LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ IR LIETUVOS BANKO VALDYBA

N U T A R I M A S

DĖL KRITERIJŲ, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA PINIGAIS LAIKOMA ĮTARTINA, PATVIRTINIMO

1997 m. gruodžio 11 d. Nr. 1381/9

Vilnius

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo (Žin., 1997, Nr. 64-1502) 8 straipsnio 2 dalimi bei 12 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti Kriterijus, kuriais vadovaujantis operacija pinigais laikoma įtartina (pridedama).

2. Nustatyti, kad kredito ir finansinė įstaiga gali neteikti mokesčių policijai Lietuvos Respublikos pinigų plovimo prevencijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, jeigu klientas verčiasi nuolatine komercine-ūkine veikla ir ne mažiau kaip vienerių metų laikotarpiu jo kiekvieno ketvirčio faktinės pinigų įplaukos arba dviejų paskutiniųjų ketvirčių išmokos sudaro daugiau kaip 1 mln. litų.

Kredito ir finansinės įstaigos privalo pateikti mokesčių policijai vienkartinę informaciją (Registro apie kliento atliktas operacijas pinigais tvarkymo taisyklių 7 punktas) apie šio nutarimo 2 punkto pirmojoje pastraipoje nurodytus klientus, pranešusios, kad toliau informacija apie juos nebus teikiama.

3. Šis nutarimas įsigalioja nuo 1998 m. sausio 1 dienos.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

LIETUVOS BANKO VALDYBOS PIRMININKAS                         REINOLDIJUS ŠARKINAS

TEISINGUMO MINISTRAS                                                              VYTAUTAS PAKALNIŠKIS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

ir Lietuvos banko valdybos

1997 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1381/9

KRITERIJAI, KURIAIS VADOVAUJANTIS OPERACIJA PINIGAIS LAIKOMA ĮTARTINA

1. Operacija pinigais laikoma įtartina, jeigu:

1.1. kredito ir finansinės įstaigos kliento (toliau vadinama – klientas) operacijos neatitinka įmonės registruotos veiklos ar įprasto bendradarbiavimo su kredito ir finansine įstaiga;

1.2. klientas turi daugiau kaip dvi skirtingos valiutos sąskaitas, o jo veikla nepagrindžia tokio įvairios valiutos poreikio;

1.3. du fiziniai asmenys ar daugiau įneša grynus pinigus į tą pačią sąskaitą, nurodę neįprastą tokio įnešimo priežastį, o pinigai vėliau pervedami į Lietuvos ar užsienio valstybių kredito įstaigose esančias fizinių, juridinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių, sąskaitas (savo ar kitų);

1.4. fizinis asmuo gauna iš užsienio valstybių kredito ir finansų įstaigų pinigų sumą, viršijančią 50000 litų, ar atitinkamą užsienio valiutos sumą, perskaičiuotą į litus tos dienos oficialiu kursu, ir dažnai ima grynais pinigais;

1.5. klientas dažnai prašo išduoti kelionės čekius, įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, taip pat dažnai apmoka kelionės čekius ir įsakomuosius vekselius užsienio valiuta, ypač jeigu jie išduoti užsienio valstybėse;

1.6. neįprastai padidėja kliento atsiskaitymas grynais pinigais;

1.7. klientas dėl neaiškių priežasčių išskaido operaciją pinigais į kelias operacijas, kad nė vienos iš jų suma nesiektų 50000 litų arba atitinkamos užsienio valiutos sumos, perskaičiuotos į litus tos dienos oficialiu kursu;

1.8. klientas neįprastai elgiasi, vengia atsakyti į standartinius klausimus;

1.9. dažnai keičiami arba įnešami į sąskaitą suplėšyti, sutepti ar kitaip apgadinti banknotai.

2. Kredito ir finansinės įstaigos turi teisę informuoti mokesčių policiją apie, jų manymu, įtartinas operacijas pinigais, nors jos neatitinka nė vieno 1 punkte nurodytų kriterijų.

3. Nurodytų 1 punkte kriterijų sąlyginius požymius nustato kredito ir finansinės įstaigos.

______________