LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKYMO, INSTRUKTAVIMO IR ATESTAVIMO SAUGOS DARBE KLAUSIMAIS NUOSTATŲ IR SAUGOS DARBE STANDARTŲ, NORMŲ, TAISYKLIŲ, INSTRUKCIJŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO NUOSTATŲ
1994 m. rugpjūčio 1 d. Nr. 2
Vilnius
Vykdant Lietuvos Respublikos Seimo 1993 m. spalio 7 d. nutarimą Nr. I-267 „Dėl Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo 88 straipsnyje nurodytų straipsnių įgyvendinimo“ (Žin.,1993, Nr. 55-1065) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gegužės 23 d. nutarimą Nr. 392 „Dėl Normatyvinių aktų saugos darbe klausimais rengimo ir tvirtinimo tvarkos“,
1. Patvirtinti Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatus (pridedama). Šiuos nuostatus taikyti nuo 1994 m. spalio 1 d.
2. Patvirtinti Saugos darbe standartų, normų, taisyklių, instrukcijų rengimo ir tvirtinimo nuostatus (pridedama). Šiuos nuostatus taikyti nuo 1994 m. rugpjūčio 25 d.
3. Valstybinei darbo inspekcijai (M. Pluktas) iki 1994 m. rugsėjo 1 d. parengti Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatų 1.9 punkte išvardintų dokumentų formas ir jas kartu su nuostatais paskelbti informaciniame laiške „Saugus darbas“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 2
MOKYMO, INSTRUKTAVIMO IR ATESTAVIMO SAUGOS DARBE KLAUSIMAIS NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatai reglamentuoja vieningą darbuotojų instruktavimo, mokymo, atestavimo bei darbdavių mokymo ir atestavimo saugos darbe klausimais tvarką.
Saugos darbe mokymas rengiant įvairių specialybių darbuotojus bei keliant jų kvalifikaciją yra privalomas. Šie nuostatai jo nereglamentuoja.
2. Nuostatai parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žmonių saugos darbe įstatymu ir galioja visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms (toliau – įmonės) neatsižvelgiant į jų nuosavybės formas ir pavaldumą (Žmonių saugos darbe įstatymo 4 ir 5 straipsniai).
4. Šiuose nuostatuose:
Saugos darbe (darbų sauga), darbdavio (jo įgalioto asmens), darbuotojo ir potencialiai pavojingo įrenginio sąvokos apibrėžtos Žmonių saugos darbe įstatyme (1 straipsnis).
Potencialiai pavojingas darbas – tai rizikos laipsnį turintis darbas, t. y. kai galimas pavojingo, kenksmingo veiksnio, susijusio su darbo pobūdžiu, atsitiktinis arba anomaliai pasikeitusio kenksmingo veiksnio poveikis (Žmonių saugos darbe įstatymo 67 straipsnis), kuriam atlikti reikia specialiai pasirengti. Jie atliekami pagal tam tikrą reglamentą, garantuojantį žmonių saugą darbe, nepakenkiant sveikatai bei aplinkai. Šių darbų ir potencialiai pavojingų įrenginių sąrašai tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Potencialiai pavojinga gamyba, technologija – tai tokia gamyba ar technologija, kai dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais arba darbo procese naudojamos žmonių sveikatai kenksmingos, pavojingos (lengvai užsidegančios, sprogios) medžiagos. Darbas tokiuose gamybos ar technologijos procesuose prilygsta potencialiai pavojingam darbui.
Potencialiai pavojingo įrenginio priežiūros meistras -tai asmuo, prižiūrintis atitinkamą įrenginį (atsakingas už jo techninę būklę).
Potencialiai pavojingo darbo, pavojingos gamybos, technologijos procesų vadovas – tai asmuo, vadovaujantis potencialiai pavojingiems ar jiems prilygstantiems darbams, arba vadovaujantis darbams su potencialiai pavojingais įrenginiais.
Saugos darbe tarnybos specialistas – tai darbdavio paskirtas asmuo organizuoti, prižiūrėti ir kontroliuoti saugą darbe bei darbo higienos profilaktiką įmonėje.
Padalinio vadovas – tai asmuo, turintis teisę duoti privalomus vykdyti nurodymus bent vienam darbuotojui.
Mokymo įstaiga – tai mokslo, studijų ar mokymo įstaiga, turinti teisę vykdyti saugos darbe mokymą ir žinių tikrinimą (atestavimą). Ši teisė gali būti suteikta ir įmonei.
Atestavimas – tai tikrinimas, ar darbuotojų žinios atitinka nustatytus reikalavimus.
Stažuotė – tai saugos darbe žinių taikymas per tam tikrą laikotarpį po pirminio instruktavimo bei mokymo darbo vietoje.
5. Darbdavio (jo įgalioto asmens), saugos darbe tarnybos specialisto, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistro, potencialiai pavojingų gamybos, technologijos procesų, pavojingų darbų vadovo saugos darbe kompetenciją nurodytoje įmonės ekonominės veiklos rūšyje patvirtina nustatytos formos pažymėjimas, galiojantis 5 metus nuo jo išdavimo datos.
Padalinio vadovo kompetenciją saugos darbe klausimais įmonėje patvirtinama atestavimo protokolu.
Darbuotojo instruktavimas patvirtinamas jo parašu įmonės saugos darbe instruktavimų registravimo žurnaluose. Dirbančiojo su potencialiai pavojingais įrenginiais, pavojinguose gamybos, technologijos procesuose bei pavojingus darbus ar pasirengimą juos dirbti patvirtina mokymo įstaigos, įmonės išduotas nustatytos formos pažymėjimas.
6. Įmonė įgyja teisę atestuoti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, pavojingos gamybos ir technologijos procesais bei vykdančius potencialiai pavojingus darbus, tik gavusi Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- Valstybinė darbo inspekcija) leidimą (1 priedas).
7. Darbdaviai, darbuotojai (5 punktas) saugos darbe mokomi bei atestuojami įstaigose, įregistruotose Lietuvos Respublikos švietimo įstaigų arba Mokslo ir studijų registruose bei turinčiose atitinkamus leidimus šiai veiklai vykdyti. Leidimai išduodami suderinus su Valstybine darbo inspekcija.
8. Valstybinė darbo inspekcija informaciniuose leidiniuose skelbia sąrašą mokymo įstaigų, kurios turi teisę mokyti bei atestuoti darbdavius, jų įgaliotus asmenis, saugos darbe tarnybų specialistus, padalinių vadovus, potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, pavojingų darbų vadovus bei sąrašą įmonių, kurios turi teisę atestuoti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, pavojingos gamybos technologijos procesuose bei vykdančius potencialiai pavojingus darbus.
9. Vadovaudamasi visų ekonominės veiklos rūšių tarptautine standartine gamybine klasifikacija, Valstybinė darbo inspekcija nustato įmonių ekonominės veiklos rūšių kodus, saugos darbe pažymėjimų, darbuotojų atestavimo protokolų ir instruktavimo registravimo žurnalų formas, leidimų atestuoti darbuotojus, dirbančius su potencialiai pavojingais techniniais įrenginiais, pavojingos gamybos bei technologijos procesuose, vykdančius potencialiai pavojingus darbus, išdavimo tvarką.
Darbdavių mokymas ir atestavimas
11. Darbdavys, prieš pradėdamas eksploatuoti įmonę (teikti paslaugas), o vėliau – ne rečiau kaip kas penkeri metai, pateikia Valstybinei darbo inspekcijai pranešimą, patvirtinantį jo ar jo įgalioto asmens kompetenciją saugos darbe klausimais (2 priedas. Žmonių saugos darbe įstatymo 29 straipsnis).
12. Darbdavio pažymėjimui saugos darbe klausimais prilyginamas saugos darbe tarnybos specialisto pažymėjimas, įgytas iki šių nuostatų įsigaliojimo.
13. Darbdaviai arba jų įgalioti asmenys prieš atestavimą mokomi mokymo įstaigose (7 ir 8 punktai) pagal mokymo planus (programas), suderintus su Valstybine darbo inspekcija, arba atestavimui rengiasi savarankiškai.
14. Darbdavius atestuoja mokymo įstaigos sudaryta atestacinė komisija, kuriai pirmininkauja arba joje dalyvauja Valstybinis darbo inspektorius (mokymo įstaigai suderinus su Valstybine darbo inspekcija). Teigiamai įvertinus žinias, išduodamas nustatytos formos pažymėjimas (9 punktas).
Atestuojamojo žinias įvertinus nepatenkinamai, leidžiama jas pakartotinai tikrinti ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.
Saugos darbe tarnybos specialistų mokymas ir atestavimas
16. Saugos darbe tarnybos specialistai privalo turėti aukštąjį arba aukštesnįjį techninį išsilavinimą.
18. Ši mokymo ir atestavimo tvarka taikoma ir mokant, atestuojant potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrus, pavojingų darbų vadovus. Jų mokymo planus (programas) derina ir atestacinėse komisijose dalyvauja saugos darbe norminiuose aktuose numatytų tarnybų (įstaigų) pareigūnai.
Dirbantieji pavojingus darbus saugos darbe mokomi pagal mokymo programas, suderintas su Valstybine darbo inspekcija, kuri nustato ir jų atestavimo tvarką.
Padalinių vadovų atestavimas
19. Darbdavys, sudarydamas darbo sutartį su padalinio vadovu, privalo organizuoti jo saugos darbe žinių tikrinimą (atestavimą) ir, tik teigiamai įvertinus jo žinias, leidžiama jam pradėti dirbti.
20. Padalinių vadovai saugos darbe klausimais peratestuojami:
21. Padalinių vadovai gali būti mokomi ir atestuojami 17-18 punktuose nurodyta tvarka arba pačioje įmonėje pagal darbdavio sudarytą, suderintą su Valstybine darbo inspekcija ir patvirtintą mokymo planą (programą). Padalinių vadovai atestavimui gali pasirengti savarankiškai.
22. Padalinių vadovų, turinčių potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros meistrų ar pavojingų darbų vadovų pažymėjimus, saugos darbe žinios tikrinamos, ir jie atestuojami šiais nuostatais nustatyta tvarka.
23. Padalinių vadovų saugos darbe žinias tikrina darbdavio įsakymu (potvarkiu) patvirtinta komisija. Komisiją turi sudaryti ne mažiau kaip trys asmenys. Komisijai vadovauja darbdavys, jo įgaliotas asmuo ar saugos darbe tarnybos specialisto pažymėjimą turintis asmuo. Komisijoje gali dalyvauti valstybinis darbo inspektorius.
Atestavimo rezultatai surašomi į protokolą, kuris saugomas įmonėje 5 metus.
24. Jei padalinio vadovo žinios įvertinamos nepatenkinamai arba jei jis atsisako žinių patikrinimo, visi įgaliojimai saugos darbe klausimais, kuriuos darbdavys buvo perdavęs padalinio vadovui, grįžta darbdaviui. Toliau eiti padalinio vadovo pareigas jis gali tik pakartotinai patikrinus ir teigiamai įvertinus jo saugos darbe žinias.
Darbuotojų instruktavimas, mokymas ir atestavimas
26. Visi įmonės darbuotojai turi būti supažindinti su saugiais darbo būdais nepriklausomai nuo darbo stažo, kvalifikacijos, gamybos pobūdžio. Šiuo tikslu vykdomas instruktavimas saugos darbe klausimais.
29. Privalomi saugos darbe instruktavimai:
įvadinis;
pirminis darbo vietoje;
periodinis darbo vietoje;
papildomas darbo vietoje;
specialusis.
30. Saugos darbe tarnybos specialistai, turintys tos pačios ekonominės veiklos rūšies darbų saugos žinių patikrinimo pažymėjimus, priimant juos į darbą, neinstruktuojami.
31. Įvadinis instruktavimas.
31.1. Visi darbuotojai, išskyrus nurodytus 30 punkte, sudarant darbo sutartį, privalo išklausyti įvadinį instruktavimą ir tai turi būti įforminta įvadinių instruktavimų registravimo žurnale.
31.2. Instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo (įmonės saugos darbe tarnybos specialistas), turintis atitinkamą pažymėjimą.
32. Pirminis instruktavimas darbo vietoje.
32.1. Pirminį instruktavimą darbo vietoje privalo išklausyti darbuotojai, kurie gamina produkciją, teikia paslaugas, dirba su medžiagomis, žaliavomis, įrankiais, įrengimais arba kurių darbas susijęs su kenksmingais bei pavojingais veiksniais, potencialiai pavojingais įrenginiais.
32.2. Pirminis instruktavimas darbo vietoje yra privalomas ir nuolatiniams darbuotojams, ir laikinai dirbantiems bei komandiruotiems dirbti darbus, nurodytus 32.1 punkte, asmenims.
32.3. Pavaldžius ir priskirtus darbuotojus instruktuoja darbdavys arba jo įgaliotas asmuo, atsakantis už darbuotojų saugų darbą jam paskirtuose įmonės padaliniuose, darbo vietose pagal darbo sutartyje nustatytus įgaliojimus.
32.4. Profesijų, kurioms nerengiamos saugos darbe instrukcijos, sąrašą sudaro darbdavys, suderinęs su Valstybine darbo inspekcija (3 priedas. Žmonių saugos darbe įstatymo 23 straipsnis). Šių profesijų darbuotojai darbo vietoje neinstruktuojami.
Jei tokio sąrašo nėra, tai saugos darbe instrukcijos rengiamos visiems darbuotojams.
Padalinio vadovą instruktuoti darbo vietoje neprivalu.
32.5. Išklausiusiems instruktavimą darbo vietoje darbuotojams leidžiama dirbti tik po to, kai padalinio vadovas tai įformina instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnale.
32.6. Naujai priimtiems darbuotojams, kad geriau įsisavintų saugos darbe reikalavimus, skiriama stažuotė, prižiūrint padalinio vadovui arba kvalifikuotam darbuotojui, paskirtam raštišku darbdavio ar jo įgalioto asmens pavedimu.
Profesijų ir darbų, kuriuos leidžiama dirbti savarankiškai tik po stažuotės, sąrašą tvirtina ir stažuotės trukmę nustato darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, vadovaudamasis norminių aktų reikalavimais.
33. Periodinis instruktavimas darbo vietoje.
33.1. Periodiškai instruktuojama ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, jeigu kai kurių ekonominės veiklos rūšių norminiais aktais nenustatytas kitas instruktavimo periodiškumas, 32 punkte nustatyta tvarka.
34. Papildomas instruktavimas darbo vietoje.
Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo papildomai instruktuoti darbuotojus:
34.3. valstybiniam darbo inspektoriui, saugos darbe tarnybos specialistui arba padalinio vadovui įsitikinus, kad darbuotojo žinios yra nepakankamos;
35. Specialusis instruktavimas darbo vietoje.
35.1. Specialųjį instruktavimą privalo išklausyti darbuotojai, vykdantys darbus pagal paskyras-leidimus.
35.2. Specialiojo instruktavimo dažnumą, apimtį, vadovaudamasis norminiais aktais, nustato asmuo, leidžiantis pradėti darbus.
36. Darbuotojų mokymas ir atestavimas.
Prižiūrėti ir dirbti su potencialiai pavojingais įrenginiais, taip pat dirbti pavojingus darbus leidžiama tik darbuotojams, įgijusiems specialių žinių, turintiems praktinių įgūdžių ir atestuotiems 18 punkte nustatyta tvarka.
Pakartotinai atestuojama ne rečiau kaip kas 5 metai, jeigu kitaip nenumatyta atitinkamose saugos darbe taisyklėse bei įrenginių eksploatavimo instrukcijose.
Atsakomybė
38. Darbdavys, jo įgalioti asmenys, saugos darbe tarnybos specialistai, padalinių bei darbų vadovai, nevykdantys šių nuostatų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
39. Darbuotojai, nevykdantys saugos darbe reikalavimų, su kuriais buvo supažindinti, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
1 priedas
prie Mokymo, instruktavimo ir atestavimo
saugos darbe klausimais nuostatų
LIETUVOS RESPUBLIKOS
Valstybinė darbo inspekcija
L E I D I M A S Nr.____
Vadovaujantis Mokymo, instruktavimo ir atestavimo saugos darbe klausimais nuostatais, patvirtintais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 2,
Leidžiama: __________________________________________________________________
(įmonės pavadinimas, adresas)
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
(darbdavio pareigos, vardas, pavardė)
atestuoti _________________________________________________________________________
(atsakingų asmenų už potencialiai pavojingų įrenginių, technologijos, gamybos procesų,
________________________________________________________________________________
darbų vykdymą, priežiūrą ir aptarnavimą įvardinimas)
Leidimas galioja iki 199___m._________________d.
Lietuvos Respublikos
Vyriausiasis darbo inspektorius
Vilnius, 199___m._________________d.
A. V.
______________
2 priedas
prie Mokymo, instruktavimo ir atestavimo
saugos darbe klausimais nuostatų
P R A N E Š I M A S
apie darbdavio ar jo įgalioto asmens atestavimą
________________________________________________________________________________
(atestuoto asmens vardas, pavardė, pareigos)
Atestavimo data___________________________________________________________________
Dokumento, patvirtinančio darbdavio atestavimą, pavadinimas ir Nr. _________________________
________________________________________________________________________________
Organizacija, išdavusi dokumentą ____________________________________________________ ,
________________________________________________________________________________
Įmonės pavadinimas, adresas, tel., fax _________________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Įmonės ekonominės veiklos rūšis(pobūdis) ______________________________________________
________________________________________________________________________________
________________________________________________________________________________
Dirbančiųjų skaičius _______________________________________________________________
__________________________
Užpildymo data
A. V. _________________________
atestuoto asmens parašas
______________
3 priedas
prie Mokymo, instruktavimo ir atestavimo
saugos darbe klausimais nuostatų
_____________________________________________________________
(įmonės pavadinimas)
____________________________________________________________
(veiklos rūšis)
Profesijų, kurių darbuotojams nerengiamos saugos darbe instrukcijos,
Suderinta su Valstybine darbo inspekcija
________________________________________________________________________________
* – Nurodomi duomenys apie šios profesijos darbuotojų veiklą, patvirtinantys, kad profesija nesusijusi su 32.1 punkte nurodyta veikla.
PATVIRTINTA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
1994 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 2
SAUGOS DARBE STANDARTŲ, NORMŲ, TAISYKLIŲ, INSTRUKCIJŲ RENGIMO IR TVIRTINIMO NUOSTATAI
Bendroji dalis
1. Šio dokumento tikslas – nustatyti saugos darbe norminių aktų – standartų, normų, nuostatų, taisyklių, instrukcijų rengimo, tvirtinimo, registravimo ir apskaitos tvarką.
2. Šiame dokumente:
2.1. sąvokos „darbdavys“, „darbuotojas“, „sauga darbe (darbų sauga)“, „saugos darbe norminiai aktai“ turi tokias pat reikšmes, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme;
2.2. sąvokos „standartas“, „instrukcija“ turi tokias pat reikšmes, kurios apibrėžtos SDP ISO/IEC GUIDE – 2 1993 m. „Standartizacija ir su ja susijusi veikla. Bendrieji terminai ir apibrėžimai“;
2.4. saugos darbe taisyklės – tai dokumentas, rekomenduojantis įrenginių, konstrukcijų ir gaminių projektavimo, gamybos, montavimo, techninės priežiūros ar naudojimo taisykles (tvarką) ir procedūras, kuris nustatyta tvarka patvirtintas, tampa privalomu vykdyti;
2.5. saugos darbe nuostatai – valdymo įstaigų patvirtintas dokumentas, nustatantis reikalavimus arba vykdymo tvarką tam tikroje darbų saugos srityje;
Rengimo ir tvirtinimo tvarka
3. Norminių aktų, nurodytų šių nuostatų 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 punktuose, projektus paprastai rengia darbo grupės (toliau – „vykdytojas“), į jas įtraukiant ministerijų, Vyriausybės įstaigų specialistus, mokslininkus, darbų saugos specialistus. Į darbo grupių sudėtį gali būti įtraukiami darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijų atstovai. Kai kuriais atvejais saugos darbe norminiai aktai socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus sprendimu gali būti rengiami be darbo grupių. Šiuo atveju nurodytų pareigūnų pavedimu norminius aktus rengia specializuotos ar mokslo įstaigos, mokslininkai, saugos darbe specialistai („vykdytojai“).
Vykdytojas, parengęs norminio akto projektą, pateikia jį įvertinti suinteresuotoms ministerijoms, Vyriausybės įstaigoms bei darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijoms, kurias nurodo užsakovas. Projektas vertinti gali būti pateikiamas ir tarpininkaujant užsakovui.
Vykdytojas, įvertinęs gautas pastabas ir pasiūlymus, pataisytą norminio akto projektą drauge su gautomis pastabomis ir pasiūlymais, pateikia užsakovui.
Užsakovas turi informuoti Lietuvos Respublikos saugos darbe komisiją (toliau – Saugos darbe komisija) apie tuos norminių aktų projektus, kuriems pritarė darbdavių bei profesinių sąjungų organizacijos ir kurie pateikti tvirtinti.
Bet kurio norminio akto projektą darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos arba jų atstovai Saugos darbe komisijoje gali siūlyti (reikalauti) apsvarstyti Saugos darbe komisijos posėdyje.
Jei dėl norminio akto projekto darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijos turi esminių pastabų ir pasiūlymų, tai toks norminio akto projektas, įvertinus esmines pastabas ir pasiūlymus arba argumentavus, kodėl į juos neatsižvelgta, pateikiamas svarstyti Saugos darbe komisijai.
Įvertinęs Saugos darbe komisijos pasiūlymus bei rekomendacijas, vykdytojas norminio akto projektą pateikia užsakovui drauge su Saugos darbe komisijos posėdžio protokolo išrašu.
Norminio akto projektas tvirtinamas, kai įvertinusios esmines pastabas ir pasiūlymus suinteresuotosios šalys jam pritaria.
Užsakovas sprendžia, ar reikės norminio akto projektą pateikti Ekspertų komisijai, ir apie tai informuoja vykdytoją prieš pradedant rengti dokumentą.
3.1. Saugos darbe standartų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Lietuvos standarto LST P 1.2 nustatyta tvarka.
3.2. Darbo higienos normų projektai rengiami, derinami ir tvirtinami Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.
3.3. Saugos darbe, darbo medicinos (darbo higienos) nuostatų projektų rengimą koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Sveikatos apsaugos ministerija. Saugos darbe, darbo medicinos (darbo higienos) nuostatų projektai rengiami ir derinami vadovaujantis šio dokumento 3 punkte nustatyta tvarka ir tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba atitinkamai socialinės apsaugos ir darbo ministro, sveikatos apsaugos ministro.
3.4. Saugos darbe taisyklių, tipinių instrukcijų projektų rengimą koordinuoja Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija). Saugos darbe taisyklių, tipinių instrukcijų projektus ministerijos, Vyriausybės įstaigos rengia suderinusios tai su Valstybine darbo inspekcija. Saugos darbe taisyklių, tipinių instrukcijų projektai rengiami bei derinami šio dokumento 3 punkte nustatyta tvarka ir tvirtinami Lietuvos Respublikos vyriausiojo darbo inspektoriaus arba ministrų, Vyriausybės įstaigų vadovų pagal jų kompetencijai priskirtas valdymo sritis, suderinus su Vyriausiuoju darbo inspektoriumi.
Registravimas ir apskaita
5. Darbo medicinos nuostatų, darbo higienos normų registravimą ir apskaitą vykdo Sveikatos apsaugos ministerija.
6. Saugos darbe nuostatų, taisyklių, tipinių instrukcijų registravimą ir apskaitą vykdo Valstybinė darbo inspekcija ir ministerijos, Vyriausybės įstaigos pagal jų kompetencijai priskirtas valdymo sritis.
7. Valstybinė darbo inspekcija kaupia visą informaciją apie galiojančius ir naujai patvirtintus saugos darbe standartus, darbo higienos normas, saugos darbe, darbo medicinos nuostatus, taisykles, tipines instrukcijas ir šiais dokumentais vadovaujasi savo darbe. Informaciją apie juos Valstybinė darbo inspekcija periodiškai skelbia informaciniuose leidiniuose (biuleteniuose).
8. Įmonių, įstaigų, organizacijų saugos darbe instrukcijos registruojamos nustatyta tvarka įmonėse, įstaigose, organizacijose.