LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BALANDŽIO 15 D. NUTARIMO NR. 530 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. birželio 12 d. Nr. 752
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 41-1535; 2002, Nr. 113-5055):
1. Išdėstyti 2 punkto antrąją pastraipą taip:
„Įmokų (mokesčių) mokėtojais registruojami šie subjektai: Lietuvos įmonės, įstaigos, organizacijos, jų filialai ir atstovybės, įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka; užsienio vienetai, vykdantys veiklą per filialus ar kitas nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje, užsienio vienetai, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje; Lietuvoje įsteigtos užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, įdarbinusios Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius Lietuvos gyventojus, taip pat Lietuvoje reziduojantys užsienio diplomatai ir konsulinių įstaigų nariai, įdarbinę Lietuvos Respublikos piliečius ar nuolatinius Lietuvos gyventojus; advokato(-ų) kontoros; individualios (personalinės) įmonės, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už jų savininkus ir/ar nuomininkus, advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, verslo liudijimus turintys asmenys, privalantys mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už save, tikrosios ūkinės bendrijos, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už narius, komanditinės ūkinės bendrijos, privalančios mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už tikruosius narius, ūkininkai, privalantys mokėti šias įmokas už save ir jų ūkių narius (toliau vadinama – savarankiškai dirbantys asmenys), fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.“.
2. Išdėstyti 5 punkto pirmąją pastraipą taip:
„5. Fondo biudžeto pajamas sudaro draudėjų ir apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokos, savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokos, valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos, baudos, delspinigiai, kitos pajamos, gautinos taikant sankcijas, asignavimai iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, atgautos į ankstesnių metų fondo biudžeto išlaidas iškeltos abejotinai atgautinos sumos, fondo biudžeto veiklos pajamos ir iš turimo kapitalo gaunamos pajamos.“.
3. Išdėstyti 17.4 punktą taip:
„17.4. savarankiškai dirbantys asmenys ir fiziniai asmenys, už kuriuos įstatymų nustatyta tvarka privaloma mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Šie draudėjai, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo jų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos arba įrašymo atitinkamuose sąrašuose dienos. Ūkininkai už save ir už dirbančius ūkyje jų ūkių narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo ūkio įregistravimo Ūkininkų ūkių registre dienos. Verslo liudijimus įsigyjantys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką. Šie draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys.
Už savarankiškai dirbančius asmenis, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, mokamos Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti.
Savarankiškai dirbantis asmuo, kuris yra įregistravęs Juridinių asmenų registre kelias individualias (personalines) įmones arba įregistravęs individualios (personalinės) įmonės filialus, ar yra tikrosios ūkinės bendrijos narys ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys, privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai gauti kaip vienos individualios (personalinės) įmonės savininkas. Fizinis asmuo, kuris yra kelių tikrųjų ar komanditinių ūkinių bendrijų narys ar tikrasis narys, privalo mokėti šias įmokas bazinei pensijai gauti kaip vienos tikrosios ar komanditinės ūkinės bendrijos narys ar tikrasis narys.
Verslo liudijimus turintys asmenys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami verslo liudijime įrašyti fiziniai asmenys: sutuoktinis, tėvas, motina, vaikas nuo 14 metų, globojamasis, globėjas (rūpintojas).
Ūkininkai už save ir jų ūkių narius valstybinio socialinio draudimo įmokas moka valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pripažinti ekonomiškai silpnų ūkių ūkininkai, drausdami save ir jų ūkių narius, turi teisę mokėti Lietuvos Respublikos Seimo nustatytą valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį. Kita valstybinio socialinio draudimo įmokos dalis dengiama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Ekonomiškai silpno ūkio ūkininkas, turintis verslo liudijimą, verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu gali nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijai gauti kaip asmuo, dirbantis pagal verslo liudijimą, jeigu jis moka įmokas kaip ūkininkas;“.
4. Išdėstyti 20 punktą taip:
„20. Draudėjai, skaičiuodami atlyginimo už darbą sumas, apskaičiuoja valstybinio socialinio draudimo įmokas šių taisyklių 17.1-17.3 punktuose nustatyta tvarka ir sumoka jas į fondo biudžetą ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas turi sumokėti tą dieną, kurią iš Lietuvos Respublikos kredito įstaigų gauna lėšas praėjusio mėnesio atlyginimams išmokėti, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kito mėnesio 15 dieną. Mokėjimo pavedimai pateikiami Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms už visą atitinkamo laikotarpio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, kad ir kiek lėšų būtų draudėjo sąskaitoje.
Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) ir ūkininkai už samdomus darbuotojus įmokas į fondo biudžetą gali sumokėti iš anksto pasirašytose draudėjo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sutartyse aptartu laiku. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Pasirašytos sutarties neįvykdęs draudėjas praranda galimybę pasirašyti sutartį ateinančiais metais, o už pavėluotą įmokų sumokėjimą skaičiuojami delspinigiai šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis, ūkininkus ir asmenis, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose, valstybinio socialinio draudimo įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti mokamos kartą per ketvirtį. Šios įmokos turi būti sumokėtos ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš to ketvirčio paskutinio mėnesio 15 dieną. Savarankiškai dirbančių asmenų, nurodytų Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnio 4 dalies 1-7 punktuose, įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti gali būti mokamos tokiais pat terminais ir periodiškumu. Praradus sąlygą, suteikiančią teisę nemokėti valstybinio socialinio draudimo įmokų bazinei pensijai, įmokos bazinei pensijai gauti už laikotarpį nuo šios sąlygos praradimo dienos turi būti mokamos minėtais terminais ir periodiškumu.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, įmokos papildomai pensijos daliai gauti mokamos tik tuo atveju, jeigu individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, o advokatų, advokatų padėjėjų, notarų – pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą (toliau vadinama – pajamų metinė suma), yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Advokatų ir advokatų padėjėjų įmokos papildomai pensijos daliai gauti už 2002 metus mokamos tik tuo atveju, jeigu šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamojo pelno, apskaičiuoto pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pelno mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Notarų įmokos papildomai pensijos daliai gauti už 2002 metus mokamos tik tuo atveju, jeigu šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinąjį įstatymą, atėmus mokestinių metų fizinių asmenų pajamų mokesčio sumą, yra lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų. Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų metinė suma, nuo kurios mokamos įmokos papildomai pensijos daliai gauti, negali būti mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, įmokos papildomai pensijos daliai gauti gali būti mokamos nuo jų pačių pasirinktos ir valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotos pajamų sumos avansu, tokiais pat terminais ir periodiškumu, kurie nustatyti apdraustiesiems, mokantiems įmokas bazinei pensijai gauti. Mokant avansu įmokas papildomai pensijos daliai gauti, turi būti mokamos ir įmokos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti.
Pajamų metinė suma apskaičiuojama pasibaigus mokestiniams metams pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją.
Jeigu savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, pajamų metinė suma lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, o valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų suma, nuo kurios per mokestinius metus savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, avansu sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti, yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, šie asmenys privalo papildomai sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo jų pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos (kuri negali būti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų) ir valstybiniam socialiniam draudimui per mokestinius metus deklaruotų pajamų skirtumo. Įmokas jie privalo sumokėti iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Pavėlavus sumokėti įmokas (įmokų skirtumą) iki nurodyto termino, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai skaičiuoja delspinigius ir išieško įsiskolinimus įstatymų nustatyta tvarka.
Savarankiškai dirbančių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, valstybinio socialinio draudimo įmokos papildomai pensijos daliai gauti įskaitomos už tuos metus, už kuriuos šie asmenys draudžiasi.
Jeigu nustatoma, kad savarankiškai dirbantis asmuo, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, per metus sumokėjo įmokas papildomai pensijos daliai gauti nuo pajamų sumos, didesnės už 12 minimalių mėnesinių algų, valstybiniam socialiniam draudimui deklaruota pajamų suma, nuo kurios sumokėtos įmokos, įskaitoma kaip šio asmens draudžiamosios pajamos.
Įmokos neperskaičiuojamos ir negrąžinamos, kai savarankiškai dirbantiems asmenims, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, įvertinus jų sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas, buvo paskirtos valstybinio socialinio draudimo pensijos.
Pajamų metinės sumos perskaičiuojamos proporcingai veiklos vykdymo laikotarpiui tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, vykdė veiklą ne visus mokestinius metus.
