FINANSINIŲ NUSIKALTIMŲ TYRIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VIDAUS REIKALŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL NOTARAMS IR TEISĘ ATLIKTI NOTARINIUS VEIKSMUS TURINTIEMS ASMENIMS SKIRTŲ NURODYMŲ, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMUI, PATVIRTINIMO
2005 m. birželio 23 d. Nr. 53-V
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) 4 straipsnio 6 dalimi,
tvirtinu Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui (pridedama).
PATVIRTINTA
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos
prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 53-V
nOTARAMS IR TEISĘ ATLIKTI NOTARINIUS VEIKSMUS TURINTIEMS ASMENIMS SKIRTI NURODYMAI, KURIAIS SIEKIAMA UŽKIRSTI KELIĄ PINIGŲ PLOVIMui
I. Bendrosios nuostatos
1. Šie Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui (toliau – Nurodymai), skirti Lietuvos Respublikos notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims, kurių pagrindinė veikla yra juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus.
2. Nurodymų paskirtis – padėti notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims savo veikloje tinkamai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus, užkertančius kelią pinigų plovimui.
3. Šiuose Nurodymuose vartojamos sąvokos: pinigų plovimas, pinigų plovimo prevencija, pinigai, turtas, klientas, operacijos su pinigais – yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502; 2003, Nr. 117-5318) (toliau – Pinigų plovimo prevencijos įstatymas) 2 straipsnyje.
II. Teisės aktai, reglamentuojantys pinigų plovimo prevencijos priemones ir atsakomybės už teisės aktų pažeidimą klausimus
5. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) (Žin., 1985, Nr. 1-1);
6. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 89-2741);
7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. 1331 „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas su pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 112-2840; 2002, Nr. 89-3801; 2004, Nr. 115-4303) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 930).
8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1409 „Dėl kliento atliekamų operacijų su pinigais ir sandorių registrų tvarkymo taisyklių“ (Žin., 2002, Nr. 89-3800; 2004, Nr. 115-4304) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 931).
9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1411 „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis operacija su pinigais ar sandoris laikomi įtartinais, sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3802; 2004, Nr. 115-4302) (toliau – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarimas Nr. 929).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimas Nr. 1441 „Dėl Įtartinų operacijų su pinigais sustabdymo ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 167-6127).
III. Kliento tapatybės nustatymas
11. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo nustatyti kliento tapatybę, dalyvaujant pačiam klientui ar jo atstovui prieš tvirtindami sandorius, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 Lt ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
12. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, Pinigų plovimo prevencijos įstatymo nustatytais atvejais privalantys nustatyti kliento tapatybę, pareikalauja iš kliento jo tapatybę identifikuojančių galiojančių dokumentų, kuriuose privalo būti šie duomenys:
12.1. fizinių asmenų:
12.1.2. asmens kodas (taikoma Lietuvos Respublikos piliečiams ir užsieniečiams, turintiems leidimus nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
12.1.3. gimimo data, leidimo laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje numeris ir jo galiojimo laikas (taikoma asmenims, turintiems leidimus laikinai apsigyventi Lietuvos Respublikoje);
12.1.4. gimimo data, paso arba jį atitinkančio kelionės dokumento numeris, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsienio valstybių piliečiams);
12.1.5. gimimo data, leidimo nuolat gyventi užsienio valstybėje numeris ir galiojimo laikas, jo išdavimo vieta ir data (taikoma užsieniečiams, nuolat gyvenantiems užsienio valstybėje);
12.2. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų, užsienio valstybės įmonių filialų ir atstovybių – pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registravimo pažymėjimo numeris ir išdavimo data;
12.3. užsienio valstybių juridinių asmenų – pavadinimas, registracijos adresas, juridinio asmens registracijos ar kitokio veiklos įteisinimo duomenys;
12.4. atstovų, jeigu klientas atlieka Pinigų plovimo prevencijos įstatymo 10 str. 1–3 dalyse nurodytas operacijas arba sudaro sandorį per atstovą, – šių Nurodymų 12.1, 12.2 ir 12.3 punktuose nurodyti duomenys bei įgaliojimo rekvizitai (numeris, sudarymo data). Šiuo atveju pateikiami šių Nurodymų 12.1, 12.2 ir 12.3 punktuose nurodyti duomenys ir apie atstovaujamuosius.
13. Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims patariama ypatingą dėmesį atkreipti į asmenų be pilietybės ir užsieniečių pateikiamus tapatybę patvirtinančius dokumentus.
14. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo nustatyti kliento tapatybę prieš tvirtinant sandorį, t. y. tik sužinojęs sandorio sumą ir nustatęs, kad ji viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, notaras ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintis asmuo privalo pareikalauti, kad klientas pateiktų jo tapatybę patvirtinančius dokumentus. Rekomenduojama minėtų dokumentų pareikalauti ir tada, kai notarui ir teisę atlikti notarinius veiksmus turinčiam asmeniui kyla įtarimas dėl kliento tapatybės, sandorio teisėtumo ir kitais atvejais.
IV. Informacijos ir dokumentų saugojimas
16. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo tvarkyti registrą apie:
16.1. sandorius, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
18. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys nustato registro tvarkytojo kompiuterių, komunikacijų, technologinės ir biurų įrangos reikalavimus ir pateikia juos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba).
19. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys į registrą įrašo šią informaciją:
19.3. duomenis apie sandorį (nurodoma atlikimo data, pinigų suma, valiuta, kuria atliktas sandoris, sandorio atlikimo būdas (t. y. atsiskaityta grynaisiais pinigais, pavedimu, dalimis, išsimokėtinai ir pan.), trumpas sandorio turinys);
20. Duomenys į registrą turi būti įrašomi chronologine tvarka, remiantis sandorį patvirtinančiais dokumentais ar kitais juridinę galią turinčiais dokumentais, susijusiais su sandorio sudarymu.
21. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo saugoti sandorį patvirtinančius dokumentus ar kitus juridinę galią turinčius dokumentus ne trumpiau kaip 10 metų nuo sandorio sudarymo dienos. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos turi būti saugomos ne trumpiau kaip 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos. Registrų duomenys saugomi 10 metų nuo ryšių su klientu pabaigos.
22. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo užtikrinti, kad registro duomenys bus apsaugoti nuo neteisėto sunaikinimo, pakeitimo ar naudojimo.
V. Įtartinų operacijų SU pinigais nustatymas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos informavimas
24. Pagal Pinigų plovimo prevencijos įstatymą notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą:
25. Notaras ir asmuo, turintis teisę atlikti notarinius veiksmus, informaciją apie kliento sudaromą sandorį, kuris, kaip įtariama, gali būti susijęs su pinigų plovimu, praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai raštu, gali ir techninėmis teksto perdavimo priemonėmis, iš karto po sandorio sudarymo, nepaisydamas pagal sandorį kliento gaunamos ar mokamos pinigų sumos dydžio. Neatidėliotinais atvejais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai gali būti perduotas žodinis pranešimas (telefonu), kurį notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys nedelsdami patvirtina raštu.
26. Pranešime Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai apie įtartiną sandorį nurodoma:
27. Kriterijai, kuriais vadovaujantis sandoriai laikomi įtartinais, nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 929.
28. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys turi teisę informuoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą apie, jų manymu, įtartinus sandorius, nors jie neatitinka nė vieno nutarime numatyto kriterijaus. Įtarimą gali sukelti įvairios objektyvios ir subjektyvios aplinkybės, pvz.: dovanojama didelė grynųjų pinigų suma, klientas atlieka nebūdingus pagal amžių sandorius, ribotos atsakomybės kompanijų atliekami sandoriai, jei sutartyje nurodoma, kad klientas atsiskaito grynaisiais pinigais ir t. t.
29. Notarų rūmai, suderinę su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, patvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 22 d. nutarime Nr. 929 nustatytų kriterijų sąlyginius požymius.
30. Apie šių Nurodymų 24.2 punkte minimus kliento sandorius notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, vadovaudamiesi vieninteliu kriterijumi – pinigų sumos, kuri gaunama arba mokama pagal tvirtinamą sandorį, dydžiu. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privaloma pranešti apie visus sandorius, pagal kuriuos gaunama ar mokama pinigų suma viršija 50 000 litų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
31. Nustačius, kad sandoris viršija įstatyme nustatytą pinigų sumą, notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo:
32. Tokia informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai privalo būti pranešta nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sandorio sudarymo.
34. Nustačius, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateiktame pranešime apie kliento sudarytą sandorį trūksta duomenų, duomenys yra netikslūs ar pranešimas neatitinka nustatytos teikimo formos, notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys privalo pašalinti trūkumus ir nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, pakartotinai pateikti informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
35. Notarams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie sudaromus sandorius pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.
36. Pinigų plovimo prevencijos įstatyme nurodytos informacijos pateikimas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai nėra pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimas. Notarai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, pranešę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įstatymo nurodytą informaciją, negali būti traukiami atsakomybėn už pramoninės, komercinės ar bankinės paslapties atskleidimą, net jeigu patikrinus minėtą informaciją nustatoma, kad klientas nesiverčia nusikalstama veikla.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS