LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VANDENTVARKOS ŪKIO (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO) PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2005 m. sausio 12 d. Nr. D1-23
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015), 395 punktą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.1 punktu,
1. Tvirtinu Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategiją (pridedama).
2. Pavedu Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamentui organizuoti Priemonių programoje strategijos uždaviniams įgyvendinti nurodytų priemonių vykdymą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. D1-23
VANDENTVARKOS ŪKIO (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO) PLĖTROS STRATEGIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategijos (toliau – Strategija) rengimo tikslas – atsižvelgiant į esamą vandentvarkos ūkio būklę Lietuvoje ir Europos Sąjungos valstybių vandentvarkos valdymo principus, taip pat Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), bei Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nustatyti ilgalaikius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų politikos formavimo tikslus ir prioritetus, pagal kuriuos būtų rengiami bei tobulinami vandentvarkos veiklą reguliuojantys teisės aktai, infrastruktūros atnaujinimo bei plėtros programos ir priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą, ilgalaikį bei technine ir ekonomine prasme visiems vartotojams prieinamą socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą, kurių kokybė atitiktų nustatytus reikalavimus. Šios Strategijos nuostatų įgyvendinimo laikotarpis – iki 2010 metų.
2. Rengiant šią Strategiją, buvo laikomasi darnaus vystymosi, subsidiarumo, partnerystės ir socialinio teisingumo principų, orientuojantis į ES valstybių vandentvarkos valdymo modelius bei vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatančia Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, taip pat remiantis Europos bendrijų komunikatu Europos Parlamentui dėl bendrųjų interesų paslaugų, kurios yra Europos visuomenės modelio esminis elementas ir turi lemiamą įtaką piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai bei ekonomikai. Bendro intereso paslaugos, kurioms priskirtas ir vandens tiekimas bei nuotekų tvarkymas, turi būti teikiamos vadovaujantis šiais principais: visuotinumas, tęstinumas, paslaugų kokybė, prieinamumas ir vartotojų apsauga. Šių principų įgyvendinimas užtikrins socialinę ir teritorinę sanglaudą ir Europos ekonomikos konkurencingumą.
3. Šios Strategijos tikslai ir uždaviniai nustatyti naudojantis užsienio ir Lietuvos konsultantų atliktomis studijomis, kuriose analizuojama esama Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio situacija bei vykdomos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio plėtros programos.
4. Nustatant šios Strategijos tikslus ir uždavinius, laikytasi nuostatos, kad modernizavus valstybės ekonominę politiką bei naudojant Europos Sąjungos finansinę ir techninę paramą, Lietuva iki 2020 metų turėtų 2,5–3 kartus padidinti bendrąjį vidaus produktą ir pasiekti esamą Europos Sąjungos šalių vidurkį.
II. VANDENTVARKOS ŪKIO (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO) BŪKLĖS ANALIZĖ
Vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas
6. Lietuvos Respublikos vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas vien iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs ištekliai sudaro apie 3,2 mln. m3/p. Paskutiniaisiais metais vandens suvartojimo poreikis nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln. m3/p. Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali išaugti iki 0,9-1 mln. m3/p., taigi vandens atsargos artimiausius 20 metų bus pakankamos. Lietuvoje naudojami požeminio vandens ištekliai daugeliu atveju yra geros kokybės, todėl brangių vandens gerinimo technologijų taikymo poreikis nedidelis. Pagrindinės kokybės problemos, kurias reikia spręsti artimiausioje ateityje, yra padidinta geležies, mangano ir fluoro koncentracija požeminiame vandenyje. Šiuo metu geležis šalinama 64 Lietuvos miestuose arba iš 70 % viso centralizuotai tiekiamo vandens. Siekiant visiškai išspręsti šią problemą, būtinas ir vamzdynų renovavimas arba keitimas antriniam geležies teršimui išvengti. Iš viso šios problemos sprendimui planuojama investuoti apie 800 mln. litų. Vanduo su padidinta fluoro koncentracija tiekiamas apie 128 000 gyventojų Šiaurės-Vakarų regione. Padidinta fluoro koncentracija gali būti kenksminga žmonių sveikatai, todėl ši problema turi būti sprendžiama pirmoje eilėje. Šiai problemai išspręsti būtina ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių (kitų vandeningų horizontų) arba statyti fluoro šalinimo įrenginius. Šios priemonės kainuos mažiausiai 10 mln. Lt.
7. Centralizuotai tiekiamu vandeniu Lietuvoje aprūpinama apie 66 % visų šalies gyventojų (90-95 proc. didžiųjų miestų gyventojų ir apie 20-30 proc. kaimo gyventojų). Apie 1 mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai yra užterštas ir neatitinka reikalavimų geriamajam vandeniui.
8. Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tuo metu galiojusius reikalavimus buvo valoma tik 25 % surenkamų nuotekų. Atgavus Nepriklausomybę, pagrindinis valstybės dėmesys aplinkosaugos srityje buvo skiriamas miestų nuotekų valymui. Per paskutinius 14 metų į didžiųjų miestų nuotekų valymo įrenginių statybas buvo investuota apie 1,2 milijardo litų, todėl šiuo metu pagal galiojančius reikalavimus valoma 69 % centralizuotomis sistemomis surenkamų nuotekų. Nevalomos arba nepakankamai valomos yra mažų miestelių ir kaimų nuotekos, kurių dalis bendrame surenkamų nuotekų kiekyje nors ir nėra didelė, tačiau objektų skaičius yra labai didelis, todėl sąlyginė problemos sprendimo kaina (investicijų poreikis vienam gyventojui ar pan.) yra gerokai didesnė už analogiškų priemonių įgyvendinimą didžiuosiuose miestuose. Mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse apie 600 nuotekų valymo įrenginių yra susidėvėję, todėl juos būtina modernizuoti ar pastatyti naujus. Lietuvoje centralizuoto nuotekų surinkimo ir tvarkymo paslauga prieinama tik 58 % visų gyventojų, tačiau kaimo vietovėse šis rodiklis daug mažesnis.
9. Vadovaudamasi Europos Sąjungos Tarybos direktyva „Dėl miesto nuotekų valymo“ Nr. 91/271/EEB, Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį laiko grafiką:
1) nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, turinčiose daugiau kaip 2000 g. e. (gyventojų ekvivalentą), turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos;
2) nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, turinčių 10 000 ar daugiau g. e., nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;
3) nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, turinčių nuo 2000 g. e. iki 10 000 g. e., nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;
10. Pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Dauguma vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių priklauso (nuosavybės teise arba per akcijas) savivaldybėms. Lietuvoje vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus valdymas yra labai išskaidytas – iš viso paslaugas teikia daugiau nei 700 įmonių.
11. Centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio ilgalaikio turto vertė sudaro apie 3,5 milijardus litų, jo nusidėvėjimas 40-50 %, o bendras infrastruktūros panaudojimas tesiekia 30 %. Per paskutinius 14 metų į šį ūkį investuota apie 1,5 milijardo litų, tarp jų skolintų lėšų dalis sudaro 350 mln. litų. Nors vandens sektoriaus veiklos efektyvumas pastaraisiais metais pagerėjo, tačiau dauguma įmonių ir toliau dirba nuostolingai. Todėl neužtikrinamas pakankamas ir ilgalaikis vandens paslaugų finansavimas. Taigi sąnaudų susigrąžinimo principas, nustatytas ES Vandens politikos direktyvoje, lieka neįgyvendintas.
12. Dabartiniu metu gyventojų išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2-2,5 % šeimos pajamų, tačiau šis rodiklis daug didesnis kaimo regionuose, kuriuose kainos yra kelis kartus aukštesnės, o vartotojų pajamos mažesnės. Skiriasi ir vandens suvartojimas – miestuose 1 žmogui tenka apie 90-100 litrų per parą vandens, o kaime 50-60 litrų per parą, tai yra mažiau, nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti. Planuojama, kad 2025 metais vandens suvartojimas turėtų būti vidutiniškai 150 l/parą 1 žmogui.
13. Pagal suvartojamo vandens ir pašalinamų nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: 62 proc. suvartojamo kiekio tenka gyventojams, 21 proc. – pramonei ir 17 proc. – komunaliniam-buitiniam sektoriui.
14. Bendri investiciniai poreikiai vandens ūkiui, kurie įgyvendintų sveikatingumo, visuotinumo ir prieinamumo principus bei aplinkosauginius reikalavimus, sudaro apie 3,5 milijardus litų. 85 proc. visų investicijų miestų ir miestelių, kuriuose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų, vandentvarkos sistemų sutvarkymui planuojama gauti iš Sanglaudos fondo. Likusią investicijų dalį turės padengti valstybė, savivaldybės arba vandenį tiekiančios ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės. Vandentvarkos sistemų sutvarkymui miesteliuose ir kaimuose, kuriuose gyvena mažiau kaip 500 gyventojų, galės būti naudojama struktūrinių fondų parama. Struktūrinių fondų parama gali sudaryti iki 75 procentų projekto vertės, likusią dalį turės padengti savivaldybės, įmonės ar valstybės biudžetas.
15. Apibendrinant vandens sektoriaus dabartinę būklę, akivaizdu, kad ūkio plėtra yra labai netolygi ir nesubalansuota miestuose ir kaimo vietovėse – daugiau kaip 30 proc. šalies gyventojų vandens paslaugos neprieinamos. Dėl šios priežasties kaimo regionuose apribota ir ekonominė plėtra. Tokiu būdu galima teigti, kad bendrų interesų paslaugoms nustatyti kriterijai Lietuvoje neįgyvendinti. Dabartinė vandens ūkio struktūra dėl didelio jos valdymo išskaidymo negalės užtikrinti pakankamų pajamų ilgalaikei ir savarankiškai tiekėjų veiklai bei vartotojų poreikių tenkinimui.
16. Vandens paslaugos yra bendro intereso paslaugos. Tai reiškia, kad jos turi būti ne tik aukštos kokybės, bet ir visuotinos. Todėl, pertvarkant vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valdymą, būtina siekti, kad mažėtų vandens tiekimo bei nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo skirtumai kaimuose ir miestuose bei atskiruose šalies regionuose.
Netolygumų palyginimas
Netolygumų įvertinimo lentelė
| Analizuojamas rodiklis (pagal prioritetą) |
Rodiklio matmuo |
Metai |
Rodiklio vertė Lietuvoje |
Rodiklio vertė ES (vidurkis) |
Netolygumo laipsnis |
| Nuotekų išvalymas iki nustatytų reikalavimų |
Iki nustatytų reikalavimų išvalomų nuotekų dalis, procentais |
2003 |
69,00 % |
492 % |
didelis |
| Vandens suvartojimas buityje |
Suvartojamo vandens kiekis, litrais gyventojui per dieną |
2003 |
74 l |
150 l |
didelis |
| Centralizuotai tiekiamo geriamojo vandens kokybė |
Centralizuotai tiekiamo reikalavimus atitinkančio geriamojo vandens dalis, procentais |
2003 |
63 % |
90 % |
didelis |
| Centralizuotas vandens tiekimas kaimo gyvenvietėse |
Kaimo gyvenvietėse (iki 2000 gyventojų) centralizuotai tiekiamo vandens vartotojų skaičius, procentais nuo visų tokių gyvenviečių gyventojų skaičiaus |
2003 |
34,00 % |
80 % |
didelis |
Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizė
17. Stiprybės:
17.2. palankios sąlygos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio teisinio reglamentavimo tobulinimui;
17.4. sukurta didelė dalis centralizuotam vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui reikalingos infrastruktūros;
17.7. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai palankūs teritorijų planavimo principai;
18. Silpnybės:
18.1. nepakankama ir nenuosekli vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuojanti teisinė bazė;
18.2. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo savikainos augimo kaimo gyvenamosiose vietovėse tempai didesni negu vartotojų pajamų didėjimas;
18.3. daugelis vandens įmonių (ypatingai mažosios) dirba nuostolingai, nepajėgios savarankiškai investuoti (skolintis) ir neatitinka reikalavimų ES paramai gauti;
18.4. statybų ir centralizuotos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra nesubalansuota;
18.6. didžioji dalis sukurtos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi;
18.7. „sąnaudų susigrąžinimo“ principas netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai;
19. Galimybės:
19.4. sudaryti prielaidas privataus sektoriaus dalyvavimui vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio vystyme bei valdyme;
20. Grėsmės:
20.2. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų disproporcijos augimas miestuose ir kaimo regionuose;
20.3. nesugebėjimas pasinaudoti ES fondų finansine parama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimų įgyvendinimui mažose aglomeracijose;
20.4. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla gali išlikti ekonomiškai neatsiperkanti ir reikalaus valstybės paramos;
III. VANDENTVAKOS ŪKIO (VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ ŠALINIMO) RAIDOS VIZIJA
21. Siekti, kad vandentvarkos ūkis (vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas) taptų pažangia, savarankiška, visuomenės poreikius ir interesus tenkinančia, visaverte Lietuvos ūkio dalimi, užtikrinančia nepertraukiamą, ilgalaikį technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamą gyvybiškai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizavus ir išplėtus vandens teikimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei pertvarkius vandens tiekimo paslaugų valdymą ir reguliavimą, bus sudarytos sąlygos patikimai ir saugiai teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinant nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Vandens sektoriaus esminį pertvarkymą planuojama įgyvendinti keičiant vandens paslaugų valdymą, kuris sudarytų prielaidas vandens tiekėjų stambėjimui. Taip pat didinant vandens tiekėjų savarankiškumą bei atsakomybę, turės būti išplėstas jų veiklos teisinis reglamentavimas bei kontrolė. Vandens paslaugų patikimumui ir saugumui vartotojams užtikrinti valstybinis reguliavimas bus detalizuotas, tikslinant valstybės institucijų funkcijas.
IV. STRATEGIJOS TIKSLAS
22. Vandentvarkos ūkio (vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo) plėtros strategijos tikslas – nustatyti tokias veiklos kryptis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo srityje, kad būtų sudarytos prielaidos reikalavimus ir poreikius atitinkančiai vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio raidai. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkis privalo funkcionuoti taip, kad visoje šalies teritorijoje centralizuotai (viešai) tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir abonentų aptarnavimo kokybei nustatytus reikalavimus bei kad būtų sudarytos palankios sąlygos kuo didesniam gyventojų ir kitų potencialių abonentų skaičiui optimaliomis sąlygomis ir kainomis gauti viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.
V. STRATEGIJOS UŽDAVINIAI
23. Numatomi šie uždaviniai Strategijos tikslui pasiekti:
23.1. užtikrinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitikimą sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams bei užtikrinti nepertraukiamą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimą;
23.2. didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą (visuotinumą) bei užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą;
23.4. sumažinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio būklės netolygumus kaimuose ir miestuose bei visoje šalies teritorijoje (atskirose savivaldybėse, regionuose ir pan.);
VI. PRIEMONIŲ PROGRAMA STRATEGIJOS UŽDAVINIAMS ĮGYVENDINTI
| Uždaviniai |
Priemonės |
Įgyvendinimo laikotarpis |
| 1 |
2 |
4 |
| 1. Užtikrinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų atitikimą sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimams bei užtikrinti nepertraukiamą centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimą |
1.1. Koordinuoti valstybės biudžeto, ES paramos fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšų panaudojimą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacijai ir plėtrai, užtikrinant ES reikalavimų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse įgyvendinimą. |
Pagal įsipareigojimus ES (direktyvų reikalavimus) |
| 1.2. Rengiamame Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyti, kad savivaldybės neprarastų (neturėtų teisės prarasti) galimybės disponuoti jų teritorijoje esančia centralizuotam (viešajam) vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirta infrastruktūra (vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra negalėtų būti privatizuojama). |
