XXIII. KONVENCIJA DĖL SPRENDIMŲ, SUSIJUSIŲ SU IŠLAIKYMO PAREIGOMIS, PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO
(Sudaryta 1973 m. spalio 2 d.)
siekdamos nustatyti bendras nuostatas, reglamentuojančias sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis suaugusiesiems, abipusį pripažinimą ir vykdymą,
siekdamos šias nuostatas derinti su 1958 m. balandžio 15 d. Konvencijos dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo nuostatomis,
nusprendė šiuo tikslu sudaryti Konvenciją ir susitarė dėl šių nuostatų:
I SKYRIUS – KONVENCIJOS TAIKYMO SRITIS
1 straipsnis
Ši Konvencija yra taikoma Susitariančiojoje Valstybėje teismo arba administravimo institucijos priimtam sprendimui dėl išlaikymo pareigos, atsirandančios iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar svainystės, įskaitant išlaikymo pareigą nesantuokiniam vaikui, ir siejančios:
2 straipsnis
Ji taip pat yra taikoma sprendimui ar susitarimui, keičiančiam ankstesnį sprendimą ar susitarimą, net ir tuo atveju, jei jis yra ne Susitariančiosios Valstybės kilmės.
II SKYRIUS – SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO SĄLYGOS
4 straipsnis
Vienoje Susitariančiojoje Valstybėje priimtas sprendimas yra pripažįstamas ar vykdomas kitoje Susitariančiojoje Valstybėje:
1) jei jis buvo priimtas institucijos, kuri yra laikoma turinčia jurisdikciją pagal 7 arba 8 straipsnį; ir
5 straipsnis
Tačiau pripažinti ar vykdyti sprendimą gali būti atsisakoma:
1) jei to sprendimo pripažinimas ar vykdymas yra akivaizdžiai nesuderinamas su Valstybės, į kurią kreipiamasi, viešąja tvarka (ordre public); arba
3) jei byla tarp tų pačių šalių ir dėl to paties dalyko nagrinėjama Valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijoje ir ta byla buvo iškelta anksčiau; arba
6 straipsnis
Nepažeidžiant 5 straipsnio nuostatų, sprendimas, priimtas nedalyvaujant kitai šaliai, yra pripažįstamas ar vykdomas tik tuo atveju, jei nedalyvaujančiajai šaliai pagal kilmės Valstybės teisę buvo įteiktas pranešimas apie bylos iškėlimą, įskaitant pranešimą apie reikalavimo esmę, ir jei, atsižvelgiant į aplinkybes, ta šalis turėjo pakankamai laiko, kad galėtų gintis teisme.
7 straipsnis
Kilmės Valstybės institucija yra laikoma turinčia jurisdikciją pagal šią Konvenciją:
1) jei asmuo, turintis išlaikymo pareigą, arba asmuo, turintis teisę į išlaikymą, tuo metu, kai buvo iškelta byla, kilmės Valstybėje turėjo įprastinę gyvenamąją vietą; arba
2) jei asmuo, turintis išlaikymo pareigą, ir asmuo, turintis teisę į išlaikymą, tuo metu, kai buvo iškelta byla, buvo kilmės Valstybės nacionaliniai subjektai; arba
8 straipsnis
Nepažeidžiant 7 straipsnio nuostatų, Susitariančiosios Valstybės institucija, priėmusi sprendimą dėl išlaikymo reikalavimo, šios Konvencijos tikslais yra laikoma turinčia jurisdikciją, jei išlaikymas yra reikalingas dėl ištuokos ar gyvenimo skyrium (separacijos), arba santuokos paskelbimo negaliojančia ar panaikinta, gautų tos Valstybės institucijoje, pripažintoje turinčia jurisdikciją tai sričiai remiantis Valstybės, į kurią kreipiamasi, teise.
9 straipsnis
10 straipsnis
11 straipsnis
III SKYRIUS – SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO TVARKA
13 straipsnis
15 straipsnis
Asmuo, turintis teisę į išlaikymą, kuris kilmės Valstybėje pasinaudojo visa ar daline teisine pagalba arba atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo, turi teisę visuose procesiniuose veiksmuose dėl pripažinimo ar vykdymo naudotis Valstybės, į kurią kreipiamasi, įstatymo nustatyta palankiausia teisine pagalba arba didžiausiu atleidimu nuo teismo išlaidų apmokėjimo.
16 straipsnis
17 straipsnis
Šalis, siekianti sprendimo pripažinimo arba prašanti jį vykdyti, pateikia:
2) dokumentą, patvirtinantį, kad kilmės Valstybėje tam sprendimui nebetaikomos įprastinės peržiūrėjimo formos, ir, jei reikia, kad jis yra vykdytinas;
3) jei tas sprendimas buvo priimtas kitai šaliai nedalyvaujant, originalą arba patvirtintą tikrą kopiją dokumento, reikalingo įrodyti, kad nedalyvaujančiajai šaliai pagal kilmės Valstybės įstatymą buvo tinkamai įteiktas pranešimas apie bylos iškėlimą, įskaitant pranešimą apie reikalavimo esmę;
4) jei reikia, dokumentą, reikalingą įrodyti, kad kilmės Valstybėje ji gavo teisinę pagalbą arba atleidimą nuo teismo išlaidų apmokėjimo;
Jei pirmiau paminėti dokumentai nepateikiami arba jei sprendimo turinys neleidžia Valstybės, į kurią kreipiamasi, institucijai patikrinti, ar buvo įvykdytos šios Konvencijos sąlygos, ta institucija leidžia per nustatytą laikotarpį pateikti reikalingus dokumentus.
IV SKYRIUS – PAPILDOMOS NUOSTATOS DĖL VIEŠŲJŲ ĮSTAIGŲ
18 straipsnis
Sprendimas, priimtas asmens, turinčio išlaikymo pareigą, nenaudai, pagal viešosios įstaigos, reikalaujančios susigrąžinti asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, suteiktas išmokas, pareiškimą yra pagal šią Konvenciją pripažįstamas ir vykdomas:
1) jei tai viešajai įstaigai yra leidžiama susigrąžinti išmokas pagal jurisdikcijos, kuriai ji priklauso, teisę; ir
19 straipsnis
Viešoji įstaiga gali reikalauti sprendimo, priimto asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, ir asmeniui, turinčiam išlaikymo pareigą, pripažinimo arba jo vykdymo tokia apimtimi, kokia asmeniui, turinčiam teisę į išlaikymą, buvo suteiktos išmokos, jei ji gali ipso jure pagal ją reglamentuojantį įstatymą vietoj asmens, turinčio teisę į išlaikymą, reikalauti sprendimo pripažinimo ar vykdymo.
20 straipsnis
V SKYRIUS – SUSITARIMAI
VI SKYRIUS – KITOS NUOSTATOS
22 straipsnis
23 straipsnis
24 straipsnis
25 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali bet kuriuo metu pareikšti, kad šios Konvencijos nuostatos galios santykiuose su kitomis pagal šį straipsnį padariusiomis pareiškimą Valstybėmis ir oficialiam aktui (acte authentique), sudarytam valdžios institucijos ar valstybinės valdžios pareigūno arba jiems dalyvaujant ir tiesiogiai vykdytino kilmės Valstybėje, jeigu šios nuostatos tokiems aktams gali būti taikomos.
26 straipsnis
Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali pagal 34 straipsnį pasilikti teisę nepripažinti ar nevykdyti:
1) sprendimo ar susitarimo tiek, kiek jis yra susijęs su laikotarpiu, kai asmuo, turintis teisę į išlaikymą, yra sulaukęs dvidešimt vienerių metų amžiaus ar yra susituokęs, išskyrus atvejus, kai asmuo, turintis teisę į išlaikymą, yra ar buvo asmens, turinčio išlaikymo pareigą, sutuoktinis;
27 straipsnis
28 straipsnis
Jei Susitariančiojoje Valstybėje yra du ar daugiau teritorinių vienetų, kuriuose sprendimų dėl išlaikymo pripažinimui ir vykdymui yra taikomos skirtingos teisės sistemos:
1) kiekviena nuoroda į kilmės valstybės teisę ar proceso teisės normas arba instituciją yra aiškinama kaip nuoroda į teritorinio vieneto, kuriame tas sprendimas buvo priimtas, teisę ar proceso teisės normas arba instituciją;
2) kiekviena nuoroda į Valstybės, į kurią kreipiamasi, teisę ar proceso teisės normas arba instituciją yra aiškinama kaip nuoroda į teritorinio vieneto, kuriame reikalaujama pripažinimo ar vykdymo, teisę ar proceso teisės normas arba instituciją;
3) kiekviena nuoroda, taikant 1 arba 2 punktą daroma į kilmės Valstybės teisę ar proceso teisę arba Valstybės, į kurią kreipiamasi, teisę ar proceso teisę, yra aiškinama kaip apimanti bet kurias atitinkamas Susitariančiosios Valstybės teisės normas ir principus, kurie yra taikomi ją sudarantiems teritoriniams vienetams;
VII SKYRIUS – BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
30 straipsnis
Ši Konvencija pateikiama pasirašyti Valstybėms, kurios buvo Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos narės per jos dvyliktąją sesiją.
31 straipsnis
Kiekviena Valstybė, kuri Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos nare tapo po jos dvyliktosios sesijos arba kuri yra Jungtinių Tautų Organizacijos ar šios Organizacijos specializuotosios agentūros narė, arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto dalyvė, gali prie šios Konvencijos prisijungti jai įsigaliojus pagal 35 straipsnio pirmąją dalį.
Toks prisijungimas galioja tik santykiams tarp prisijungusios Valstybės ir tų Susitariančiųjų Valstybių, kurios per dvylika mėnesių nuo 37 straipsnio 3 punkte paminėto pranešimo gavimo nepareiškė prieštaravimo dėl jos prisijungimo. Tokį prieštaravimą valstybės narės taip pat gali pareikšti ratifikuodamos, priimdamos ar patvirtindamos Konvenciją po prisijungimo. Apie kiekvieną tokį prieštaravimą pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai.
32 straipsnis
Kiekviena Valstybė pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu gali pareikšti, kad ši Konvencija galioja visose, vienoje ar keliose teritorijose, už kurių tarptautinius santykius ji yra atsakinga. Toks pareiškimas įsigalioja Konvencijos įsigaliojimo atitinkamai Valstybei dieną.
Bet kuriuo metu vėliau apie Konvencijos galiojimo teritorinį išplėtimą pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai.
Išplėtimas galioja santykiams tarp Susitariančiųjų Valstybių, kurios per dvylika mėnesių nuo 37 straipsnio 4 punkte paminėto pranešimo gavimo nepareiškė prieštaravimo dėl išplėtimo, ir teritorijos ar teritorijų, už kurių tarptautinius santykius atitinkama Valstybė yra atsakinga ir dėl kurių buvo pateiktas pranešimas.
Tokį prieštaravimą valstybės narės taip pat gali pareikšti ratifikuodamos, priimdamos arba patvirtindamos Konvenciją po kurio nors išplėtimo.
33 straipsnis
Jei Susitariančioji Valstybė turi du ar daugiau teritorinių vienetų, kuriuose sprendimų pripažinimui ir vykdymui yra taikomos skirtingos teisės sistemos, pasirašymo, ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo metu ji gali pareikšti, kad ši Konvencija galioja visuose, tik viename ar keliuose jos teritoriniuose vienetuose, ir savo pareiškimą ji gali pakeisti bet kuriuo metu vėliau pateikdama kitą pareiškimą.
Apie šiuos pareiškimus pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai, ir juose aiškiai nurodomas teritorinis vienetas, kuriam Konvencija yra taikoma.
34 straipsnis
Kiekviena Valstybė ne vėliau kaip ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo momentu gali padaryti vieną ar daugiau iš 26 straipsnyje paminėtų išlygų. Jokių kitų išlygų daryti neleidžiama.
Kiekviena Valstybė, pranešdama apie Konvencijos galiojimo išplėtimą pagal 32 straipsnį, taip pat gali padaryti vieną ar kelias iš paminėtų išlygų, taikytinų visoms ar kelioms pareiškime dėl išplėtimo paminėtoms teritorijoms.
Kiekviena Susitariančioji Valstybė gali bet kuriuo metu atšaukti savo padarytą išlygą. Apie tokį atšaukimą pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai.
35 straipsnis
Ši Konvencija įsigalioja pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai buvo deponuotas trečiasis 30 straipsnyje paminėtas ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentas.
- kiekvienai ją vėliau ratifikuojančiai, priimančiai arba patvirtinančiai Valstybei – pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai ji deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą;
- kiekvienai prisijungiančiai Valstybei – pirmąją trečiojo kalendorinio mėnesio dieną nuo tos dienos, kai pasibaigia 31 straipsnyje paminėtas laikotarpis;
36 straipsnis
Ši Konvencija galioja penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos pagal 35 straipsnio pirmąją dalį net ir toms Valstybėms, kurios ją ratifikavo, priėmė, patvirtino arba prie jos prisijungė vėliau.
Apie kiekvieną denonsavimą bent prieš šešis mėnesius iki to penkerių metų laikotarpio pabaigos pranešama Nyderlandų užsienio reikalų ministerijai. Konvencija gali būti denonsuojama tik tam tikroms teritorijoms, kurioms ji yra taikoma.
37 straipsnis
Nyderlandų užsienio reikalų ministerija Konferencijos valstybėms narėms ir Valstybėms, prisijungusioms pagal 31 straipsnį, praneša apie:
5) kiekvieną prieštaravimą dėl prisijungimo ir galiojimo išplėtimo, paminėtus 31 ir 32 straipsniuose;
8) kiekvieną išlygą, paminėtą 26 ir 34 straipsniuose, ir kiekvieną atšaukimą, paminėtą 34 straipsnyje.
Tai patvirtindami toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta 1973 m. spalio 2 d. Hagoje anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai vienodai autentiški ir vienu egzemplioriumi deponuojami Nyderlandų Vyriausybės archyvuose. Patvirtintos kopijos diplomatiniu kanalu siunčiamos kiekvienai Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijos valstybei narei per jos dvyliktąją sesiją.