VALSTYBINĖS KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJOS
NUTARIMAS
Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašo patvirtinimo
2011 m. liepos 29 d. Nr. O3-218
Vilnius
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), vadovaudamasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455, 2011, Nr. 89-4303), 28 punktu, n u t a r i a:
1. Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašą (pridedama).
2. Nustatyti, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašas taikomas skaičiuojant 2011 metų ir vėlesnių metų lyginamuosius rodiklius.
Patvirtinta
Valstybinės kainų ir energetikos
kontrolės komisijos
2011 m. liepos 29 d.
nutarimu Nr. O3-218
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO VEIKLOS LYGINAMOSIOS ANALIZĖS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos lyginamosios analizės aprašu (toliau – Aprašas) siekiama sudaryti prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą (Žin., 2006, Nr. 82-3260) (toliau – Įstatymas) ir užtikrinti patikimą bei kokybišką geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą abonentams (vartotojams) mažiausiomis sąnaudomis.
2. Aprašas nustato lyginamuosius geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo bei pardavimo veiklos efektyvumo rodiklius (toliau – Rodikliai), duomenų, reikalingų šių Rodiklių apskaičiavimui teikimo tvarką, Rodiklių apskaičiavimo ir įvertinimo tvarką, Rodiklių viešo skelbimo tvarką.
3. Apraše nustatyti Rodikliai taikomi visiems ūkio subjektams, Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijusiems teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas (toliau – Ūkio subjektas).
4. Apraše vartojamos šios sąvokos:
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, sutampantis su praėjusiais kalendoriniais metais.
Būtinosios sąnaudos – Ūkio subjekto pagrįstos sąnaudos geriamajam vandeniui tiekti, nuotekoms tvarkyti, pardavimo veiklai vykdyti. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu.
Lyginamoji analizė – Ūkio subjekto veiklos rodiklių palyginimas su kitų vandens tiekėjų, vykdančių atitinkamą veiklą ir pagal iš anksto žinomus kriterijus priskirtų atitinkamai vandens tiekėjų grupei, rodikliais, siekiant nustatyti ūkio subjekto būtinąsias sąnaudas.
Normatyvinis pagrindinės veiklos darbuotojų skaičius – darbuotojų skaičius, reikalingas įmonės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai aptarnauti.
Vandens tiekėjų grupė (toliau – Grupė) – tai dvi ar daugiau geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės, kurių teikiamų geriamojo vandens tiekimo paslaugų pardavimo kiekiai yra panašūs.
Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Įstatyme ir kituose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
II. ŪKIO SUBJEKTŲ SKIRSTYMAS Į GRUPES
5. Ūkio subjektai pagal ataskaitinio laikotarpio teikiamų vandens tiekimo paslaugų pardavimo kiekius skirstomi į penkias Grupes:
III. LYGINAMIEJI GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO, NUOTEKŲ TVARKYMO IR PARDAVIMO VEIKLOS EFEKTYVUMO RODIKLIAI
7. Derinant ūkio subjektų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainas, būtinosios sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis šiais Rodikliais:
7.1. elektros energijos sąnaudų rodikliai:
7.2. darbo užmokesčio sąnaudų rodikliai:
7.2.1. darbo intensyvumo indeksas. Rodiklis skaičiuojamas vandens gavybos, ruošimo ir pristatymo, nuotekų surinkimo, valymo, dumblo tvarkymo ir pardavimo veiklai;
7.2.3. paslaugų pagal sutartis vertė, tenkanti vienam normatyviniam pagrindinės veiklos darbuotojui per metus. Rodiklis skaičiuojamas vandens gavybos, ruošimo ir pristatymo, nuotekų surinkimo, valymo ir pardavimo veiklai;
7.2.4. normatyvinių pagrindinės veiklos darbuotojų skaičius, tenkantis vienam administracijos darbuotojui;
7.3. remonto medžiagų ir darbų sąnaudų rodikliai. Rodikliai skaičiuojami vandens gavybos, ruošimo ir vandens pristatymo, nuotekų surinkimo ir valymo veikloms:
7.3.1. vandens gavyboje patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis 1 vandens gavyboje naudojamam siurbliui;
7.3.2. vandens ruošime patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis 1 vandens ruošimui naudojamam įrengimui;
7.3.3. vandens pristatyme patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis 1 kilometrui požeminio vandens tinklo su vandens pakėlimo siurbliais;
7.3.4. nuotekų surinkime patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis 1 kilometrui nuotekų tinklo su nuotekų pakėlimo siurbliais;
7.4. paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų rodikliai. Rodikliai skaičiuojami vandens gavybos, ruošimo ir vandens pristatymo, nuotekų surinkimo ir valymo veiklai:
7.4.1. vandens gavyboje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis 1 vandens gavyboje naudojamam siurbliui;
7.4.2. vandens ruošime patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis 1 vandens ruošimui naudojamam įrengimui;
7.4.3. vandens pristatyme patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis 1 kilometrui požeminio vandens tinklo su vandens pakėlimo siurbliais;
7.4.4. nuotekų surinkime patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis 1 kilometrui nuotekų tinklo su nuotekų pakėlimo siurbliais;
8. Elektros energijos sąnaudų rodikliai:
8.1. elektros energijos suvartojimas vandens gavybos ir pristatymo veikloje (ESvt). Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens patiekti (išgauti ir pristatyti) į 100 m aukštį. Bendras vandens pakėlimo aukštis visuose gręžiniuose ir pakėlimo stotyse apskaičiuojamas remiantis svertiniu vidurkiu. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(1) |
,
čia:
EEvt – aktyvinės elektros energijos suvartojimas vandeniui išgauti ir pristatyti (kWh);
Qvp – pristatyto vandens kiekis (m3);
Hvg,vp – vidutinis svertinis vandens pakėlimo aukštis gręžiniuose ir pakėlimo stotyse (m);
8.1.1. vidutinis svertinis vandens pakėlimo aukštis gręžiniuose ir pakėlimo stotyse apskaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(1.1) |
,
čia:
Q1 – pirmo pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekis (m3);
H1 – pirmo pakėlimo stočių vidutinis svertinis vandens pakėlimo aukštis gręžiniuose ir pakėlimo stotyse (m). Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal 1.1 formulę, naudojant tik pirmo pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekį ir pakėlimo aukštį;
Q2 – antro pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekis (m3);
H2 – antro pakėlimo stočių vidutinis svertinis vandens pakėlimo aukštis gręžiniuose ir pakėlimo stotyse (m). Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal 1.1 formulę, naudojant tik antro pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekį ir pakėlimo aukštį;
Qn – trečiojo ir paskesnio pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekis (m3);
Hn – trečiojo ir paskesnio pakėlimo stočių vidutinis svertinis vandens pakėlimo aukštis gręžiniuose ir pakėlimo stotyse (m). Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal 1.1 formulę, naudojant trečiojo ir paskesnio pakėlimo stotyse pristatyto vandens kiekį ir pakėlimo aukštį;
8.2. elektros energijos suvartojimas vandeniui paruošti (ESvr). Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens paruošti. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(2) |
,
čia:
EEvr – aktyvinės elektros energijos suvartojimas ruošiant vandenį (kWh);
Qvr – paruošto vandens kiekis (m3);
8.3. elektros energijos suvartojimas nuotekoms surinkti (ESns). Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 nuotekų pakelti į 100 m aukštį. Bendras nuotekų pakėlimo aukštis visose nuotekų perpumpavimo stotyse apskaičiuojamas remiantis svertiniu vidurkiu. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(3) |
,
čia:
EEns – aktyvinės elektros energijos suvartojimas nuotekoms surinkti (kWh);
Qns – per nuotekų siurblines pratekėjęs nuotekų kiekis (m3);
Hns – vidutinis svertinis nuotekų pakėlimo aukštis nuotekų perpumpavimo stotyse (m). Šis rodiklis apskaičiuojamas pagal 8.1.1 punkte nurodytą svertinio vidurkio skaičiavimo formulę;
8.4. elektros energijos suvartojimas nuotekoms valyti (išskyrus dumblui tvarkyti) (ESnv). Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą, tenkantį vienai tonai išvalytų teršalų. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(4) |
,
čia:
EEnv – aktyvinės elektros energijos suvartojimas nuotekoms valyti (kWh);
U1 – atitekančių nuotekų užterštumas pagal BDS7 (mg/l);
U2 – išleidžiamų nuotekų užterštumas pagal BDS7 (mg/l);
Qnv – išvalytų nuotekų kiekis (tūkst. m3).
9. Darbo užmokesčio sąnaudų rodikliai:
9.1. Darbo intensyvumo indeksas (DIvg, DIvr, DIvp, DIns, DInv, DIdt, DIpv). Rodiklis parodo normatyvinį konkrečios veiklos darbuotojų skaičiaus santykį su konkrečioje veikloje faktiškai dirbančių darbuotojų skaičiumi. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(5) |
,
čia:
ND – normatyvinis vandens gavybos, ruošimo ir pristatymo, nuotekų surinkimo ir valymo, dumblo tvarkymo, pardavimo veiklos darbuotojų skaičius (žm.);
FD – faktinis vandens gavybos, ruošimo ir pristatymo, nuotekų surinkimo ir valymo, dumblo tvarkymo, pardavimo veiklos darbuotojų skaičius (žm.).
Darbuotojų skaičius pagal normatyvą skaičiuojamas pagal Aprašo 1 priedą.
9.2. Bendras darbo intensyvumo indeksas (DI). Rodiklis palygina, kiek darbuotojų pagal normatyvą ir faktiškai vykdo darbus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikloje. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(6) |
,
čia:
NPVD – normatyvinis pagrindinės veiklos darbuotojų skaičius (žm.);
FPVD – faktinis pagrindinės veiklos darbuotojų skaičius (žm.).
Ūkio subjekto būtinosioms sąnaudoms nustatyti, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai aptarnauti reikalingas darbuotojų skaičius nustatomas vadovaujantis Aprašo 10.2 rodikliu, jei reikia darbuotojų skaičių atskirose Ūkio subjekto veiklose, koreguojant pagal Aprašo 10.1 punkte apskaičiuotus rodiklius.
9.3. Paslaugų pagal sutartis vertė, tenkanti vienam normatyviniam pagrindinės veiklos darbuotojui per metus (PVvg, PVvr, PVvp, PVns, PVnv, PVpv). Rodiklis leidžia įvertinti įmonės darbo organizavimą, gebėjimą savo jėgomis atlikti eilinius ūkio darbus, taip pat nustato pagrindinės veiklos darbuotojų intensyvumą, t. y. parodo, kiek iš išorės įmonės perkamų paslaugų tenka vienam įmonės pagrindinės veiklos darbuotojui. Didesnis rodiklis reiškia, kad, esant optimaliam pagrindinės veiklos darbuotojų skaičiui (NPVD), įmonė daugiau paslaugų perka iš išorės. Rodiklis naudojamas, jei reikia koreguoti darbuotojų skaičių atskirose Ūkio subjekto veiklose. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(7) |
,
čia:
PS – paslaugų pagal sutartis sąnaudos vandens gavybos, ruošimo ir pristatymo, nuotekų surinkimo, valymo ir pardavimo veikloje (tūkst. Lt).
9.4. Normatyvinių pagrindinės veiklos darbuotojų skaičius, tenkantis vienam administracijos darbuotojui (ADI). Rodiklis parodo, kiek tiesioginės veiklos darbuotojų aptarnauja vienas administracijos darbuotojas, ir leidžia įvertinti administracijos darbuotojų poreikį. Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(8) |
,
čia:
FAD – faktinis administracijos darbuotojų skaičius (žm.). Prie administracijos darbuotojų priskiriama įmonės vadovybė, departamentų, tarnybų, padalinių ir skyrių (priklausomai nuo įmonės dydžio) vadovai.
