių mokslininkai žinomi pasaulyje, publikuoja savo darbus aukšto reitingo tarptautiniuose žurnaluose, skaito pranešimus prestižinėse konferencijose, veda seminarus įvairiose užsienio mokslo institucijose. Naujų puslaidininkinių medžiagų vertingumą rodo daugiau kaip 30 JAV, Europos ir Japonijos patentų. Šios krypties mokslininkai – daugelio Lietuvos mokslo premijų ir tarptautinių premijų laureatai.

17. Vilniaus Gedimino technikos universitetas – pagrindinis civilinės inžinerijos mokslo tyrimo centras Lietuvoje, aktyviai bendradarbiaujantis su Lietuvos statybos ir statybos pramonės subjektais, užsienio tyrimo institucijomis. Čia sutelktos pagrindinės šios krypties Lietuvos tyrėjų pajėgos. Civilinės inžinerijos mokslo tyrimai ypač svarbūs dabar, kai pasaulyje energetikos krizė, kuri gresia ir Lietuvai po to, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė. Slėnyje atlikti moksliniai tyrimai leistų kurti naujas mažai energijai imlias statybos konstrukcijas, kurios būtų gaminamos veikiančiose ir gana aktyviai modernizuojamose Lietuvos statybos konstrukcijų gamyklose, ir tobulinti šiuo metu jau gaminamas. Atliekami tyrimai leistų tobulinti statomų pastatų konstrukcijos ir energetikos sprendinius. Kita svarbi Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų darbo sritis – Lietuvos projektavimo norminių aktų suderinimas su Europos Sąjungos reikalavimais.

18. Ekonomikos plėtrą ateityje gali užtikrinti tik aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų naudojimas gamybai, inovatyvių produktų, priskiriamų aukštosioms technologijoms ir konkurencingų pasaulio rinkose, kūrimas ir gamyba. Lietuvos ūkio konkurencingumas ir gebėjimas įsilieti į pasaulio ekonomiką priklauso nuo aukštos kvalifikacijos specialistų rengimo galimybių, mokslo gebėjimo kurti ir parengti naujas technologijas, verslo noro diegti inovacijas ir valstybės išgalių remti šią veiklą. Taigi būtina gerinti studijų, mokslo ir žinioms imlaus verslo galimybes – kurti inovatyvius aukštųjų technologijų produktus ir technologijas. Tam ypač pasitarnautų kuriami integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai).

19. Įgyvendinant PHARE projektus atlikti Slėnio galimybių studijos skaičiavimai rodo, kad plėtojant Slėnį Lietuvos įmonėse dirbančių tyrėjų pagausėtų daugiau nei dukart, bendros verslo įmonių tiriamosios veiklos išlaidos padidės 20 procentų, o lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizikos, elektronikos ir organinės elektronikos įmonių – daugiau nei dvigubai. Bus įsteigta nemažai strategiškai svarbią inovacinę veiklą plėtojančių įmonių, kurių šiuo metu Lietuvoje beveik nėra (manoma, kad jų – mažiau nei 1 procentas visų įmonių). Slėnio sukūrimas ir plėtra labai didintų žinioms imlaus verslo, ypač susijusio su Slėnio prioritetine veikla, veiklos mastą, dėl to modernėtų ūkio struktūra, stiprėtų jo ilgalaikis konkurencingumas.

20. Būtinybė burti MTEP išteklius instituciniu, o kartu ir geografiniu požiūriais pabrėžiama ne tik ES strateginiuose dokumentuose. Ne kartą į tai atkreiptas dėmesys ir padėtį Lietuvoje vertinusių ekspertų išvadose: Norvegijos mokslinių tyrimų tarybos studija „Lietuvos mokslinių tyrimų vertinimas“ (1996 metai), Pasaulio banko studija „Lietuva kelyje žinių ekonomikos link“ (2003 metai), Lietuvos mokslo tarybos studija „Siūlymai Pasaulio banko ataskaitos „Lietuva. Žinių ekonomikos plėtra“ rekomendacijoms įgyvendinti“ (2004 metai), Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų darbo grupės Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų infrastruktūrų plėtros Europos mokslinių tyrimų erdvės kontekste galimybių studija (2005 metai), Atvirojo koordinavimo metodo CREST mišriosios politikos ekspertų grupės Lietuvos įvertinimo ataskaita (2007 metai), Nacionalinės plėtros instituto Mokslo ir studijų infrastruktūros optimizavimo studija (2008 metai).

21. Šiuo metu Vilniuje esančioms fizinių ir technologijos mokslų krypties institucijoms ir grupėms efektyviai bendradarbiauti trukdo nemažas atstumas tarp institucijų – jos išsidėsčiusios keturiose Vilniaus zonose ir yra maždaug 7–15 kilometrų atstumu viena nuo kitos. Šis geografinis išsidėstymas (Saulėtekio alėja, Savanorių prospektas, Naugarduko ir Goštauto gatvės) daugiausia lemtas istorinių aplinkybių – jos steigtos iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Be to, mokslo institutai atskirti nuo artimų specialybių studentų mokymosi vietų ir tai riboja jų galimybes dirbti šiuose institutuose. Perkėlus fizinių mokslų krypties institutus į Slėnį, jie būtų arti Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, modernizuoti, o ta pačia įranga galėtų naudotis tiek keli institutai, tiek studentai, tiek kiti suinteresuoti subjektai. Fizikos institutą, Puslaidininkių fizikos institutą ir Chemijos institutą sujungus į Fizinių ir technologijos mokslų centrą ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutą integravus į Vilniaus universitetą, Vilniaus Gedimino techniko universiteto Termoizoliacijos institutą – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, būtų atlikta Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), numatyta fizinių ir technologijos mokslų institutų pertvarka ir sukurta kritinė tyrėjų ir įrangos masė minėtųjų krypčių proveržiui.

22. Slėnio vieta – Vilnius, Saulėtekio alėja, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir MTP teritorijos. Tai prestižinėje Vilniaus miesto vietoje, šalia Antakalnio, esanti 156 hektarų teritorija tarp gyvenamųjų ir natūralios gamtos plotų. Teritorijoje įsikūrę dviejų didžiausių Lietuvos universitetų – Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto – fakultetai, mokslinių tyrimų padaliniai, studentų ir atvykstančių iš užsienio mokslininkų stažuotojų bendrabučiai. Žinių ekonomikos branduoliui plėtoti skirtas 62 hektarų plotas (iš jų – 2,4 hektaro verslo paramos infrastruktūrai kurti).

23. Šioje vietoje jau dabar sutelkti esminiai dėmenys, kurių reikia Slėniui funkcionuoti: kvalifikuoti proveržio krypčių tyrėjai ir jų turimas tyrimų potencialas; moderni infrastruktūra ir jos teikiamos galimybės; palanki darbui ir rekreacijai aplinka; verslo paramos infrastruktūra.

24. Iš Studijų kokybės vertinimo centro Lietuvoje įvardytų 17 aukščiausio lygio mokslinių centrų Slėnyje veiks 8 centrai, o iš 23 aukšto lygio mokslininkų grupių – 7 tokios grupės.

25. Kuriamas Slėnis atitinka regiono ir vietos savivaldos priimtus teisės aktus: Vilniaus regiono plėtros 2007–2013 metų planą, patvirtintą Vilniaus regiono plėtros tarybos 2007 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 10.9-6, Vilniaus miesto savivaldybės strateginį plėtros planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2002 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. 607, ir Vilniaus miesto bendrąjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519.

iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

26. Programos tikslas – sukurti integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą (slėnį) fiziniams, technologijos ir civilinės inžinerijos sektoriams plėtoti: verslui kurti, fundamentiniam ir taikomajam mokslams, konkurencingiems tarptautinėje rinkoje, plėtoti, aukščiausiosios kvalifikacijos šių MTEP krypčių specialistams rengti.

27. Svarbiausieji Programos uždaviniai:

27.1. sutelkti vienoje teritorijoje fizinių ir technologijos mokslų sričių ir civilinės inžinerijos krypčių mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, pertvarkyti fizinių mokslų valstybės institutų tinklą, plėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą;

27.2. plėtoti Slėnio mokslo ir verslo bendradarbiavimo infrastruktūrą (MTP), kuri apimtų ir verslo inkubatoriaus infrastruktūrą, skirtą įsteigtų naujų aukštųjų technologijų bendrovių augimui skatinti, ir technologijų centrą, skirtą naujoms technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti inovatyviomis paslaugomis ir produktais.

IV. slėniO PLĖTRA

28. Pastatyti pagrindinę Slėnio infrastruktūrą, aprūpinti būtiniausia moksline įranga ir įdarbinti pagrindinį mokslinį personalą numatoma 2009–2012 metais. Branduolį - Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą su atviros prieigos laboratorijomis - numatoma pastatyti 2012 metais, o Civilinės inžinerijos centrą ir Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcį itin trumpų impulsų lazerinį kompleksą NAGLIS – įrengti 2010 metais.

29. Pirmame etape (2008–2010 metais) bus kuriami Slėnio traukos centrai. Šiuo laikotarpiu atliekami ir numatomi atlikti šie darbai:

29.1. Fizikos institutas, Chemijos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas įsteigė Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociaciją.

29.2. Įsteigiama Slėnio asociacija, kurios steigėjais ir nariais tampa mokslo ir studijų institucijos, viešojo administravimo įstaigos, verslo subjektai, paramos verslui organizacijos, verslo ir kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį.

29.3. Suprojektuojamas ir pradedamas statyti Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centras, kurio plotas – apie 33 000 kv. metrų.

29.4. Įsteigiamas valstybės mokslo institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, kurio struktūriniais padaliniais tampa Fizikos institutas, Chemijos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas.

29.5. Įsteigiamas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, veikiantis jungtinės veiklos ir partnerystės sutarties pagrindu, kurio dalyviais tampa Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Fizinių ir technologijos mokslų centras. Pradedama komplektuoti Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro atviros prieigos aparatūra.

29.6. Suprojektuojamas ir pastatomas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato Vilniuje, Saulėtekio al. 10, antstatas (bendras plotas – 650 kv. metrų). Pradedama pirkti ir komplektuoti lazerinio komplekso NAGLIS įranga.

29.7. Esamose Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose įrengiamas Civilinės inžinerijos centras, kuris aprūpinamas įranga ir pradeda veikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institutui prisijungus prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto.

29.8. Pastatomas ir pradeda veikti pirmasis MTP pastatas (6 300 kv. metrų). Pradedamos teikti MTP paslaugos.

29.9. Parengiamas antrojo MTP pastato (7 700 kv. metrų) techninis projektas ir pradedami statybos darbai. Pastate įsikurs technologinio verslo inkubatorius su laboratorijomis, technologijų demonstravimo ir testavimo centras.

29.10. Viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ panaudos teise valdomame 1,8 hektaro sklype nutiesiami išoriniai, išvedžiojami vidiniai tinklai ir komunikacijos. Teritorija parengiama privačioms investicijoms į MTP plėtoti.

29.11. Norint pradėti aukštųjų technologijų verslui svarbių sričių mokslo darbus anksčiau, negu bus pastatyti nauji pastatai, pradedama pirkti ir instaliuoti jau esamose tinkamai parengtose Slėnio dalyvių patalpose kai kuri įranga. Pastačius naujus pastatus, ši įranga per 3 mėnesius turi būti perkelta į įrengtas naujas laboratorijas. Tokios įrangos sąrašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, pasitarusi su Slėnio asociacija, ir leidžia pirkti įsitikinusi, kad yra tinkamai parengtos patalpos, kuriose laikinai tokia įranga gali būti naudojama. Į nurodytąjį sąrašą neįtraukiama įranga, kurios po vieno instaliavimo negalima būtų perkelti į kitas patalpas.

30. Antrame etape (2011–2013 metais) vyks intensyvi Slėnio plėtra. Šio laikotarpio svarbiausi darbai:

30.1. Pradeda veikti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro antstatas, aprūpintas šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga.

30.2. Baigiamas statyti ir pradeda veikti Mokslinės komunikacijos centras su skaitmenine technikos biblioteka.

30.3. Baigiamas statyti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras su atviros prieigos laboratorijomis, aprūpintas šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga. Kai kurios Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro patalpos teisės aktų nustatyta tvarka panaudos ar patikėjimo teise bus perduotos Vilniaus universitetui, Fizinių ir technologijos mokslų centrui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

30.4. Pradedami esamų Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto, Fizikos instituto, Chemijos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto perkėlimo į Slėnį darbai.

30.5. Pradeda veikti Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras su atviros prieigos laboratorijomis, aprūpintas šiuolaikine mokslinių tyrimų įranga.

30.6. Pradeda veikti antrasis MTP pastatas (7 700 kv. metrų).

30.7. Pastatomas ir pradeda veikti Technologijų demonstravimo ir testavimo centras su realaus gyvenimo laboratorija (living lab).

30.8. Privačių investuotojų lėšomis pradedamas statyti trečiasis MTP pastatas (iki 10 000 kv. metrų), skirtas didelių užsienio ir Lietuvos bendrovių mokslinių tyrimų padaliniams.

30.9. Parengiami ir priimami sėkmingai Slėnio plėtrai reikalingi Lietuvos teisinės bazės pakeitimai.

30.10. Pradeda veikti bendros Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto studijų programos.

31. Per pirmąjį ir antrąjį etapus Slėnyje bus įsteigtos 33 laboratorijos.

32. Didžiuma naujų laboratorijų bus įrengtos Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre. Čia atsiras: Optinės dangos laboratorija, Optinių komponentų charakterizavimo laboratorija, Optinių komponentų apdirbimo laboratorija, Lazerinio makroapdirbimo laboratorija, Lazerinio mikroapdirbimo technologijų laboratorija, Femtosekundinio mikrofabrikavimo laboratorija, Lazerinio mikroprototipavimo laboratorija, Bandinių testavimo laboratorija, Jungtinė koherentinių šviesos šaltinių laboratorija, Neorganinių funkcinių medžiagų sintezės laboratorija, Elektrocheminės medžiagotyros laboratorija, Cheminės analizės ir jutiklių laboratorija, Daugiafunkcių medžiagų ir nanostruktūrizuotų polimerų laboratorija, Radijo bangų ir mikrobangės spektroskopijos laboratorija, Vyksmų spektroskopijos laboratorija, Struktūrinių tyrimų laboratorija, Masių spektrometrijos laboratorija, Branduolinės energetikos fizikos ir aplinkotyros centras ir laboratorija, Mikrotechnologinių procesų laboratorija, Mikroelektroninių ir nanoelektroninių sistemų projektavimo ir tyrimų laboratorija, Fotoelektros technologijų laboratorija, Puslaidininkinių medžiagų auginimo laboratorija, Mikrobangų ir optoelektronikos laboratorija, Superkompiuterio laboratorija.

33. Civilinės inžinerijos krypties laboratorijos dėl fizinio nesuderinamumo bus įrengtos esamose Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose. Čia atsiras: Statybos konstrukcijų laboratorija, Statybinių medžiagų laboratorija, Pastato energetikos ir mikroklimato sistemų laboratorija, Kelių technologijų laboratorija, Geodezijos laboratorija, Geotechnikos lauko tyrimų laboratorija, Aplinkos technologijų laboratorija, Gruntų fizinių ir mechaninių savybių tyrimo laboratorija (dalis šios laboratorijos patalpų, apie 600 kv. metrų, įsikurs Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre).

34. Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro didelio intensyvumo lazerių laboratorija (Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas NAGLIS), atsižvelgiant į jau investuotas Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto ir ankstesnių metų dviejų Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų lėšas, bus įsteigta Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato Vilniuje, Saulėtekio al. 10, antstate.

35. Slėnio radiologinių tyrimų laboratorijos dėl fizinio nesuderinamumo lieka esamoje Fizikos instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur bus centro Technologinės plėtros baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įrengtą laboratorinį korpusą.

36. Slėnio infrastruktūra nuolat naudosis daugiau kaip 500 mokslininkų ir tyrėjų, daugiau kaip 300 doktorantų, daugiau kaip 1 000 magistrantų ir daugiau kaip 1 000 pagrindinių studijų paskutinių kursų studentų, dirbančių ir studijuojančių numatytose fizinių ir technologijos, civilinės inžinerijos mokslų srityse.

37. Sutelkta vienoje vietoje įranga ir jos infrastruktūra leis išvengti dubliavimosi, efektyviai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšas ir įsigyti daugiau įvairesnės įrangos, o atvira prieiga – gausinti tokios įrangos naudotojų, taigi didinti jos naudojimo efektyvumą ir atsiperkamumą.

38. Įkūrus Slėnį, sustiprės mokslinių tyrimų bazė, bus išlaikytas jau pripažintų sričių tarptautinių mokslinių tyrimų lygis, inicijuojami naujų perspektyvių krypčių moksliniai tyrimai. Slėnyje dirbs nemažai (apie 1/3) aukščiausio lygio Lietuvos mokslininkų, pelniusių tarptautinį pripažinimą. Sukurta viešoji infrastruktūra, atviros prieigos mokslinės laboratorijos ir optimaliai sukoncentruotas mokslo potencialas leis plėtoti aukštesnio lygio prioritetinių mokslo krypčių mokslinius darbus.

39. Iš esmės pagerės studijų kokybė: Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas drauge su Slėnyje esančiais institutais rengs naujas tarpdalykines ir tarpkryptines studijų programas (ir doktorantūros), skirtas aukštųjų technologijų verslo poreikiams tenkinti. Glaudesnis studijų ir verslo bendradarbiavimas padės gerinti studijų kokybę, atitiktį rinkos poreikiams, didinti darbo jėgos paklausą. Kaip privatūs Slėnio partneriai, verslo atstovai galės lengviau daryti įtaką universitetų studijų programų turiniui ir kokybei.

40. Slėnio kūrimas prisidės prie Europos Sąjungos formuojamos darnios mokslo ir technologijų politikos tikslų įgyvendinimo, o tarptautiniu lygiu padidės aukštųjų technologijų (lazerių ir šviesos technologijų, medžiagotyros ir nanotechnologijos, puslaidininkių fizikos ir elektronikos, civilinės inžinerijos) galimybės konkuruoti ir veikti pasaulio rinkas.

Programos įgyvendinimo priemonės atitinka Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, kai kurias veiksmų programas, veiksmų programų priedus ir finansavimo sąlygų aprašus. Taigi Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama – didžiausias finansavimo šaltinis.

41. Slėnio plėtros socialinė ir ekonominė nauda pasireikš didėjančiu aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo, ypač pagrindinių Slėnio specializacijų, konkurencingumu, kur kas didesne verslo sukuriama BVP dalimi, didėjančiomis jo galimybėmis konkuruoti pasaulio rinkose. Pavykus pritraukti tiesioginių užsienio investicijų, aukštųjų technologijų įmonių sukuriama BVP dalis padidės keleriopai. Slėnio institucijose rengiami specialistai, atliekami moksliniai tyrimai, sudarytos mokslo atradimų komercinimo sąlygos leis ne tik efektyviai kurti, bet ir taikyti žinias.

42. Glaudus mokslo ir verslo bendradarbiavimas Slėnyje gerins mokslininkų ir kitų tyrėjų darbo sąlygas, bus sukurta naujų darbo vietų aukščiausios mokslinės ir technologinės kvalifikacijos specialistams ir aukštųjų technologijų vadybininkams. Taigi mažiau šių asmenų išvyks dirbti į užsienio valstybes, o tai skatins grįžti į Lietuvą užsienyje dirbančius Lietuvos mokslininkus, daugiau atvyks užsienio mokslininkų.

43. Didelis mokslo potencialas ir kvalifikuota darbo jėga padės pritraukti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. MTP esantys biurų plotai, patrauklios mokslo atradimų komercinimo sąlygos vilios tarptautines korporacijas vykdyti tyrimus Lietuvoje, tai gerins Lietuvos mokslo įvaizdį, pritrauks papildomų lėšų mokslo institucijų veiklai finansuoti.

44. Mokslo ir technologijų parko teikiamos verslo kūrimo ir plėtros sąlygos lengvins mokslo išradimų komercinimą, naujų, „pumpurinių“ įmonių steigimą – pastarųjų Slėnyje per antrąjį (plėtros) etapą būtų kelios dešimtys ir toliau nuosekliai daugėtų.

45. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro ir kitų centrų atviros prieigos tyrimų laboratorijos lengvins verslo įmonėms prieigą prie moksliniams tyrimams atlikti reikalingos infrastruktūros. Geresnė verslo ir studijų sąveika gerins studijų kokybę – aukštesnės kvalifikacijos specialistai, išplėtota mokslinių tyrimų įrangos bazė didins verslo įmonių absorbcinį potencialą. Aukštesnės kvalifikacijos specialistai leis įmonėms sparčiau diegti inovacijas, didės jų konkurencingumas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

46. To paties aukštųjų technologijų sektoriaus įmonių geografinis artumas, buvimas šalia mokslo institucijų irgi skatins jas investuoti privačias lėšas ir kurti savas laboratorijas, kurios rinkos kainomis galėtų būti nuomojamos greta esančioms kitoms įmonėms ar mokslo įstaigoms. Tokiais pat principais bus pagrįstas ir technologijų perdavimo mechanizmų diegimas.

47. Naujos MTEP infrastruktūros išlaikymą užtikrins Slėnio mokslininkų pagal tarptautines ir nacionalines mokslo programas gaunamos lėšos, verslo įmonių užsakymu atliekami moksliniai tyrimai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami magistrantų ir doktorantų vykdomiems moksliniams tyrimams.

48. Slėnis didins Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių Europos Sąjungos fundamentinio ir taikomojo mokslų programose, konkurencingumą. 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (angl. k. „7th Framework programme“) ir 8-osios bendrosios programos projektai turėtų užtikrinti mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą projekto plėtros laikotarpiu.

49. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, greitesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, taip pat padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematikas.

50. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims tiek mokslinius tyrimus ir jų taikymą versle, tiek studijas ir studentų integraciją į darbo rinką.

V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI

51. Programos įgyvendinimo numatomų rezultatų rodikliai:

51.1. įgyvendintų MTEP bazės plėtros projektų skaičius;

51.2. įsteigtų (įranga aprūpintų) ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų skaičius;

51.3. įsteigtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas;

51.4. įsteigtų (aprūpintų įranga) mokslinių laboratorijų (iš jų – į centrus įeinančių laboratorijų) skaičius;

51.5. Slėnio laboratorijose sukurtų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams skaičius;

51.6. vykdomų nacionalinių MTEP projektų skaičius;

51.7. vykdomų tarptautinių MTEP projektų skaičius;

51.8. vykdomų pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus MTEP projektų skaičius;

51.9. pasirašytų MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių skaičius (iki 2013 metų);

51.10. techninių galimybių studijų, kurių pagrindu sukurtos ir įdiegtos technologijos, procentas;

51.11. parengtų naujų studijų programų skaičius;

51.12. straipsnių Slėnio proveržio krypčių temomis tarptautiniuose žurnaluose skaičius;

51.13. užregistruotų naujų tarptautinių patentų skaičius;

51.14. apgintų disertacijų Slėnio proveržio krypčių temomis skaičius;

51.15. vykdomų technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų skaičius;

51.16. įgyvendintų MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų skaičius;

51.17. suorganizuotų Slėnio veiklą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius;

51.18. įsteigtų naujų žinioms imlių įmonių (per 3 metus po Programos įgyvendinimo) skaičius;

51.19. smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje, skaičius (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);

51.20. kasmet įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų ir jų dalyvių skaičius;

51.21. įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis, skaičius;

51.22. privačių lėšų, pritrauktų MTEP projektams vykdyti, suma.

vI. NUMATOMI REZULTATAI

52. Numatomi tokie Programos įgyvendinimo 2013 metų rezultatai:

52.1. bus įgyvendinti 25 MTEP bazės plėtros projektai;

52.2. bus įsteigti (įranga aprūpinti) ir veiks 3 mokslinių tyrimų centrai;

52.3. įsteigtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas bus apie 16 000 kv. metrų;

52.4. bus įsteigtos (aprūpintos įranga) 33 mokslinės laboratorijos (iš jų – į centrus įeinančios laboratorijos);

52.5. Slėnio laboratorijose bus sukurta ne mažiau kaip 60 naujų darbo vietų mokslininkams ir kitiems tyrėjams;

52.6. bus vykdoma ne mažiau kaip 100 nacionalinių MTEP projektų;

52.7. bus vykdoma ne mažiau kaip 30 tarptautinių MTEP projektų;

52.8. bus vykdoma ne mažiau kaip 20 MTEP projektų pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus;

52.9. bus pasirašyta daugiau kaip 40 MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki 2013 metų);

52.10. 15 procentų techninių galimybių studijų pagrindu bus sukurtos ir įdiegtos technologijos;

52.11. bus parengta ne mažiau kaip 10 naujų studijų programų;

52.12. bus publikuota ne mažiau kaip 2 500 straipsnių kiekvienos Slėnio proveržio krypties tema tarptautiniuose žurnaluose;

52.13. bus užregistruota ne mažiau kaip 20 naujų tarptautinių patentų;

52.14. bus apginta ne mažiau kaip 80 disertacijų visomis Slėnio proveržio krypties temomis;

52.15. bus vykdomas vienas technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektas;

52.16. bus įgyvendinti ne mažiau kaip 5 MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektai;

52.17. bus suorganizuoti ne mažiau kaip 5 Slėnio veiklą pristatantys tarptautiniai renginiai, mugės ar kitokios informacijos sklaidos priemonės;

52.18. bus įsteigta 20 naujų žinioms imlių įmonių (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);

52.19. 40 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų bus įsteigta mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos įgyvendinimo);

52.20. kasmet bus įgyvendinta 15 bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų;

52.21. 40 įmonių pasinaudos inovacijų paramos paslaugomis;

52.22. bus pritraukta 250 mln. litų privačių lėšų MTEP projektams vykdyti.

53. Įvykdžius Programos uždavinius, 2017 metais laukiami šie pagrindiniai proveržio krypčių rezultatai:

53.1. kelis kartus padidės Lietuvos lazerių bendrovių gamybos ir realizavimo apimtis;

53.2. bus sukurti industrinių lazerių rinkai tinkami produktai, kurie įsitvirtins šiame rinkos segmente;

53.3. bus sukurtos naujos daugiafunkcės medžiagos, naudojančios konjuguotus polimerus;

53.4. įvyks proveržis naujų cheminių ir biologinių jutiklių srityje, o ši veikla komercinama;

53.5. bus sukurti terahercinės fotonikos komponentai ir sistemos, naudojami saugumui ir medžiagų diagnostikai;

53.6. bus naudojamos naujos organinės elektronikos medžiagų didelių kiekių sintezės ir gryninimo technologijos, daugiau eksportuojama šių medžiagų;

53.7. bus sukurti ir sukomercinti specializuoti puslaidininkiniai šviesos šaltiniai;

53.8. „pumpurinėse“ įmonėse bus naudojamos pigios saulės elementų technologijos;

53.9. bus sukurtos naujos statybinės medžiagos, statybos konstrukcijos ir technologijos, pagrįstos mikrotechnologijomis ir nanotechnologijomis;

53.10. sumažės statybos sąnaudos, naudojant naujas technologiškesnes ir energijos vartojimą mažinančias medžiagas, konstrukcijas ir technologijas;

53.11. nacionaliniai statybos standartai ir normos bus suderinti su Europos Sąjungos standartais ir normomis;

53.12. kai kurios Slėnio laboratorijos taps paskirstytų (išdėstytų keliose vietose) Europos mokslo tiriamosios infrastruktūros (angl. „European Strategy Forum on Research Infrastructures“) ar kitų tarptautinių mokslinių infrastruktūrų dalimi;

53.13. nuolat bus pritraukiama užsienio investicijų į mokslinius tyrimus.

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ

54. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:

54.1. Programos 27.1 punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563, įgyvendinimu, Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336, veiklas įgyvendinimu;

54.2. Programos 27.2 punkte nurodyto uždavinio įgyvendinimo priemonės tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ tikslais, prioritetais, uždaviniais, kurie įgyvendina Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją.

55. Programa įgyvendinama 2008–2013 metais.

56. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti priede.

57. Slėnio asociacija ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklos vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklą atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977, reikalavimus.

58. Programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal priede pateiktus rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija.

59. Slėnio asociacija ir Programos įgyvendinimo priemonių (projektų) vykdytojai kasmet iki birželio 20 d. ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie Programos priemonių įgyvendinimą ir pasiektus rodiklius. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir finansinių rodiklių ataskaitą.

60. Programos ir Programos projektų vertinimo veikla (strateginė analizė, kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių priežiūra, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimai) organizuojama vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).

61. Valstybės turtas, įgytas vykdant Programą, teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo ar panaudos teise perduodamas Slėnio dalyviams.

62. Programos neatskiriama dalis – Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas (priedas).

_________________

Integruoto mokslo, studijų ir verslo

centro (slėnio) “Saulėtekis“ plėtros

programos

priedas

INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „SAULĖTEKIS” plėtros PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS

I. APRAŠO tikslas

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) „Saulėtekis“ (toliau vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti. Slėnis – mokslo, studijų ir verslo jungiamoji grandis, skirta konkurencingam tarptautinėje rinkoje fundamentiniam ir taikomajam mokslui, magistrinėms ir doktorantūros studijoms plėtoti.

II. Programos loginis pagrindimas

2. Atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau vadinama – MTI), sukurta įgyvendinant Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Saulėtekis“ programą (toliau vadinama – Programa), kartu su jau esamais Slėnio steigėjų mokslinių tyrimų pajėgumais leis užtikrinti mokslo, studijų ir verslo integraciją Slėnyje ir sukurti palankią aplinką perduoti verslui mokslo žinias ir technologijas.

3. Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489) (toliau vadinama – Koncepcija), nurodyta, kad Slėnis yra mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialas (subjektų visuma), sutelktas vienoje teritorijoje, turintis bendrą arba susijusią infrastruktūrą ir kryptingai prisidedantis prie žinių visuomenės ir žinių ekonomikos kūrimo, Lietuvos ūkio konkurencingumo stiprinimo. Programa visiškai atitinka pateiktąją Slėnio sampratą. Plėtojant Slėnį, visų pirma siekiama racionaliai išdėstyti ir sukoncentruoti Lietuvos mokslo ir studijų sistemos fizinių, technologijos ir civilinės inžinerijos mokslų potencialą.

4. Vilniaus miesto bendrajame plane kuriamo Slėnio centras – Saulėtekio universitetinis miestelis – numatytas kaip žinių ekonomikos telkinio teritorija. Slėnis telkiasi apie savo branduolį – Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą, esantį statomame 33 000 kv. metrų pastatų komplekse, kuriame turėtų įsikurti dauguma atviros prieigos laboratorijų, išskyrus dalį civilinės inžinerijos krypties laboratorijų, kurios dėl fizinio nesuderinamumo (nes naudojama įranga sukelia didelę vibraciją ir smūgius, kurie nesuderinami su mikrodarinių ir nanodarinių gamybos ir tyrimo įrangos eksploatavimo sąlygomis) bus įrengtos esamose Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose. Dar viena jau lazerių ir šviesos technologijų krypties Slėnio laboratorija, Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Didelio intensyvumo lazerių laboratorija (Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcis itin trumpų impulsų lazerinis kompleksas NAGLIS), atsižvelgiant į jau investuotas Švietimo ir mokslo ministerijos, Vilniaus universiteto ir ankstesnių metų dviejų Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektų lėšas, bus įkurta Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro Vilniuje, Saulėtekio al. 10, antstate (plotas – 650 kv. metrų). Radiologinių tyrimų laboratorijos dėl fizinio nesuderinamumo lieka esamoje Fizikos instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur taip pat bus centro Technologinės plėtros baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įrengtą laboratorinį korpusą.

5. Centras sudarys geriausias mokslinių tyrimų sąlygas esamų Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto ir Chemijos fakulteto, Medžiagotyros ir taikomųjų mokslų instituto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto, Fundamentinių mokslų fakulteto, Aplinkos inžinerijos fakulteto ir Statybos fakulteto, Fizikos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto, Chemijos instituto ir Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto, Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro ir kitų institucijų mokslininkams. Slėnio mokslinių tyrimų ir jais besinaudojančio verslo pagrindinės kryptys atitinka Slėnyje sukauptą aukščiausio tarptautinio lygio mokslinį potencialą ar technologijų kompetenciją ir yra šios:

5.1. lazeriai ir šviesos technologijos;

5.2. medžiagotyra ir nanotechnologijos;

5.3. puslaidininkių fizika ir elektronika;

5.4. civilinė inžinerija.

6. Verslo subjektams Slėnio veikloje efektyviau dalyvauti leidžia ir kitas Slėnio elementas – viešosios įstaigos „Saulėteklio slėnis“ mokslo ir technologijų parkas (toliau vadinama – MTP), kurio pagrindinė specializacija atitinka išvardytąsias pagrindines Slėnio kryptis. MTP tampa svarbiu traukos centru atitinkamo aukštųjų technologijų ir tyrimų segmento žiniomis grįstam verslui ir tiesioginėms užsienio investicijoms.

7. Slėnyje įsteigtas Mokslinės komunikacijos centras su integruota Vilniaus universiteto biblioteka ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto skaitmenine technikos biblioteka bus svarbus komunikacijų mazgas ir žinių sankaupa ne tik universitetų studentams ir mokslininkams, bet ir visiems Slėnio dalyviams. Visų Slėnio mokslo ir verslo atstovų paslaugoms – Informacinių technologijų taikymo centras.

8. Slėnio kūrimo poreikis ir jo teikiama nauda pagrįsti trimis esminiais segmentais, telkiančiais vienoje vietoje (Saulėtekio alėjoje, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir MTP teritorijose) kvalifikuotus mokslininkus ir tyrėjus, modernią infrastruktūrą ir jos teikiamas galimybes, studijų institucijas, rengiančias specialistus žinioms imliems ūkio sektoriams, ir verslo paramos infrastruktūrą.

1 pav. Slėnio potencialo telkimo schema

9. Potencialo telkimas vienoje vietoje (1 pav.) turi daug privalumų, ypač tokioje nedidelėje valstybėje kaip Lietuva. Jos pramonė nėra stipri ir plačiai išvystyta, aukštųjų technologijų įmonių spektras siauras, o mokslas dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių vis dar labai fragmentuotas, todėl finansiškai nepajėgus sukurti būtinos plėtros ir naujų tyrimo krypčių infrastruktūros. Slėnio technologinė infrastruktūra leis ne tik efektyviai naudoti sukauptą potencialą ir taip skatinti geresnę mokslo ir studijų, studijų ir verslo, verslo ir mokslo sąveiką, sukurti palankią verslui aplinką, bet ir sukurti technologijų pagrindus, o to padaryti negali nei pavieniai universitetai, nei mokslo institutai, nei verslo subjektai.

III. Programos projektų tarpusavio eiliškumas, loginĖ sietIs ir pagrindiniai įgyvendinimo principai

10. Per pirmąjį Slėnio plėtros etapą (2009–2010 metais) numatoma įrengti naujas laboratorijas Nacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (2 pav.) ir pastatyti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatą, kuriame būtų visos būtiniausios technologinės patalpos ir įranga, taip pat nestandartinės patalpos, atitinkančios unikalios įrangos (large facilities) instaliavimų specifikacijas. Dalis naujų Slėnio laboratorijų, kuriose bus plėtojama civilinė inžinerija, dėl fizinio nesuderinamumo (naudojama įranga sukelia didelę vibraciją ir smūgius, kurie nesuderinami su mikrodarinių ir nanodarinių gamybos ir tyrimo įrangos eksploatavimo sąlygomis), bus įrengtos esamose Vilniaus Gedimino technikos universiteto patalpose. Kito fizinio nesuderinamumo – radiologinių tyrimų – laboratorijos paliekamos esamoje Fizikos instituto teritorijoje Vilniuje, Savanorių pr. 231, kur taip pat susiformuos Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro Technologinės plėtros baras, turintis 2004–2006 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis įrengtą laboratorinį korpusą.

2 pav. Slėnio komponentai ir Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro struktūra

11. Drauge bus plėtojama verslo paramos infrastruktūra ir paslaugos, siejančios aukštojo mokslo, mokslo ir tyrimų įstaigas, pramonės įmones. Šiuo tikslu Slėnyje bus plėtojamas MTP, kuris apimtų ir verslo inkubatoriaus infrastruktūrą, skirtą įsteigtų naujų aukštųjų technologijų bendrovių augimui skatinti, ir technologijų centrą, skirtą naujoms technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti jas inovatyviomis paslaugomis ir produktais. MTP bus plėtojamas trimis etapais. Per pirmąjį plėtros etapą, 2008 metais, pastatytas 6 300 kv. metrų mokslo ir technologijų parkas su verslo inkubatoriumi, kuriam skirta daugiau nei 10,5 mln. litų Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Projektas buvo finansuojamas Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšomis (6 mln. litų) ir banko paskola (iki 12 mln. litų). Visa pirmojo plėtros etapo projekto vertė – daugiau nei 28 mln. litų. Antrojo etapo projektų lėšos ir jų šaltiniai pateikti 2 ir 3 lentelėse. Trečiojo etapo plėtra numatyta ilgalaikėje perspektyvoje. Be to, Slėnyje bus plėtojamos inovacijų ir verslumo skatinimo paslaugos.

12. Lėšų poreikis, remiantis preliminariomis sąmatomis ir projektiniais pasiūlymais, pateiktas 1 lentelėje.

1 lentelė. Preliminarus lėšų poreikis Slėnio MTEP ir technologijų perdavimo infrastruktūrai plėtoti

Objekto pavadinimas	Darbai	Bendras preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (Vilnius, Saulėtekio alėja)	laboratorijų pastatų komplekso (apie 33 000 kv. metrų) statyba	166 000
	atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas	101 500
Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro (Vilnius, Saulėtekio al. 10) plėtra	apie 650 kv. metrų antstato pastato antrajame ir trečiajame aukštuose statyba	4 000
	nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso NAGLIS įrangos įsigijimas	8 700
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centras (Vilnius, Saulėtekio al. 11)	atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas	21 000
MTP plėtros antrasis plėtros etapas	MTP 2-ojo korpuso statyba ir inžinerinės infrastruktūros įrengimas	82 200
Iš viso		383 400

IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

13. Programos uždavinius atitinka įgyvendinimo priemonės. Programos priemonėse numatytų pavienių projektų įgyvendinimo priežiūrą atlieka 2 lentelėje nurodyti vykdytojai, kurie teikia informaciją, reikalingą projektams administruoti.

2 lentelė. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės

Uždaviniai	Priemonės	Vykdytojai	Vykdymo metai	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
				iš viso	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais
1. Sutelkti vienoje teritorijoje fizinių ir technologijos mokslų sričių ir civilinės inžinerijos krypčių mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, pertvarkyti fizinių mokslų valstybės institutų tinklą, išplėtoti Slėnio proveržio krypčių veiklai būtinų mokslo ir studijų institucijų tiriamąją bazę ir sutelkti mokslinį potencialą	1.1. Pastatyti Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastatų kompleksą	Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fizikos institutas, Chemijos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas	2009-2011	66 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	49 000		17 000
				90 000 (Valstybės turto atnaujinimo programa)		90 000
				10 000 (Valstybės investicijų programa)			10 000
	1.2. Įsigyti Nacionaliniam fizinių ir technologijos mokslų centrui skirtą atviros prieigos mokslo ir technologinę įrangą	Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fizikos institutas, Chemijos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas	2009-2012	100 300 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	15 000	20 000	59 000	6 300
				1 200 (kitos lėšos)	300	400	500
	1.3. Pastatyti Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antstatą	Vilniaus universitetas	2009-2010	4 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	3 000	1 000
	1.4. Įsigyti Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso NAGLIS įrangą	Vilniaus universitetas	2009-2011	8 700 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	2 000	5 000	1 700
	1.5. Įsigyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centrui skirtą atviros prieigos mokslo ir technologinę įrangą	Vilniaus Gedimino technikos universitetas	2009-2011	21 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	9 000	8 000	4 000
	1.6. Perkelti Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakultetą, Mechanikos fakultetą ir Transporto inžinerijos fakultetą	Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas	2010-2013	250 000 (Valstybės turto atnaujinimo programa)		1 500	94 500	110 000	44 000
	1.7. Įsteigti Slėnio asociaciją	Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociacija, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas, viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“ ir kiti subjektai	2008	–
	1.8. Koordinuoti Programos įgyvendinimą	Slėnio asociacija	2009-2012	3 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)	759	900	731	610
2. Plėtoti mokslo ir verslo bendradarbiavimo infrastruktūrą (MTP), kuri apimtų ir verslo inkubatoriaus infrastruktūrą, skirtą įsteigtų naujų aukštųjų	2.1. Vykdyti Slėnio MTP plėtros antrąjį etapą	viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, Vilniaus universitetas	2009-2012	40 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas) (iš jų 15 000 inžinerinei infrastruktūrai)	6 500	25 500	8 000
				42 200 (kitos lėšos)	2 200	10 000	20 000	10 000
technologijų bendrovių augimui skatinti, ir technologijų centrą, skirtą naujoms technologijoms demonstruoti ir testuoti – paversti inovatyviomis paslaugomis ir produktais	2.2. Plėtoti verslumo ir inovacijų skatinimo paslaugas	viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“, Vilniaus universitetas	2009-2012	2 356 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)	500	500	1 000	356
				2 250 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)	500	1 000	500	250
				394 (kitos lėšos)			194	200

V. PROGRAMOS PRIEMONIŲ, ATITINKANČIŲ UŽDAVINIUS, PROJEKTŲ FINANSAVIMO ŠALTINIAI

14. Programos priemones atitinkantys pavieniai projektai įgyvendinami pagal ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) projektų administravimo ir finansavimo ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo procedūrą, vykdytojai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.

3 lentelė. Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai

Projekto Nr.	Programos priemones atitinkantys projektai	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų	Finansavimo šaltiniai, tūkst. litų
			Švietimo ir mokslo ministerija		Ūkio ministerija Europos regioninės plėtros fondas	Valstybės turto atnaujinimo programa	Valstybės investicijų programa	Kiti
			Europos regioninės plėtros fondas	Europos socialinis fondas
1.	Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra
1.1.	Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastatų komplekso statyba	166 000	66 000			90 000	10 000
1.2.	Nacionaliniam fizinių ir technologijos mokslų centrui skirtos atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas	101 500	100 300					1 200
1.3.	Antstato, išsidėsčiusio Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antrajame ir trečiajame aukštuose, statyba	4 000	4 000
1.4.	Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso NAGLIS įrangos įsigijimas	8 700	8 700
1.5.	Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centrui skirtos atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas ir įdiegimas	21 000	21 000
1.6.	Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto perkėlimas	250 000				250 000
1.8.	Programos įgyvendinimo koordinavimas	3 000		3 000
2.	MTP sukūrimas ir plėtra
2.1.	MTP plėtros antrasis etapas	82 200			40 000			42 200
2.2.	Verslumo ir inovacijų skatinimo paslaugų plėtra	5 000		2 356	2 250			394
	Iš viso	641 400	200 000	5 356	42 250	340 000	10 000	43 794

VI. PRELIMINARUS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO GRAFIKAS

15. Programos priemonių vykdytojai ir Slėnio asociacija įvertina Programos įgyvendinimo grafiką vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

4 lentelė. Preliminarus programos įgyvendinimo grafikas

		2008 metai	2009 metai				2010 metai				2011 metai				2012 metai				2013 metai
		IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV	I	II	III	IV
1.	Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra
1.1., 1.2	Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro sukūrimas, statyba, laboratorijų įrengimas
1.3., 1.4.	Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso NAGLIS sukūrimas
	Antstato, išsidėsčiusio pastato antrajame ir trečiajame aukštuose, statyba, laboratorijų įrengimas
1.5.	Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centro sukūrimas, technologinės įrangos įsigijimas ir instaliavimas:
	laboratorijų įrengimas
	investicinio ir techninio projektų parengimas
	statyba ir įrengimas
1.6.	Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto perkėlimas
1.8.	Programos įgyvendinimo koordinavimas
2.	MTP sukūrimas ir plėtra
2.1.	MTP plėtros antrasis etapas
	investicinio ir techninio projektų parengimas
	statyba ir įrengimas
2.3.	Verslumo ir inovacijų skatinimo paslaugų plėtra

VII. Pagrindiniai programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

16. Programos uždavinius atitinkančių priemonių stebėsenos rodikliai įgyvendina Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų vykdytojai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų rodiklius Slėnio asociacijai.

5 lentelė. Programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

Rodiklio tipas	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai (Programos dalis)
Priemonės rodiklis	1. MTEP infrastruktūros plėtra
Produkto	MTEP bazės plėtros projektų	skaičius	25
Rezultato	sukurta ir veikia mokslinių tyrimų centrų	skaičius	3
	sukurtų bendro naudojimo (atviros prieigos) mokslinių laboratorijų bendras plotas	kv. metrai	16000
	įkurta (įranga aprūpinta) mokslinių laboratorijų	skaičius	33
	sukurta bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų	skaičius	60
	vykdoma MTEP projektų:	skaičius
	nacionalinių	skaičius	100
	tarptautinių	skaičius	30
	pagal Lietuvos ūkio subjektų užsakymus	skaičius	20
	pasirašyta MTEP bendradarbiavimo sutarčių tarp mokslinių tyrimų institucijų ir įmonių (iki 2013 metų)	skaičius	40
	sukurta ir įdiegta techninių galimybių studijų pagrindu programų	procentais	15
	sukurta naujų studijų programų	skaičius	10
	publikacijų tarptautiniuose žurnaluose	skaičius	2500
	naujų europinių tarptautinių patentų	skaičius	210
	apgintų disertacijų Slėnio proveržio krypčių temomis	skaičius	80
	2. Slėnio technologijų perdavimo ir plėtros sistemos infrastruktūra ir gebėjimų ugdymas
Projektas	technologijų perdavimo, komunikavimo funkcijas atliekančių centrų infrastruktūros kūrimo projektų	skaičius	1
Produkto	MTEP ir inovacijų aplinkos gerinimo projektų	skaičius	5
	organizuota tarptautinių renginių ir mugių	skaičius	5
	įsteigtų naujų žinioms imlių įmonių (per 3 metus po Programos įgyvendinimo)	skaičius	20
Rezultato	smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų, įsikūrusių mokslo ir technologijų parke ir verslo inkubatoriuje (per 3 metus po Programos įgyvendinimo)	skaičius	40
	kasmet įgyvendintų bendrų su mokslo ir tyrimų institucijomis projektų	skaičius	15
	įmonių, pasinaudojusių inovacijų paramos paslaugomis	skaičius	40
	pritraukta privačių investicijų	mln. litų	250

VIII. Programos organizacinis planas

17. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti (6 lentelė).

6 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės

Organizacinės priemonės	Tikslai, uždaviniai, funkcijos
Asociacijos veikla	Asociacijos funkcijos: Slėnio tikslų įgyvendinimas; Slėnio partnerių interesų derinimas; Slėnio partnerių interesų atstovavimas; Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių; Slėnio plėtros koordinavimas; Programos įgyvendinimas, veiklos ir projektų prioritetinimas; pridėtinės vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei; Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas; Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas; Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas; horizontalaus bendradarbiavimo tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) užtikrinimas siekiant efektyviai naudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius; efektyvaus mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas; sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus naudojimas
Slėnio sutartis	Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos: Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius Slėnio infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus išlaikyti infrastruktūrą; mokslo ir verslo subjektai dalyvauja įgyvendinant konkrečius Slėnio veiklos projektus trumpalaikių sutarčių pagrindu; kuriamos darbo vietos mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti

IX. Programos valdymo schema

18. Slėnio plėtrai koordinuoti, mokslo, studijų ir verslo interesams derinti steigiama Slėnio asociacija. Asociacijos steigėjai ir nariai gali būti  mokslo ir studijų institucijos ir jų asociacijos, viešojo administravimo įstaigos, verslo subjektai, paramos verslui organizacijos, verslo ir kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį. Asociacijos struktūra pateikta 4 paveiksle.

4 pav. Slėnio asociacijos struktūra

19. Slėnio asociacija įgyvendina Slėnio tikslus, derina Slėnio partnerių interesus ir jiems atstovauja, aprobuoja Slėnio plėtros dokumentus tarp Slėnio partnerių, koordinuoja Slėnio plėtrą, prioritetina veiklą ir projektus, užtikrina pridėtinės vertės kūrimą, duosiantį naudos mokslui, studijoms, verslui ir visuomenei, užtikrina Slėnio efektyvų valdymą, matuoja, stebi ir vertina Slėnio veiklos rodiklius, viešina Slėnio veiklą ir rezultatus, užtikrina atvirą veiklą, užtikrina horizontalų bendradarbiavimą tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) siekiant efektyviai naudoti turimą turtą, mokslinius rezultatus ir išteklius, užtikrina efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą, taip pat kad būtų organizuojama atvira prieiga prie MTEP infrastruktūros pagal Švietimo ir mokslo ministerijos taisykles. Už pavienių Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai. Efektyviam asociacijos valdymui užtikrinti sudaroma asociacijos valdyba, kurioje paritetiniais pagrindais atstovaujama mokslo ir studijų institucijoms, verslo subjektams ir kurios veikloje dalyvauja valdžios institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos ir (ar) Ūkio ministerijos) atstovai.

20. Numatoma, kad mokslo ir verslo sąveiką Slėnyje koordinuos viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas bus užtikrintas tokiomis priemonėmis:

20.1. mokslinio potencialo ir verslo poreikių Slėnio veiklos srityse tyrimai ir praktinių sąveikos grandžių organizavimas;

20.2. palankių sąlygų kurti „pumpurines“ įmones sudarymas, eksperimentinės gamybos organizavimas, inkubavimas;

20.3. žinių ir technologijų mainai, specializuotos paslaugos.

X. ATSKIRŲ PROJEKTŲ VALDYMAS

21. Kiekvienam Slėnyje vykdomam stambiam investicijų projektui administruoti sudaroma projekto valdymo grupė ir (ar) projekto administracija.

22. Slėnyje vykdomiems projektams sudaromos jungtinės veiklos ir partnerystės sutartys, kuriose konkrečiai įvardijamos pareiškėjo ir partnerio (jeigu pareiškėjas turi partnerių) funkcijos apibrėžiant projekto veiklą ir vaidmenį, naudojantis projekto rezultatais.

23. Programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal šiame apraše pateiktus rodiklius atlieka viešosios įstaigos Centrinė projektų valdymo agentūra ir Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija.

24. Projektų, susijusių su pastatų statyba ir rekonstravimu, pareiškėjai yra juridiniai asmenys, panaudos teise valdantys Slėnio teritorijoje esančią valstybės žemę. Pareiškėjais gali būti ir juridiniai asmenys, patikėjimo arba nuosavybės teise valdantys rekonstruojamus pastatus.

25. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro infrastruktūros sukūrimą ir jam skirtos įrangos įsigijimą koordinuos švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta projekto parengimo koordinavimo ir valdymo grupė, į kurią bus įtraukti 2 universitetų atstovai (Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto), 2 Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociacijos (vėliau – valstybės mokslo instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) atstovai ir vienas Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas.

26. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro infrastruktūros sukūrimo projekto pareiškėjas yra Vilniaus universitetas, o partneriai – Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Fizinių ir technologijos mokslų institutų asociacija, kurios pagrindu bus įsteigtas valstybės mokslo institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras.

26.1. Pastačius Nacionalinį fizinių ir technologijos mokslų centrą, dalis patalpų, kuriose įsikurs Fizinių ir technologijos mokslų centras, bus jam perduota patikėjimo ar panaudos teise.

26.2. MTP antrojo pastato statybos projekto pareiškėjas bus viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“.

XI. Programos priežiūros, stebėsenos grupės ir operatoriai

27. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu sudaroma Slėnio taryba, kuri atlieka Programos įgyvendinimo koordinavimo funkciją (5 pav.):

27.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;

27.2. vertina įgyvendinant Programą pasiektą pažangą;

27.3. prireikus svarsto Programos pakeitimų būtinumą ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai.

5 pav. Programos įgyvendinimo schema

XII. Programos komunikacijos (viešinimo) planas

28. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos Slėnio asociacija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu) ir už pavienių Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą, interneto puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė vaizdo medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kita). Pagrindinės numatomos viešinimo priemonės:

28.1. informacinės medžiagos rengimas;

28.2. informacijos viešinimo internete organizavimas;

28.3. informavimas ir viešinimas televizijos laidose;

28.4. informavimas ir viešinimas radijo laidose;

28.5. informavimas ir viešinimas spaudoje;

28.6. leidinių leidyba ir platinimas;

28.7. konferencijos;

28.8. renginiai.

XIII. Programos rizikos valdymo planas

29. Programos priemonių vykdytojai ir Slėnio asociacija detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

7 lentelė. Programos įgyvendinimo rizikos vertinimas

Eil.Nr.	Rizikos tipas	Rizikos aprašymas	Rizikos mažinimo priemonės
1.	Investicijų ir jų finansavimo rizika:
1.1.	Investicijų vertės didėjimas	investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą skaičiavimų	potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė
1.2.	Mažesnė už numatytą finansinio projekto nauda	daromos investicijos gali atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose	panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas
2.	Ekonominė rizika:
2.1.	Ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas	vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus	pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas
3.	Techninė ir technologinė rizika:
3.1.	Investicijų kokybė	tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą	patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas
3.2.	Vėlavimas	projekto įgyvendinimo plane numatyta įvairi veikla dėl įvairių priežasčių gali vėluoti	sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams)
4.	Kita rizika – organizacinė	pasikeičia vadovas, atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kuris kitas komandos narys	užduočių Programos įgyvendinimo komandai paskirstymas taip, kad komandos nariai galėtų vienas kitą pakeisti

XIV. Programos LĖŠŲ NAUDOJIMO PLANAS

30. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų vykdytojai atskirai teikia informaciją apie pavienių projektų lėšų poreikį Programos koordinatoriams.

8 lentelė. Programos lėšų naudojimo planas

Priemonės	Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų
	2009 metais	2010 metais	2011 metais	2012 metais	2013 metais
1.1. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centro pastato statyba	49 000	90 000	27 000
1.2. Nacionalinio fizinių ir technologijos mokslų centrui skirtos atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas	15 300	20 400	59 500	6 300
1.3. Antstato, išsidėsčiusio Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centro pastato antrajame ir trečiajame aukštuose, statyba	3 000	1 000
1.4. Nacionalinės ir tarptautinės prieigos daugiafunkcio itin trumpų impulsų lazerinio komplekso NAGLIS įrangos įsigijimas	2 000	5 000	1 700
1.5. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centrui skirtos atviros prieigos mokslo ir technologinės įrangos įsigijimas	9 000	8 000	4 000
1.6. Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Elektronikos fakulteto, Mechanikos fakulteto ir Transporto inžinerijos fakulteto perkėlimas		1 500	94 500	110 000	44 000
1.8. Programos įgyvendinimo koordinavimas	759	900	731	610
2.1. MTP plėtros antrasis etapas	8 700	35 500	28 000	10 000
2.2. Verslumo ir inovacijų skatinimo paslaugų plėtra	1 000	1 500	1 694	806

_________________