2005 m. IV ketv. |
|
| 2. Didinti centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą (visuotinumą) bei užtikrinti efektyvų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą |
2.1. Koordinuojant valstybės biudžeto, ES paramos fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšų naudojimą, siekti, kad visose aglomeracijose (nepriklausomai nuo jų dydžio) būtų vykdoma reikalavimus atitinkanti vandentiekio ir kanalizacijos tinklų plėtra. |
2015 m. |
| 2.2. Rengiamame Įstatyme reglamentuoti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo procesą. |
2005 m. IV ketv. |
|
| 2.3. Parengti ir patvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo planų rengimo taisykles. |
2006 m. I ketv. |
|
| 2.4. Parengti ir patvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo tvarkos aprašą. |
2006 m. II ketv. |
|
| 2.5. Nustatyti reikalavimus vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą eksploatuojančio personalo (specialistų) kvalifikacijai ir sukurti kvalifikacijos vertinimo tvarką. |
2006 m. III ketv. |
|
| 3. Didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio veiklos efektyvumą |
3.1. Parengti atsiskaitymų už patiektą vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. |
2006 m. |
| 3.2. Rengiamame Įstatyme reglamentuoti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo tvarką, užtikrinant sąnaudų susigrąžinimą bei „teršėjas moka“ principo įgyvendinimą. |
2005 m. IV ketv. |
|
| 3.3. Rengiamame Įstatyme nustatyti veiklos sąlygas viešąjį vandens tiekimą vykdančioms įmonėms. |
2005 m. IV ketv. |
|
| 4. Sumažinti centralizuotai (viešai) tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainų bei vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio būklės netolygumus kaimuose ir miestuose bei visoje šalies teritorijoje (atskirose savivaldybėse, regionuose ir pan.) |
4.1. Rengiamame Įstatyme nustatyti, kad savivaldybių teritorijose viešai geriamąjį vandenį tiektų bei nuotekų tvarkymo paslaugas teiktų ne daugiau kaip po vieną vandens tiekėją, kuris vienodomis sąlygomis užtikrintų vandens tiekimą bei nuotekų tvarkymą tiek miesto, tiek kaimo vietovėse. |
2006 m. I ketv. |
| 4.2. Koordinuoti ES paramos panaudojimą ir siekti, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio (infrastruktūros) būklė būtų gerinama tolygiai miestuose ir kaimuose. |
2007 m. I ketv. |
|
| 4.3. Atlikti detalią Lietuvos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio būklės analizę (ekonominę, socialinę, techninę ir pan.) ir, vadovaujantis jos rezultatais, parengti vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių stambinimo schemą (modelį). |
2006 m. II ketv. |
|
| 4.4. Parengti teisės aktą, nustatantį viešojo vandens tiekimo regionus (remiantis 4.3 priemonės įgyvendinimo rezultatais). |
2006 m. III ketv. |
|
| 4.5. Parengti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros perdavimo regioniniam vandens tiekėjui valdyti ir naudoti tvarkos aprašą. |
2006 m. IV ketv. |
|
| 4.6. Viename iš nustatytų viešojo vandens tiekimo regionų parengti pavyzdinį regioninės įmonės kūrimo projektą, kurio pagrindu parengti rekomendacijas kitų regionų savivaldybėms. |
2007 m. IV ketv. |
|
| 5. Pagerinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio valstybinio reguliavimo veiksmingumą, ginant vartotojų interesus |
5.1. Rengiamame Įstatyme nustatyti, kad viešai geriamąjį vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių ekonominės veiklos efektyvumo kontrolę vykdytų valstybinis reguliatorius. |
2005 m. IV ketv. |
| 5.2. Parengti ir patvirtinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės standartą. |
2006 m. II ketv. |
|
| 5.3. Parengti viešosios vandens tiekimo sutarties standartines sąlygas. |
2006 m. III ketv. |
|
| 5.4. Rengiamame Įstatyme nustatyti viešųjų vandens tiekėjų veiklos licencijavimą ir parengti licencijavimo taisykles. |
2006 m. III ketv. |
______________