,10. Remonto medžiagų ir darbų sąnaudų rodikliai:
10.1. Vandens gavybos veikloje patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis, tenkanti vienam vandens gavyboje naudojamam siurbliui (RDVvg). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(10) |
,
čia:
RDSvg – remonto medžiagų ir darbų sąnaudos vandens gavybos veikloje (tūkst. Lt);
VGS – vandens gavybai naudojamų siurblių skaičius (vnt.).
10.2. Vandens ruošimo veikloje patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis, tenkanti vienam vandens ruošimui naudojamam įrengimui (RDVvr). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(11) |
,
čia:
RDSvr – remonto medžiagų ir darbų sąnaudos vandens ruošimo veikloje (tūkst. Lt);
VRĮ – vandens ruošimui naudojamų įrengimų skaičius (vnt.), t. y. atskiri technologiniai įrenginiai (nugeležinimo filtrai, dezinfekavimo, aeravimo įrenginiai ir pan.).
10.3. Vandens pristatymo veikloje patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis, tenkanti vienam kilometrui požeminio vandens tinklo su vandens pakėlimo siurbliais (RDVvp). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(12) |
,
čia:
RDSvp – remonto medžiagų ir darbų sąnaudos vandens pristatymo veikloje (tūkst. Lt);
VT – požeminių vandens tinklų ilgis, išskyrus technologinius vamzdynus (km);
VPS’ – vandens pakėlimo siurblių dalis, tenkanti vienam kilometrui požeminio vandens tinklo, skaičiuojama pagal formulę:
|
|
(12.1) |
,
čia:
VPS – vandens pakėlimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius (vnt.).
10.4. Nuotekų surinkimo veikloje patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis, tenkanti vienam kilometrui nuotekų tinklo su nuotekų pakėlimo siurbliais (RDVns). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(13) |
,
čia:
RDSns – remonto medžiagų ir darbų sąnaudos nuotekų surinkimo veikloje (tūkst. Lt);
NT – nuotekų tinklų ilgis, išskyrus technologinius vamzdynus (km);
NPS’ – nuotekų pakėlimo siurblių dalis, tenkanti vienam kilometrui nuotekų tinklo, skaičiuojama pagal formulę:
|
|
(13.1) |
,
čia:
NPS – nuotekų perpumpavimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius (vnt.).
10.5. Nuotekų valymo veikloje (išskyrus dumblo tvarkymą) patirtų remonto medžiagų ir darbų sąnaudų dalis, tenkanti vienam nuotekoms valyti naudojamam įrengimui (RDVnv). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(14) |
,
čia:
RDSnv – remonto medžiagų ir darbų sąnaudos nuotekų valymo veikloje (tūkst. Lt);
NVĮ – nuotekų valymo veikloje naudojamų įrengimų skaičius (vnt.), t. y. atskiri technologiniai įrenginiai (grotos, smėliagaudės, nuotekų nusodintuvai, aeraciniai rezervuarai ir pan).
11. Paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų rodikliai:
11.1. Vandens gavybos veikloje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis, tenkanti vienam vandeniui išgauti naudojamam siurbliui (PDVvg). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(15) |
,
čia:
PDSvg – paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudos vandens gavybos veikloje (tūkst. Lt).
11.2. Vandens ruošimo veikloje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis, tenkanti vienam vandeniui ruošti naudojamam įrengimui (PDVvr). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(16) |
,
čia:
PDSvr – paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudos vandens ruošimo veikloje (tūkst. Lt).
11.3. Vandens pristatymo veikloje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis, tenkanti vienam kilometrui požeminio vandens tinklo su vandens pakėlimo siurbliais (PDVvp). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(17) |
,
čia:
PDSvp – paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudos vandens pristatymo veikloje (tūkst. Lt).
11.4. Nuotekų surinkimo veikloje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis, tenkanti vienam kilometrui nuotekų tinklo su nuotekų pakėlimo siurbliais (PDVns). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(18) |
,
čia:
PDSns – paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudos nuotekų surinkimo veikloje (tūkst. Lt).
11.5. Nuotekų valymo (išskyrus nuotekų tvarkymo) veikloje patirtų paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudų dalis, tenkanti vienam nuotekoms valyti naudojamam įrengimui (PDVnv). Rodiklis skaičiuojamas pagal formulę:
|
|
(19) |
,
čia:
PDSnv – paslaugų ir darbų pagal sutartis sąnaudos nuotekų valymo veikloje (tūkst. Lt).
Rodikliai parodo perkamų paslaugų ir darbų sąnaudų, reikalingų pagrindinės veiklos turtui aptarnauti, vertę ir leidžia įvertinti Ūkio subjekto turto būklę.
IV. RODIKLIŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
12. Rodikliams nustatyti naudojami apibendrinti Ūkio subjektų duomenys. Rodiklių bazei sudaryti naudojami Ūkio subjektų, kurių pagrindinė veikla yra tik geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, duomenys.
13. Ūkio subjektai duomenis už praėjusį ataskaitinį laikotarpį teikia pagal Aprašo 2–9 priedus iki kiekvienų metų gegužės 1 d.
V. RODIKLIŲ TAIKYMAS IR SKELBIMAS
15. Rodikliai taikomi Ūkio subjektams rengiant ir Komisijai vertinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų projektus Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455; 2011, Nr. 89-4303), nustatyta tvarka.
16. Ūkio subjektų, realizuojančių mažiau nei 201 tūkst. m3 vandens per metus, veiklos efektyvumas bei sąnaudų pagrįstumas vertinamas palyginus Ūkio subjekto veiklą su V grupės Ūkio subjektų veikla.
17. Įvertinus Grupės vidutinius Rodiklius ir nustačius, kad Ūkio subjekto Rodiklis yra blogesnis nei Grupės, kuriai priklauso Ūkio subjektas, vidutinis Rodiklis, Ūkio subjekto būtinosios sąnaudos perskaičiuojamos įvertinus Grupės vidutinį Rodiklį bei atsižvelgiant į Ūkio subjekto veiklos specifiką, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybę bei teikiamas paslaugas, sąnaudų atsiradimo priežastis ir būtinybę, Ūkio subjektui taip pat nustatomos siektinos veiklos efektyvumo užduotys. Jei Ūkio subjekto Rodiklis yra geresnis nei Grupės, kuriai priklauso Ūkio subjektas, vidutinis Rodiklis, Ūkio subjekto būtinosios sąnaudos nedidinamos pagal Grupės vidutinį Rodiklį, bet Ūkio subjektui, atsižvelgiant į anksčiau minėtus faktus ir įvertinus geriausią Grupės rodiklio vertę, gali būti nustatomos siektinos veiklos efektyvumo užduotys.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Komisija, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, gali:
19.1. nustatyti 9.3, 10.1–10.5 ir 11.1–11.5 punktuose nurodytų Rodiklių reikšmes taip, kad šios atitiktų praėjusio ataskaitinio laikotarpio Rodiklių reikšmes, įvertinus atitinkamo laikotarpio infliacijos (defliacijos) įtaką, jei apskaičiuojama, kad šio ataskaitinio laikotarpio atitinkamų Rodiklių pokytis, palyginus su praėjusiu ataskaitiniu laikotarpiu, viršija infliacijos (defliacijos) įtaką:
|
|
(20) |
čia:
Spersk n – perskaičiuotas, įvertinus atitinkamo laikotarpio infliacijos įtaką, nagrinėjamojo laikotarpio Rodiklis;
Sn-1 – praėjusio ataskaitinio laikotarpio Rodiklis;
Iv – infliacija (defliacija, proc.), suskaičiuota įvertinus Lietuvos statistikos departamento paskelbtų atitinkamų laikotarpių metinių vartotojų kainų indeksų pokytį;