Tais atvejais, kai kelių savininkų (bendrasavininkių) individuali (personalinė) įmonė ar ūkinė bendrija, turinti kelis tikruosius narius ar narius, pateikia metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją, draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui turi nurodyti pajamų metinių sumų paskirstymą kiekvienam asmeniui atskirai.
Tais atvejais, kai savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, pateikia kelias metines pajamų (pelno) mokesčio deklaracijas, asmens metinė pajamų suma apskaičiuojama bendrai iš visų pateiktų metinių pajamų (pelno) mokesčio deklaracijų.
Valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų deklaravimo ir apskaitos formas ir šių pajamų sutikrinimo su metinėje pajamų (pelno) mokesčio deklaracijoje nurodytomis pajamomis tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, suderinusi su Valstybine mokesčių inspekcija.
Asmenys, turintys verslo liudijimus, įsigytus trumpiau kaip 3 mėnesiams, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka už visą verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas nuo verslo liudijimo įsigijimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo. Asmenys, turintys verslo liudijimus, įsigytus ketvirčiui ar ilgesniam laikotarpiui, valstybinio socialinio draudimo įmokas moka per laikotarpį, nustatytą savarankiškai dirbantiems asmenims. Pasikeitus bazinės pensijos dydžiui per verslo liudijimo galiojimo laikotarpį, įmokos perskaičiuojamos ir sumokamos per mėnesį nuo bazinės pensijos dydžio pasikeitimo dienos.
Vietos mokesčio administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po verslo liudijimo išdavimo ar jo galiojimo laiko pratęsimo privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie verslo liudijimus įsigijusius asmenis, nurodydamas jų vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, asmens kodą, verslo liudijimų galiojimo laiką.
Vietos mokesčio administratorius, išduodamas naują ar pratęsdamas anksčiau įsigytą verslo liudijimą asmeniui, patikrina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus pateiktą asmenų, įsiskolinusių Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, sąrašą. Jeigu asmuo, įsigyjantis verslo liudijimą, skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, vietos mokesčio administratorius verslo liudijimo neišduoda ar nepratęsia, kol nesumokamas įsiskolinimas ir vietos mokesčio administratoriui nepateikiamas tai patvirtinantis dokumentas.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai už ne visą mėnesį apskaičiuojamos proporcingai išduodamo ar pratęsiamo verslo liudijimo galiojimo laikui, taikant kalendorinių dienų skaičių.
Valstybinio socialinio draudimo įmokos bazinei pensijai dydis nepriklauso nuo įsigyjamų verslo liudijimų skaičiaus tuo atveju, kai įsigyjamų verslo liudijimų galiojimo laikas sutampa.
Jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, bet savo noru (pateikęs prašymą raštu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui) sumoka valstybinio socialinio draudimo įmokas už visą kalendorinį mėnesį (50 procentų bazinės pensijos dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą), jam įskaitomas draudimo stažas už visą mėnesį.
Ūkininkai už save ir jų ūkių narius gali mokėti einamąsias įmokas jiems patogiu laiku ir periodais, bet ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš lapkričio 15 dieną.
Įregistravus ūkininko ūkį po lapkričio 15 dienos, ūkininkai už save ir jų ūkių narius einamąsias įmokas sumoka ne vėliau kaip einamųjų metų paskutinę darbo dieną.
Savarankiškai dirbančių asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų galima nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai individualių (personalinių) įmonių savininkų, individualių (personalinių) įmonių nuomininkų, advokatų, advokatų padėjėjų, tikrųjų ūkinių bendrijų narių, komanditinių ūkinių bendrijų tikrųjų narių ir notarų pajamų metinė suma yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų ir šie asmenys yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai; I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją; sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymą; gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi; yra laisvės atėmimo vietose; įregistravę likviduojamos individualios (personalinės) įmonės ar ūkinės bendrijos statusą Juridinių asmenų registre, o visi įmonės ar ūkinės bendrijos darbuotojai atleisti iš darbo; draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Verslo liudijimus turintys asmenys ir ūkininkai už save ir jų ūkių narius įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į valstybinio socialinio draudimo stažą) tuo atveju, jeigu jie yra Valstybinio socialinio draudimo fondo pensininkai; I ar II grupės invalidai nuo vaikystės, gaunantys šalpos (socialinę) pensiją; sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna šalpos (socialinę) pensiją arba kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos šalpos (socialinių) pensijų įstatymą; gauna valstybinio socialinio draudimo pensiją iš tos šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį, ir ta sutartis yra įsigaliojusi; yra laisvės atėmimo vietose; draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos įstatymus; turi būtinąjį stažą valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba yra sukakę senatvės pensijos amžių pagal Lietuvos Respublikos pensijų įstatymus. Jeigu šių asmenų, išskyrus verslo liudijimus turinčius asmenis ir ūkininkus, pajamų metinė suma lygi arba didesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, šie asmenys privalo sumokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas bazinei pensijai ir papildomai pensijos daliai gauti iki metinės pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos. Jeigu savarankiškai dirbantys asmenys, kurie gali būti atleisti nuo valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo, per mokestinius metus moka valstybinio socialinio draudimo įmokas, o pagal metinę pajamų (pelno) mokesčio deklaraciją nustatoma, kad jų pajamų metinė suma yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų, permokėtos įmokos gali būti asmens pageidavimu įskaitomos kaip šio asmens draudžiamosios pajamos, arba įskaitomos kitam mokėjimo laikotarpiui, arba grąžinamos (sumokėtos įmokos negrąžinamos iki pajamų (pelno) mokesčio deklaracijos už mokestinius metus pateikimo).
Įmokų mokėtojai mokėjimo dokumentuose privalo nurodyti valstybinio socialinio draudimo įmokų kodus. Įmokų kodų sąrašą parengia ir tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. Už įmokos kodo įrašo teisingumą atsako mokėjimo dokumentą pildantis asmuo. Jeigu mokėjimo dokumente nurodytas įmokos kodas neatitinka įmokos pavadinimo, pirmenybė teikiama įmokos kodui.
Lietuvos Respublikos kredito įstaigos, gavusios mokėjimo dokumentą, pagal įmokos gavėjo – Lietuvos Respublikos kredito įstaigos kodą ir sąskaitos numerį privalo patikrinti, ar mokėjimo dokumente būtina nurodyti įmokos kodą. Jeigu įmokos kodas būtinas, bet jis nenurodytas, arba jeigu nurodytas kodas, kurio nėra įmokų kodų sąraše, mokėjimo dokumentas grąžinamas pateikėjui.
Valstybinio socialinio draudimo įmoka grąžinama asmeniui arba įskaitoma būsimajam laikotarpiui tais atvejais, kai vietos mokesčio administratorius pateikia duomenis apie pajamų mokesčio įskaitymą arba grąžinimą verslo liudijimą turinčiam asmeniui.
Sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įskaitymo arba grąžinimo priima Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus vedėjas, gavęs apdraustojo prašymą ir vietos mokesčio administratoriaus sprendimo dėl pajamų mokesčio įskaitymo arba grąžinimo kopiją.
Jeigu verslo liudijimo galiojimo laikotarpiu pasikeičia asmens draudimo sąlygos (asmuo atleistas iš darbo, jam pasibaigia invalidumo terminas), asmuo privalo apie tai pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir sumokėti įsiskolinimą už likusį verslo liudijimo galiojimo laiką per 5 darbo dienas. Permokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos įskaitomos kitam laikotarpiui arba grąžinamos.“.
5. Išdėstyti 21 punktą taip:
„21. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atidėti draudėjams valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimą iki vienerių metų.
Draudėjams, mokantiems valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, gali būti atidėtas minėtųjų įmokų įsiskolinimo fondo biudžetui sumokėjimas, jeigu draudėjas per 3 paskutinius mėnesius iki prašymo pateikimo sumokėjo ne mažesnes už vidutines šių 3 mėnesių apskaičiuotas įmokas ir jo finansiniai įsipareigojimai yra mažesni už jo turtą.
Dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, kuri pagerins draudėjo finansinę būklę, ir įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, taip pat paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų juos išnagrinėja, parengia išvadas, patikslina įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį ir visą medžiagą kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų finansine apyskaita pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui.
Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus išvadų pateikimo išnagrinėja prašymą ir priėmusi sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Jeigu draudėjas kreipiasi dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, dėl kurio pagal Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą reikia gauti Konkurencijos tarybos pritarimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo pateiktą medžiagą ir teikdamas ją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kartu pateikia medžiagą ir Konkurencijos tarybai. Konkurencijos tarybai pritarus valstybės pagalbos teikimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų išnagrinėja draudėjo prašymą ir priėmusi sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėju valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys įmokas už save, ūkininkai, mokantys įmokas už save ir jų ūkių narius, kreipdamiesi dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis ir įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, gavę draudėjų prašymą, patikslinę įsiskolinimo grąžinimo tvarkaraštį, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo ir sudaro su draudėju įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Pagal sutartis atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas pradedamas grąžinti ne vėliau kaip kitą mėnesį po valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo atidėjimo termino pabaigos sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas privalo mokėti visas einamąsias įmokas.
Jeigu draudėjas, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų sumokėjimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties, įsiskolinimo išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas, apie tai raštu pranešama draudėjui.
Jeigu laikotarpiu, kuriam atidėtas valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimas, draudėjas nesumoka einamųjų įmokų, nevykdo sutartyje nurodytų skolos grąžinimo sąlygų arba yra reorganizuojamas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius sutartį su draudėju nutraukia ir išieško iš jo likusią įsiskolinimo sumą kartu su delspinigiais už visą laikotarpį, kaip numatyta sutartyje.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta.“.
6. Išdėstyti 23 punktą taip:
„23. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba draudėjams gali atidėti delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas ar pervestas valstybinio socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiką arba atleisti juos nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu šie dėl nepriklausančių nuo jų pačių veiklos priežasčių negalėjo laiku sumokėti įmokų į fondo biudžetą. Ši lengvata netaikoma draudėjui, kuris padarė bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, gali būti atleistos nuo delspinigių mokėjimo tik tiek, kiek jos nebuvo finansuojamos pagal Finansų ministerijos ir savivaldybių pateiktas ataskaitas.
Draudėjai gali kreiptis į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo arba išieškojimo termino atidėjimo, pateikdami:
motyvuotą prašymą;
dokumentus, patvirtinančius įsiskolinimo priežastis (įstaigos ir organizacijos, visiškai išlaikomos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų, pateikia Finansų ministerijos ar savivaldybės ataskaitas apie jų nevisišką ar ne laiku vykdomą finansavimą (mėnesiais);
paskutinio ataskaitinio laikotarpio balansą (savarankiškai dirbantys asmenys pateikia patvirtintas įsiskolinimo laikotarpio pajamų deklaracijų kopijas);
delspinigių sumokėjimo tvarkaraštį;
Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų paskutinio ataskaitinio laikotarpio finansinę apyskaitą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo juos išnagrinėja, surašo pažymą, patvirtinančią valstybinio socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir delspinigių apskaičiavimo pagal mokėjimo laikotarpius duomenų tikslumą, apsvarsto dokumentais pagrįstas priežastis, dėl kurių nustatytuoju laiku nesumokėtos įmokos ir susidarę delspinigiai, parengia išvadas, nuo kokios delspinigių sumos mokėjimo draudėjas galėtų būti atleidžiamas, kokiai delspinigių sumai galėtų būti sudaryta išieškojimo laiko atidėjimo sutartis, o kokią delspinigių sumą draudėjas turėtų sumokėti, jeigu ji susidarė dėl priklausiusių nuo draudėjo veiklos priežasčių, ir medžiagą pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, nustatęs, kad draudėjas yra padaręs bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje numatytą piktybinį įstatymų pažeidimą, medžiagos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai neteikia ir apie tai raštu praneša draudėjui.
Nuo dokumentų pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dienos delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas sustabdomas.
Anksčiau sumokėti ar ne ginčo tvarka išieškoti delspinigiai draudėjui negrąžinami.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų nuo teritorinio skyriaus parengtos medžiagos pateikimo išnagrinėja prašymą ir priėmusi sprendimą dėl atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo arba jų išieškojimo laiko atidėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Jeigu draudėjas kreipiasi dėl delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotai sumokėtas ar pervestas valstybinio socialinio draudimo įmokas, išieškojimo laiko atidėjimo arba atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo, dėl kurio pagal Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą reikia gauti Konkurencijos tarybos pritarimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo pateiktą medžiagą ir teikdamas ją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, kartu pateikia medžiagą ir Konkurencijos tarybai. Konkurencijos tarybai pritarus valstybės pagalbos teikimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba per 20 darbo dienų išnagrinėja draudėjo prašymą ir priėmusi sprendimą dėl delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo arba atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių mokėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai per 10 darbo dienų nuo pranešimo gavimo sudaro su draudėjais delspinigių išieškojimo laiko atidėjimo sutartis. Vienas sutarties egzempliorius išsiunčiamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po sutarties pasirašymo.
Pagal sutartį atidėtas delspinigių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą mokėjimas atnaujinamas ne vėliau kaip kitą mėnesį po delspinigių išieškojimo atidėjimo termino sutartyje numatytu laiku ir sumomis.
Jeigu draudėjas, kuriam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimu atidėtas delspinigių išieškojimas, per nustatytąjį laiką nesudaro su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniu skyriumi sutarties, delspinigių išieškojimas ir sankcijų taikymas jam atnaujinamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai apie sutarties nutraukimą arba nesudarymą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą ir draudėją, nurodę priežastis, dėl kurių sutartis nutraukta arba nesudaryta.“.
7. Išdėstyti 25 punktą taip:
„25. Jeigu draudėjai valstybinio socialinio draudimo įmokas neteisėtai sumažina, į Valstybinio socialinio draudimo fondą išieškoma visa suma, kuria sumažintos įmokos, taip pat dvigubai didesnė už šią sumą bauda.
Jeigu draudėjas pastebi apskaičiavęs per mažas valstybinio socialinio draudimo įmokas, bet iki pavedimo jį patikrinti (jeigu pavedimo nėra – iki tikrinimo pradžios) klaidas savanoriškai ištaiso, sumoka trūkstamą įmokų sumą, pateikia Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms patikslintas apyskaitas ir informaciją apie draudžiamųjų asmenų pajamas, už padarytą pažeidimą bauda neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai įmokos turėjo būti sumokėtos, iki įmokų sumokėjimo dienos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai gali atidėti baudų išieškojimą iki vienerių metų, nustatę baudos mokėjimo grafiką. Delspinigiai skaičiuojami, jeigu pažeidžiamas grafikas.
Jeigu draudėjas kreipiasi dėl baudų sumokėjimo atidėjimo, dėl kurio pagal Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą reikia gauti Konkurencijos tarybos pritarimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius, gavęs draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas visą medžiagą pateikia Konkurencijos tarybai. Konkurencijos tarybai pritarus valstybės pagalbos teikimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius išnagrinėja draudėjo prašymą ir priėmęs sprendimą atidėti baudų sumokėjimo terminą išsiunčia pranešimą draudėjui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba gali atleisti draudėją nuo baudų mokėjimo, jeigu jis įrodo, kad apskaičiavo per mažas įmokas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Draudėjas turi pats įrodyti esąs nekaltas. Ši lengvata netaikoma draudėjui, padariusiam bent vieną Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 38 straipsnyje nurodytą piktybinį įstatymų pažeidimą.
Jeigu draudėjas kreipiasi dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo, dėl kurio pagal Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymą reikia gauti Konkurencijos tarybos pritarimą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, gavusi draudėjo prašymą ir reikalaujamus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas visą medžiagą pateikia Konkurencijos tarybai. Konkurencijos tarybai pritarus valstybės pagalbos teikimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba išnagrinėja draudėjo prašymą ir priėmusi sprendimą dėl atleidimo nuo baudų mokėjimo išsiunčia pranešimą draudėjui.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pasibaigus kalendoriniams metams, kuriais buvo teikiama pagalba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo 16 straipsniu, ne vėliau kaip per 6 mėnesius privalo pateikti Konkurencijos tarybai valstybės pagalbos metinę ataskaitą (įskaitant ir nereikšmingą pagalbą) pagal Konkurencijos tarybos nustatytas formas.“.
8. Išdėstyti 28 punkto pirmąją ir antrąją pastraipas taip:
„28. Lietuvos Respublikos kredito įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.
Atidarydamos ūkio subjektų sąskaitas, Lietuvos Respublikos kredito įstaigos privalo išreikalauti pažymą apie ūkio subjekto įregistravimą teritorinėje valstybinėje mokesčių inspekcijoje, o uždarydamos sąskaitas, – pažymą apie tai, kad ūkio subjektas neskolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.“.
9. Išdėstyti 36 punkto tryliktąją pastraipą taip: